- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-03-21
- Bylos Nr.
- 1-721-517/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- S. K.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje:
S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, bedarbis, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-05-18 Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo, LR BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymą atidedant 1 m.; 2) 2010-10-25 Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str., 2 d. - 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo, LR BK 75 str. 1 - 3 d. pagrindu bausmės vykdymą atidedant 3 m.; 3) 2014-05-07 Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str., 2 d., pritaikius LR BK 64¹ str. - 4 mėn. laisvės apribojimo; 4) 2016-02-03 Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 3 d., pritaikius LR BK 64¹ str. - 50 parų arešto bausme, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2018 m. vasario 15 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1. 82 ‰ girtumas), virtuvėje, konflikto metu, necenzūriniais žodžiais iškeikė savo nepilnametę įdukrą U. K., gim. (duomenys neskelbtini), agresyviai nusiteikęs ėjo link jos, po ko ją nusivijo į kambarį, kuriame užsimojęs kumščiu bandė suduoti jai į veidą, bet jo rankas pagavo ir jį sulaikė A. K., po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, į kambario duris mėtė indus, po to įėjo į šį kambarį, A. K. suėmus už jo juosmens ir iš už nugaros jį traukiant nuo ant lovos sėdinčios nepilnametės įdukros U. K., jis užsimojęs delnu bandė suduoti U. K. į veidą, po ko savo rankomis suėmė už jos, t.y. U. K., kaklo ir tokiu būdu ją smaugė, dėl ko atsirado 2 x 2.5 cm ir 1 x 1. 5 cm nežymūs odos patamsėjimai ties kaklo viduriu, t.y. tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai savo įdukrai U. K..
Kaltinamasis S. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. vasario 15 d., apie 16 val. jis grįžo namo iš miestelio neblaivus. Nepamena dėl ko įvyko jo ir podukros U. K. konfliktas, buvo girtas. Jis metė puodelį ar tai lėkštę į kambario duris. Namuose buvo jo žmona A. K.. Gali būti, kad jis U. K. smaugė. Visų įvykio detalių neatsimena dėl girtumo. Žmona A. K. jam yra sakiusi, kad girtas jis agresyvus. Jis nežino, kas jam girtam pasidaro. Nori U. K. atsiprašyti, su ja susitaikyti ir grįžti gyventi į namus (b. l. 69, 80 - 81).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis S. K. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios U. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 53-54), liudytojos A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 41-42), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 25-27), alkoholio matavimo prietaiso rezultatu (b. l. 28), visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios U. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji gyvena (duomenys neskelbtini), su mama A., patėviu S., močiute ir trimis broliais: U., V. ir K. 2018 m. vasario 15 d., ketvirtadienį, apie 17 val. 30 min. tėvas grįžo neblaivus, jai sakė nueiti nuo kompiuterio, prie kurio ji sėdėjo, duoti pažaisti broliui. Ji atsistojo susinervinusi, nuėjo į virtuvę. Tėvas užsidarė miegamajame, mama buvo virtuvėje, gamino valgyti. Mama miegamajame nuėjo iki sekcijos, o tėvas jai liepė išeiti, dėl ko ji išėjo ir vėl uždarė miegamojo duris. Po 5 minučių mama vėl nuėjo į miegamąjį pasiimti cigarečių. Tėvas atsistojo iš lovos ir mamą pastūmė rankomis. Ji viską matė būdama virtuvėje, nes pro jos duris į kambarį viskas matyti. Mama po pastūmimo negriuvo. Ji išsigando, kad tėvas motinai trenks, anksčiau tėvas mamą mušdavo. Ji pasakė, kad jis prie motinos nelįstų. Tada tėvas atėjo į virtuvę, o ji nubėgo prie močiutės kambario durų. Atėjo mama. Tėvas norėjo jai trenkti, buvo užsimojęs link veido, bet mama suėmė jo rankas ir jas nustūmė. Tėvas jai pasakė: „čia mano žmona, kai turėsi savo žmoną, tada galėsi aiškint”. Ji girdėjo, kad tėvas į duris metė lėkštę su šauktais. Gulėjo močiutės kambaryje ant lovos, kuomet į kambarį atbėgo tėvas. Ji atsisėdo ant lovos atsiremdama į sieną, tėvas vėl jai bandė suduoti, buvo užsimojęs delnu, bet mama šį nuo jos atitraukė suimdama jam už liemens. Ji sėdėjo ant lovos atsirėmusi į sieną, kada tėvas palinkęs prie jos abejomis savo rankomis suėmė jai už kaklo. Tuo metu ji buvo susinervinusi, matyt nejautė skausmo, truputį skaudėjo. Buvo daugiau susinervinus nei skaudėjo. Tai truko gal keturias sekundes, gal mažiau. Tada mama jį nutraukė. Ji (U. K.) išbėgo į lauką, paskambinusi iškvietė policiją. Po įvykio savo kakle žymių nematė. Jis jai niekada nepadeda namų darbų ruošoje. Patėvis geresnis broliams, juk tai jo vaikai, juos jis labiau myli, kai gauna pinigų daugiau visko nuperka. Jis prieš ją smurtavo ir anksčiau. (b. l. 53 - 54).
Kaip matyti iš liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2018 m. vasario 15 d., apie 13 val. 30 min., jai būnant namuose, grįžo akivaizdžiai neblaivus vyras S. K.. Jis priėjo prie kompiuterio sėdėjusios ir juo žaidusios U. K., prašė jos vietą užleisti broliui. U. K. nuėjo į virtuvę. Po maždaug 20 minučių ji (A. K.) nuėjo į miegamąjį, kur gulėjo S. K.. Jis jos klausė ko ji čia „blūdija“ ir jai kambaryje pasiimant cigaretes, S. K. ją rankomis pastūmė. U. K. S. K. klausė ko jis lenda prie mamos. S. K. bėgo paskui į kambarį nubėgančią U. K., jai sakė, jog ji, t.y. A. K., yra jo žmona ir kad ji, t.y. U. K., turės savo, tai galės jai aiškinti. S. K. pradėjo artintis prie U. K., dėl ko ji (A. K.) sugriebė už rankos, bandė neleisti prieiti prie dukters. S. K. ištrūkęs savo rankomis suėmė už U. K. kaklo ir ją smaugė. Ji (A. K.) apkabinusi S. K. per nugarą, bandė jį atitraukti nuo U. K.. Jai nuo U. K. atitraukus vyrą, dukra pabėgo ir pati telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Konflikto metu kitame kambaryje buvo šeimoje augantys mažamečiai vaikai (b. l. 41 - 42).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio apžiūros protokolo, specialistas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis bei U. K. paciento ambulatorinės apžiūros lapo kopija padarė išvadą, kad U. K. nustatyti 2 x 2.5 cm., 1 x 1.5 cm. nežymūs odos patamsėjimai ties kaklo viduriu, kurie sužalojimu nėra vertinami, todėl sveikatos sutrikdymas nenustatomas (b. l. 35 - 36).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio pranešimo, A. K. ir S. K. šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimoje auga keturi vaikai, iš kurių viena yra U. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K. ir S. K. nuolatinio darbo neturi, jų materialinė padėtis sunki, vartojamas alkoholis (b. l. 14).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. K. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, įvykio vietoje pareigūnai U. K. kakle matė nežymius sužalojimus, jos skruostai buvo paraudę (b. l. 25 - 27).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio alkoholio matavimo prietaiso rezultato, 2018 m. vasario 15 d., 18 val. 38 min. S. K. buvo nustatytas 1.82 ‰ girtumas (b. l. 28).
Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t.y. 2018 m. vasario 15 d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir nusikaltimą padariusio asmens įvaikiai (BK 248 str. 2 d., BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis S. K. dėl asmeninių paskatų panaudodamas fizinį smurtą prieš savo įdukrą – nukentėjusiąją U. K., ko pasėkoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo sukėlimas, padarytas prieš ją smurtaujant (kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas).
Kaltinamasis S. K. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jai siūloma paskirti bausmės rūšimi – areštu ir bausmės dydžiu (b. l. 106-108).
Sankcijoje už kaltinamajam S. K. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., padarymą areštas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.
Svarstant kaltinamojo S. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. S. K. yra bedarbis. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo S. K., kaip ne kartą teisto asmens, asmenybę, laikytina, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam S. K. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 49 straipsnis).
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 66 straipsnio pagrindu, į bausmės laiką įskaičiuotinas laikotarpis nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. kovo 8 d., t.y. 22 (dvidešimt dvi) kardomojo kalinimo (suėmimo) dienos, kada kaltinamasis S. K. laikinai buvo sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, bei buvo suimtas kardomosios priemonės – suėmimo tvarka, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo S. K. asmenybę bei jo, kaip nedirbančio asmens užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtinos aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu S. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. kovo 8 d., t.y. 22 (dvidešimt dvi) kardomojo kalinimo (suėmimo) dienas, kada kaltinamasis S. K. laikinai buvo sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, bei buvo suimtas kardomosios priemonės – suėmimo tvarka, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo S. K. sulaikymo dienos.
BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu, kaltinamajam S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Kaltinamajam S. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.