Alytaus apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. P. administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administ­ra­cinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. 2017 m. balandžio 7 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2017 m. vasario 4 d. apie 21 val. 30 min. Lazdijų m. Turistų g., kelio Lazdijai–Akme­niai 2-ame kilometre, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asme­nų ar jų turto saugumui ir aplinkai, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąly­gas, ypač vietovės reljefą, kelio būklę, esant slidžiai kelio dangai, lenkdamas kliudė ta pačia kryptimi važiavusį lenkiamą automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, ir jį apgadino; pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET). Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintas automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai padaryta žala viršija penkiolika bazi­nių bausmių ir nuobaudų dydžių, bei automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis B. L.. Tuo D. P. kaltinamas pažeidęs KET 9, 14, 127, 136.5, 219, 222 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos admi­­nistracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 daly­je (b. l. 5–6).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad š. m. vasario 4 d. vakare vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį B. L.. Esant slidžiam keliui, lenkdamas kitą automobilį atsitrenkė į jo galinę dalį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes neturi teisės vairuoti ir buvo vartojęs alkoholio. Automobilio savi­nin­kei pamelavo, kad turi teisę vairuoti, todėl ji leido naudotis automobiliu. Nuoširdžiai gailisi.

Automobilio savininkei B. L. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b. l. 47).

Policijos pareigūno Virginijaus Pilecko tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo (b. l. 46) nuro­dytos tos pačios aplinkybės, kaip ir administracinio nusižengimo protokole, dėl D. P. padarytų KET pažeidimų. Policijos pareigūno Gražvydo Čepulio tarnybinis pranešimas dėl padaryto KET pažeidimo (b. l. 7) patvirtina, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komi­sa­riato Lazdijų rajono policijos komi­sariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusi­kalstamos veikos, numatytos Lietu­vos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, dėl to, kad D. P. 2017 m. vasario 4 d. apie 21 val. 30 min. vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvai­gęs nuo alkoholio (nustatytas 1,58 neblaivumas). Ikiteis­mi­nio tyrimo metu nustatyta, kad D. P. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini), kur susidūrė su prieš­priešiais atvažiuojančiu automobiliu. Policijos pareigūnų Tomo Burbos ir Andriaus Sujetos tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio (b. l. 9, 13, 14), fotonuotraukos (b. l. 10–11), eismo įvykio vietos schema (b. l. 16–17) patvirtina, kad 2017 m. vasario 4 d. apie 20 val. 45 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budė­tojo buvo gautas pranešimas, kad apie 10 km nuo Lenkijos sienos įvyko techninis eismo įvykis, iš kurio vienas automobilis pasišalino. Atvykus į eismo įvykio vietą buvo rastas stovintis apga­dintas automobilis „VV Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jo laukiantis vairuotojas D. B. (D. B.), kuris paaiškino, kad važiuodamas minėtu automobiliu nuo Lenkijos link degalinės „Statoil“ pajuto smūgį į galinę auto­mo­bilio dalį, po to paju­to dar vieną smūgį į automobilio kairės pusės dureles. Į jį atsitrenkęs auto­mo­bilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos nuva­žia­vo. Automo­bi­lio prieki­nio valsty­binio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) rastas ant važiuo­jamosios kelio dalies. Eismo įvykio metu žmonės nenu­kentėjo. Vėliau automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastas (duomenys neskelbtini), pievoje, nustatyta, kad jį vairavo D. P., kuris neturėjo teisės vairuo­ti, alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,58 promilės neblai­vumas, jis prista­tytas į Lazdijų ligo­ni­nės priėmimo skyrių atlikti medicininę apžiūrą. Valsty­bi­nės teismo medi­ci­nos tarnybos toksiko­lo­gi­jos laboratorijos išvada (b. l. 12) patvir­ti­na, kad D. P. kraujy­je, paimtame 2017 m. vasa­rio 4 d. val., nustatyta mažiausia koncen­tracija 1,90 ‰ (promilės) etilo alko­holio. D. B. (D. B.) paaiškinimas (b. l. 15) patvirtina, kad vasa­rio 4 d. apie 20 val. 35 min. važiuodamas automobiliu „VV Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklau­sančiu UAB „(duomenys neskelbti)“, Lazdijų m. Turistų g., nuo Lenkijos link dega­li­nės „Statoil“ paju­to smūgį į galinę automo­bi­lio dalį, pavažiavęs kelis metrus paju­to dar vieną smūgį į auto­mo­bi­lio kairės pusės dureles. Susto­jęs pamatė, kad į jį atsitrenkė automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nesustojęs iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio vietoje, ant važiuoja­mo­sios kelio dalies pamatė automobilio valsty­bi­nio numerio ženklą (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apga­dintas įmonei priklausantis automobilis, žmonės nenukentėjo. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pranešimas apie paskaičiuotą nuostolių dydį (b. l. 19, 20) patvirtina, kad žalos Nr. 4181964-2850-1-001 („VV Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskai­čiuota nuostolių suma 1 540,25 Eur. VĮ „Regit­ra“ informacija (b. l. 22, 48) patvirtina, kad auto­mobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdy­toja–savininkė yra B. L.. Vairuo­to­jų registro duomenys (b. l. 23–24), Gyventojų regis­tro išrašas apie asme­nį (b. l. 25) patvirtina, kad D. P. vairuotojo pažymėjimas neiš­duo­tas. Adminis­tra­ci­nių nusižengimų registro duome­nys, nutarimas ir nutartis (b. l. 27–36, 49–50, 51) patvirtina, kad D. P. teismo nutarimais buvo paskirtos administracinės nuobaudos už 1984 m. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK), galioju­sia­me iki 2017 m. sausio 1 d., numatytus pažeidimus: 2012 m. rugpjūčio 16 d. pagal ATPK 129 straipsnį – 1 158 Eur bauda, 2014 m. gegužės 26 d. pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį – 362 Eur bauda, 2014 m. birželio 16 d. pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį – 362 Eur bauda, 2015 m. liepos 21 d. pagal ATPK 128 straips­nio 1 dalį – 15 parų administracinis areštas, 2016 m. gruodžio 19 d. pagal ATPK 128 straips­nio 1 dalį – 380 Eur bauda, 2016 m. spalio 24 d. pagal ATPK 130² straipsnį – 1 448 Eur bauda ir daiktų konfiskavimas, 2016 m. gruodžio 14 d. pagal ATPK 130² straipsnį – 1 400 Eur bauda ir daiktų konfiskavimas, informacijos apie baudų sumo­kėjimą nėra, nuobaudos yra galio­jan­čios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta, todėl remiantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemo­nių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išven­gti; 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims; 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti nevir­šydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važia­vi­mo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąly­gas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numa­to­mos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; 136.5 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas priva­­lo įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės; 219.1, 219.2 punktuose nustatyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažy­mė­ti eismo įvykio vietą 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikia­mų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Aukščiau aptartais įrodymais – policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, fotonuotrau­ko­mis, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimu, pranešimu apie paskaičiuotą nuostolių dydį, VĮ „Regit­ra“ informacija, registrų išrašais nustatyta, kad D. P. vairavo automobilį neturė­da­mas teisės vairuoti transporto priemones, padarė KET pažeidimą, kuris nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažei­džiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl jo veika kvalifikuotina kaip administraciniai nusižengimai pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsako­my­bę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusižengimus padarė pakartotinai (ANK 36 straips­nio 1 dalies 12 punktas). Pažymėtina, kad nors ANK 40 straipsnyje įtvirtinta norma, jog pakarto­tinumas atsiranda už šio kodekso tame pačiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, tačiau jeigu asmuo per metus nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemo­nė baigta vykdyti, padarė pažeidimą, kuris sutampa su ATPK analogiško straipsnio dalies dispo­zicija, turėtų būti laikoma, kad asmuo pažeidimą padarė pakartotinai.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskir­tis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti admi­nistracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų admi­nis­tracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis. Transporto priemonė laikytina padidinto pavojaus šaltiniu, kurios vairavimas, esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, kelia ypatingai didelį pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai (gyvybei) ir turtui, todėl šis nusi­žen­gimas priskirtinas prie itin pavojingų visuomenei. P. padarė du tyčinius administracinius nusižengimus, yra daug kartų baustas admi­nis­tracine tvarka (b. l. 27–41), teistas (b. l. 42–45), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtinas sankcijose numatytų baudų vidurkis (ANK 34 straipsnis). Paskirtos nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio pagrindu apimant.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta galimybė už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims skirti ir transporto priemonės konfiskavimą, tačiau konfiskavimas nėra privalomas. Administracinio povei­kio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo tvarką reglamentuoja ANK 29 straipsnis. Pagal šio straips­nio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažei­dė­jo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktus, už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad auto­mo­bilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra ne administracinėn atsako­my­bėn traukiamo D. P., bet trečiojo asmens B. L. nuosavybė (b. l. 22, 48). Duomenų, kad ji būtų žinojusi, jog automobilis bus naudojamas administraciniam nusižen­gimui daryti, kitų ANK 29 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose nurodytų duomenų nėra. Atsi­žvel­giant į nuro­­­dy­tą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, minėtas automobilis nekonfis­kuo­tinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis,

nutaria:

D. P. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:

- pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį – 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) bauda;

- pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį – 1 750 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkias­de­šim­ties eurų) bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus galutinę nuobaudą paskirti – 1 750 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį B. L., saugomą Lazdijų rajono policijos komisariato kieme, po nutarimo įsiteisėjimo grąžinti savininkei ar kitam teisėtam valdytojui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išda­vi­mo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudže­to pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio teisės pažeidimo protokole. Baudą galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų siste­mos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose. Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą nutarimas skirti baudą siunčia­mas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant antstoliui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas.