- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-27
- Bylos Nr.
- 2S-617-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- UAB „Parex lizingas”, UAB „Kaituva”
- Trečiasis asmuo
- A. L., Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Margarita Ambrazaitienė Procesinio sprendimo kategorija 106.3.;
106.4.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. rugpjūčio 27 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams UAB „Parex lizingas” ir UAB „Kaituva” dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. L., Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė Ž.Palaimienė bei antstolė D.Milevičienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Parex lizingas” ir UAB „Kaituva”, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2000-03-21 atsakovų sudarytos faktoringo sutarties Nr. C-DVJ-99-0005 papildomo susitarimo Nr. 2, 2 punktą ir Hipotekos lakštą dėl buto įkeitimo. Nurodė, kad jos sutuoktinis A. L. jos neinformavęs ir be jos sutikimo jų bendrą 5-ių kambarių butą įkeitė UAB „Parex lizingas” faktoringo sutarties vykdymui užtikrinti. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2003-05-25 nutartimi buvo nutarta įkeistą butą priverstinai parduoti. Taip buvo pažeistos jos ir jos dukters teisės.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-17 nutartimi buvo nurodyti ieškinio trūkumai – nepateikti įrodymai dėl jos teisių į butą, kuris A. L. jo tėvo buvo dovanotas ir viešame registre įregistruotas, kaip jo asmeninė nuosavybė. Ieškinyje neatskleistas faktoringo sutarties turinys bei sutarties šalių įsipareigojimai, o reikalavimas dėl papildomo susitarimo 2 p. panaikinimo, suformuluotas neatsižvelgus į tai, kad butas jau prieš trejus metus buvo parduotas tretiesiems asmenims. Todėl nesuprantama, ko siekiama tokiu CK 1.138 str. nuostatų neatitinkančiu reikalavimu. Be to pilnutinai nesumokėtas žyminis mokestis. Trūkumams pašalinti buvo nustatytas terminas.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-04-07 nutartimi dalis priimtos nutarties dėl žyminio mokesčio mokėjimo buvo panaikinta, o dėl kitų trūkumų šalinimo pratęstas terminas iki 2008-04-28.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-05-08 nutartimi ieškovės L. L. ieškinį atsakovams UAB „Parex lizingas” ir UAB „Kaituva” laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Teismas konstatavo, kad teismui pateiktas patikslintas ieškinys taip pat su trūkumais. Motyvavo, kad faktoringo sutarties vykdymui užtikrinti papildomu susitarimu įkeisti butą įsipareigojo ne ieškovės sutuoktinis, o jo tėvas N. L., kuris po to šį butą dovanojo sūnui A., o pastarasis butą, kaip savo asmeninę nuosavybę, įkeitė bendrovei UAB „Parex lizingas”. Butą 2004-08-02 pardavus iš varžytinių, hipotekos teisėjos 2005-03-01 nutartimi hipoteka buvo užbaigta. Todėl ieškininis reikalavimas pripažinti negaliojančiais jau pasibaigusį papildomą susitarimą ir nebegaliojantį hipotekos lakštą, neatitinka CK 1.138 str. nuostatų. Teismas pažymėjo, kad butas 2006-10-10 sutartimi buvo perparduotas, o ieškovės analogiškas ieškinys byloje Nr. 2-3940-656/2007 buvo paliktas nenagrinėtu, ieškovei nepašalinus trūkumų.
Šalies argumentai
Ieškovė L. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-05-08 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad CPK 80 str. 1 d. 1 p. numato, jog turtinio pobūdžio ieškinys apmokestinamas 3 procentų dydžio žyminiu mokesčiu. Tačiau CPK 84 str. suteikia šalims galimybę prašyti atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atsižvelgiant į asmenų turtinę padėtį iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Apeliantė nurodo, kad yra bedarbė (tai patvirtina ieškančio darbo atmintinė), apeliantės vyras – byloje tretysis asmuo A. L. taip pat bedarbis. Šiuo metu vyksta vykdymo procesas dėl ginčo buto (duomenys neskelbtini), jokių santaupų ar kitų lėšų apeliantė neturi. Visi įrodymai yra pateikti teismui, todėl sumokėti 3 procentų žyminį mokestį nuo 100 000 Lt sumos šiuo metu apeliantei nėra įmanoma. Negalėdama kreiptis į teismą ir ginti savo teisių, ji gali prarasti vienintelį turtą bei gyvenamąją vietą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo būtų pažeistas ne tik privatusis, bet ir viešasis interesas. Nei viena valstybinė institucija, tame tarpe ir VĮ „Registrų centras“ nei apeliantei, nei trečiajam asmeniui A. L. neišduoda duomenų apie ginčo butą (duomenys neskelbtini), nes jie nėra savininkai. Antstolių kontora taip pat atsisako apeliantei išduoti bet kokius duomenis, motyvuodama tuo, kad ginčą apeliantė gali spręsti teismine tvarka. Apeliantė kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame nurodė, kad negali gauti duomenų ir prašė juos išreikalauti, tačiau teismas grąžino ieškinį. Faktoringo sutarties apeliantė nėra mačiusi, tretysis asmuo A. L. jos taip pat neturi, šią sutartį apeliantei davė antstolių kontoroje ir ji pateikė ją teismui šalindama ieškinio trūkumus. Tačiau nei įkeičiant butą, nei vykdymo proceso metu, kuris tęsiasi ir dabar, apeliantė nebuvo supažindinta su šia sutartimi ir jos oficialiai nėra gavusi. Ieškinio dalykas ir pagrindas yra siejami su faktoringo sutartimi, o tai, kad gyvenant su A. L. santuokoje šis butas buvo žymiai pagerintas santuokinėmis lėšomis ir apeliantė prašė kompensacijos, nes nei teisminių posėdžių metu, sprendžiant ginčo buto klausimą, nei vykdymo proceso metu teismai ir antstolis nereikalavo duomenų apie buto pagerinimą, bei apeliantės apie tai neinformavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
CPK 5 str. 1 d. numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisės norma ne tik įtvirtina konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą, bet taip pat nustato, kad minėta subjektinė teisė turi būti realizuojama įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimosi su ieškiniu į teismą tvarką numato CPK 135 str., kuriame įtvirtinti ieškinio turinio reikalavimai. Be to ieškinys, kaip ir kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas, taip pat turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio bei formos reikalavimus (CPK 111 str.). Ieškovui pateikus šių įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, teismas privalo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138, 115 str.), nes tik šiuos reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas laikytinas tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu.
Ieškovė CK 3.96 str. 2 d. pagrindu ginčija 2000-03-21 faktoringo sutarties Nr. C-DVJ-99-0005 papildomo susitarimo Nr. 2 2 punktą, kaip sudarytą pažeidžiant civilinio kodekso nuostatų reikalavimus ir neturint kito sutuoktinio sutikimo įkeisti nekilnojamąjį turtą. Taip pat prašo panaikinti 2000-07-03 hipotekos lakštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovė pirminiame ieškinyje (b.l. 1) nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė L. L. ir A. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog minimo 2000-03-21 faktoringo sutarties Nr. C-DVJ-99-0005 papildomo susitarimo Nr. 2 pasirašymo metu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė fiziniam asmeniui N. L. Kadangi šis asmuo nėra L. L. sutuoktinis, todėl ieškovės sutikimo minėtam susitarimui pasirašyti nereikėjo. Taip pat nustatyta, kad minimo 2000-07-03 hipotekos lakšto sudarymo metu, įkeičiamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė ieškovės sutuoktiniui A. L., tačiau ne bendrosios jungtinės, bet asmeninės nuosavybės teise, kadangi buvo padovanotas 2000-05-17 dovanojimo sutartimi Nr. DF-7692. Esant tokioms aplinkybėms Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-03-17 nutartimi pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus ir pareikalavo pateikti įrodymus patvirtinančius ieškovės teises į ginčo butą. Ieškovė pateiktu ieškinio pareiškimo patikslinimu (b.l. 12-13) nepašalino pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų ir nepateikė įrodymų, kodėl sutuoktiniui A. L. jo tėvo dovanotą penkių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruotą kaip sutuoktinio asmeninė nuosavybė, ji laiko bendrąją jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu.
Be to ieškovė L. L. prašo panaikinti 2000-07-03 hipotekos lakštą, kuris šiuo metu negalioja, kadangi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2005-03-01 nutartimi hipoteka buvo užbaigta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškininis reikalavimas pripažinti negaliojančiu hipotekos lakštą, neatitinka CK nuostatų.
Apeliantės atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl žyminio mokesčio atidėjimo kolegija taip pat laiko nepagrįstais, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-04-07 nutartimi buvo panaikinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-17 nutarties dalis dėl įpareigojimo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Tačiau prieš spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo teismas įpareigojo ieškovę pateikti teismui įrodymus apie ginčo buto vertę šiuo metu (CPK 135 str. 1 d. 1 p.). Ieškinio pareiškimo patikslinimu šių įrodymų nepateikus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neištaisė visų ieškinio trūkumų.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.