- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- ATP-125-135/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00041-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015-02-03 nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d. 2604 EUR bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „E.“ direktoriumi, turėdamas darbinį teisnumą ir veiksnumą, neužtikrino, kad su piliečiais M. J., T. S., ir D. U.-F., kurie nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. vykdė statybos remonto darbus prie renovuojamo gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) mieste, būtų sudarytos rašytinės darbo sutartys bei nustatyta tvarka pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, o būtent leido nelegaliai dirbti darbdavio naudai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste DK) 98 str. 1 d., 99 str. 2 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.
Šalies argumentai
A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-02-03 nutarimą, ir administracinio teisės pažeidimo teiseną jo atžvilgiu pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. nutraukti.
Nurodo, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą dėl jo kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. Tvirtina, kad byloje nepateikta pakankamai objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog jį ir kaltinime minimus asmenis -M. J., T. Š. ir D. U. – F. siejo darbo santykiai, kurie turėjo būti atitinkamai įforminti. Skunde paaiškina, kad jo iki 2014 m. spalio 30 d. vadovauta įmonė UAB „E.“ pagal 2014-09-01 pasirašytą Statybų subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su rangovu UAB „E.“ nuo 2014-10-15 pradėjo vykdyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovaciją - bendrastatybinius darbus, statybos darbams minėtame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) ., vadovavo rangovo UAB „E.“ statybos vadovas A. B., kuomet šiame objekte nuo 2014-10-15 buvo atliekami statybos darbai, tokių darbuotojų M. J., T. Š. ar D. U. –F. nebuvo ir negalėjo būti, nes jokių naujų darbuotojų nebuvo priimta, todėl jis (apeliantas) kaltinime nurodytas aplinkybes kategoriškai neigia, jis M. J., T. Š. ar D. U. – F. į darbą priėmęs nebuvau, jie jokiame UAB „E.“ objekte jokių darbų nevykdė, todėl su jais jokia darbo sutartis nebuvo ir neturėjo būti pasirašyta, jiems joks atlygis nebuvo mokamas. Nurodo, kad M. J., T. Š. ir D. U.-F. paaiškinimuose Valstybinei darbo inspekcijai nurodyta, jog jie dirbo su L., M., A. ir D., tačiau rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įmonėje UAB ,,E.“ darbuotojų tokiais vardais nėra, todėl, apelianto nuomone, juos minėti liudytojai išsigalvojo.
Apelianto nuomone, yra pakankamas pagrindas, atsižvelgiant į konkurenciją, atsisakymą priimti į darbą, manyti, kad M. J., T. Š., D. U. – F. tyčia klaidingai jį apkalbėjo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, siekdami sužlugdyti jį ir įmonę UAB ,,E.“.
Taip pat apeliantui kyla abejonės dėl M. J., T. Š. ir D. U. – F. paaiškinimu, nes, jo teigimu, jie beveik vienodo turinio, todėl apeliantas sprendžia, kad juos galėjo padiktuoti vienas asmuo. Nurodo, kad nors jam pareikštame kaltinime nurodoma, jog M. J., T. Š. ir D. U. – F. nelegaliai dirbo UAB „E.“ nuo 2014 m. spalio 15 d., tačiau ši data prieštarauja M. J. ir D. U. – F. paaiškinimams ir šie prieštaravimai byloje nepašalinti. Atkreipia dėmesį, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) m., atnaujinimo - modernizavimo darbų užsakovas yra „Telšių butų ūkis“ ir šis objektas yra pačiame mieste, statybos darbai yra griežtai kontroliuojami, todėl būtų buvę neprotinga subrangovui UAB „E.“ prisiimti nelegalius darbuotojus, kuomet kiekvieną dieną tai būtų akivaizdžiai paaiškėję ir rizikuoti netekti viso darbų užsakymo. Nurodo, kad remiantis šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių išsiaiškinti tikruosius liudytojų motyvus ir pagrįstai jų parodymus vertini kritiškai, nes esant susiklosčiusiai jiems galimai nepalankiai situacijai (jie galėjo šioje įmonėje negauti reikalaujamo darbo) jie buvo suinteresuotos duoti apeliantui nepalankius paaiškinimus, kurių nepatvirtino jokie objektyvūs bylos duomenys. Pažymi, kad nei statybos darbus prižiūrėjęs statybų vadovas A. B., nei kiti darbuotojai tokių asmenų statybvietėje dirbančių nematė, todėl tai yra tik jų išsigalvoti kaltinimai. Taip pat tvirtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog valstybinės darbo inspekcijos ar kitų institucijų pareigūnai, nešališki liudytojai būtų matę pažeidimą ir tiesiogiai bendravę su tariamai nelegaliai dirbusiais darbuotojais, priešingai - jų nelegalaus darbo faktas neužfiksuotas, duomenų, kad buvo atliktas operatyvus patikrinimas, nėra. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas daro išvadą, jog M. J., T. Š. ir D. U. – F. paaiškinimai, kurie nepatikrinti ir nepatvirtinti jokiais kitais neginčijamais įrodymais, negali būti pagrindu išvadai dėl jo kaltės pagal LR ATPK 41³ str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, jog jis nėra ir negali būti pažeidimo sudėties subjektu, nes jis 2014-10-30 visą 100 proc. UAB ,,E.“ akcijų parleido naujam savininkui T. P. ir tą pačią dieną naujasis UAB „E.“ akcininkas T. P. priėmė Vienintelio akcininko sprendimą atšaukti jį (apeliantą) iš šios įmonės direktoriaus pareigų. Apeliantas nurodo, kad jis nežino dėl kokios priežasties šiame Vienintelio akcininko sprendime buvo klaidingai nurodyta jo pasirašymo diena, nes jį surašė pats T. P.. Tvirtina, kad dėl neapdairumo yra padaryta tik techninė (gramatikos) rašybos klaida. Teigia, tiek jis, tiek įmonės akcininkas T. P. gali patvirtinti, kad sprendimas galioja nuo 2014 m. spalio 30 d., todėl nuo minėtos dienos jis nėra nei šios įmonės akcininkas, nei vadovas. Nurodo, kad jis nežino, kas yra bendrovės direktorius. Nurodo, kad tariamo pažeidimo padarymo atveju jis nebuvo nei įmonės vadovas, nei aktyvius veiksmus atlikęs asmuo, o M. J., T. Š. ir D. U. – F. dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos (darbo ir poilsio laiko) su juo niekada nesitarė ir šie liudytojai patys savo rašytiniuose paaiškinimuose tokių aplinkybių nenurodė, nenurodė ir to, kad jis kažkokia forma juos įdarbino (leido dirbti) ar mokėjo atlyginimą už tariamą darbą. Apelianto tvirtinimu, iš paaiškinimų matyti, kad M. J., T. Š. ir D. U. – F. su juo nesitarė dėl darbo pobūdžio, atlyginimo, darbo laiko ir jis nevykdė jų priėmimo į darbą bei nemokėjo atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, A. M. teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino jį administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d. subjektu.
Pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Apeliantas tvirtina, kad byloje neįrodyta ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis.
Nurodo, kad teismas neišsamiai ištyrė bylos įrodymus ir nevisapusiškai juos įvertino, todėl neteisingai konstatavo, jog byloje pakanka įrodymų, kad jis leido nelegaliai dirbti darbdavio naudai trims asmenims, nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties. Mano, kad šiuo atveju Institucija, surašiusi jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nesurinko būtinų įrodymų tikrajam pažeidimo subjektui nustatyti, byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių prieštaravimų tarp parodymų, netyrė visų pažeidimo sudėties požymių, įrodymui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Tvirtina, kad byloje nėra nustatyta, kad M. J., T. Š. ir D. U. – F. buvo pradėję realiai dirbti UAB ,,E.“, nenustatyta, kad jo ir šių asmenų santykiai būtų turėję darbo sutarties požymių, todėl byloje nėra nustatyta privalomų objektyviųjų požymių tam, kad būtų konstatuotas nelegalus darbas, o jis (apeliantas) negali būti pripažintas nelegalaus darbo sudėties subjektu. Nurodo, kad M. J., T. Š. ir D. U. – F. rašytiniai paaiškinimai turi būti vertinamai kritiškai, nes jie prieštarauja kitiems byloje nustatytiems įrodymams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus įgaliotas atstovas prašo palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2015-02-03 nutarimą ir skundo netenkinti.
Nurodo, kad, jų nuomone, pažeidimai dėl nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini), iš tiesų buvo, o aiškindamiesi M. J., T. Š. bei D. U. – F. nurodytus faktus apsilankė minėtame statybos objekte ir susitiko su statybos vadovu A. B., iš kurio gavo rašytinį ir žodinį paaiškinimus, kas ir kaip vykdė renovacijos darbus. Pažymi, kad pareiškėjus iš Akmenės, pagal jų paaiškinimus, vežė ir parveždavo namo A. M., pareiškėjai avansus gavo iš T. iš Vilniaus. Tvirtina, kad tai, jog T. iš Vilniaus rūpinosi statybos eiga, savo rašytiniame paaiškinime nurodė ir UAB ,,E.“ statybos vadovas A. B.. Pažymi, kad UAB ,,E.“ įmonės direktorius kviečiamas neatvyko į VDI Telšių skyrių ir nepateikė paaiškinimo dėl nelegalaus darbo fakto, darbuotojų vežimo į objektą bei atlyginimo mokėjimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 str.). Pagal LR ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012).
Pažymėtina, kad A. M. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „E.“ direktoriumi, turėdamas darbinį teisnumą ir veiksnumą, neužtikrino, kad su piliečiais M. J., T. Š., ir D. U.-F., kurie nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. vykdė statybos remonto darbus prie renovuojamo gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) mieste, būtų sudarytos rašytinės darbo sutartys bei nustatyta tvarka pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu neprisipažino, nurodė, jog jo su kaltinime nurodytais asmenimis nesiejo darbiniai santykiai ir kaltinime nurodytu laikotarpiu jis nebuvo UAB ,,E.“ direktoriumi. Kadangi A. M. neigia savo kaltę padaręs ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl jo kaltė byloje turi būti patvirtinta abejonių nekeliančiais įrodymais.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. M. teismui pateikė vienintelio akcininko sprendimą, kurio data yra 201-01-30, atšaukti jį iš direktoriaus pareigų (43 b. l.), iš byloje esančios SODROS pažymos matyti tik tiek, kad A. M. UAB ,,E.“ dirba nuo 2014-06-09 (44 b. l.), VĮ ,,Registrų centro“ duomenis, A. M. yra UAB ,,E.“ direktorius (33 b. l.). Apeliaciniame skunde A. M. tvirtina tai, kad jis UAB ,,E.“ vadovavo nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2014-10-30. Apeliacinio skundo nagrinėjimui išreikalautoje SODROS pažymoje nurodyta, kad A. M. UAB ,,E.“ darbuotojas buvo nuo 2014-06-09 iki 2014-09-01, o vėliau buvo nedraudiminis laikotarpis, 2015-03-23 VĮ ,,Registrų centro“ duomenis A. M. ir toliau nurodytas kaip UAB ,,E.“ direktorius, paskirtas 2014-08-06.
Akivaizdu, kad A. M. paaiškinime ir byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose yra aiškus prieštaravimai dėl to, ar A. M. laikotarpiu, kai galimai UAB ,,E.“ nelegaliai dirbo M. J., T. Š. bei D. U. – F., dirbo šios įmonės direktoriumi. Apylinkės teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nedėjo pastangų teisme apklausti patį A. M., taip pat apklausti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį sudariusį ir UAB ,,E.“ vienintelio akcininko sprendimą priėmusį T. P., apklausti galimai nelegaliai dirbusius M. J., T. Š. ir D. U. – F., surinkti kitus įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius A. M. inkriminuotas pažiedimo aplinkybes. Pažymėtina, kad byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar A. M. inkriminuotu laikotarpiu dirbo UAB ,,E.“ direktoriumi ir tinkamai vykdė savo kaip direktoriaus pareigas, jog jo vadovaujamoje bendrovėje būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pasirašius darbo sutartį ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų aukščiau minėtiems kilusiems neaiškumams pašalinti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, nepašalino esančių abejonių. Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar A. M. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis, ar jos nėra. Atsižvelgiant į tai, Telšių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.