- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- 1-148-610/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06434-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Kaltinamasis
- E. J.
- Nukentėjusysis
- N. P.
2016 m. kovo mėn. 25 d.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Loretai Bučenskienei, dalyvaujant prokurorei Astai Antanaitienei, kaltinamajam E. J., nukentėjusiai N. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ir gyvenantis Vokietijoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteistas (2013-06-27 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str., kaltinamas pagal LR BK 145 str. 2d., 140 str. 1d.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
E. J. terorizavo žmogų, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 7 d., tikslus laikas nenustatytas, iki 2015 m. sausio 29 dienos, grasino N. P., kad ji neteks sūnaus, ją pakas, užmuš, sugadins turtą, tęsdamas terorizavimo veiksmus 2015 m. sausio 29 dieną, apie 17.30 val., prie darželio (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą koja spyrė N. P. į dešinės kojos čiurną ir vieną kartą į kairę koją žemiau kelio, dėl ko nukentėjusiajai N. P. konstatuotos kraujosruvos kairėje blauzdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu terorizavo nukentėjusią N. P..
Kaltinamasis E. J. perskaičius kaltinamąjį aktą pareiškė, kad padaręs nusikalstamas veikas prisipažįsta visiškai. Parodė, kad su nukentėjusia kartu gyveno nesudarę santuokos, turi bendrą dukrą. Atsiradus nepasitikėjimui prasidėjo nesutarimai. Konfliktavo su nukentėjusia dėl dukros. Išsakė N. P. atžvilgiu grasinimus. Tikrai prisimena, kad grasinimus išsakė vieną kartą, tačiau realiai veiksmų neplanavo imtis, galimai išsakė ir kitus kartus, tačiau jų neprisimena. Taip pat rašė ir įžeidžiančio turinio žinutes. Taip pat parodė, kad kaltinime nurodytu laiku 2015 01 29 atvykęs pasimatyti su dukra, prie vaikų darželio įspyrė nukentėjusiai į kulniuką, galimai du kartus. Dėl civilinio ieškinio mano, kad turtinės žalos dalyje jis nepagrįstas, kadangi nukentėjusiai ,,Algos‘‘ apsauga nebuvo būtina, darbo vietą planavo keisti seniai. Pripažįsta, kad nukentėjusi galėjo jausti baimę, kas yra neturtinė žala. Kadangi turi paskolų, pagal gaunamą darbo užmokestį, kad sumokėti 5000 eurų reiktu dirbti ir taupyti 4 metus. Šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje, teikia išlaikymą dukrai.
Nukentėjusi N. P. parodė, kad E. J. yra dukros tėvas, buvęs sugyventinis. Kartu su juo gyveno apie pusę metų. Barėsi, kadangi jis keitė darbus, neturėjo pinigų. Besilaukdama nusprendė skirtis. Kartu negyveno nuo 2012 m. kovo mėnesio. Kaltinamasis sužinojęs, kad laukiasi pradėjo terorizuoti, kad atims vaiką, rašė grasinančias žinutes, dėl to ne kartą keitė telefono numerį, jautė stresą, tiesiogiai taip pat daug kartų išreiškė grasinimus, grasino užmušti, užkasti. Terorizavo tris metus. Kaltinime nurodytu laiku prie vaikų darželio įspyrė į čiurną ir blauzdą, dėl to nutirpo koja, negalėjo vairuoti. Dėl persekiojimo keitė gyvenamą vietą ir darbą. Civilinį ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad žala pagrįsta sąskaitom dėl kaltinamojo veiksmų keitė gyvenamą ir darbo vietas, įsigijo dujų balionėlį, samdė saugos tarnybą, saugos tarnybą samdė dėl to, kad jie atvyksta greičiau nei policijos pareigūnai. Dirba tokį patį darbą Vilkaviškio mieste. Patyrė ir neturtinę žalą. Kad uždirbtų prašomą priteisti 5000 eurų sumą reikėtu dirbti pusantrų metų, savo nuosavą būstą įsigijo 2015 m. sausį.
Šalies argumentai
2015-01-29 N. P. protokolu – pareiškimu nustatyta, kad nukentėjusi nurodė, jog 2015-01-29, apie 17 val. 30 min. prie vaikų darželio (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis, dukters tėvas E. J. konflikto metu įspyrė jai į koją, dėl ko ji jautė fizinį skausmą ir grasino ją nužudyti.(b.l. 3).
2015-01-29 įvykio vietos apžiūros protokolu, nustatyta nežymaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimų išsakymo vieta- (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į vaikų darželio (duomenys neskelbtini) teritoriją. (t. 1, b. 13-14).
2015-02-02 specialisto išvada Nr. G 99/15(09), nustatyta, kad N. P. konstatuotos kraujosruvos kairėje blauzdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas galimai padarytas 2015 01 29, kietu buku daiktu. (t. 1, b. l. 26).
Iš 2015-02-19 UAB ,,Algos“ saugos tarnybos rašto matyti, kad UAB ,,Algos“ saugos tarnyba su N. P. yra sudariusi sutartį Nr. 14/06-07 ,,Dėl reagavimo į apsauginės užpuolimo signalizacijos signalus. Pagal sutarties sąlygas UAB ,,Algos“ saugos tarnyba duomenis saugo ne mažiau kaip vieną mėnesį. Nuo 2015-01-01 iki 2015-02-19 iš N. P. buto, adresu (duomenys neskelbtini), gautas vienas pavojaus signalas 2015-02-10, 14:19 val., apžiūros metu nustatyta, kad signalas buvo klaidingas. (t. 1, b.l. 28).
Nutarimais nutraukti ikiteisminius tyrimus(b.l. 42-50) nustatyta, kad dėl konfliktinių situacijų tarp kaltinamojo ir nukentėjusios , ikiteisminiai tyrimai nutraukti, 2014 03 24 nutarimu konstatuota, kad žodinių konfliktų metu ir pati N. P. vartojo smurtą kaltinamojo atžvilgiu bei įžeidinėjo(b.l. 42,43).
Įrodymų vertinimas, kvalifikacija, civilinis ieškinys, bausmė
Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. BK 145 str. 1 d. tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankama pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindo bijoti, jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nuketėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Analogiškai grasinimo realumas suprastinas ir vertinant BK 145 str. 2 d. nurodytus grasinimus padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. BK 145 str. 2 d. taip pat kriminalizuotas ir sistemingas žmogaus bauginimas, kuris gali reikštis ne tik grasinimais atlikti aukščiau minėtas konkrečias pavojingas veikas, bet ir kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz. besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, gąsdinančiais skambučiais, ir pan.). Todėl tokios sistemingos psichinės prievartos realumui konstatuoti nebūtina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą bijoti būtent dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet pakanka išvados, jog jis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis (Lietuvos Aukščiausias Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010).
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymu visuma teismas nustatė, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis E. J. sistemingai, telefonu bei pokalbių metu išreikštais grasinančio turinio pareiškimais, terorizavo nukentėjusią, t.y. sistemingai naudojo prieš nukentėjusiąją psichologinę prievartą, grasinimus padaryti pavojingą gyvybei ar sveikatai veiką, dėl to ji patyrė stresą, baimę, psichinę prievartą. Tai kaltinamasis darė tyčia, suvokdamas, kad daro psichologinį poveikį, siekdamas sukelti nuketėjusiajai neigiamas pasekmes, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 2 d.. Neabejotinai nustatyta, kad E. J. tyčia įspyrė nukentėjusiai N. P., ko pasekoje jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl jo veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 140 str. 1d.. Veikos vertinamos kaip sudarančios idealią sutaptį, kadangi pagal tyčios kryptingumą veiksmai spiriant nukentėjusiai vertintini kaip terorizavimo bei bauginimo tąsa, grasinant padaryti pavojingą gyvybei ar sveikatai veiką.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jos reikšmę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, į nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį, į tai, kad anksčiau neteistas, šiuo metu gyvena ir dirba kitoje valstybėje, turi bei prisideda prie mažametės dukros išlaikymo, vertinant šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į elgesį po nusikalstamos veikos įvykdymo, tai yra, kad suprato savo elgesio netinkamumą, žalos nukentėjusios sveikatai nelikę, teismas sprendžia, kad BK 145 str. 2d. numatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės skyrimas prieštarautu teisingumo principui, bei nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis numatyta BK 41 str.. Tam, kad paveikti E. J., nubausti jį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, jam turi būti paskirta švelnesnė bausmė, todėl taikytinos BK 54 str. 2d. nuostatos E. J. pagal BK 145 str. 2d. skirtina baudos bausmė, pagal BK 140 str. 1d. sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė.
Civilinė ieškovė N. P. reiškė civilinį ieškinį, prašė priteisti iš kaltinamojo 300 eurų turtinės žalos ir 5000 eurų neturtinės žalos. Remiantis CK 6.263 str. žalą padarytą asmeniui, turtui už ją atsakingas asmuo privalo atlyginti, remiantis CK 6.249 žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Kaip matyti iš pateiktų sutarčių su UAB „Algos saugos tarnyba“, nukentėjusi būtent nusikalstamos veikos darymo laikotarpiu, sudarė sutartis su saugos bendrove pasirinko vienintelį apsaugos būdą-reagavimą į užpuolimą, todėl teismas pripažįsta, kad nukentėjusi turėjo išlaidų būtent dėl kaltinamojo veiksmų, šioje dalyje turėtos išlaidos pagrįstos sąskaitomis faktūromis, todėl priteistinos. Nukentėjusi nurodė, kad patyrė apie 100 eurų nuostolį dėl transportavimo, turėjo keisti savo ir sūnaus telefono numerius, kas kainavo 10 eurų, už 20 eurų pirko dujų balionėlį. Dėl transportavimo paslaugų pateikė sąskaitą išrašytą 2014 08 30 180 litų sumai. Teismas sprendžia, kad nėra neabejotinai patvirtinta, jog nukentėjusiai perkraustymo paslaugos teiktos dėl kaltinamojo veikos, o ne pačios nukentėjusios pasirinkto buities ir gyvenimo sąlygų pakeitimo, įgytu dujų balionėliu kaip apsaugos priemone nukentėjusi gali naudoti ir šiuo metu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad įrodyta, jog šios nurodomos išlaidos yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo veika. Duomenų, kad nukentėjusi keitė telefonų numerius bei įrodymų kiek tokios išlaidos kainavo nėra, atsižvelgiant į nurodytą civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas įrodytoje dalyje, priteisiant ieškovės naudai 166 eurų išlaidas dėl UAB „Algos saugos tarnyba“ teiktų paslaugų.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neabejotina, kad nukentėjusi dėl kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumus bei išgyvenimus, baimės jausmą. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, tačiau jokių pasekmių sveikatai nelikę. Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis yra sveikas, galintis dirbti, bei tai, kad turi pareigą išlaikyti mažametę dukrą, kaltinamojo ir nukentėjusios nurodytas turtines padėtis, be to teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad prašoma priteisti 5000 eurų dydžio neturtinė žala neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nukentėjusios civilinis ieškinys tenkintinas dalinai priteisiant 1000 eurų neturtinės žalos jos naudai.
Atsižvelgiant į priteistiną žalos dydį, tai, kad kaltinamasis turi pastovų darbą, gyvena Vokietijoje nėra pagrindo manyti, kad sprendimo dalyje dėl žalos išieškojimo nebus galima įvykdyti ar tai bus apsunkinta nesiėmus jo užtikrinimo priemonių, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 273 str., 297 str., 298 str., 301-302 str. str., 308 str.
NUSPRENDĖ:
E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 145 str. 2 d. ir pritaikius BK 54 str. 3d. nuteisti jį 40 MGL ( 1506 eurų) bauda, E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 1d. ir nuteisti jį 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant dirbti 20 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis LR BK 63str. 1d. 2d. 5d. 1p. bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę E. J. paskirti 40 MGL ( 1506 eurų) baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 8(aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6801, baudos sumokėjimą patvirtinantis kvitas pateiktas teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
N. P.(gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti jos naudai iš E. J. 166 eurus turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.