Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3137-891/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-27
Bylos Nr.
1-3137-891/2014
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00040-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kaltinamasis
A. D.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-3137-891/2014Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00040-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,kaltinamojo gynėjai advokatei Danguolei Elenai Mikalauskaitei,vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2014-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 284 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 6 MGL (780 Lt) bauda, baudą sumokėjęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. D. 2013-12-25 apie 13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu sudavė nukentėjusiajai S. R. nemažiau trijų smūgių ranka į veidą, nuo ko nukentėjusioji nukrito ant grindų, tęsdamas savo veiką nukentėjusiajai sudavė ne mažiau nei du smūgius koja į veido sritį, tokiu būdu padarydamas S. R. odos nubrozdinimus galvos plaukuotojoje dalyje, kraujosruvas abipus veido, veido kaulų lūžius kairėje pusėje, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. D. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai bei paaiškino, kad namuose truputį išgėrė, po to nuėjo pas kaimyną V.. Pas jį buvo nukentėjusioji S.. Jie visi gėrė ir tarp jo su S. kilo konfliktas, nes S. pasakė kažką negražaus apie mano mamą. Jis su V. išėjo į lauką pašnekėti, kad konfliktas neįsipliekstų. Staiga pajuto, kad kažkas už jo stovi ir atsisukęs gavo plyta į veidą. Iš tikrųjų jis nematė, kas trenkė, bet atsisukęs pamatė tiktai S.. Tuomet jis trenkė S., o jai nukritus pradėjo ją spardyti, tai darė iš pykčio. Tuo metu jis buvo išgėręs pakankamai alaus ir degtinės, nes jau eidamas pas V. buvau apsvaigęs. Pripažįsta, jog sudavė smūgių tiek, kiek nurodyta kaltinamajame akte. Anksčiau S. gerdavo su jo motina. Nusikaltimo padarymo dieną S. pradėjo apkalbinėti jo mamą, jis pradėjo mamą ginti, taip ir įsiplieskė konfliktas. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Viskas vyko prieš Naujuosius metus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Žalą S. atlygino iš dalies – 400 Lt, ir jie pasirašė susitarimą, kad likusią žalos dalį – 750 Lt, jis atlygins iki 2015-09-01. Jis taip pat atlygino Ligonių kasai S. gydymo išlaidas. Šiuo metu jis yra vedęs, dirba, problemų atlyginti žalą nebus.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Nukentėjusioji S. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2013-12-25 apie 13 val. į jos namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjo jos kaimynas A., pavardės nežino, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasveikinti su Kalėdomis. Jie sėdėjo, vartojo alkoholinius gėrimus. Po to kaimynas A. be jokios priežasties pradėjo ją mušti, su kumščiais ir kojomis, kiek buvo suduota smūgių, pasakyti negali. Mušdamas nieko iš jos nereikalavo, nieko nepaėmė. Apie 17 val. kaimynas išėjo namo. Po jo apsilankymo pastebėjo, kad nėra jos mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, dokumentų neturi, IMEI Nr. nežino. Telefone buvo SIM kortelė „Pildyk“, Nr. (duomenys neskelbtini), 5 Lt vertės, telefono vertė 70 Lt. Ji nematė, kad A. būtų paėmęs jos mobiliojo ryšio telefoną. Dėl kūno sužalojimų jai išaiškinta teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Prašo surasti jos mobiliojo ryšio telefoną, į medicinos įstaigas nesikreipė. Į teismo medicinos ekspertizę kreipsis asmeniškai (b. l. 11).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu S. R. paaiškino, kad 2013-12-25 apie 13 val. namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ją sumušė į svečius atėjęs kaimynas A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Konfliktas kilo kalbant apie jo motiną T. G.. Kiek buvo suduota smūgių, pasakyti negali, nes mušė kumščiais ir spardė kojomis. Apginė sugyventinis V. L.. Ginant A. susimušė ir su juo. Po konflikto pasigedo savo telefono „Samsung“, tačiau po keturių dienų telefoną rado užkritusį už sofos. 2013-12-31 ji kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, ją apžiūrėjo ir nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą, patarė kreiptis į savo gydytoją padaryti rentgeno nuotrauką. Naujosios Vilnios poliklinikoje padarė rentgeną, nustatė kairės pusės skruostikaulio lūžį, tai pasitvirtino ir Žalgirio ligoninėje atlikus kompiuterinę tomografiją. Visi medicininiai dokumentai yra Žalgirio ligoninėje ir Naujosios Vilnios poliklinikoje, todėl jų pateikti negali. Dėl kūno sužalojimo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 12, 13).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu S. R. paaiškino, kad po sumušimo jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Buvo diagnozuoti odos nubrozdinimai galvos plaukuotojoje dalyje, kraujosruvos abipus veido, veido kaulų lūžis kairėje pusėje. 2013-12-25 A. D. svečiavosi pas juos name (duomenys neskelbtini), Vilniuje. A. atėjo ją su sugyventiniu pasveikinti su Kalėdom. Jie sėdėjo kambaryje, vartojo alkoholinius gėrimus. Besėdint tarp jos ir A. įvyko žodinis konfliktas, kalba ėjo apie jo motiną, kurią ji pažysta gerokai senai. A. atsikėlęs nuo lovos priėjo prie jos, ji stovėjo arčiau durų ir sudavė jai ne mažiau trijų smūgių ranka į veidą. Bandė gintis, tačiau nesuvaldžiusi savo kūno nugriuvo ant grindų, po ko A. jai sudavė ne mažiau nei du smūgius koja į veido sritį. Visas veiksmas vyko kambaryje, name (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po to jos sugyventinis V. užstojo ją ir A. ištempė į lauką vyriškai pakalbėti. Kas vyko lauke, ji nematė. Po kelių minučių A. nuėjo savo namų link (b. l. 14).

Liudytojas V. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis yra S. R. sugyventinis, augina bendrą vaiką. Jie gyvena name (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Netoliese gyvena kaimynas vardu A. D., jis jį pažysta jau senai. Tarp jų kaimyniški santykiai. 2013-12-25 dieną apie 13 val. pas juos į svečius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjo pasveikinti su Kalėdom minėtas kaimynas A.. Tą dieną jie šventė ir vartojo alkoholinius gėrimus, todėl ne viską gerai atsimena. Tačiau, atsimena, kad tarp S. ir A. įvyko žodinis konfliktas dėl A. motinos. Vėliau atsimena, kad A. kambaryje, kur jie visi sėdėjo, pradėjo mušti S.. Kiek A. sudavė smūgių ir į kokias vietas S., neatsimena. Jis užstojo S. ir A. išvedė į lauką. Kas vyko lauke, jis neatsimena. Atsimena, kad A. nuėjo savo namų link, o jis grįžo į namus, kur kambaryje pamatė visą kruviną S.. Po kelių dienų S. kreipėsi pas gydytojus, kurie jai diagnozavo veido kaulų lūžius (b. l. 43, 44).

Specialisto išvadoje užfiksuota, kad S. R. nustatyti odos nubrozdinimai gavos plaukuotojoje dalyje, kraujosruvos abipus veido, veido kaulų lūžis kairėje pusėje, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais (b. l. 32).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis A. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę jis pripažino visiškai. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, liudytojo ir nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada. A. D. rankomis ir kojomis mušė nukentėjusiąją, jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kadangi dėl veido kaulų lūžio S. R. sveikata sutrinko ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, todėl jo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaip nusikaltimas. Asmuo veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, veikė tiesiogine tyčia, žala Vilniaus teritorinei liginių kasai atlyginta pilnai (b. l. 42), iš dalies atlyginta žala nukentėjusiajai (b. l. 18), o dėl likusios žalos dalies su pastarąja susitarta (b. l. 19, 20), į provokuojantį nukentėjusiosios elgesį. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: A. D. yra teistas 6 kartus, šiuo metu dirba, vedęs. 2014-03-07 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę už nusikaltimą, padarytą 2014-01-09, yra sumokėjęs, t. y. bausmę atlikęs (b. l. 84). Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau kaltinamasis ankščiau yra eilę kartų teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis artimesnis galimos skirti laisvės apribojimo bausmės vidurkiui, paskiriant atitinkamus įpareigojimus.

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra tenkinamos visos BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos, A. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nukentėjusiosios S. R. pareiškė 1150 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 16). A. D. su civiliniu ieškiniu sutiko, pilnai atlygino turtinę nusikaltimu padarytą žalą – 150 Lt, iš dalies atlygino neturtinę nusikaltimu padarytą žalą – 250 Lt. Likusios neturtinės žalos dalį – 750 Lt, įsipareigojo sumokėti iki 2015-09-01. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, kadangi civilinis ieškinys iš dalies atlygintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 7 dalimi įpareigoti A. D. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir iki 2015-09-01 atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, A. D. palikti nepakeistas, bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. D. priteisti nukentėjusiajai S. R. 750 Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys