Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-1345-484/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-04-24
Bylos Nr.: eI-1345-484/2018
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: A. K., A. N.
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

12.2.3Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą

Administracinė byla Nr. eI-1345-484/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04344-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; (S) 12.13.1.2; 55.1.1

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei,pareiškėjams A. K. ir A. N., pareiškėjų atstovei advokatei J. V.,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei J. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir A. N. skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovė) 2017 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimus dėl patikrinimo aktų tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-375 ir Nr. (21.131-31-5)FR0682-374, kuriais: A. K. apskaičiuota 14 277,40 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 7 810,19 Eur GPM delspinigių ir skirta 4283 Eur GPM bauda; A. N. apskaičiuota 14 277,40 Eur GPM, 7 896,30 Eur GPM delspinigių ir skirta 4 283,22 Eur GPM bauda (el. byla, I tomas, 91-106, 137-151 puslapiai).

VMI 2017 m. spalio 3 d. sprendimu „Dėl 2017-09-15 sprendimo Nr. (21.131-31-5) – FR0682-374 klaidos ištaisymo“ Nr. 68-159 ištaisė VMI 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5) – FR0682-374 rezoliucinėje dalyje padarytą GPM bei skirtos GPM baudos apskaičiavimo klaidą ir rezoliucinę dalį išdėstė taip: 1. Atnaujinti 2017-07-27 pastabų nagrinėjimą; 2. Patvirtinti 2017-06-28 patikrinimo aktu Nr. (21.60-32)-FR0680-293 apskaičiuotą 14 384,56 Eur GPM (įmokos kodas 1441); 3. Apskaičiuoti 7 896,30 Eur GPM delspinigius (įmokos kodas 1441); 4. Skirti 4315,37 Eur GPM baudą (įmokos kodas 1441).“(el. byla, I tomas, 107 puslapis).

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. S-253(7-219/2017) patvirtino VMI 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5)FR0682-375 A. K. nurodytą sumokėti 14 277,47 Eur GPM, 7 810,19 GPM delspinigius, pakeitė VMI 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-375 nurodymą sumokėti 4 283 Eur GPM baudą į nurodymą sumokėti 1 428 Eur GPM baudą (el. byla, I tomas, 120-136 puslapiai).

MGK 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. S-252(7-219/2017) patvirtino VMI 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5)FR0682-374 A. N. nurodytą sumokėti 14 384,56 Eur GPM, 7 896,30 GPM delspinigius, pakeitė VMI 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-374 nurodymą sumokėti 4 315,37 Eur GPM baudą į nurodymą sumokėti 1 438 Eur GPM baudą (el. byla, I tomas, 74-90 puslapiai).

Pareiškėjas A. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti MGK 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. S-253(7-220/2017) dalį dėl 14 277,40 GPM, 7 810,19 Eur GPM delspinigių apskaičiavimo, kitą sprendimo dalį dėl GPM baudos skyrimo prašo palikti galioti; panaikinti VMI 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-375 dalį dėl 14 277,40 Eur GPM ir 7 810,19 Eur GPM delspinigių apskaičiavimo; atleisti A. K. nuo 7 810,19 Eur GPM delspinigių arba šią sumą suamažinti (el. byla, I tomas, 108-115 puslapiai).

Pareiškėja A. N. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti MGK 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. S-252(7-220/2017) dalį dėl 14384,56 GPM, 7896,30 Eur GPM delspinigių apskaičiavimo, kitą sprendimo dalį dėl GPM baudos skyrimo prašo palikti galioti; panaikinti VMI 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-374 dalį dėl 14 384,56 Eur GPM ir 7 896,30 Eur GPM delspinigių apskaičiavimo; atleisti A. N. nuo 7 896,30 Eur GPM delspinigių arba šią sumą suamažinti (el. byla, I tomas, 62-69 puslapiai).

Šalies argumentai

Pareiškėjai skunduose nurodo, kad VMI atliko jų mokestinius patikrinimus ir apskaičiavo mokėtiną GPM ir su juo susijusias sumas. Su patikrinimų aktų rezultatais pareiškėjai nesutinka, mano, kad nebuvo visapusiškai ir objektyviai įvertinos visos pateiktos aplinkybės ir informacija apie jų gautas pajamas. Tuo, pasak jų, buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAI) nuostatų, įpareigojančių kiekvieną individualų administracinį sprendimą pagrįsti nustatytais faktais bei teisės aktų normomis (8 straipsnio 1 dalis).

Pažymi, kad kai mokesčių mokėtojo mokėtini mokesčiai yra apskaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o pajamų šaltiniai nėra žinomi, kaip yra nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius ne visada turi galimybę remtis objektyviais ir tiksliais duomenimis, leidžiančiais inter alia (taip pat) aiškiai (vienareikšmiškai) identifikuoti konkrečius mokestinių teisinių santykių dalyvius apmokestinimo atitinkamu mokesčiu tikslais. Tačiau tokių (tikslių) duomenų nebuvimas negali paneigti mokesčių administratoriaus pareigos pagrįsti savo sprendimą, šiuo tikslu, be kita ko, remiantis tokiais duomenimis, kurių pagrindu daroma išvada apie mokesčio mokėtoją atitiktų protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Pajamų, kurių šaltiniai nėra žinomi, apmokestinimas taikant MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką paprastai yra paremtas tam tikromis teisinėmis ir faktinėmis prezumpcijomis, todėl mokestinė prievolė tokiais atvejais gali būti pripažinta pagrįsta tik ištyrus visus įrodymus bei padarius pagrįstą išvadą, kad priimtu administraciniu sprendimu nebus pažeisti mokesčių mokėtojų interesai. Pareiškėjų teigimu, šiuo atveju jų interesai buvo pažeisti.

Skunduose akcentuojama, kad pareiškėjas A. K. patikrinimo metu yra nurodęs, jog nuo 1991–2012 m. važinėjo pas motiną į A. ir jo pajamų šaltinis yra iš ten parsivežti pinigai - 150 000 JAV dolerių, nes motina jį rėmė materialiai (pinigai buvo gauti už motinos buto ir žemės sklypo / sodo namo pardavimą). Tvirtina, kad jis dažnai lankėsi A. ir kiekvieną kartą parsiveždavo iki 10 000 Eur (atitinkamai konvertavus iš vietinės valiutos). Akcentuoja, kad šias aplinkybes savo paaiškinime mokesčių administratoriui nurodė ir pareiškėja. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad A. K. tikrinamuoju laikotarpiu kirto Lietuvos Respublikos sieną.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu nepripažinti nei vieno cento, gauto pareiškėjo iš K. gyvenančių motinos ir seserų, vien dėl to, kad neva nėra įrodytas visos 150 000 JAV dolerių sumos gavimas iš šio pajamų šaltinio faktas. Pažymi, kad mokesčių administratorius, patikrinęs faktus, įsitikino, kad pareiškėjas nuolat važinėjo į A., nustatė, kad jis kirto sieną. Tačiau mokesčių administratorius nevertino pareiškėjo teiginių, kad A. jis lankėsi gana dažnai nuo 1991 metų, todėl kiekvieną kartą atsiveždamas apie 10 000 Eur, galėjo turėti apie 150 000 Eur.

Pareiškėjų manymu, mokesčių administratorius netinkamai įvertino K. R. mokesčių administratoriaus atsakyme į paklausimą nurodytas aplinkybes ir nepripažino fakto, kad pareiškėjo A. K. mama turėjo turto, kurį perleidusi, galėjo jam perduoti pinigus. K. R. mokesčių administratorius atsakyme nurodė, kad: pareiškėjo motina A. A. K. gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), K. R.; 2011-2016 m. laikotarpiu nekilnojamojo turto objektai jos vardu neįregistruoti; laikotarpiu nuo 1996 m. kovo 25 d. iki 2007 m. gegužės 29 d. A. A. K. vardu įregistruotas žemės sklypas ir namas adresu (duomenys neskelbtini); minėto žemės sklypo ir namo nuosavybė nuo 2007 m. gegužės 11 d. perėjo N. S. P. nuosavybėn pagal dovanojimo sutartį. Anot pareiškėjų, šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo A. K. patikrinimo metu nurodytus teiginius, jog jo mama turėjo nuosavybę į butą, žemės sklypą ir sodo namą. Dėl pablogėjusios sveikatos pareiškėjo A. K. mama ėmėsi spręsti klausimus dėl turto perleidimo savo vaikams lygiomis dalimis (pareiškėjui A. K., jo seserims N. P. ir S. K.). Dėl šių priežasčių turtas buvo atitinkamai perleistas pareiškėjo seserims, o pareiškėjui jo dalį buvo nuspręsta kompensuoti pinigais, nes jis seniai negyvena K. ir neplanuoja ten grįžti. Dar 1986 metais pareiškėjas sutiko, kad mamos turtas būtų perleistas seserims ir atsisakė nuo palikimo, o šiam tikslui įgyvendinti jis gan dažnai važiuodavo į A. ir gaudavo pinigų už savo turto dalį (mokėdavo mama ir sesės). Taigi, pareiškėjui buvo pagrindas gauti tam tikras pinigines lėšas A., todėl nesutinka ir laiko nelogišku mokesčių administratoriaus sprendimą nepripažinti pareiškėjų pajamomis lėšas, gautas iš K.

Atkreipia dėmesį, kad MGK, įvertinusi pareiškėjų argumentus, sutiko, jog pareiškėjui nebuvo pareigos laikyti pinigų banko sąskaitose, tvarkyti jų apskaitą ir pan., tačiau visgi konstatavo, kad nekeliančių abejonių faktinių duomenų byloje nėra ir tuo pagrindu paliko galioti VMI sprendimus dėl GPM apskaičiavimo. Pareiškėjų teigimu, MGK argumentai, kad pareiškėjai negalėjo tiksliai pasakyti, kokia valiuta gaudavo ir atveždavo pinigus iš K. ir, kad buvo skirtingi maršrutai į K. (per Rygą, Maskvą ir pan.), nepaneigia jų pozicijos dėl pinigų atvežimo į Lietuvą. Pažymi, kad nuo 1991 metų galėjo būti skirtingos valiutos ir jų konvertavimo modeliai, o patekti ir grįžti iš K. galima įvairiais maršrutais.

Pareiškėjai pažymi, kad tiek VMI, tiek MGK sprendimų argumentai yra identiški – nėra formalių įrodymų dėl turto pardavimo K. ir formalių įrodymų dėl pinigų gavimo ir deklaravimo, tačiau atkreipia dėmesį, kad apskaičiuojant mokesčius šiuo atveju taikomos MAĮ 70 straipsnio nuostatos, o ne vertinami konkretūs faktiniai ir tiesioginiai įrodymai. Teigia, kad visos faktinės aplinkybės yra paaiškintos, pagrįstos dokumentais: pareiškėjo A. K. mama turėjo turto A., kuris vienokia ar kitokia forma atiteko jos vaikams. Kadangi pareiškėjas A. K.‘ ilgą laiką gyvena Lietuvoje, jis pasirinko gauti pinigus, o ne išsaugoti turtą A. Pinigai per ilgą laiką buvo vežami į Lietuvą, deklaruoti jų muitinėje nebuvo pareigos. Pareigos vykdyti banko operacijas su pinigais taip pat nėra. Todėl visa pareiškėjų nurodyta situacija yra visiškai logiška, reali ir atitinka tikrovę. Akcentuoja, kad pinigų nedeklaravimas tik apsunkina įrodinėjimą, tačiau nepaneigia pinigų gavimo fakto ir jų turėjimo.

Dėl MGK sprendimuose nurodyto teiginio, kad pareiškėjų piniginių lėšų likutis ne banke 2003 m. gruodžio 31 d. galėjo siekti iki 100 000 Lt ir šioje sumoje galėjo būti pinigai, gauti iš K., pažymi, kad ir po 2003 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas važinėjo į A. ir dėl to ginčo nėra, tačiau nėra aišku, kodėl to laikotarpio pajamos visiškai nepripažįstamos.

Dėl GPM delspinigių apskaičiavimo pareiškėjai pažymi, kad pagal MAĮ mokesčių apskaičiavimas ir administravimas turi būti grindžiamas protingumo ir teisingumo principais. Pareiškėjų manymu, jiems priskaičiuoti GMP delspinigių ir baudų dydžiai neatitinka šių principų. Pažymi, kad apskaičiuoti delspinigiai, kaip prievolės užtikrinimo būdas, visa savo apimtimi turi būti adekvatūs tam tikslui, kurio yra siekiama. Šiuo atveju pareiškėjams priskaičiuoti delspinigiai ir bauda sudaro net apie 70 procentų mokestinės prievolės dydžio. Pareiškėjai skunduose taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad mokestinis patikrinimas ir ikiteisminis ginčo nagrinėjimas tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą. Pareiškėjai geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Dėl šių aplinkybių pareiškėjai prašo atleisti juos nuo delspinigių mokėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI su pareiškėjų skundais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime (el. byla, I tomas, 157-167, 179-189 puslapiai) nurodo, kad atliko pareiškėjų GPM mokestinį patikrinimą už 2010-2012 metus. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog sutuoktiniai buvo įsigiję ne vieną nekilnojamojo turto objektą, pareiškėja įnešinėjo pinigus į savo valdomas įmones, sutuoktiniai savo vardu turėjo didelį registruotų transporto priemonių skaičių, tačiau mokesčių administratoriui pritrūko duomenų apie gautas oficialias pajamas, kurių užtektų viso turto įsigijimui pagrįsti. Sutuoktinių 2010 m. išlaidos 168 111,87 Lt viršijo gautas pajamas, 2011 m. išlaidos 240 843,09 Lt viršijo gautas pajamas bei 2012 m. išlaidos 248 352,57 Lt viršijo gautas pajamas. Konstatavus, kad mokesčių mokėtojai turėjo įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų ir nustačius, jog nėra galimybės mokesčių bazės apskaičiuoti įprastu būdu, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsniu buvo apskaičiuotas GPM. Mano, kad mokesčių administratorius turėjo pagrindą taikyti MAĮ 70 straipsnį, nes pareiškėjai įsigydami turtą, įnešdami į valdomas įmones pinigines lėšas, valdydami didelį kiekį transporto priemonių (apie 36 vnt.) bei patirdami kitokio pobūdžio išlaidas, neturėjo pakankamai oficialių lėšų, o savo poziciją grindė tik bendro pobūdžio paaiškinimais apie gautas didelės vertės dovanas ir paskolas, kurios nebuvo deklaruotos nei vienoje valstybinėje įstaigoje.

Nurodo, kad siekdami pagrįsti turimą įsigytą turtą, piniginius įnašus į valdomas įmones, sutuoktiniai pateikė informaciją, jog: 1) pareiškėjas tariamai gavo pajamas apie 150 000 JAV dolerių iš mamos, gyvenančios A.; 2) pareiškėja nurodė, jog pinigus skolinosi iš brolio F. N. (100 000 Lt paskola); gavo dovaną pinigais iš brolio F. N. (50 000 Lt); iš sesers I. D. gavo 70 000 Lt paskolą; iš viso 220 000 Lt. Mokesčių administratorius patikrinimo metu nepripažino, jog pareiškėjas iki tikrinamojo laikotarpio pradžios galėjo turėti 150 000 JAV dolerių gautų iš mamos A. A. K. Tokį sprendimą atsakovė aiškina tuo, kad atliekant pareiškėjo patikrinimą, nustatyta, jog pinigų gavimo iš motinos faktas nebuvo fiksuotas bankiniuose išrašuose. Patikrinimo metu nepateikta įrodymų, kaip ir kokiu būdu pareiškėjas iš mamos atsigabeno nurodytą 150 000 dolerių sumą, piniginės lėšos nebuvo deklaruotos mokesčių deklaracijose; nepateikta duomenų apie pinigų keitimo faktą. Tuo pačiu atsakovė pažymi, jog papildomai kyla rizika pinigus atgabenti iš K. R. į Lietuvą. Be to, dovanojant tokią pinigų sumą ir vežant juos per sieną, tikėtina, jog būtų ekonomiškiausia pasinaudoti banko paslaugomis, tokiu būdu sumažinant ne tik gabenimo riziką, tačiau ir pinigų laikymo namuose riziką (tiek K., tiek Lietuvoje). Taigi, gautų pajamų pagrįstumo nebuvo galima nustatyti pagal juridinę galią turinčius dokumentus, nebuvo pateikta (nei pareiškėjo, nei K. R. mokesčių administratoriaus) informacija, jog pareiškėjo mama galėjo turėti 150 000 JAV dolerių, dovanojimo aplinkybės kelia abejonių ir logiškai nėra paaiškinamos, todėl buvo konstatuota, jog pareiškėjo mama neturėjo galimybės dovanoti virš 150 000 JAV dolerių sūnui.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu taip pat nepripažino ir tariamai pareiškėjos gautos 100 000 Lt paskolos ir 50 000 Lt dovanos iš brolio. Atsakovė rėmėsi pareiškėjos sesers I. D. operatyvaus patikrinimo metu surinkta informacija apie I. D. gautas pajamas, patirtas išlaidas, I. D. pateiktu paaiškinimu, remiantis kuriais padarė išvadą, kad I. D. negalėjo paskolos suteikti iš gautų pajamų 1997 m. kovo 13 d. pardavus nekilnojamąjį turtą (30 000 Lt), nes nustatyta, kad pagal 1997 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį I. D. kartu su savo dukra L. įsigijo butą už 62 000 Lt, kuriuos sumokėjo grynais prieš pasirašant sutartį. Vertinant paaiškinimą, kad dalis paskolos, t. y. 40 000 Lt, suteikta iš gautų nekilnojamojo turto nuomos pajamų, nustatyta, kad I. D. iš veiklos pagal verslo liudijimą 2007 - 2011 m. deklaravo 37 100 Lt gautų pajamų, ir galėjo turėti ne banke iki 30738,80 Lt. Kadangi paskolos sutartis buvo surašyta bendrai 70 000 Lt sumai, operatyvaus patikrinimo metu nenustatytas 70 000 Lt turėtas piniginių lėšų likutis grynais pinigais paskolos suteikimo dieną, todėl operatyvaus patikrinimo metu konstatuota, kad I. D. finansinių galimybių suteikti paskolą neturėjo.

Nurodo, kad taip pat buvo įvertinti pareiškėjos brolio F. N. bankų sąskaitų išrašai ir nustatyta, kad 2008 m. balandžio 9 d. N. B. E. pervedė 125 000 Lt, 2008 m. balandžio 11 d. – 125 000 Lt, 2008 m. balandžio 12 d. – 1 200 Lt. F. N. 2008 m. balandžio 14 d. išgrynino iš sąskaitos 250 000 Lt, tačiau išgrynintų 250 000 Lt panaudojimas nenustatytas. Kaip matyti, F. N. pagal 2008 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš S. U. už 400 000 Lt įsigijo ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu D. R. k., V. r. sav.; ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), D. R. k., V. r. sav.; butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), D. R. k., V. r. sav. F. N. 2016 m. gegužės 2 d. paaiškinime nurodė, kad 2008 m. jo vardu įsigytas nekilnojamasis turtas ne iš jo piniginių lėšų, o iš dukters, t. y. N. B. E., kuri tuo metu gyveno užsienyje ir negalėjo fiziškai įforminti pirkimo-pardavimo sutarties savo vardu. 2008 m. balandžio 30 d. įsigytas nekilnojamas turtas pagal 2008 m. gegužės 13 d. žemės sklypo ir buto dovanojimo sutartį buvo padovanotas N. B. E.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėja, I. D. ir F. N. yra artimi giminaičiai, todėl tiek I. D., tiek F. N., teikdami paaiškinimus, galėjo būti suinteresuoti nurodyti pareiškėjai palankias bei jos poziciją patvirtinančias aplinkybes, todėl abiejų giminaičių paaiškinimai vertinami kritiškai. Taip pat pabrėžia, kad paskolos sandoriai sudaryti nepalankiomis aplinkybėmis, nebuvo fiksuoti kredito įstaigose, nėra galimybės fiksuoti lėšų perdavimą. Be to, 2011 m. lapkričio 1 d. paskolos sutartyje nurodyta, kad paskola bus naudojama „gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini)“, tačiau pati pareiškėja iš sesers 2011 m. lapkričio 1 d. gauta 70 000 Lt paskola grindė ne gyvenamojo namo statybas, o daugiau nei po vienerių metų nuo minėtos paskolos suteikimo buto su terasa ir sandėliuko įsigijimą 2012 m. gruodžio 12 d. Tokį pareiškėjos elgesį atsakovė vertina kaip nelogišką, atsižvelgiant į tai, kad minėtas nekilnojamas turtas buvo įsigytas praėjus daugiau nei metams nuo paskolos suteikimo.

Dėl brolio F. N. dovanotų 50 000 Lt atsakovė nurodė, kad pareiškėja gautos dovanos nedeklaravo 2011 m. GPM308, be to, dovanos suteikimo faktas nėra fiksuotas kredito įstaigose esančių sąskaitų išrašuose, o pateiktoje 2011 m. spalio 3 d. dovanojimo sutartyje yra tik vienos šalies, t. y. brolio F. N., parašas. Taip pat 2011 m. spalio 3 d. dovanojimo sutartyje nustatyta, kad 50 000 Lt dovana bus naudojama verslui plėsti ir žemės ūkiui vystyti, tuo tarpu pareiškėja iš brolio 2011 m. spalio 3 d. gauta 50 000 Lt dovana grindė ne verslo plėtrą ir žemės ūkio vystymą, o daugiau nei po vienerių metų nuo minėtos dovanos gavimo (2012 m. gruodžio 12 d.) buto su terasa ir sandėliuko įsigijimą.

VMI akcentuoja, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis). Atsakovė cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Nurodo, kad mokesčių administratoriui, tais atvejais, kai sandoris, t. y., jame fiksuotas veiksmas, sukeliantis atitinkamas mokestines teisines pasekmes, atitinka MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, yra suteikta teisė neatsižvelgti į formalią šio sandorio išraišką bei nesiremti jame fiksuotomis mokestinėmis teisinėmis pasekmėmis, o atkurti tikrąsias teisiškai reikšmingas mokestines teisines aplinkybes, kurios buvo slepiamos šiuo sandoriu.

Dėl gautų pajamų ir patirtų išlaidų už 2004-2009 metus VMI remiasi Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris numatė, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimas pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt. Pareiškėjai vienkartinės gyventojų turto deklaracijos nėra pateikę, todėl pareiškėjų mokestinio patikrinimo metu buvo vertinama, kad sutuoktinių piniginių lėšų likutis 2004 m. sausio 1 d. galėjo siekti iki 100 000 Lt (50 000 Lt x 2), iš kurių 99 997,9 Lt ne banke ir 2,1 Lt banke. Patikrinimo metu nustatyta, jog sutuoktinių gautos pajamos ir disponuojamos lėšos per 2004 - 2009 m. sudarė 116 189,88 Lt. Taip pat nustatyta, jog sutuoktinių patirtos išlaidos 2004 - 2009 m. sudarė 307 451,68 Lt. Taigi, įvertinęs galima piniginių lėšų likutį, gautas pajamas ir patirtas išlaidas, mokesčių administratorius, patikrinimo metu konstatavo, jog sutuoktiniai neturėjo piniginių lėšų ne banko įstaigose, tuo pačiu banke esantis likutis sudarė 16 039,34 Lt. Taip pat atsakovas, įvertinęs pareiškėjų gautas pajamas ir patirtas išlaidas per 2010 metus, konstatavo, jog sutuoktinių patirtos išlaidos viršijo 168 111,87 Lt, o pajamų kilmė nepagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais; per 2011 metus sutuoktinių patirtos išlaidos viršijo 240 843,09 Lt, o pajamų kilmė nepagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais; per 2012 metus sutuoktinių patirtos išlaidos viršijo 248 352,57 Lt, o pajamų kilmė nepagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais.

VMI taip pat paaiškino, kad apskaičiuodama GPM delspinigius vadovavosi GPM įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, jog už šio Įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis GPM įstatymo 26 straipsniu, MAĮ 96-99 straipsnių nuostatomis, pareiškėjui apskaičiuota 7 810,19 Eur, pareiškėjai - 7 896,3 Eur GPM delspinigių. Dėl atleidimo nuo delspinigių atsakovė nurodo, jog pareiškėjams skirta GPM bauda buvo sumažinta iki minimalios - 10 proc. baudos. Pažymi, kad delspinigiai nėra sankcija už mokesčių įstatymų pažeidimus, o yra mokestinės prievolės užtikrinimo būdas (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Delspinigiai skaičiuojami kaip kompensacija už tai, kad valstybė atitinkamu laikotarpiu negalėjo naudotis jai pagal mokesčių įstatymus priklausančiomis lėšomis, o mokesčių mokėtojas šiomis sumomis disponavo nepagrįstai. Atsakovės nuomone, pareiškėjams apskaičiuotų delspinigių dydis (vertinant apskaičiuotas mokesčių sumas) nesudaro pagrindo nuo jų atleisti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai skunde teismui dėl atleidimo nuo apskaičiuotų mokesčio delspinigių remiasi MAĮ 100, 141, 113 straipsniais, tačiau nepateikia duomenų apie konkretaus teisinio pagrindo egzistavimą. Vien tik įstatymo straipsnių citavimas nesudaro pagrindo teigti, jog sutuoktiniai atitinka juose numatytus kriterijus.

Teismo posėdyje pareiškėjas A. K. palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jo motina buvo prieš pinigų laikymą banke. Pinigus motina gaudavo iš seserų, kurios kompensavo jo turto dalį.

Teismo posėdyje pareiškėja A. N. palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, kad jos sutuoktinio motina buvo karo veteranė ir gaudavo išmokas JAV doleriais. Motina yra sakiusi, kad visi šie pinigai yra skirti sūnui. Akcentavo, kad nuo patikrinimo pradžios bendravo su mokesčių administratoriumi. Mano, kad priskaičiuoti mokesčio delspinigiai yra neproporcingai dideli.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė palaikė skundų reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamasi juose išdėstytais argumentais. Pareiškėjų atstovė pripažino, kad pareiškėjai neturi dokumentų, pagrindžiančių 150 000 JAV dolerių pajamų iš K. gavimą, tačiau pažymi, kad turi būti vertinama ne formalioji pusė, o nuoseklūs ir tikrovę atitinkantys pareiškėjų paaiškinimai dėl šio pajamų šaltinio. Pareiškėjų atstovė akcentavo, kad mokesčių administratorius nepaneigė pareiškėjų paaiškinimų dėl 150 000 JAV dolerių sumos atsiradimo, taip pat nenurodė, kito pajamų šaltinio, iš kurio galėjo būti gauta tokia suma.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė nesutiko su skundais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus remiantis atsiliepimo į skundus argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais konstatuota, jog pareiškėjų 2010-2012 metais patirtos išlaidos viršijo juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais patvirtintas pajamas, ir papildomai apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčių, delspinigių ir skirtų baudų.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI atliko pareiškėjų GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimus už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 312 d. ir 2017 m. birželio 28 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-294 (įforminti A. K. mokestinio patikrinimo rezultatai) bei patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-293 (įforminti A. N. mokestinio patikrinimo rezultatai) (MGK byla Nr. 6.11-(7-220/2017), I t., b. l. 33-55; MGK byla Nr. 6.11-(7-219/2017), I t., b. l. 49-66). Patikrinimų metu nustatyta, kad pareiškėjams per 2010-2012 metus trūko pajamų pagrįsti patirtas išlaidas, t. y. 2010 m. išlaidos 168111,87 Lt viršijo gautas pajamas, 2011 m. išlaidos 240 843,09 Lt viršijo gautas pajamas bei 2012 m. išlaidos 248 352,57 Lt viršijo gautas pajamas. Vadovaujantis MAĮ 70 str. 1 dalimi bei Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 „Dėl Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“, 4.1 ir 6.3.3. punktais, patikrinimo metu pripažinta, kad pareiškėjai 2010, 2011 ir 2012 m. gavo kitų pajamų, kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 22 str. 3 dalimi, priskiriamos B klasės pajamoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnio 1 dalimi ir 3.88 straipsnio 1 ir 2 dalimis, minėtas pajamas pripažinus kiekvienam sutuoktiniui lygiomis dalimis, kaip kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, mokestinių patikrinimų metu A. K. papildomai apskaičiuota 14 277,40 Eur, o A. N. – 14 384,56 Eur GPM.

Pareiškėjai nesutiko su patikrinimų rezultatais, 2017 m. liepos 27 d. pateikė rašytines pastabas ir pasiūlymą pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio (MGK byla Nr. 6.11-(7-220/2017), I t., b. l. 21-26; MGK byla Nr. 6.11-(7-219/2017), I t., b. l. 38-43). Kadangi susitarimas tarp mokesčių administratoriaus ir pareiškėjų nebuvo pasirašytas, buvo atnaujintas pareiškėjų pastabų nagrinėjimas ir VMI 2017 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimus dėl patikrinimo aktų tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-375 ir Nr. (21.131-31-5)FR0682-374 (MGK byla Nr. 6.11-(7-220/2017), I t., b. l. 9-16; MGK byla Nr. 6.11-(7-219/2017), I t., b. l. 10-17).

Pareiškėjai VMI sprendimus dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskundė MGK (MGK byla Nr. 6.11-(7-220/2017), I t., 1-8; MGK byla Nr. 6.11-(7-219/2017), I t., b. l. 1-8).

MGK 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. S-253(7-219/2017) patvirtino VMI 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5)FR0682-375 A. K. nurodytą sumokėti 14 277,47 Eur GPM, 7 810,19 GPM delspinigius, pakeitė VMI 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-375 nurodymą sumokėti 4283 Eur GPM baudą į nurodymą sumokėti 1 428 Eur GPM baudą (MGK byla Nr. MGK byla Nr. 6.11-(7-219/2017), VIII t., b. l. 130-146).

Kaip minėta, ginčijamą GPM mokesčių administratorius pareiškėjams apskaičiavo remdamasis MAĮ 70 straipsniu, kuriame įtvirtintas mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Taisyklių 4 ir 4.1 punktai numato, jog įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-554/2014, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-1302-602/2016).

Nagrinėjamu atveju išvadą, kad 2010-2012 m. pareiškėjų šeimos išlaidos viršijo gautas pajamas, mokesčių administratorius padarė, įvertinęs patikrinimo metu surinktą informaciją: sutuoktinių paaiškinimus, bankų sąskaitų išrašus, asmenų paaiškinimus, VĮ Registrų centro duomenis, VĮ „Regitra“ duomenis, Sodros informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenimis, kitų asmenų tyrimus ir kt. (Taisyklių 28 ir 29 punktai). Be to, VMI pareiškėjų 2010-2012 metų laikotarpio mokesčio bazę nustatė pagal jo atliktą įvertinimą, pritaikęs išlaidų metodą ir vadovaudamasis Taisyklių 6.1, 14-17 punktais.

Mokestinio patikrinimo metu, įvertinus VMI duomenų bazėse esančią informaciją, kredito įstaigų pateiktus sąskaitų išrašus, kitą surinktą informaciją, atlikus 2004 - 2009 m. pajamų – išlaidų analizę, nustatyta, kad 2004 – 2009 m. bendros sutuoktinių patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 107 301,14 Lt, o likutis banko sąskaitose - 16 039,34 Lt (MGK byla Nr. 6.11-(7-219/2017), I t., b. l. 25-33). Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu abiejų sutuoktinių lėšomis buvo įsigytas nekilnojamasis turtas už 438 370 Lt (jų detalus sąrašas ir įsigijimo aplinkybės nurodytos Patikrinimo aktų 2-5 psl.). Taip pat pareiškėjai statėsi namą. Pareiškėjai A. N. buvo 2010 m. gegužės 21 d. išduotas statybos leidimas Nr. 311 vieno buto gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), V. r. sav., kuris 2013 m. balandžio 19 d. pripažintas negaliojančiu, bei 2011 m. liepos 22 d. išduotas statybos leidimas Nr. 381 gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato ir poilsio paskirties pastato statybai. Be kita ko, nustatyta, kad per 2005-2011 metus pareiškėjų vardu buvo registruota / išregistruota 10 transporto priemonių, o pareiškėjos vardu - 36 transporto priemonės (Patikrinimo aktų 11-12 psl.). Sutuoktiniai 2012 metais neturėjo registruotų transporto priemonių. Nustatyta ir tai, kad pareiškėja A. N. įnešinėjo grynuosius pinigus į juridinių vienetų kasą, pavyzdžiui, į UAB „T. V.“ kasą įnešė 105 000 Lt (per 2010-2012 metus), į UAB „T. L.“ kasą įnešė 10 000 Lt (per 2009 m.); į UAB „T.“ kasą įnešė 8 105 Lt (per 2010 m.). Be to, pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu patyrė ir kitų vartojimo išlaidų, kurios apskaičiuotos pagal statistines vartojimo išlaidas pensijos ribose (pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu buvo pensininkai), atėmus patirtas vartojimo išlaidas, užfiksuotas banko sąskaitų išrašuose. Pareiškėjai nedeklaravo gautų didelės vertės dovanų ir paskolų, kuriomis grindė pajamų šaltinius, nei vienoje valstybinėje įstaigoje. Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, mokesčių administratoriui pritrūko duomenų apie gautas oficialias pajamas, kurių užtektų viso turto įsigijimui pagrįsti.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gegužės 26 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-22 konstatuota, kad sutuoktinių išlaidos 2005-2010 metais 222 534 Lt viršijo pajamas; iš centrinio mokesčio administratoriaus duomenų nustatyta, jog sutuoktinių pajamos per 2012 metus sudarė 8 577 Lt, iš kurių buvo apskaičiuotas 369 Lt GPM (MGK byla, Nr. 6.11-(7-220/2017), V t., b. l. 148-186). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos A. N. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patikrinimo metu pareiškėjos statusas ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamoji. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pareiškėja kartu su sutuoktiniu ir kitais fiziniais asmenimis organizavo ne mažiau kaip 30 taksi įmonių, teikiančių paslaugas Vilniaus mieste, neteisėtą veiklą. Šios įmonės užėmė apie 47 proc. taksi paslaugų rinkos. Pagal pateiktas įmonių deklaracijas visos taksi įmonės dirbo nuostolingai, įsigyjant taksi veikloje naudojamus automobilius, parodoma žymiai mažesnė jų įsigijimo kaina, neapskaitoma didžioji dalis sąnaudų, nerodomos automobilių kuro, remonto, atsarginių dalių įsigijimo išlaidos. Taksi įmonės galimai slepia ir neapskaito dalies iš vykdomos veiklos gaunamų pajamų, galimai vykdo piniginių lėšų išgryninimą ir tokiais veiksmais išvengia privalomų mokesčių mokėjimo.

Įvertinusi bylos medžiagoje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, taip pat pareiškėjų pastabų argumentus, VMI padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius turėjo pagrindą taikyti MAĮ 70 straipsnį, nes pareiškėjai, įsigydami turtą, įnešdami į valdomas įmones pinigines lėšas, valdydami didelį kiekį transporto priemonių (apie 36 vnt.) bei patirdami kitokio pobūdžio išlaidas, neturėjo pakankamai lėšų, o savo poziciją grindė tik bendro pobūdžio paaiškinimais apie gautas didelės vertės dovanas ir paskolas, kurios nebuvo deklaruotos nei vienoje valstybinėje įstaigoje.

Pareiškėjai iš esmės nekelia ginčo dėl MAĮ 70 straipsnio taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nesutinka su nustatytų faktinių aplinkybių dėl jų nurodytų pajamų šaltinių vertinimu. Tai ir apibrėžia ginčo nagrinėjimo ribas.

Teismas, vadovaudamasis MAĮ 67 straipsnio 1, 2 dalimis, pažymi, kad pareiga nurodyti pajamų šaltinius pirmiausia tenka mokesčių mokėtojui, kuris ir privalo užtikrinti, jog esant kompetentingų valstybės institucijų reikalavimui galės pateikti šiuos šaltinius pagrindžiančius dokumentus. Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-27/2013).

Nustatyta, kad siekdamas nustatyti piniginių lėšų likutį 2010 m. sausio 1 d., mokesčių administratorius atliko 2004-2009 m. laikotarpio pareiškėjų pajamų-išlaidų analizę. Išsamus gautų pajamų ir patirtų išlaidų aprašymas pateiktas patikrinimo akte (žr. Patikrinimo akto 15 priedą), todėl teismas jo nekartoja. Remiantis mokesčių administratoriaus patikrinimo akto duomenimis 2004-2009 m. pareiškėjų disponuojamos lėšos sudarė 116 189,88 Lt. Pareiškėjų patirtos išlaidos 2004-2009 m. sudarė 307 451,68 Lt. Sutuoktiniai 2010 m. sausio 1 d. neturėjo grynųjų pinigų likučio, kadangi jų 2004-2009 m. bendros patirtos išlaidos viršijo gautas sutuoktinių pajamas 107 301,14 Lt. Pareiškėjų 2010 m. sausio 1 d. piniginių lėšų likutis banke 16 039,34 Lt.

Siekdami pagrįsti turimą įsigytą turtą, piniginius įnešimus į valdomas įmones, pareiškėjai mokesčių administratoriui pateikė informaciją, jog: pareiškėjas gavo apie 150 000 JAV dolerių pajamas iš mamos A. A. K., gyvenančios A.; pareiškėja pinigus skolinosi iš brolio F. N. (100 000 Lt paskola); gavo dovaną pinigais iš brolio F. N. (50 000 Lt); iš sesers I. D. gavo 70 000 Lt paskolą; iš viso 220 000 Lt.

Iš ginčijamų sprendimų matyti, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu nepripažino, jog pareiškėjas iki tikrinamojo laikotarpio pradžios galėjo turėti 150 000 JAV dolerių gautų iš mamos A. A. K., tuo pačiu administratorius nepripažino tariamai pareiškėjos gautos 100 000 Lt paskolos ir 50 000 Lt dovanos iš brolio.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino fakto, kad pareiškėjo motina A. A. K. turėjo turto, kurį vienokia ar kitokia forma perleidus atsirado galimybė perduoti pinigus pareiškėjui. Pareiškėjai skunduose paaiškina, kad nurodytą sumą nuo 1991 metų iki 2012 metų dalimis (iki 10 000 Eur) pareiškėjas atsivežė iš K. Šiuos pinigus, pasak pareiškėjo, kaip kompensaciją gavo iš savo motinos, šiai realizavus nuosavybės teise valdytą turtą: butą, žemės sklypą ir sodo namą. Tai, kad jo motina turėjo nekilnojamojo turto K., kurį vėliau perleido, pasak pareiškėjų, patvirtina K. R. mokesčių administratoriaus atsakymas į paklausimą. Tai, kad nurodyta pinigų suma buvo gauta iš K., pareiškėjas nurodė 2016 m. sausio 20 d. paaiškinime mokesčių administratoriui (MGK byla Nr. 6.11-(7-220/2017), I t., b. l. 87).

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog išvados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. Vien atskirų formalių įrodymų (pavyzdžiui, paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, pajamų gavimo nepagrindžia (LVAT 2011-09-09 adm. byloje Nr. A-556-3513/2011,2015-02-10 adm. byloje Nr. (A-110-438/2015). Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į MAĮ 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių daly vių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (LVAT 2014-02-12 nutartis adm. byloje Nr. A-556-554/2014; 2017-01-09 nutartis adm. byloje Nr. A-2342-442/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neneigia, kad jokių dokumentų, kurie patvirtintų jų nurodytos sumos iš K. gavimą ir įvežimą į Lietuvą, jie neturi, tačiau tvirtina, kad jų paaiškinimai dėl nurodyto pajamų šaltinio atitinka tikrovę, o mokesčių administratorius nenustatė ir nenurodė jokio kito pajamų šaltinio, iš kurio ši suma galėjo būti gauta. Teismas, įvertinęs pareiškėjų mokestinio patikrinimo metu teiktų paaiškinimų dėl aptariamo pajamų šaltinio, surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino pareiškėjų pajamomis jų nurodytų tariamai gautų iš K. 150 000 JAV dolerių.

Pareiškėjas nurodė, jog pinigines lėšas nuo 1991 m. jam motina dovanojo, gavusi pajamų už parduotą turtą. A. K. 2012 m. rugsėjo 4 d. papildomame liudytojo apklausos protokole teigė, kad A. K. (jo motina) butą esantį (duomenys neskelbtini), pardavė 12 ar 15 metų atgal, o praėjus 7 metams ji pardavė sodą esantį (duomenys neskelbtini) (kooperatyvas „D.“). Mokesčių administratoriaus surinkti duomenys patvirtina, kad sodo namas su sklypu, priklausę pareiškėjo motinai, nebuvo parduoti tuo laikotarpiu, kada pareiškėjas teigė gaudavęs pinigus. K. R. finansų ministerijos Valstybinių pajamų komitetas mokesčių administratorių informavo, kad pareiškėjo motina A. A. K. laikotarpiu nuo 2011 iki 2016 metų neturėjo savo asmens vardu registruoto nekilnojamojo turto objektų. Teisingumo intstitucijų duomenų bazių duomenimis A. A. K. vardu buvo užregistruotas žemės sklypas ir privatus namas laikotarpiu nuo 1996 m. kovo 25 d. iki 2007 m. gegužės 29 d. adresu (duomenys neskelbtini). Šis skypas ir privatus namas perleisti pagal 2007 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutartį Nr. 8250 N. S. P. (MGK byla Nr. 6.11-(7-220/2017), I t., b. l. 140-141). Pažymėtina, kad dovanojimo sandoriai yra neatlygintini. Byloje duomenų apie A. K. nurodyto turto pardavimą nėra.

Pareiškėjas paaiškinimuose nurodė, kad pinigus motinai duodavo seserys, kaip kompesaciją, kad jis atsisakė savo teisių į motinos turėtą nuosavybę. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, mokestinio ginčo medžiagoje nėra. Be to, pareiškėjas teikė prištaringus įrodymus, kokia valiuta buvo įvežti pinigai: 2012 m. rugsėjo 14 d. liudytojo apklausos protokole A. K. buvo nurodęs, kad mama jam duodavo nacionaline valiuta, o jis juos keisdavo į eurus ir pervežimo suma buvo apie 10 000 Eur (MGK byla Nr. 6.11-(7-219/2017), I t., b. l. 182); 2016 m. sausio 20 d. paaiškinime nenurodė atvežamų lėšų valiutos, tik nurodė, kad per 1991-2012 m. atsivežė į Vilnių 70 000 Lt (MGK byla Nr. 6.11-(7-219/2017), I t., b. l. 89-90); skunde MGK ir posėdžio MGK metu paaiškino, kad pinigai buvo vežami JAV doleriais (nes vietinės valiutos konvertavimas kitose šalyse yra komplikuotas) (MGK byla Nr. 6.11-(7-220/2017), I t., b. l. 1-8; VIII t., b. l. 128).

Pareiškėja dėl sutuoktinio piniginių lėšų 2016 m. sausio 14 d. paaiškinime nurodė, kad pas vyrą buvo pakankamai jo motinos dovanotų pinigų, nes nuo 1991 metų jis lankėsi A. kasmet, net dažniau (MGK byla Nr. 6.11-(7-220/2017), I t., b. l. 80-81). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje pareiškėja pateikė dar vieną naują pinigų kilmės versiją, nurodydama, kad tai pareiškėjo motinos, kaip karo veteranės, gautos išmokos.

Pareiškėjas taip pat teikė prieštaringus paaiškinimus dėl pinigų įvežimo į Lietuvą. Iš pradžių pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad pinigus jis pats vežė iš K., tačiau MGK posėdžio metu jau nurodė, kad laikotarpiu nuo 1991 m. iki 2012 m. ne tik jis pats dažnai vyko į K. ir kiekvieną kartą grįždamas į Lietuvą parsiveždavo pinigų iki būtinos deklaruoti sumos (iki 10 000 Eur), bet į Lietuvą atvykdavo ir jo seserys su vyrais, taip pat jis vyko į B. pas mamą, nes ji kurį laiką gyveno B.

Mokesčių administratorius surinkto informaciją apie pareiškėjo sienos kirtimą ir nustatė, kad A. K. 2010 ir 2012 metais buvo išvykęs maždaug mėnesiui (2010 m. rugsėjo 17 d. - išvykimas, 2010 m. spalio 21 d. - atvykimas; 2012 m. rugpjūčio 9 d. - išvykimas, 2012 m. rugsėjo 6 d. - atvykimas), tuo tarpu 2011 metais pareiškėjas iš Lietuvos išvyko 2011 m. lapkričio 18 d. (Kybartų tarptautinis PKP, Kybartų U, Lazdijų rinktinė) ir atvyko 2011 m. lapkričio 19 d. (Kybartų tarptautinis PKP, Kybartų U, Lazdijų rinktinė), t. y. kitą dieną. Mažai tikėtina, kad per tokį trumpą laiką pareiškėjas galėjo apsilanyti K. Pareiškėjas mokesčių administratoriui neteikė jokių įrodymų apie, jo teigimu, dažną lankymąsi K. Respublikoje iki tikrinto laikotarpio. Pareiškėjas taip pat nepatvirtino įrodymais savo teiginių, kad pinigus keitė į eurus.

Be to, pareiškėjų nurodytų piniginių lėšų gavimo faktas nebuvo deklaruotas mokesčių deklaracijose, t. y. pareiškėjai nėra teikę mokesčio deklaracijų, kuriose būtų deklaravę iš pareiškėjo motinos gautas pajamas, nors, remiantis pareiškėjų paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis apie pinigų įvežimo dažnumą, laiko tarpą ir pinigų kiekį, deklaracijos pateikimo momentu turėjo būti susidariusi deklaruotina suma 50 000 Lt suma, kurią reikėjo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto vienkartinėje deklaracijoje. A. K. 2014 m. gruodžio 2 d. papildomos apklausos metu nurodė, kad daugiau kaip 50 000 Lt sumos grynaisiais pinigais niekada neturėjo (MGK byla Nr. 6.11-(7-220/2017), I t., b. l. 175-176). Pareiškėjas MGK posėdžio metu taip pat negalėjo konkrečiai pasakyti, kokią pinigų sumą iš jo įrodinėjamo pajamų šaltinio jis turėjo sukaupęs 2003 m. gruodžio 31 d. (mokesčių mokėtojai privalėjo deklaruoti turėtą turtą, sukauptas lėšas, didesnes nei 50 000 Lt iki šios datos), teigdamas, jog tai galėjo būti apie 75 000 JAV dolerių suma.

Taigi, byloje nėra pakankamų ir įtikinamų, juridinę galią turinčių įrodymų, jog pareiškėjo motina galėjo turėti 150 000 JAV dolerių sumą, o pareiškėjo paaiškinimai apie piniginių lėšų dovanojimo aplinkybes yra prieštaringi, todėl, nenustačius realaus piniginių lėšų perdavimo fakto ir aplinkybių, jog pareiškėjo motina galėjo disponuoti nurodytomis lėšomis, darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino pareiškėjų nurodyto pajamų šaltinio.

Dėl pareiškėjos argumento, kad nebuvo pripažintas nei vienas centas iš atsivežtų jos sutuoktinio motinos dovanotų pinigų (150 000 JAV dolerių), MGK, remdamasi patikrinimų aktų duomenimis, pagrįstai nurodė, kad mokesčių administratorius pareiškėjams pripažino, jog jų piniginių lėšų likutis 2003 m. gruodžio 31 d. galėjo siekti iki 100 000 Lt (50 000 Lt x 2), iš kurių 99 997,9 Lt ne banke ir 2,1 Lt banke, tai yra mokesčių administratorius yra pripažinęs pareiškėjų turėtą pajamų likutį, kuris galimai galėjo būti susidaręs ir iš pareiškėjų nurodyto šaltinio. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad mokesčių administratorius turėjo pripažinti visą 150 000 JAV dolerių sumą, nes, kaip minėta, byloje nėra pakankamų ir įtikinamų, juridinę galią turinčių įrodymų, jog pareiškėjo motina galėjo disponuoti nurodytomis lėšomis.

Pareiškėja grįsdama pajamų šaltinius tikrinamuoju laikotarpiu patirtoms išlaidoms padengti nurodė brolio F. N. jai dovanotus pinigus ir suteiktą paskolą bei jos sesers I. D. suteiktą paskolą. Pareiškėja pateikė jos su seserimi 2011 m. lapkričio 11 d. pasirašytą, notariškai nepatvirtintą paskolos sutartį dėl 70 000 Lt paskolos suteikimo (grąžinimo terminas iki 2017 m. lapkričio 1 d.), nurodytas paskolos tikslas „gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini)“, pareiškėjos su broliu tos pačios datos paskolos sutartį dėl 100 000 Lt paskolos suteikimo (žemės ūkiui ir ūkio gerbūviui vystyti, grąžinimo terminas iki 2018 m. lapkričio 1 d.) bei 2011 m. spalio 3 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią pareiškėjai brolis F. N. padovanojo 50 000 Lt neatlygintinai bizniui plėsti, žemės ūkiui vystyti (MGK byla Nr. 6.11-(7-220/2017), I t., 108-109, 113-114, 115).

Šios sutartys, teismo vertinimu, tėra formaliai tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų sudaryti sandoriai, tikslu pagrįsti pareiškėjos paaiškinimuose dėl tariamų pajamų šaltinių egzistavimo nurodytą poziciją.

Nustatyta, kad abiejose paskolos sutartyse nurodyta, jog pinigai buvo perduoti pareiškėjai grynaisiais. Ginčui aktualių dovanotų ir paskolintų pinigų gavimo faktas nebuvo fiksuotas pareiškėjų bankinių sąskaitų išrašuose ar kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose, išskyrus pareiškėjos pateiktose sutartyse. Pinigų dovanojimas nedeklaruotas.

Vilniaus AVMI atlikto L. D. operatyvaus patikrinimo duomenys (2016 m. rugsėjo 28 d. ataskaita Nr. FR0760-7871), patvirtina, kad I. D. neturėjo finansinių galimybių suteikti sutartyje nurodyto dydžio paskolą pareiškėjai (MGK byla Nr. 6.11-(7-220/2017), I t., b. l. 141-149). Teismas netikėti šio mokestinio tyrimo rezultatais neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2011 m. lapkričio 11 d. paskolos sutartyje nurodyta, kad paskola bus naudojama gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), tačiau pati pareiškėja iš sesers gauta 70 000 Lt paskola grindė ne gyvenamojo namo statybas, o buto su terasa ir sandėliuku įsigijimą 2012 m. gruodžio 12 d., t. y. sandorį, kuris įvyko daugiau nei po metų nuo paskolos sutarties sudarymo, kas leidžia abejoti sutartyje nurodytos ūkinės operacijos realumu.

Vilniaus AVMI atliktų F. N. (2016 m. spalio 13 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-2034) ir jo dukters N. B. E. (2016 m. spalio 13 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-2026) mokestinio tyrimo duomenys, šių asmenų paaiškinimai, taip pat leidžia daryti išvadą, kad tarp A. N. ir F. N. sudarytose paskolos sutartyje bei dovanojimo sutartyje ūkinės operacijos realiai neįvyko (MGK byla Nr. 6.11-(7-220/2017), I t., b. l. 150-158, 159-167).

Pareiškėja mokesčių administratoriui teiktame paaiškinime dėl šių sandorių nurodė, kad atsiskaitant už 2011 m. lapkričio 23 d. įsigytą nekilnojamąjį turtą buvo paimta 100 000 Lt paskola iš brolio F. N.. Paskolos sutartį pasirašė brolio bute, paskola yra beprocentinė ir be palūkanų. Paskolai suteikti brolis turėjo pinigų iš 2008 m. balandžio 5 d, dukters N. B. E. persiųstų 250 000 Lt gimtadienio proga. Be to, 2011 m. spalio 3 d. F. N. pareiškėjai padovanojo 50 000 Lt jos asmeniniams reikalams neatlygntinai, be grąžinimo.

Aukščiau nustatytų mokestinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad 2008 m. balandžio 9 d. F. N. dukra N. B. E. tėvui pervedė 125 000 Lt, 2008 m. balandžio 11 d. – 125 000 Lt, 2008 m. balandžio 12 d. – 1 200 Lt. F. N. už dukters pervestas lėšas (400 000 Lt) įsigijo nekilnojamojo turto, kurį vėliau padovanojo dukrai. Įvertinus 2009 m. F. N. banko sąskaitų išrašus bei VMI informacinėje duomenų bazėje turimą informaciją, 2008 m. išgrynintų 250 000 Lt panaudojimas nenustatytas.

Kaip matyti, paskolos sutartys sudarytos dėl nemažų sumų, jos yra beprocentės ir nenumatytos palūkanos. Tai leidžia daryti, kad jos sudarytos ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis. Pateiktoje 2011 m. spalio 3 d. dovanojimo sutartyje yra tik vienos šalies, brolio F. N., parašas. Be to, įvertinus tai, kad nebuvo užfiksuotas realus pinigų perdavimo faktas, gautos lėšos nedeklaruotos, skirtingai deklaruojamas paskolintų pinigų panaudojimo tiklsas, nenustatytas F. N. 2008 m. išgrynintų 250 000 Lt panaudojimas, darytina išvada, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia atitinkamų turto įsigijimo šaltinių (paskolų ir dovanos). Pažymėtina, kad pareiškėjai jokių argumentų ar prieštaravimų dėl mokesčių administratoriaus atlikto pareiškėjos tariamai gautos paskolos ir dovanos įvertinimo teismui nepateikė.

Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplkinkybių visumą, darytina išvada, kad pareiškėjai, ginčydami mokesčių administratoriaus išvadas, nepateikė pinigų dovanojimą ir paskolų davimą, iš kurių buvo dengiamos ataskaitinio laikotarpio išlaidos pagrindžiančių objektyvių įrodymų, jų argumentai grindžiami vien paaiškinimais ir šeimos narių bei artimų giminaičių liudijimais, todėl vertintina, jog jokių faktinių duomenų, ar objektyvių įrodymų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes,pareiškėjai nepateikė.

Konstatavus, kad pareiškėjai nepagrindė objektyviais įrodymais pajamų šaltinių, iš kurių 2010-2012 m. laikotarpiu buvo dengiamos jų išlaidos, mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai pagal įvertinimą pareiškėjams nustatė mokesčio bazę ir apskaičiavo papildomai į biudžetą mokėtiną GPM. Pareiškėjai jokių argumentų ar prieštaravimų dėl skaičiavimų nustatant mokestinės prievolės dydį nenurodė.

Pareiškėjai prašo atleisti juos nuo priskaičiuotų delspinigių arba juos sumažinti. Nurodo, kad jų dydis neatitinka teisingumo ir protingumo krtierijų, nes sudaro daugiau nei 70 procentų apskaičiuotos mokestinės prievolės dydžio. Taip pat prašo vertinti tai, kad geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, o mokestinis patikrinimas ir mokestinis ginčas ikiteisminėje instancijoje užsitęsė.

Pagal MAĮ 40 straipsnio 1, 4 ir 5 dalį, mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais bei laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Mokesčių mokėtojui, nevykdančiam ar netinkamai vykdančiam šias pareigas ir dėl to laiku nepervedant priklausančio mokesčio į valstybės biudžetą, atsiranda nauja prievolė – sumokėti už pradelstą laikotarpį atitinkamą sumą – delspinigius. Delspinigiai – tai kompensavimo priemonė, kurios tikslas yra atlyginti valstybei žalą už tai, kad ji tam tikrą laikotarpį biudžete neturėjo lėšų, kurios jai teisėtai priklausė.

GPM įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog už šio Įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad vadovaujantis GPM įstatymo 26 straipsniu, MAĮ 96-99 straipsnių nuostatomis, pareiškėjams buvo apskaičiuota 7 810,19 Eur GPM delspinigių (pareiškėjui) ir 7 896,3 Eur GPM delspinigiai (pareiškėjai).

MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustato, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas (2 punktas), taip pat kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

MAĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo (1 p.); jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas (2 p.); kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui (3 p.); kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais (4 p.).

Kaip matyti iš nustatyto teisinio reguliavimo, pareiškėjų argumentas, jog mokestinis patikrinimas ir ikiteisminis mokestinio ginčo nagrinėjimas užsitęsė, įstatymo nėra priskiriamas prie atleidimo nuo delspinigių teisinių pagrindų. Be to, pažymėtina, kad mokestinio ginčo nagrinėjimui turėjo įtakos tai, kad pareiškėjai iniciavo susitarimo dėl mokesčių pasirašymo procedūrą, dėl ko pastabų dėl patikrinimo akto nagrinėjimas buvo sustabdytas. Duomenų, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūra užsitęsė dėl mokesčių administratoriaus kaltės, byloje nėra. Pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad jie geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, įvertino MGK, kuri pakeitė VMI sprendimus ir pareiškėjams paskirtą GPM baudą sumažino iki minimalios – 10 proc. baudos. Ši aplinkybė nėra pagrindas atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių. Pareiškėjai pretenzijų dėl baudos dydžio nereiškia.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į MAĮ įtvirtintą delspinigių paskirtį, apskaičiuota delspinigių suma vertintina kaip pareiškėjų pasirinkto elgesio modelio (neteisingas mokesčių deklaravimas ir nesumokėjimas) pasekmė, todėl šiuo atveju laikytina teisinga ir pagrįsta. Pareiškėjai nenurodė ir nepateikė įrodymų, to nenustatė ir teismas, kad egzistuoja kiti MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai pareiškėjus atleisti nuo priskaičiuotų mokesčių. Todėl pareiškėjų prašymas atleisti juos nuo delspinigių mokėjimo ar juos sumažinti negali būti tenkinamas.

Apibendrinus tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad mokesčių administratoriaus sprendimai, kuriais pareiškėjams už 2010-2012 m. laikotarpį apksiačiuota GPM ir su juo susijusios sumos, yra teisėti. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tiek VMI tvirtindama patikrinimo aktus, tiek MGK, nagrinėdama pareiškėjų skundus, atliko visapusišką ir objektyvų mokestinio ginčo vertinimą, pasisakydama dėl kiekvieno pareiškėjų argumento. Ginčijami sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas, 56 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjų A.K. ir A. N. skundus atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Ina Kirkutienė