Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto R. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015-10-09 nutarimo, kuriuo R. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 126 str. 4 d. ir jam skirta 770 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nubaustas už tai, kad jis 2015-06-14 apie 13 val. 15 min. kelyje (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę VOLVO FH 4 2T, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis, 1,57 prom. neblaivumas.

Apelianto nuomone, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. nuostatas, reikalaujančias vairavimo, esant neblaiviam, fakto nustatymo, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 73 str., 82 str., 13 str. 6 d. nuostatas, Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių I d. 2 p., II d. 4, 5, 5¹, 6.1., 6.2., 6.3., 7 p., III d. 9.1., 9.2. p. nuostatas. Be to, bylos nagrinėjimo metu liko neišsiaiškinta, ar AB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas P. B. turi teisę tikrinti atvykstančiųjų kitų bendrovių vairuotojų neblaivumą, ar privalėjo policijos pareigūnai, atvykę į galimo teisės pažeidimo vietą, patys patikrinti vairuotojo neblaivumą.

Motyvuojamoji dalis

R. Š. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.). Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Šio reikalavimo laikymasis turi užtikrinti, kad sprendimą administracinėje byloje nulemtų tik neabejotinai patikrinti ir teisėtais būdais gauti duomenys. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Skundžiamu Telšių rajono apylinkės teismo 2015-10-09 nutarimu R. Š. nubaustas už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. Š. padarius Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, rėmėsi liudytojų P. B., R. V., A. S. duotais parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2015-08-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis aplinkybėmis, alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), daryto asmens blaivumo testo duomenimis. Tačiau R. Š. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigdamas, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį, nes vidutinis neblaivumas jam nustatytas ne vairuojant automobilį, jam neblaivumą nustatė ne policijos pareigūnai, o AB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas P. B., be to, R. Š. abejoja, ar jo neblaivumo patikrinimą atlikęs P. B., turėjo teisę tikrinti atvykstančiųjų kitų bendrovių vairuotojų neblaivumą.

Pažymėtina, kad tam, jog būtų galima konstatuoti, kad asmuo padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, ir jį nubausti būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių vidutinis arba sunkus neblaivumo laipsnis. Taigi Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo konstatavimas, be kita ko, sietinas su konkretaus asmens neblaivumo laipsnio nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais leistino maksimalaus alkoholio kiekio kraujyje viršijimo įrodymais gali būti atitinkamų matavimo prietaisų užfiksuoti rezultatai ar kitomis Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 2 d. įtvirtintomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyti duomenys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra įtvirtintas Lietuvos Respublikos ATPK, tačiau jis kyla iš Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d., įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, Lietuvos Respublikos ATPK 1 str., numatančio, jog Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys inter alia yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo. Teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių.

Kaip jau minėta, apylinkės teismas kaip vienu iš įrodymų, kuriais grindžiama R. Š. kaltė, rėmėsi alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), daryto asmens blaivumo testo duomenimis, kuriais remiamasi ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2015-08-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš kurių galima spręsti, kad R. Š. 2015-06-14 buvo nustatytas vidutinis, 1,57 prom. neblaivumas. Tačiau pabrėžtina, kad atsižvelgiant į įrodinėjimo priemonių reikšmę nagrinėjamo pobūdžio bylose įrodinėjant minėtą pažeidimą, yra itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, tai užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso naudojimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas pažymi, kad tokių techninių priemonių panaudojimas yra detaliai reglamentuotas teisės aktų, kurių privaloma laikytis renkant duomenis apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklių) 2 punktas nurodo, kad toks tikrinimas yra policijos <...> pareigūnų,<...> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, asmuo, sulaikytas už administracinio teisės pažeidimo padarymą <...>, yra neblaivus (girtas). Šių taisyklių 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nagrinėjamu atveju R. Š. 2015-06-14 atvykus į AB „(duomenys neskelbtini)“, jo blaivumą alkotesteriu tikrino AB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas P. B. (9 b. l.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog minėtas AB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas nagrinėjamo pažeidimo užfiksavimo metu būtų turėjęs teisę tikrinti į AB „(duomenys neskelbtini)“ atvykstančių kitų bendrovių vairuotojų blaivumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas visiškai netyrė minėtos aplinkybės, todėl siekiant objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pateikė užklausą AB „(duomenys neskelbtini)“.

2015-11-20 Šiaulių apygardos teisme gautame AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas P. B., 2015-06-14 eidamas savo pareigas turėjo teisę tikrinti į bendrovės teritoriją atvykstančių kitų bendrovių atstovų – vairuotojų, įskaitant ir R. Š., blaivumą ir neblaivių asmenų neįleisti į bendrovės teritoriją. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad ši AB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo teisė nustatyta AB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-05-12 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose „Svečių, klientų ir kitų įmonių darbuotojų bei jų transporto priemonių patekimo į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir išvykimo iš jos taisyklėse“ bei 2012-05-09 AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų vidaus darbo tvarkos taisyklių priede Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išnagrinėjus pateiktų minėtų norminių aktų nuostatas, matyti, kad, priešingai nei teigiama AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini), juose nėra numatyta AB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo teisė tikrinti į bendrovės teritoriją atvykstančių kitų bendrovių atstovų – vairuotojų, įskaitant ir R. Š., blaivumą. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-05-12 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Svečių, klientų ir kitų įmonių darbuotojų bei jų transporto priemonių patekimo į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir išvykimo iš jos taisyklių“ 15 punkte yra tik nurodyta, kad jei yra įtarimų, jog į bendrovės teritoriją bando patekti/išeiti neblaivus asmuo, apsaugos darbuotojas privalo jo neįleisti/neišleisti ir tai įforminti įmonėje nustatyta tvarka. Minėtame AB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus darbo tvarkos taisyklių priede Nr. 2 nustatyta darbuotojų neblaivumo (girtumo) ir apsvaigimo nustatymo bei nušalinimo nuo darbo tvarka, kuri reglamentuoja AB „(duomenys neskelbtini)“ visų padalinių darbuotojų, dirbančių darbo sutarties ar kitu teisėtu pagrindu neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų fiziologinės būsenos nustatymą bei nušalinimą nuo darbo funkcijų ar kitos darbo santykiams prilyginamos veiklos atlikimo. Kadangi R. Š. 2015-06-14 dirbo ne AB „(duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini) autotransporto įmonėje, R. Š. atžvilgiu ši AB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus darbo tvarkos taisyklių priede Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta darbuotojų neblaivumo (girtumo) ir apsvaigimo nustatymo bei nušalinimo nuo darbo tvarka, netaikytina.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo P. B. užfiksuoti duomenys negali būti pripažinti gautais teisėtai, kadangi nėra įrodymų, jog prietaisą panaudojęs AB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas turėjo teisę tikrinti į bendrovės teritoriją atvykstančių kitų bendrovių atstovų – vairuotojų blaivumą. Taigi konstatuotina, kad pagrindinis įrodymas R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje gautas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju – pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių nuostatas, o kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, byloje nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015-06-14 į AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai, nepasinaudojo savo turimais įgaliojimais ir nepatikrino R. Š. neblaivumo, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis AB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo P. B. pateiktais alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju rinkti naujus įrodymus ir išsklaidyti kilusias abejones nėra objektyvios galimybės, todėl konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. Š. dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu ir 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-10-09 nutarimą ir R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.