Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal R. G. ir jos atstovo advokato Algirdo Biguzo apeliacinius skundus del Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007 m. spalio 15 d. nutarties, kuria R. G. pripažinta padariusi nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir jai paskirtos priverciamosios medicinines priemones – stacionarus stebejimas specializuotoje psichikos sveikatos istaigoje.

R. G. paskirtos priverciamosios medicinines priemones už tai, kad ji, 2006-11-25 apie 16.00 val. iš parduotuves „Companys", esancios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausancios UAB (duomenys neskelbtini), pagrobe du vienetus megztiniu „Natae", vieno verte 219 litu, bendrai 438 litu vertes, megztini „Nuka", 219 litu vertes, šali „Daley", 129 litu vertes, 2 vienetus liemeniu „Dilia", vienos verte 159 litai, bendrai 318 litu vertes, viso padarydama UAB (duomenys neskelbtini) 1104 litu turtine žala.

Apeliaciniu skundu R. G. prašo pakeisti Vilniaus m. treciojo teismo 2007 m. spalio 15 d. nutarti ir skirti švelnesne priverciamaja medicinos priemone arba perduoti šeimos nariams ar artimiesiems giminaiciams, ar kitiems asmenims globoti ar rupintis. Nurodo, kad paskirta priverciamoji medicinos priemone - stacionarinis stebejimas bendro stebejimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje - yra per griežta ir neatitinka savo paskirties. Teismas padare nepagrista išvada, kad ji pavojinga visuomenei. Ši savoka yra vertinamoji ir teismas nemotyvavo tokio teiginio. Teismas nepaaiškino ir nenurode jokiu aplinkybiu, del kuriu suformavo tokia nuomone, kuri neatitinka tikroves, nenurode jokio pagrindo, išskyrus ekspertes išvada, kodel taike tokias priemones. Teismo nutartyje nera nurodyta jokio motyvo, kodel skiriama butent tokia priverciamoji medicinos priemone, o ne švelnesne, kurios duodama nauda ir poveikis butu didesni ir leistu man pasitaisyti.

Taip pat skunde nurodo, kad nuolat lankosi pas psichiatra, vartoja vaistus, pradejo gydytis. Apeliantes manymu, kad paskyrus jai švelnesne priverciamaja medicinos priemone - ambulatorini stebejima pirmines psichikos sveikatos priežiuros salygomis - butu greiciau ir efektyviau pasiektas tikslas jai pasitaisyti ir tinkamai integruotis i visuomene. Tai, kad ji pati savanoriškai pradejo gydytis ir žymiai pagerejo jos sveikata rodo, kad ji stengiasi gyventi iprastini gyvenima ir greiciau pasveikti. Apeliante pabrežia, kad ji turiu nepilnameti vaika - D. G., gim. 2004-05-21, kuriuo nuolat rupinasi, aukleja, todel kasdienis jos demesys jam labai reikalingas.

Be to, apeliante nurodo, kad jai nustatytas ribotas darbingumas, del ko ji gali dirbti, todel del paskirtu priverciamuju medicinos priemoniu sumažetu jos galimybes isidarbinti, prarastu pajamas, reikalingas ir vaikui išlaikyti. Skundžiama nutartis sumažina ir riboja jos galimybes laisvai judeti, ieškoti darbo, matytis su vaiku. Mano, kad švelnesne priverciamoji medicinos priemone turetu žymiai geresni poveiki jos asmenybei ir sveikatos buklei.

Apeliaciniu skundu R. G. gynejas prašo skundžiama nutarti panaikinti arba pakeisti, skiriant švelnesne priverciamaja medicinos priemone - ambulatorini stebejima pirmines psichikos sveikatos priežiuros salygomis, arba - neskiriant priverciamuju medicinos priemoniu ir perduodant R. G. giminaiciu ar kitu asmenu globai ar rupybai. Nurodo, kad parenkant R. G. priverciamaja medicininio poveikio priemone buvo pažeisti ju skyrima reglamentuojanciu istatymu reikalavimai, neatsižvelgta nei i R. G. veikos pobudi, jos pavojinguma visuomenei, nei i jos asmenybe lieciancias reikšmingas aplinkybes. Skunde pažymima, kad R. G. veika realios žalos nepadare, nes daiktai gražinti savininkui. Veikos pavojinguma visuomenei neabejotinai mažina tai, jog nuo minetos veikos 2006 11 25d. iki šiol R. G. nera ivykdžiusi kitu nusikalstamu veiku, todel ši reikšminga aplinkybe paneigia eksperto ir teismo nutarties išvada del butinumo R. G. taikyti stacionarini stebejima bendro stebejimo salygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligonineje.

Taip pat skunde nurodo, kad teismas neanalizavo R. G. asmenybe apibudinanciu aplinkybiu, t.y. kad R. G. turi mažameti sunu D. G., iš dalies darbinga, o gincijamo stacionaraus stebejimo skyrimas R. G. neabejotinai esminiai suvaržys ne tik jos teises bendrauti ir aukleti savo vaika, tureti šeima, bet ir pažeis jos mažamecio vaiko interesus bei neabejotinai neleis jai igyvendinti teisiu i darba, ji neteks vieno iš pragyvenimo šaltiniu.

Apelianto nuomone, kad visais atvejais priverstinis hospitalizavimas turetu buti atliekamas tik istatymo numatytais konkreciais pagrindais, šiuo atveju - tik Psichikos sveikatos priežiuros istatymo 27 str. numatytais atvejais, nes pagal savo pasekmes priverciamojo medicininio poveikio priemones stacionarinio stebejimo salygomis tapacios ar artimos laisves atemimo bausmes salygoms. R. G. padaryta veika nesukele jai, aplinkiniams gresmes gyvybei, sveikatai. Priešingai ji gydosi pati, stengiasi laikytis istatymu ir integruotis i visuomene, todel tai rodo jos stabilia psichine bukle.

Be to, kaip nurodo apeliantas, byloje nebuvo tirta ir nera nustatyta, koki poveiki tures priverstiniu medicininiu poveikio priemoniu - priverstinio hospitalizavimo, gydymo ir stebejimo stacionare taikymas R. G.. Bylos duomenys irodo, kad R. G. realaus pavojaus nei sau nei visuomenei nekelia.

Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje dalyvavusio eksperto psichiatro išvada turejo buti vertinama kritiškai, nes prieštarauja byloje esantiems ir R. G. pateiktiems irodymams. Teismas turejo ištirti ir ivertinti visas R. G. veika, sveikata ir asmenybe lieciancias aplinkybes ir neskirti stacionaraus stebejimo bendro stebejimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje, todel mano, kad teismas netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma - BK 98 str. l d.

Apeliacines instancijos teismo posedyje R. G. gynejas praše apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras praše skundus atmesti.

Itariamosios R. G. ir jos gynejo apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyre bylos aplinkybes, teisingai ivertino irodymus ir padare pagristas išvadas del R. G. kaltes bei priverciamosios medicinos priemones – stacionarinio stebejimo bendro stebejimo salygomis psichikos sveikatos priežiuros istaigoje taikymo.

BK 98 str. nustatyti pagrindiniai kriterijai, i kuriuos teismas privalo atsižvelgti, parinkdamas priverciamasias medicinos priemones: psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; padarytos pavojingos veikos pobudis; pavojus, kuri asmuo gali kelti savo ar kitu asmenu gyvybei ar sveikatai.

Teismo psichiatrijos ekspertizes akto išvadoje nurodyta, kad R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar (ekspertize atlikta 2007-06-12) serga progresuojanciu psichikos sutrikimu - šizoafektiniu sutrikimu, depresiniu tipu, del kurio ji negali suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmu. Pirma karta del elgesio, emociju sutrikimu buvo gydoma psichiatrijos ligonineje nuo 1998 m. Nuo 2004 m. jai buvo diagnozuotas letinis psichikos sutrikimas - šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, del dažnu psichikos busenos pablogejimu gydyta Šiauliu, Rokiškio ir Panevežio psichiatrijos stacionaruose (b.l. 86-87). Del neadekvataus elgesio ir grasinimo nusižudyti R. G. gydesi Šiauliu psichiatrijos ligonineje, vartojo vaistus, taciau nustojus gerti medikamentus po kiek laiko jos sveikatos bukle vel pablogedavo. Po paskutinio nusikaltimo padarymo ir toliau išlieka sunkiai prognozuojamo elgesio, todel jai rekomenduojamos priverciamosios medicinos priemones – stacionarinis stebejimas bendro stebejimo salygomis (b.l. 86-87). Teisminio bylos nagrinejimo metu išvada pateikusi teismo psichiatre eksperte R. G. patvirtino savo išvadas, ir paaiškino, kad šiuo metu R. G. tebeserga jai diagnozuota psichikos liga ir jai rekomenduojama taikyti stacionarini stebejima bendro stebejimo salygomis. Teismo posedyje dalyvavusi eksperte patvirtino, kad R. G. grasino kelis kartus nusižudyti, yra abejinga savo sutuoktiniui, nesugeba pasirupinti nei savimi nei vaiku, vaiko globa yra nustatyta mociutei. Ekspertize atlikusiai teismo medicinos ekspertei V. K. iš medicinines dokumentacijos buvo žinomos visos psichines R. G. ligos, kvalifikuotai ivertino apeliantes psichine bukle, todel nera pagrindo daryti išvada, kad ekspertes rekomenduotas ir teismo nutartimi paskirtas gydymo režimas per sunkus.

Nors R. G. padare nesunku (BK 11 str. 3 d., 178 str. 1 d.), nesmurtinio pobudžio nusikaltima, taciau kaip teige eksperte, byloje yra duomenu, kurie leistu manyti, kad R. G. yra linkusi i savižudybe ir gali kelti pavoju savo ir kitu asmenu sveikatai. Tokiu budu ivertinus R. G. sveikatos bukle ir pavojinguma visuomenei darytina išvada, kad teismas pagristai R. G. paskyre priverciamaja medicinos priemone – stacionarini stebejima bendro stebejimo salygomis psichikos sveikatos priežiuros istaigose. Apeliaciniame skunde išdestyti argumentai šios išvados nepaneigia. Be to, apeliante ir jos gynejas negincija, jog ekspertize atlikta paviršutiniškai ir neobjektyviai.

Skundu teiginys, jog apeliante savanoriškai pradejo gydytis ir pagerejo jos sveikata, nepagristas jokiais rašytiniais irodymais. Jokiu objektyviu duomenu apie R. G. gydimasi ir sveikatos bukles esmini pagerejima apeliacine instancijos teismui pateikta nera. Be to, iš ekspertizes akto matyti, kad paskutinis irašas R. G. ambulatorineje korteleje 2006-09-12 d.

Apeliaciniu skundu argumentas, jog paskirtos priverciamosios medicinos priemones ne tik suvaržys apeliantes teises bendrauti ir aukleti savo vaika, bet ir pažeis jos mažamecio vaiko interesus, nepagristas. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliante vaiko neaugina, vaikas gyvena kartu su apeliantes motina, kuriai yra nustatyta vaiko globa. Apeliacines instancijos teismo posedyje dalyvavusi eksperte patvirtino, kad R. G. sunu augina ir juo rupinasi mociute, t.y. R. G. motina, kuriai nustatyta berniuko globa. Ta aplinkybe ekspertizes tyrimo metu patvirtino ir pati apeliante, kad vaika augina jos motina, tam neprieštarauja, nes pati nesugebetu prižiureti sunaus (b.l. 86-87). Todel priverciamosios medicinos priemones – stacionarinio stebejimo specializuotoje psichikos sveikatos istaigoje paskyrimas nesukeltu suvaržymu ir apribojimu, del kuriu nebutu kam prižiureti mažamecio R. G. sunaus, kuri augina mociute.

Taip pat atmestinas apeliantes skundo argumentas, kad del paskirtu priverciamuju medicinos priemoniu sumažetu jos galimybes isidarbinti, prarastu pajamas, reikalingas ir vaikui išlaikyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po to, apeliante neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, niekur nedirba. Teismo posedyje apklausta eksperte paaiškino, kad R. G. del sveikatos bukles nesugebetu dirbti. Jokiu duomenu apie R. G. isidarbinima taip pat nebuvo pateikta.

Kolegija, ivertinusi teismo psichiatrijos ekspertizes akto išvadas del R. G. psichikos bukles ir socialinio pavojingumo, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai R. G. paskyre priverciamaja medicinine priemone – stacionarini stebejima bendro stebejimo salygomis psichikos sveikatos priežiuros istaigoje.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teiseta ir pagrista, ja keisti ar naikinti apeliaciniu skundu motyvais nera pagrindo.

R. G. ir jos gynejo apeliacinius skundus atmesti.