Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo, kuriuo A. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 4 d. nubaustas 2000 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 metams, o pagal ATPK 124¹ str. 7 d. nubaustas 30 Lt bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 9 d. 18 val. 35 min. Raseinių m., Vilniaus g. vairavo automobilį ,,Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatyta 2,23 promilės alkoholio, taip pat nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, techninio automobilio liudijimo, techninės apžiūros talono.

Apeliantas skundu taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog jis 2013-08-09 savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 238 punktus. Pažymi, kad sutinka su protokole nurodyta padaryto pažeidimo kvalifikacija pagal KET 14 straipsnį, neginčija, kad 2013-08-09 automobilį vairavo neblaivus, tačiau nepripažįsta savo pažeidimo pagal KET 238 p., nes jis tik nepateikė automobilio valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, techninio automobilio liudijimo, techninės apžiūros talono ir to negalima tapatinti su tuo, kad jis išvis nebuvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir vairavo neregistruotą, ir techniškai neapžiūrėtą automobilį. Teigia, kad jo neveikimas (dokumentų nepateikimas) turėjo būti kvalifikuotas pagal KET 16 p.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 280 str. nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos.

Teismas sutinka su tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Iš tiesų administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Pasak apelianto, jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime neteisingai nurodyta jo padarytų pažeidimų vieta ir nenurodyti arba nurodyti neteisingai KET pažeidimai, kuriuos jis kaltinamas padaręs, kas A. A. teigimu, sutrukdė jam tinkamai pasiruošti gynybai ir gintis nuo inkriminuojamų kaltinimų. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tokie apeliacinio skundo teiginiai ne tik neatitinka objektyvios tikrovės, bet yra nelogiški, iš esmės nenuoseklūs ir prieštaringi. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ikiteisminėje administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje, tiek bylą žodine tvarka nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. A. nekilo jokių abejonių dėl paties padarytų teisės pažeidimų esmės, nustatytų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikacijos – apeliantas nuosekliai pripažino padaręs visus jam administraciniu teisės pažeidimo protokolu inkriminuojamus pažeidimus, neneigė savo kaltės ir reiškė apgailestavimą dėl savo elgesio (24–25 b. l.), ką apylinkės teismas, be kita ko, pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į ją skirdamas nuobaudas.

Priešingai nei savo skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti dėl jo padarytų pažeidimų vietos. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeidimai padaryti Vilniaus gatvėje, Raseiniuose (3–4 b. l.), neblaivaus apelianto vairuota transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta iš Vilniaus gatvės, Raseiniuose (6 b. l.), sulaikytas A. A. taip pat buvo Vilniaus gatvėje, Raseiniuose (10 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose irgi nurodyta ta pati pažeidimų padarymo vieta (19–20 b. l.), todėl visiškai neaišku, kodėl apeliantas skunde teigia, jog neblaivus vairavo automobilį ir policijos pareigūnams nepateikė jų reikalaujamų dokumentų Prabaudos gatvėje. Byloje surinktų, aptartų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma vienareikšmiškai rodo, kad A. A. jam inkriminuotus teisės pažeidimus padarė Vilniaus gatvėje, Raseiniuose ir daryti kitokią išvadą, apeliacinio skundo motyvais, nėra jokio pagrindo.

Savo skundu apeliantas neginčija jo padarytų, administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime suformuluotų pažeidimų esmės, kad būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,23 promilių girtumas), vairavo automobilį, o taip pat nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, techninio automobilio liudijimo, techninės apžiūros talono, veikų kvalifikacijos pagal ATPK, tačiau kritikuoja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariato pareigūno surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą dėl to, kad šiuose dokumentuose neteisingai nurodyti, arba išvis nenurodyti jo pažeisti KET punktai. Iš tiesų, teismas sutinka su A. A. skundo argumentu, kad savo veiksmais, t. y. nepateikdamas policijos pareigūnams privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, techninio automobilio liudijimo, techninės apžiūros talono, jis pažeidė ne KET 238 p., kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, o KET 16 p., numatantį, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos <...> pareigūno reikalavimu pateikti <...> transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) <...>. Tačiau šio netikslumo laikyti esminiu, sutrukdžiusiu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasiruošti gynybai ir gintis nuo kaltinimų, nėra pagrindo. Administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai nurodžius apelianto pažeistus KET punktus, nei jam inkriminuojamų teisės pažeidimų esmė, nei jų kvalifikacija pagal ATPK nesikeistų.

Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime yra aiškiai atskleista A. A. padarytų pažeidimų esmė, teisingai nurodyti administracinę atsakomybę už jų padarymą numatantys ATPK straipsniai, ko neginčija ir apeliantas. Minimas administracinio teisės pažeidimo protokolas savo turiniu atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, nėra jokių esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurie būtų administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam teismui sutrukdę priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme leido teismui pašalinti visas klaidas ir abejones, siejamas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių ir interesų užtikrinimu ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Kaip minėta, apeliantas, duodamas parodymus apylinkės teismo posėdyje, jokių abejonių dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų esmės, nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikacijos nekėlė – teisėjai pagarsinus administracinio teisės pažeidimo protokolą, reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl padaryto pažeidimo. Taip pat pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra tik vienas iš įrodymų administracinių teisės pažeidimų byloje, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pradžia nesiejama su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu ir prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui iš naujo surašyti dėl neesminių trūkumų, formalių techninių veiksmų atlikimui, kaip nagrinėjamu atveju, kad teisingai nurodytų pažeistą KET punktą, yra nesuderinamas su proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais bei sudaro prielaidas pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 punkto nuostatas, įtvirtinančias asmens teisę į greitą bylos išnagrinėjimą. Dėl šių priežasčių apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinti jį, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Byloje surinktų, aptartų ir ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina A. A. kaltę padarius visus skundžiamu nutarimu jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus, už pažeidimus paskirtos nuobaudos ir galutinė nuobauda atitinka įstatymo reikalavimus, yra proporcinga A. A. asmens ir jo padarytų pažeidimų pavojingumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą nepakeistą ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.