Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-233-409/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-01
Bylos Nr.
1-233-409/2011
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-03047-2008-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Civilinis ieškovas
Šiaulių apskrities VMI
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Dainius Žiedas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-233-409/2011Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03047-2008-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.8; (S) 1.2.18.10; 2.3.6.4.4
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 1 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Astai Mickevičiūtei,gynėjui - advokatui Dainiui Žiedui,civilinio ieškovo - Šiaulių apskrities VMI atstovui R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „D.“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. (dvi veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB ,,D.“ direktoriumi, registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir, sutinkamai su 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas, t.y., už parduotus naudotus automobilius dviem pirkimo-pardavimo sutartimis įformino naudotų automobilių pardavimą fiziniams asmenims, įrašydamas objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos rezultatą pinigine išraiška, t. y., suklastojo dvi pirkimo-pardavimo sutartis, į jas įrašydamas mažesnę pardavimo sumą, nei realiai buvo gauta iš automobilių pirkėjų, o būtent: 2007-05-14 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. DEL 000366, tos pačios datos PVM sąskaitoje-faktūroje, serija DKD Nr. 000023, bei kasos pajamų orderyje DLK Nr. 000341 nurodė, kad A. N. parduotas automobilis „Chrysler Sebring“ už 6000,00 Lt, nors realiai už šį automobilį buvo sumokėta 18000,00 Lt, 2007-10-26 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. DEL 000522, tos pačios datos PVM sąskaitoje-faktūroje, serija DKD Nr. 000035, bei kasos pajamų orderyje DLK Nr. 000431 nurodė, kad V. M. parduotas automobilis „Hyundai Tiburon“ už 7000,00 Lt, nors realiai už šį automobilį buvo sumokėta 19700,00 Lt, bei minėtus suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, 2007 metais pateikdamas į UAB „D.“ buhalteriją (duomenys neskelbtini), be to, UAB ,,D.“ vadybininkui A. A. 2007 metais gavus 24700,00 Lt pajamų už parduotus automobilius, direktorius A. K. ūkinių-finansinių operacijų, susijusių su šiomis pajamomis, neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į bendrovės buhalterinę apskaitą, tokiu būdu apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „D.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 metus.

Be to, A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „D.“ direktoriumi ir, sutinkamai su 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, siekdamas išvengti 18884,40 Lt mokesčių, įrašydamas į 2007 metų pelno mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną už 2007 metus, t.y., neparodydamas deklaracijoje 24700 Lt pajamų bei minėtą deklaraciją 2008 metais, tiksli diena ir mėnuo nežinomi, kurią pateikė iki 2008 metų spalio 1 dienos, pateikdamas valstybės įgaliotai institucijai – Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Vilniaus g. 265 Šiauliuose, tokiu būdu pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną.

Be to, A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas, fizinio asmens V. B. vardu pagal 2007-12-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DEL 000584, tos pačios datos PVM sąskaitą-faktūrą, serija DKD Nr. 000042, ir kasos pajamų orderį, serija DLK Nr. 000459, įformino automobilio „Hyundai Elantra“ pardavimo ir apmokėjimo operacijas už 5200,00 Lt, pagal 2007-12-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DEL 000590, tos pačios datos PVM sąskaitą-faktūrą, serija DKD Nr. 000045, ir kasos pajamų orderį, serija DLK Nr. 000464, įformino automobilio „Hyundai Sonata“ pardavimo ir apmokėjimo operacijas už 5300,00 Lt, tuo įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, juose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, kadangi realiai V. B. šių automobilių nepirko. Dėl apskaitos dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys arba kuriuose įformintos kitos, nei įvykusios operacijos, įtraukimo į apskaitą nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 m. Minėtus suklastotus tikrus dokumentus A. K. panaudojo 2007 metais, juos pateikdamas į UAB „D.“ buhalteriją Alyvų (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, jog yra naudotų automobilių prekyba užsiimančios UAB „D.“ direktorius. Dėl V. M. parduoto automobilio parodė, kad jis tą automobilį nupirko įmonės vardu bei žinojo, kad jis buvo parduotas, kaip ir nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, už 7000 litų. Pirkimo-pardavimo sutartis su V. M. yra užpildyta bendrovėje vadybininku dirbusio A. A., tai parodo, kad apie kitokią sandorio esmę, negu yra nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, jis nieko nežinojo. Sutartyje yra jo parašas todėl, kad jis, tikriausiai, pasirašė anksčiau, negu buvo užpildyta sutartis, nes sandoris buvo baigtas ne įmonės teritorijoje, o (duomenys neskelbtini). Pinigų į kasą įnešė tiek, kiek buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje - 7000 litų. Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su A. N. parodė, kad jis šią sutartį surašė iš anksto kompiuteriu pagal A. A. pateiktus duomenis, nes A. A. tą automobilį pardavinėjo ne įmonės patalpose (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Kai A. A. grąžino sutartį, sutartyje buvo nurodyta 6000 litų kaina. Buhalterinėje apskaitoje bei kasos aparate ir buvo įrašyti 6000 Lt. Dėl su V. B. sudarytų sutarčių parodė, kad su V. B. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis ir pastarajam parduoti du automobiliai. Šią sutartį pasirašyti pas jį buvo atėję dviese, jis nežinojo, kad realiai šiuos automobilius pirko ne V. B.. Dėl A. A. gautų 24 700 Lt pajamų už parduotus automobilius parodė, kad apie tuos pinigus, kol neprasidėjo tyrimas, jis nieko nežinojo. Už tuos pinigus automobiliai negalėjo būti remontuojami, nes tuo laikotarpiu visi automobiliai buvo parduodami tokie, kokie buvo parvežti - su defektais, tik vėliau, gal nuo 2009 metų pradėjo kai kuriuos automobilius remontuoti. Jokio nurodymo suremontuoti tas dvi transporto priemones A. A. nedavė. Įmonei nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių remonto išlaidas. Kadangi jis apie šias lėšas nieko nežinojo, jos nebuvo įtrauktos į pelno mokesčio deklaraciją už 2007 m. Su mokesčių inspekcijos pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. Mano, kad A. A. pajamos negali būti laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamos, nes apie tokias pajamas nežinojo ir tokio darbo užmokesčio A. A. neišmokėjo. A. A. veikė asmeniškai, ne įmonės teritorijoje, nesuderinęs savo veiksmų su juo. Mano, jog tokie A. A. veiksmai traktuotini kaip vykdyta individuali veikla ir mokesčius jis privalėjo susimokėti pats. Todėl jokių nusikalstamų veikų nepadarė.

Liudytoja I. K. parodė, kad dirba UAB „D.“ buhaltere. Bendrovei sudarant sandorius ji nedalyvauja. Buhalterinius dokumentus mėnesio pabaigoje jai atveža direktorius arba kitas darbuotojas, ji juos sutvarko ir atiduoda atgal. Kasininko darbą UAB „D.“ atlieka direktorius. Užpildytas deklaracijas VMI perduoda ji elektroniniu būdu pagal direktoriaus pateiktus pirminius dokumentus.

Liudytojas V. M. parodė, kad tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2007 m., internete skelbimuose „Auto plius“ radęs skelbimą, kad parduodamas automobilis „Hyundai Triburon“, pasiskambinęs ir susitaręs su vyriškiu, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tikslaus adreso nežino, nuosavo namo kieme apžiūrėjo automobilį, susitarė, kad automobilis bus sutvarkytas iki galo. Po 3-4 dienų, atvažiavus į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, automobilį rado sutvarkytą. Jis kartu su tuo vyriškiu sutvarkė visus dokumentus, atliko automobilio techninę apžiūrą ir jis tam vyriškiui sumokėjo pinigus. Automobilio bendra kaina buvo 19700 litų. Nežino, kokia suma buvo įrašyta dokumentuose, nežiūrėjo. Automobilį jam pardavė A. A. ir jis bendravo tik su juo.

Liudytoja A. N. parodė, kad 2007 m., tikslios datos neprisimena, (duomenys neskelbtini) pagal skelbimą laikraštyje nusipirko automobilį „Chrysler Sebring“. Buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti automobilio, su pardavėju susitiko gyvenamųjų namų kvartale. Kokia buvo sutarta kaina, tiksliai neprisimena, 16000 arba 18000 litų. Automobilį įsigijo maždaug po savaitės laiko dar kartą atvykusi į (duomenys neskelbtini) kartu su broliu. Už automobilį sumokėjo tiek, kiek ir buvo sutarę, dokumentus pasirašė neskaičiusi. Automobilį pirko ne iš kaltinamojo A. K.. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodyta pirkimo-pardavimo sutartis, joje atpažino savo parašą.

Liudytojas T. N. parodė, kad tikslios datos neatsimena, padėjo seseriai A. N. parvaryti iš (duomenys neskelbtini) automobilį „Chrysler Sebring“. Nepamena, kurioje vietoje susitiko su pardavėju. Pirkimo-pardavimo dokumentų jis nematė, kiek sesuo sumokėjo už automobilį, nežino.

Liudytojas V. B. parodė, kad žino, jog yra pasirašęs automobilių pirkimo-pardavimo sutartis. Jis turėjo problemų su sveikata - jam buvo perskelta galva, todėl neprisimena, kas konkrečiai jo prašė pasirašyti automobilių pirkimo-pardavimo sutartyse bei kaip jas pasirašė. Jis pats sau automobilių nėra pirkęs.

Liudytojas J. G. parodė, kad yra UAB „T.“ direktorius. A. K. jo aikštelėje laiko automobilius, todėl iki automobilių „Hyundai Sonata“ ir „Hyundai Elantra“ pirkimo, buvo matęs šiuos automobilius savo aikštelėje. Dėl automobilių pirkimo jis tarėsi su A. A.. Kadangi tuo metu jo santykiai šeimoje buvo įtempti, jis, nenorėdamas, kad jo žmona žinotų apie jo veiklą, (duomenys neskelbtini), prie depo pagrindinių vartų sutikęs V. B. jo paprašė, kad pastarasis savo vardu sudarytų šių automobilių pirkimo sandorį. Jis už abu automobilius V. B. padavė 10500 litų. Pasirašant sutartį ir sumokant pinigus A. K. kabinete buvo jis, V. B. ir A. K.. V. B. padavė pinigus ir pasirašė sutartis, išėjus iš kabineto, V. B. sutartis atidavė jam. Nežino, ar A. K. suprato, kad realiai automobilius perka ne V. B., apie tai A. K. jis nieko nesakė. V. B. jis tada niekaip neatsilygino, nes ir taip jam dažnai duoda maisto, pinigų. Kokios sumos buvo nurodytos sutartyse, tokios sumos realiai ir buvo sumokėtos.

Liudytojas A. A. parodė, kad jis buvo įdarbintas UAB „D.“ vadybininku. Įmonėje buvo parduodami tiek sudaužyti, tiek suremontuoti automobiliai. Jis atsimena apie tuos du konkrečius automobilius, buvo jo surasti klientai, klientai atsiskaitė su juo grynais pinigais - kainos buvo tokios, kokias ir nurodė pirkėjai, jis atsiskaitė su automobilius remontavusiomis įmonėmis, pelno neturėjo. Jo darbo metu įmonėje „D.“ sutartis pasirašinėdavo ir antspaudus dėdavo pats direktorius A. K., jis pats jokių antspaudų nedėdavo ir sutarčių nepasirašinėdavo. Pirkimo-pardavimo sutartis su V. M. pagal direktoriaus A. K. nurodymą užpildė jis, o pirkimo-pardavimo sutartis su A. N. buvo pildyta paties A. K.. Kokia konkreti pinigų suma buvo paimta iš V. M. neprisimena - apie 20 tūkstančių litų, gali būti 19700 Lt. Kodėl pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įrašyta 5 tūkstančiai litų suma, nežino. Jam atrodo, kad A. N. už automobilį „Chrysler Sebring“ sumokėjo 21 tūkstantį litų, bet pripažįsta, kad galėjo būti ir pirkėjos nurodyti 18 tūkstančių litų. Kad sutartyje buvo nurodyta viena suma, o realiai iš pirkėjo buvo paimta didesnė suma, A. K. žinojo. Įmonei tų pinigų neperduodavo, kadangi ta pinigų suma jau buvo išleista automobilius remontuojant. Su autoservisais atsiskaitydavo jis grynais pinigais. Kiek į kasą įnešdavo direktorius, jis nežino. Direktorius jo pateikti remonto dokumentus nereikalavo. Direktorius vykdavo į autoservisus ir pats pasiimdavo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nesutinka, kad pardavus tas dvi transporto priemones, jis uždirbo 24 tūkstančius litų. Pinigus jis įnešdavo į įmonės „D.“ sąskaitą banke. Įmonė parduodavo nemažai automobilių, galėjo dalis pinigų būti ir pas jį ir tuos likučius jis galėjo įnešti į UAB „D.“ kasą, už tuos automobilius gautais pinigais galėjo būti daromi tarptautiniai pavedimai už automobilius į Ameriką, už transportavimą. Automobilius remontuodavo iš įmonės lėšų, jeigu trūkdavo įmonės lėšų, paimdavo iš savo asmeninių lėšų, po to atsiimdavo iš UAB „D.“ ar iš pinigų, gautų pardavus kitus automobilius. Jį su bendrove siejo minimalūs darbiniai santykiai, dirbo laisvu grafiku, nepamena, kokio dydžio atlyginimą gaudavo. Yra papildomai, laisvu nuo darbo metu, tvarkęs UAB „D.“ automobilius ir juos dėl to pardavęs didesnėmis kainomis, tai buvo jo papildomos pajamos. Taip jis vykdė savo individualią veiklą.

Iš dokumentų paėmimo aktų Nr. 8-4/659, 528 matyti, jog 2008-06-09 bei 2008-08-19 iš UAB „D.“ direktoriaus A. K. buvo paimti UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 1, b. l. 6-7, 43-44).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, jog 2008-10-20, 2008-10-23 UAB „D.“ direktorius A. K. pateikė UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentus už 2006-2007 m. (t. 1, b. l. 64, 67).

Iš UAB „D.“ metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2007 m. matyti, jog UAB „D.“ deklaravo 55284 Lt pelno prieš apmokestinimą, nuo jo apskaičiavo 8293 Lt pelno mokesčio (t. 2, b. l. 16-20).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2008-11-09 liudytoja A. N. savo iniciatyva pateikė 2007-05-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DEL 000366 (t. 1, b. l. 110).

Iš 2007-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DEL 000366 matyti, jog pirkėja A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), perka automobilį „Chrysler Sebring“, kaina 6000 (šeši tūkstančiai) litų. Sutartyje pasirašė pirkėja A. N. ir direktorius A. K., sutartyje yra UAB „D.“ atspaudas (t. 1, b. l. 111).

Iš PVM sąskaitos faktūros Serija DKD Nr. 000023 kopijos matyti, jog 2007-05-14 buvo surašyta PVM sąskaita faktūra dėl A. N. parduoto automobilio, nurodyta „iš viso suma su PVM“ 6000 (šeši tūkstančiai) litų. Sąskaitą išrašė ir joje pasirašė buhalterė I. K., grafoje „prekes išdavė“ pasirašė direktorius A. K. (t. 1, b. l. 84).

Iš kasos pajamų orderio Serija DLK Nr. 000341 kopijos matyti, jog 2007-05-14 iš A. N. priimta 6000,00 Lt, apmokama pagal PVM sąskaitą-faktūrą NR. DKD 000023. Kasos pajamų orderyje pasirašė vyr. buhalterė I. K., grafoje „gavo kasininkas“ pasirašė direktorius A. K. (t. 1, b. l. 85).

Iš PVM sąskaitos faktūros Serija DKD Nr. 000035 kopijos matyti, jog 2007-10-26 buvo surašyta PVM sąskaita faktūra dėl V. M. parduoto automobilio, nurodyta „iš viso suma su PVM“ 7000 (septyni tūkstančiai) litų. Sąskaitą išrašė ir joje pasirašė buhalterė I. K., grafoje „prekes išdavė“ pasirašė direktorius A. K. (t. 1, b. l. 86).

Iš kasos pajamų orderio Serija DLK Nr. 000431 kopijos matyti, jog 2007-10-26 iš V. M. priimta 7000,00 Lt, apmokama pagal PVM sąskaitą-faktūrą NR. DKD 000035. Kasos pajamų orderyje pasirašė vyr. buhalterė I. K., grafoje „gavo kasininkas“ pasirašė direktorius A. K. (t. 1, b. l. 87).

Iš 2007-10-26 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DEL 000522 kopijos matyti, jog pirkėjas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), perka automobilį „Hyundai Tiburon“, kaina 7000 (septyni tūkstančiai) litų. Sutartyje pasirašė pirkėjas V. M. ir direktorius A. K., sutartyje yra UAB „D.“ atspaudas (t. 1, b. l. 46).

Iš 2007-12-11 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DEL 000584 kopijos matyti, jog pirkėjas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), perka automobilį „Hyundai Elantra“, kaina 5200 (penki tūkstančiai du šimtai) litų. Sutartyje pasirašė pirkėjas V. B. ir direktorius A. K., sutartyje yra UAB „D.“ atspaudas (t. 1, b. l. 49).

Iš 2007-12-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DEL 000590 kopijos matyti, jog pirkėjas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perka automobilį „Hyundai Sonata“, kaina 5300 (penki tūkstančiai trys šimtai) litų. Sutartyje pasirašė pirkėjas V. B. ir direktorius A. K., sutartyje yra UAB „D.“ atspaudas (t. 1, b. l. 50).

Iš PVM sąskaitos faktūros Serija DKD Nr. 000042 kopijos matyti, jog 2007-12-11 buvo surašyta PVM sąskaita faktūra dėl V. B. parduoto automobilio, nurodyta „iš viso suma su PVM“ 5200 (penki tūkstančiai du šimtai) litų. Sąskaitą išrašė ir joje pasirašė buhalterė I. K., grafoje „prekes išdavė“ pasirašė direktorius A. K. (t. 1, b. l. 88).

Iš kasos pajamų orderio Serija DLK Nr. 000459 kopijos matyti, jog 2007-12-11 iš V. B. priimta 5200,00 Lt, apmokama pagal PVM sąskaitą-faktūrą NR. DKD 000042. Kasos pajamų orderyje pasirašė vyr. buhalterė I. K., grafoje „gavo kasininkas“ pasirašė direktorius A. K. (t. 1, b. l. 89).

Iš PVM sąskaitos faktūros Serija DKD Nr. 000045 kopijos matyti, jog 2007-12-14 buvo surašyta PVM sąskaita faktūra dėl V. B. parduoto automobilio, nurodyta „iš viso suma su PVM“ 5300 (penki tūkstančiai trys šimtai) litų. Sąskaitą išrašė ir joje pasirašė buhalterė I. K., grafoje „prekes išdavė“ pasirašė direktorius A. K. (t. 1, b. l. 90).

Iš kasos pajamų orderio Serija DLK Nr. 000464 kopijos matyti, jog 2007-12-14 iš V. B. priimta 5300,00 Lt, apmokama pagal PVM sąskaitą-faktūrą NR. DKD 000045. Kasos pajamų orderyje pasirašė vyr. buhalterė I. K., grafoje „gavo kasininkas“ pasirašė direktorius A. K. (t. 1, b. l. 91).

Iš 2009-03-10 R. P. įmonės pranešimo matyti, jog ši įmonė duomenų, susijusių su UAB „D.“ priklausančių automobilių remontu 2007 m. neturi (t. 1, b. l. 186).

Iš UAB „J.“ 2009-04-02 pranešimo matyti, jog UAB „J.“ per 2007 m. nebuvo remontuoti jokie UAB „D.“ priklausantys automobiliai (t. 1, b. l. 187).

Iš 2008-11-28 specialisto išvados Nr. 5-4/71 dėl UAB ,,D.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo matyti, jog pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, o nuo 2003-12-30 pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 28 str. (redakcija 2003-12-18 LR įstat. Nr. IX-1915) ir už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku tiriamuoju laikotarpiu atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „D.“ direktoriumi dirbo A. K.. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 str. 1 p. (nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 įstat. Nr. IX-1914 redakciją) už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris). UAB „D.“ tiriamuoju laikotarpiu vyr. buhaltere dirbo I. K.. Jeigu liudytojai A. N. ir V. M. UAB „D.“ už automobilius sumokėjo atitinkamai: A. N. 2007-05-14 už automobilį CHRYSLER SEBRING – 15 254,00 Lt + PVM 2746,00 Lt, iš viso 18 000,00 Lt, V. M. 2007-10-26 už automobilį HYUNDAI TIBURON – 16 694,90 Lt + PVM 3005,10 Lt, iš viso 19700,00 Lt, tai UAB „D.“ pagal 2007-05-14 ir 2007-10-26 išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose DKD Nr. 000035 ir DKD Nr. 000035, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilių kainas, Šiaulių apskrities VMI pateiktose PVM deklaracijose už 2007 m. gegužės mėn. ir spalio mėn. įrašė neteisingus duomenis apie turtą, t.y.: neteisingai įrašė apmokestinamųjų prekių vertę, ir tuo sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2007 m. gegužės mėn. 1831,00 Lt ir 2007 m. spalio mėn. – 1937,00 Lt , iš viso 3768,00 Lt. Tuo pačiu, pagal liudytojų A. N. ir V. M. parodymus ir nustatytus pažeidimus, Šiaulių apskrities VMI pateiktoje 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje sumažintos pardavimo pajamos ir tuo pačiu - 2007 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje sumažintas apmokestinamasis pelnas iš viso 20 931,95 Lt, todėl pagal Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nurodančias, kad „apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą“, būtų apskaičiuota papildomai sumokėti į valstybės biudžetą pelno mokesčio už 2007 m. 3 140,00 Lt. Jeigu pagal liudytojų A. N. ir V. M. parodymus, A. N. už automobilį CHRYSLER SEBRING 2007-05-14 sumokėjo 18000,00 Lt, o V. M. už automobilį HYUNDAI TIBURON 2007-10-26 sumokėjo 19700,00 Lt, tai UAB „D.“ direktorius A. K. į bendrovės 2007 m. gegužės mėn. ir spalio mėn. apskaitos registrus įrašė dokumentus, t.y.: 2007-05-14 PVM sąskaitą faktūrą serija DKD Nr. 000023 ir tos pačios datos kasos pajamų orderį DLK Nr. 000341, 2007-10-26 PVM sąskaitą faktūrą DKD Nr. 000035 ir tos pačios datos kasos pajamų orderį DLK Nr. 000431, kuriuose įrašyti duomenys apie ūkinę operaciją neatitinka tikrovės; t. p., jeigu V. B. iš UAB „D.“ 2007-12-11 ir 2007-12-14 nepirko automobilių HYUNDAI ELANTRA ir HYUNDAI SONATA ir už juos neapmokėjo iš viso 10 500,00 Lt, atitinkamai: 2007-12-11 – 5 200,00 Lt ir 2007-12-14 – 5300,00 Lt, tai UAB „D.“ direktorius A. K. 2007 m. gruodžio mėn. įformintuose dviejų automobilių HYUNDAI ELANTRA ir HYUNDAI SONATA pardavimo ir apmokėjimo dokumentuose, t. y.: PVM sąskaitose faktūrose: 2007-12-11 - serija DKD Nr. 000042 ir 2007-12-14 - serija DKD Nr. 000045, kasos pajamų orderiuose: 2007-12-11 serija DLK Nr. 000459 ir 2007-12-14 serija DLK Nr. 000464, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, juose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo. UAB „D.“ direktorius A. K., įtraukęs į bendrovės 2007 m. gegužės mėn. ir spalio mėn. apskaitos registrus dokumentus, kuriuose įrašyti duomenys apie ūkinę operaciją neatitinka tikrovės bei į 2007 m. gruodžio mėn. bendrovės buhalterinę apskaitą - dokumentus, kuriuose įformintos kitos nei įvykusios operacijos, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio „apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies ir 3 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ (galiojo nuo 2003-07-23 pagal 2003-07-01 įstatymo Nr. IX-1668) nuostatas. Dėl apskaitos dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys arba kuriuose įformintos kitos nei įvykusios operacijos, įtraukimo į apskaitą nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 m. Jeigu UAB „D.“ buhalterinėje apskaitoje parodė mažesnes automobilių pardavimo kainas, tai dėl neapskaitytų pajamų 2007 m. - 20 931,95 Lt būtų papildomai apskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą iš viso mokesčių 6 908,00 Lt, iš jų: PVM - 3 768,00 Lt, pelno mokesčio - 3 140,00 Lt. Tyrimo metu, pagal liudytojų parodymus ir nustatytus pažeidimus būtų apskaičiuota mokesčių iš viso 6 908,00 Lt, iš jų: PVM 3 768,00 Lt, iš jų: už 2007 m. gegužės mėn. -1 831,00 Lt ir už 2007 m. spalio mėn. -1 937,00 Lt, pelno mokesčio už 2007 m. 3 140,00 Lt (t. 1, b. l. 73-80).

Iš 2009 m. balandžio 10 d. papildomos specialisto išvados Nr. 5-4/26 matyti, kad ryšium su papildomai pateiktais įtariamojo A. K. ir liudytojo A. A. parodymais dėl parduotų automobilių A. N. ir V. M. kainų, R. P. įmonės ir UAB „J.“ pateikta informacija dėl automobilių remonto, iš dalies keičiama bei papildoma 2008-11-28 specialisto išvada Nr. 5-4/71. Papildomoje specialisto išvadoje nurodoma, kad jeigu liudytojai A. N. ir V. M. UAB „D.“ už automobilius sumokėjo atitinkamai: A. N. 2007-05-14 už automobilį CHRYSLER SEBRING - 15 254,00 Lt + PVM 2 746,00 Lt, iš viso 18 000,00 Lt, V. M. 2007-10-26 už automobilį HYUNDAI TIBURON - 16 694,90 Lt + PVM 3005,10 Lt, iš viso 19 700,00 Lt, tai UAB „D.“ pagal 2007-05-14 ir 2007-10-26 išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose DKD Nr. 000035 ir DKD Nr. 000035, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilių kainas, Šiaulių apskrities VMI pateiktose PVM deklaracijose už 2007 m. gegužės mėn. ir spalio mėn. įrašė neteisingus duomenis apie turtą, t. y. neteisingai įrašė apmokestinamųjų prekių vertę ir tuo sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2007 m. gegužės mėn. - 1 831,00 Lt ir 2007 m. spalio mėn. – 1 937,00 Lt, iš viso 3 768,00 Lt. Jeigu pagal liudytojų parodymus A. A. 2007 m. gavo pajamų 24 700,00 Lt, kurių gavimas neįformintas apskaitos dokumentais ir neįrašytas į buhalterinę apskaitą, tai bendrovės direktorius A. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 24 str. 1 p. nuostatas, kurios nustato, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą 2007 m. Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (FR 0573) neįrašė išmokėtų apmokestinamųjų išmokų 24 700,00 Lt bei sumažino išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą 6 669,00 Lt. Be to, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2007 m. metinėje pelno (nuostolių) ataskaitoje sumažino sąnaudas 32 406,40 Lt (pajamų sąnaudos 24 700,00 Lt, draudėjų įmokos VSDF 31 proc. – 7 657,00 Lt, įmokos į garantinį fondą 49,40 Lt), tuo pačiu 2007 m. padidino pelną prieš apmokestinimą 32 406,40 Lt. Už neteisingų duomenų pateikimą atsakingas įmonės direktorius A. K.. Dėl ankstesnio tyrimo metu ir papildomo tyrimo metu nustatytų pažeidimų išvengta mokesčių iš viso 15 116,40 Lt, iš jų: gyventojų pajamų mokesčio 6 669,00 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokų 8 398,00 Lt ir įmokų į garantinį fondą 49,40 Lt. Jeigu pagal liudytojų A. N. ir V. M. parodymus, A. N. už automobilį CHRYSLER SEBRING 2007-05-14 sumokėjo 18 000,00 Lt, o V. M. už automobilį HYUNDAI TIBURON 2007-10-26 sumokėjo 19 700,00 Lt, tai UAB „D.“ direktorius A. K. į bendrovės 2007 m. gegužės mėn. ir spalio mėn. apskaitos registrus įrašė dokumentus, t.y.: 2007-05-14 PVM sąskaitą faktūrą serija DKD Nr. 000023 ir tos pačios datos kasos pajamų orderį DLK Nr. 000341, 2007-10-26 PVM sąskaitą faktūrą DKD Nr. 000035 ir tos pačios datos kasos pajamų orderį DLK Nr. 000431, kuriuose įrašyti duomenys apie ūkinę operaciją neatitinka tikrovės. UAB „D.“ direktorius A. K., įtraukęs į bendrovės 2007 m. gegužės mėn. ir spalio mėn. apskaitos registrus dokumentus, kuriuose įrašyti duomenys apie ūkinę operaciją neatitinka tikrovės, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio „apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies ir 3 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ (galiojo nuo 2003-07-23 pagal 2003-07-01 įstat. Nr. IX-1668) nuostatas. Jeigu pagal liudytojų parodymus A. A. 2007 m. gavo pajamų 24 700,00 Lt, tai UAB „D.“ direktorius A. K. ūkinių-finansinių operacijų, susijusių su šiomis pajamomis, neįforminęs apskaitos dokumentais ir neįrašęs į 2007 m. bendrovės buhalterinę apskaitą, neprisilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. nuostatų, nurodančių, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 str. 4 d. nuostatų (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstat. Nr. IX-1914), nurodančių, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima būtų nustatyti UAB „D.“ 2007 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Papildomo tyrimo metu pagal liudytojų parodymus ir nustatytus pažeidimus būtų apskaičiuota mokesčių iš viso 15 116,40 Lt, iš jų: gyventojų pajamų mokesčio 6 669,00 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokų 8 398,00 Lt ir įmokų į garantinį fondą 49,40 Lt. Įvertinus ankstesnio tyrimo metu papildomai apskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio ( PVM ) sumą – 3 768,00 Lt, iš viso būtų apskaičiuota mokesčių 18 884,40 Lt (6 669,00 + 8 398,00 + 49,40 + 3 768,00). Specialisto išvadoje taip pat nurodyta dėl kito tyrimo metu nustatyto pažeidimo: jeigu V. B. iš UAB „D.“ 2007-12-11 ir 2007-12-14 nepirko automobilių HYUNDAI ELANTRA ir HYUNDAI SONATA ir už juos neapmokėjo iš viso 10 500,00 Lt, atitinkamai: 2007-12-11 - 5 200,00 Lt ir 2007-12-14 - 5 300,00 Lt, tai UAB „D.” direktorius A. K. 2007 m. gruodžio mėn. įformintuose dviejų automobilių HYUNDAI ELANTRA ir HYUNDAI SONATA pardavimo ir apmokėjimo dokumentuose, t. y.: PVM sąskaitose faktūrose: 2007-12-11 – serija DKD Nr. 000042 ir 2007-12-14 – serija DKD Nr. 000045, kasos pajamų orderiuose: 2007-12-11 serija DLK Nr. 000459 ir 2007-12-14 serija DLK Nr. 000464, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, juose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo. UAB „D.“ direktorius A. K., įtraukęs į bendrovės 2007 m. gruodžio mėn. bendrovės buhalterinę apskaitą dokumentus, kuriuose įformintos kitos nei įvykusios operacijos, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio „apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies ir 3 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ (galiojo nuo 2003-07-23 pagal 2003-07-01 įstat. Nr. IX-1668) nuostatas. Dėl apskaitos dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys arba kuriuose įformintos kitos nei įvykusios operacijos, įtraukimo į apskaitą nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 m. (t. 1, b. l. 158-166).

Teisme apklausta specialistė I. S. parodė, kad tvirtina pateiktas specialisto išvadas byloje. Patikslino, kad pirmoje išvadoje nurodė, jog pajamas, viršijančias sumas, nurodytas sutartyje, laikė įmonės nuslėptomis pajamomis, o antroje išvadoje po papildomos A. K. apklausos, kurioje jis nurodė, jog visus veiksmus atliko vadybininkas A. A. – papildomu darbo užmokesčiu. A. A. tuo metu buvo įmonės darbuotojas, jo tiesioginės pareigos buvo susijusios su automobilių pardavimais ir kadangi jis pardavė įmonės turtą, mano, jog A. A. veikla buvo tiesiogiai susijusi su įmonės darbo santykiais, todėl laiko, kad A. A. gavo papildomą darbo užmokestį, tai yra A klasės pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu.

Iš auditorės G. R. pateikto rašto dėl auditorės nuomonės matyti, jog auditorė mano, jog A. A. gautos pajamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio 22 str. turi būti laikomos B klasės pajamomis, kurias turi deklaruoti ir sumokėti pats pajamas gavęs asmuo; pardavus automobilius Hyundai Tiburon ir Chrysler Sebring bendrovės apskaitoje buvo teisingai užregistruotos pajamos, mokėtinas pridėtinės vertės ir pelno mokestis; sandoriai su V. B. netrukdo nustatyti bendrovės 2007 metų veiklos rezultatų, bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio (t. 2, b. l. 488-189).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog nėra įrodyta kaltinamojo A. K. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kuris siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis į deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą įrašė ir pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių ir to nori.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine ir netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis A. K. teisme parodė, jog apie vadybininko A. A. gautas suremontavus ir brangiau negu nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje pardavus automobilius V. M. ir A. N. papildomas pajamas nežinojo, todėl šių pajamų neįtraukė į buhalterinę apskaitą ir neįrašė į pelno mokesčio deklaraciją. Liudytojas A. A. teisme parodė, jog automobilius remontuodavo ir parduodavo brangiau negu nurodyta sutartyse kaltinamojo A. K. nurodymu. Tačiau teismas besąlygiškai vadovautis šio liudytojo parodymais negali, nes atliekant priešpriešinį patikrinimą A. A. parodymai apie automobilių remonto vietas nepasitvirtino. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. K. būtų žinojęs apie A. A. gaunamas pajamas byloje nėra. Nors sutartyse nurodyta mažesnė automobilių kaina, negu nurodo liudytojai V. M. ir A. N., tačiau dėl šių sutarčių suklastojimo niekam įtarimai nepareikšti, tik kaltinamajam A. K. pateiktame kaltinime pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. nurodyta, jog jis suklastojo pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymėtina, jog pirkimo-pardavimo sutartis nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, todėl veika turi būti papildomai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Tokia yra suformuota teismų praktika, tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai) 31 punkte. Be to, neteisingus duomenis sutartyse įrašė arba patvirtino savo parašais ir kiti asmenys – vadybininkas A. A., pirkėjai A. N. ir V. M., tačiau šių asmenų atsakomybės klausimas nespręstas. Todėl nėra įrodyta, kad pirkimo-pardavimo sutartys yra suklastotos, ir įtraukdamas į buhalterinę apskaitą sutartyse nurodytus duomenis, kaltinamasis A. K. įstatymų reikalavimų nepažeidė. Liudytojai V. M. ir A. N. parodė, jog dėl automobilių pirkimo bendravo tik su A. A., kas taip pat patvirtina kaltinamojo parodymus, jog A. A. jam nežinant remontavo automobilius ir gautus pinigus pasiimdavo, jam nieko nepranešdamas ir jam pateikdamas tik tą sumą, kuri buvo su juo aptarta ir įrašyta į pirkimo-pardavimo sutartis. Dėl automobilių pardavimo V. B., kaltinamasis A. K. teisme nurodė, jog nesuprato, kad kito asmens, negu realiai mokantis pinigus asmuo, kaip pirkėjo įrašymas pirkimo-pardavimo sutartyse gali turėti reikšmę nustatant jo vadovaujamos įmonės veiklą, turtą, kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Teismas laiko, jog kadangi sutartys buvo sudarytos, jose nurodyta automobilių pardavimo kaina buvo įtraukta į buhalterinę apskaitą, mokesčiai buvo sumokėti, tikėtina, jog kaltinamasis galėjo nesuprasti, kad kito asmens negu realus pirkėjas įrašymas į pirkimo-pardavimo sutartis gali iškreipti sutarties turinį ir tai gali turėti įtakos įmonės veiklos, turto nustatymui.

Dėl šių aplinkybių, nesant neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis A. K. žinodamas apie automobilių pardavimą didesnėmis kainomis, negu nurodyta sutartyse, neteisingus duomenis įtraukė į UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, neapskaitė vadybininko A. A. gauto papildomo darbo užmokesčio ir nesumokėjo nuo jo mokesčių, įrašė į pelno mokesčio deklaraciją ir pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną mokesčių inspekcijai bei suprato, kad pirkimo-pardavimo sutartyse kito asmens, ne realaus pirkėjo nurodymas, gali turėti įtakos įmonės veiklos, turto ar įsipareigojimų nustatymui, kadangi visi neaiškumai ir abejonės gali būti vertinami tik kaltinamojo naudai, kaltinamasis A. K. išteisintinas nepadarius veikų, turinčių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., požymių.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 18884,40 Lt žalos atlyginimo iš UAB „D.“. Bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškovo atstovas parodė, jog ieškinį mažina valstybinio socialinio draudimo mokesčio suma. Kadangi kaltinamasis išteisintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p. nuostatomis, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB ,,D.“ buhalteriniai dokumentai paimti pagal 2008-06-09 dokumentų paėmimo aktą (t. 1, b. l. 6-7), pagal 2008-08-19 dokumentų paėmimo aktą (t. 1, b. l. 43-44), pagal 2008-10-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 64), ir pagal 2008-10-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 67), grąžintini UAB „D.“; prie baudžiamosios bylos prijungtos dokumentų kopijos: automobilio pirkimo-pardavimo V. M. sutarties Nr. DEL 000522 (t. 1, b. l. 46), automobilio pirkimo-pardavimo A. N. sutarties Nr. DEL 000366 (t. 1, b. l. 111), V. B. – Nr. DEL 000584, DEL 000590 (t. 1, b. l. 49, 50), UAB „D.“ 2007 m. pelno mokesčio deklaracija (t. 2, b. l. 16-20) paliktini byloje.

Panaikintinas ikiteisminio tyrimo metu paskirtas laikinas kaltinamojo A. K. nuosavybės teisės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.,

nusprendžia:

A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. (dėl dviejų nusikalstamų veikų) išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p., Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą: (duomenys neskelbtini).

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB ,,D.“ buhalterinius dokumentus paimtus pagal 2008-06-09 dokumentų paėmimo aktą (t. 1, b. l. 6-7), pagal 2008-08-19 dokumentų paėmimo aktą (t. 1, b. l. 43-44), pagal 2008-10-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 64), ir pagal 2008-10-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 67), grąžinti UAB „D.“; prie baudžiamosios bylos prijungtas dokumentų kopijas: automobilio pirkimo-pardavimo V. M. sutarties Nr. DEL 000522 (t. 1, b. l. 46), automobilio pirkimo-pardavimo A. N. sutarties Nr. DEL 000366 (t. 1, b. l. 111), V. B. – Nr. DEL 000584, DEL 000590 (t. 1, b. l. 49, 50), UAB „D.“ 2007 m. pelno mokesčio deklaracija (t. 2, b. l. 16-20) palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė