Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nukentėjusiajai K. V., kaltinamajam T. Š., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „Socialinė Integracija“ kiemsargiu, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas (pagal LITEKO duomenis): 1) 2002-10-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 271 str. 1 d., 500 litų bauda, 2) 2008-04-09 Kauno Apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., terminuotu laisvės atėmimu 5 m. 6 mėn. 2013-10-10 paleistas atlikęs bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. 2013-12-26 apie 2 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, trečioje namo laiptinėje, at­imdamas ga­li­my­bę nu­ken­tė­ju­sia­jai K. V. prie­šin­tis, t. y. kūnu prispausdamas nukentėjusiąją prie radiatoriaus, ranka uždengdamas jai burną, pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai priklausančią rankinę 832 Lt (200 svarų sterlingų) vertės su joje buvusiais daiktais: 3 mobilaus ryšio telefonais, kosmetine, apyranke, bendros 1000 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji kando jam į ranką.

Kaltinamasis T. Š. kaltu padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino dalinai ir paaiškino, kad 2013-12-26 apie 0.30 val. jam nesimiegojo, todėl atsikėlė ir išėjo į lauką pasivaikščioti. Prie namo Nr. 76 pamatė iš taksi išlipančią kaimynę Kristiną. Ją pasekė iki laiptinės. Kai ši atsidarė duris, jis ją prispaudė prie radiatoriaus, jos burną uždengė ranka, bet ji jam įkando į pirštą. Norėjo tik papokštauti, bet tai buvo nevykęs pokštas.

Motyvuojamoji dalis

Perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (12 b. l.), kaltinamasis patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Šiuose parodymuose apklausiamas įtariamuoju T. Š. nurodė, kad 2013-12-26 apie 2 val. išėjo iš savo namo laiptinės Žeimenos g. 68, Kaune, ėjo pas draugą paprašyti, kad nuvežtų į Panevėžį. Beeinant pamatė, kaip kaimynė iš gretimo namo išlipa iš taksi automobilio. Jis nusprendė ją pasekti ir atimti iš jos rankinuką. Jai įėjus į savo namo laiptinę, jis įbėgo paskui ją, griebė ją iš nugaros. Moteris sušuko. Tada jis užčiaupė jai burną, prispaudė prie radiatoriaus, ją apčiupinėjo ir bandė iš jos atimti rankinuką, tačiau moteris pradėjo jam kasti į ranką. Kada jam pradėjo skaudėti, jis ją paleido ir pabėgo iš laiptinės, nes ji pradėjo šaukti ir klykti. Išėjęs iš tos laiptinės nubėgo į namus, pasiėmė savo daiktus ir išvažiavo į Panevėžį, norėjo užsitikrinti alibi ir galvojo, kad moteris jo neatpažino ir policija jo nesuras.

Po parodymų perskaitymo T. Š. nurodė, kad iš pradžių norėjo pagrobti rankinuką, bet po to persigalvojo. Persigalvojo dėl rankinuko po to, kai prie radiatoriaus prirėmė nukentėjusiąją.

Be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta:

Nukentėjusiosios K. V. parodymais. Ji nurodė, kad Kalėdinę naktį, apie 2 val. nakties, taksi grįžo į namus. Prie laiptinės priėjo greitu žingsniu, surinko laiptinės kodą, įėjo pro pirmas duris, po to įėjo pro antras duris ir pajautė, kad ją spaudžia prie radiatoriaus. Kai ėjo pro koduotas duris negirdėjo, kad ją iš nugaros kas nors atsiveja, tos durys labai lėtai užsidarinėja. Visas vyko pirmame aukšte, laiptinėje. Kaltinamasis viena ranka laikė jos burną uždengęs, o kita ranka ieškojo. Ji rankinę laikė prispaudus prie nugaros. Dešinioji jos ranka buvo laisvesnė, o kaire ranka laikė rankinę, prispaudus prie radiatorius, todėl rankinės kaltinamasis nerado. Ji suprato, kad čia užpuolimas, o ne pokštas, jog reikia rėkti, bet burna buvo uždengta, todėl ji, norėdama išsilaisvinti, kando kaltintajam. Kaltinamasis pabėgo. Kaltinamąjį pažino, nes jie abu augę viename kieme. Rankinėje buvo darbo, nuosavas ir lietuviškas telefonai, kosmetinė, apyrankė. Rankinę vertina 200 svarų, o rankinės turinį – 1000 Lt. Po šio įvykio su kaltinamuoju nebuvo susitikę, nebendravo, kaltinamasis jos neatsiprašė.

Protokolu-pareiškimu, kuriame K. V. nurodo, kad 2013-12-26 apie 2 val., namo laiptinėje, adresu Žeimenos g. 76, Kaune, jaunas vyras griebė jai už veido, burnos, prispaudė prie radiatoriaus ir norėjo atimti rankinę. Tarp jų įvyko grumtynės, nes ji nepasidavė. Ją užpuolusį asmenį pažino, tai gretimame name gyvenantis vyras, vardu Tadas, pavarde Šliumba. Tuo metu, kai T. Š. ją spaudė prie radiatoriaus ir buvo ranka uždengęs burną, ji jam kando į ranką, o rankinuką visą laiką stengėsi laikyti už nugaros, kad neatimtų. Po įkandimo į ranką jis ją paleido, o ji pradėjo garsiai šaukti. T. Š. pabėgo pro laiptinės duris į lauką (6 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra Žeimenos g. 76, Kaune (6-8 b. l.).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pareiškime buvo nurodyta, kad kaltinamasis pasikėsino apiplėšti nukentėjusiąją panaudodamas fizinį smurtą, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiąją laikė prispaudęs prie radiatoriaus ir delnu uždengęs burną ne siekdamas smurtauti prieš K. V., o norėdamas atimti šiai galimybę pasipriešinti jos turto pagrobimui, todėl tikslinama aplinkybė, nurodant, jog kaltinamasis, atimdamas galimybę nukentėjusiajai K. V. priešintis, t. y. prispausdamas nukentėjusiąją prie radiatoriaus, bei ranka uždengdamas jai burną, pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai priklausančią rankinę ir joje buvusius daiktus. Šis patikslinimas kaltinime kaltinamojo teisių nepažeidė, padėties nepablogino.

Nors kaltinamais teisminio posėdžio metu nurodė, kad norėjo tik pajuokauti, pagrobti rankinuką persigalvojo po to, kai prie radiatoriaus prirėmė nukentėjusiąją, tačiau toks jo aiškinimas paneigtas nustatytomis bylos aplinkybėmis, nuosekliais nukentėjusios parodymais, iš kurių seka, kad T. Š. tol siekė pagrobti nukentėjusiajai priklausantį rankinuką, kol nukentėjusioji aktyviais veiksmais jam pasipriešino, t. y. įkando į ranką, ėmė šaukti ir taip sutrukdė užvaldyti jos turtą. Tik po šių nukentėjusiosios veiksmų kaltinamasis kėslų užvaldyti svetimą turtą atsisakė, toks kaltinamojo atsisakymas pabaigti pradėtą plėšimą nelaikytinas savanorišku.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis T. Š., atimdamas galimybę nukentėjusiajai K. V. priešintis, t. y. prispausdamas nukentėjusiąją prie radiatoriaus, bei ranka uždengdamas jai burną, pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai priklausantį turtą – rankinę su joje esančiais daiktais, tačiau nusikaltimo nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji kando jam į ranką, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Baigiamojoje kalboje gynėja prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad T. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Nors kaltinamasis T. Š. ir nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau kaltininko prisipažinimas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme yra esminių bylos aplinkybių prisipažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Tokia aplinkybė teismų praktikoje nėra pripažįstama lengvinančia tuomet, kai kaltininko parodymai yra keičiami skirtingų apklausų metu, nėra nuoseklūs, nuoširdūs ir duodami po to, kai byloje surenkami kiti kaltininko kaltę patvirtinantys duomenys, kurie ir sąlygoja duodamų parodymų turinį. Kaltinamasis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo parodymus davė teisme. Parodymuose, duotuose teisme, kaltinamasis nurodė, kad apiplėšti neketino, o tik norėjo papokštauti, po to, pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis pripažino, kad ketino apiplėšti nukentėjusią, tačiau šio ketinimo savanoriškai atsisakė tuo metu, kai pastarąją prispaudė prie radiatoriaus. Taigi matyti, kad teisme duoti parodymai nebuvo visiškai nuoširdūs, kaltinamasis parodymus teisme keitė, siekdamas sušvelninti savo padėtį.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Pagal nustatytas bylos aplinkybes T. Š. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neatsiprašė nukentėjusiosios, nesigailėjo dėl savo tokio elgesio. Atsižvelgiant į tai, teismas negali konstatuoti BK 59 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, pavojingumą visuomenei. T. Š. pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nukreiptą į asmens nuosavybę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgtina ir į paties kaltinamojo asmenybę. T. Š. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (25-27 b. l.), dirbantis (21 b. l.), anksčiau teistas (22-24 b. l.), teistumui neišnykus, tik paleistas iš įkalinimo įstaigos (2013-10-10), pasikėsino padaryti nusikaltimą, todėl laikytinas recidyvistu. Šios aplinkybės rodo, jog kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki inkriminuotos nusikalstamos veikos, o tai liudija apie padidintą jo pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam skirtina griežta baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, skirtinos bausmės dydis nustatytinas ne didesnis kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-01-02 11 val. iki 2014-01-03 13.30 val. (dvi paros), prilyginant vieną laikinojo sulaikymo parą vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kardomą priemonę – dokumentų paėmimą.

T. Š. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 13555049 (37 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti laisvės atėmimo bausmę vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.