Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-675-361-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-18
Bylos Nr.
1A-675-361-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Rasa Valentinienė, Stasys Valužis
Nuteistasis
V. S.
Advokatai
Valentinas Januškevičius
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-675-361/2010

Teisėja I. Krušienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.4.; 1.1.8.9.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Rasos Valentinienės ir Stasio Valužio,sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei,gynėjui advokatui Valentinui Januškevičiui,nuteistajam V. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. (V. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-11-25 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš V. S. konfiskuoti 120 Lt, paimti kratos metu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad iki 2009 m. lapkričio 25 d., apie 14.00–15.00 val., nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, mokėdamas po 170 Lt už vieną gramą, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 2,949 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,773 gramo narkotinės medžiagos – heroino, kurią parsigabenęs laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kol 2009 m. lapkričio 25 d., apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), trečio aukšto laiptinėje minėtas medžiagas po 200 Lt už vieną gramą, iš viso už 600 Lt, neteisėtai pardavė nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio dalyviui V. L..

Šalies argumentai

Apeliacinius skundu nuteistasis V. S. prašo taikyti BK 54 ir 62 str. bei sušvelninti skirtą bausmę. Nurodo, kad neteisingai konstatuota, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi jis visiškai prisipažino, narkotines medžiagas pardavė dėl sunkios materialinės padėties, gavo tik 90 Lt pelno, kuriuos būtų išleidęs maistui ir apmokėjimui už komunalines paslaugas, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, mano, kad gali būti taikomi BK 59 str. 1 d. 2 ir 4 punktai. Apeliantas teigia, kad teismas nepripažino atsakomybę lengvinančių aplinkybių vien dėl to, kad jis nenurodė asmens, iš kurio įgijo narkotines medžiagas, tačiau taip jis pasielgė tik dėl savo ir šeimos narių saugumo ir tai nėra vengimas padėti ikiteisminiam tyrimui ir teismui.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija teismo išvadų dėl kaltės, tik nesutinka su jam paskirta bausme.

V. S. apeliaciniame skunde teigia, kad turėjo būti taikomos BK 59 str. 1 d. 2 ir 4 punktuose numatytos lengvinančios aplinkybės. Tačiau tokie jo teiginiai nepagrįsti. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Apie tai galima spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Šioje byloje nėra pagrindo pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės. Duodamas parodymus viso proceso metu V. S. nebuvo nuoseklus. 2009-11-26 pareiškus įtarimą V. S., jis atsisakė duoti parodymus, kaltės nei pripažino, nei paneigė (b. l. 161–162, t. 1). Vėlesnės apklausos metu V. S. teigė, kad kaltę visiškai pripažįsta, V. L. narkotines medžiagas pardavė tik tą vienintelį kartą, tačiau, motyvuodamas grėsme savo saugumui, atsisakė nurodyti, iš ko pats įsigijo heroino (b. l. 164–166, t. 1). Teisiamajame posėdyje V. S. jau nurodė, kad narkotines medžiagas V. L. pardavė ne kartą (b. l. 76, t. 2). Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, jog apeliantas kaltę dėl jam inkriminuotos veikos visiškai pripažino tik dėl surinktų įrodymų, suvokęs savo atsakomybės neišvengiamumą bei siekdamas sušvelninti bausmę, be to, slėpdamas narkotinių medžiagų įsigijimo šaltinį, jis nėra iki galo atviras, todėl nėra pagrindo manyti, jog V. S. savo nusiklalstamą elgesį vertina kritiškai ir iš tikrųjų gailisi nusikaltęs, taigi pirmosios instancijos teismas formalaus V. S. kaltės pripažinimo pagrįstai nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

BK 59 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad jei nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, ši aplinkybė lengvina atsakomybę. Tačiau bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, jog V. S. turtinė padėtis būtų buvusi tokia sunki, jog vienintelė išeitis būtų buvusi nusikaltimo padarymas. Kaip matyti iš bylos duomenų, nors nusikaltimo padarymo metu apeliantas nedirbo, tačiau gyveno su drauge A. G., kuri dirbo barmene – administratore, taigi turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, be to, 2010-05-20 apylinkės teisme, kai buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo klausimas, V. S. teigė, kad gyvena iš lėšų, kurias užsidirbo Anglijoje, taip pat nurodė, kad yra paskolinęs pinigų ir gaunamų palūkanų pragyvenimui užtenka (b. l. 61, t. 2). Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad iš narkotinių medžiagų pardavimo gautas tik 90 Lt pelnas būtų buvęs išleistas maistui ir komunalinėms paslaugoms sumokėti, neleidžia V. S. turtinės padėties vertinti kaip tokios, kuri galėjo jį pastūmėti padaryti nusikaltimą, todėl nėra pagrindo jam pripažinti BK 59 str. 1 d. 4 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Apeliaciniame skunde V. S., skiriant bausmę, prašo taikyti BK 54 ir 62 str. Pirmosios instancijos teismas, V. S. skirdamas laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei sankcijoje nustatytos bausmės rūšies, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui bylos aplinkybes. Išimtiniais atvejais, skirdamas bausmę, teismas gali išeiti už įstatyme numatytos sankcijos ribų. Šie atvejai įtvirtinti BK 62 str. ir 54 str. 3 dalies nuostatose. Tačiau kolegija nemato jokių išimtinių aplinkybių, jog V. S. būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. nuostatas. V. S. praeityje ne kartą teistas, naują tyčinį savanaudišką nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui už ankstesnę nusikalstamą veiką, todėl apylinkės teismo skirta trejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Rasa ValentinienėStasys Valužis.