- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- N-756-1333-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B. (M. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų grupės specialistas 2009 m. balandžio 23 d. surašė M. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad M. B., gyvenantis Lietuvos Respublikoje kaip asmuo be pilietybės, nuo 1998 metų įgijo Armėnijos Respublikos pilietybę, tačiau nepranešė apie tai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui ir nepateikė paso. M. B. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 202 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 17 d. nutarimu M. B. už ATPK 202 straipsnyje numatytą pažeidimą skyrė 1 000 Lt baudą. Teismas nutarime nurodė, kad M. B. 1998 metais įgijo Armėnijos Respublikos pilietybę ir apie Armėnijos pilietybės įgijimą raštu nepranešė nei savo gyvenamosios vietos Migracijos skyriui, nei Migracijos departamentui, nei Lietuvos Respublikos diplomatinei ar konsulinei įstaigai užsienyje. Teismo posėdžio metu M. B. prisipažino 1998 metais gavęs Armėnijos piliečio pasą, tačiau, M. B. nuomone, šio dokumento gavimas nepatvirtina, kad jis yra Armėnijos pilietis. Armėnijos piliečio paso galiojimas pasibaigė 2008 m. rugsėjo 3 d., dėl naujo paso išdavimo jis nesikreipė, todėl, M. B. nuomone, šiuo metu jis nėra Armėnijos pilietis. Kalnų Karabacho Respublikos policijos 2009 m. kovo 5 d. raštas Nr. 10-7/1294 patvirtina, kad M. B. yra išduotas Armėnijos Respublikos piliečio pasas ir įregistruota jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11). Pareiškimas dėl paso išdavimo ir M. B. užsienio valstybės piliečio paso kopija patvirtina, kad M. B. yra Armėnijos Respublikos pilietis (b. l. 12-13, 14-16). Prašymo išduoti (pakeisti) asmens be pilietybės kelionės dokumentą kopija patvirtina, kad M. B. 2008 m. sausio 23 d. kreipėsi į gyvenamosios vietos teritorinę migracijos tarnybą dėl kelionės dokumento išdavimo, nurodydamas, kad yra asmuo be pilietybės (b. l. 6). Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jei jis pakeičia asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus, arba gyvenamąją vietą. Pasas yra piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę bei pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes. Pasą turėti nėra privaloma, jis išduodamas piliečio pageidavimu, todėl paso galiojimo pasibaigimas nesiejamas su asmens pilietybės pasibaigimu. M. B. pažeidė minėtą įstatymo nuostatą ir apie Armėnijos Respublikos piliečio statuso įgijimą 1998 metais nepranešė vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui, Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei ar konsulinei įstaigai užsienyje. Todėl M. B. veika kvalifikuotina pagal ATPK 202 straipsnį. M. B. nėra teistas, turi šeimą, dirba. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis 2009 m. kovo 25 d. baustas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį. Administracinis teisės pažeidimas buvo išaiškintas tik tarptautinio pavedimo vykdymo metu. M. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. B. skirtina ATPK 202 straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
II.
Apeliaciniu skundu M. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad Armėnijos Respublikos pilietybę jis įgijo 1998 metais, o Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ buvo priimtas tik 2004 m. balandžio 29 d., t. y. daug vėliau nei jis įgijo Armėnijos Respublikos pilietybę. Be to, apelianto nuomone, ATPK 202 straipsnis jam negali būti taikomas, nes šiame ATPK straipsnyje nėra numatyta, kad ši įstatymo nuostata taikoma ir užsieniečiams. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuoja būtent 2004 m. balandžio 29 d. priimtas įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šio įstatymo priėmimo dieną apeliantas asmens tapatybės, pilietybės ir gyvenamosios vietos nekeitė. Todėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų nepažeidė. Armėnijos Respublikos piliečio pasas Nr. AE0200292 buvo išduotas apeliantui tik tam, kad 1998 metų rudenį jis galėtų atstovauti naujai susikūrusiai Kalnų Karabacho Respublikai Europos jaunimo futbolo čempionate, vykusiame Ukrainos Respublikoje, ir pasitarnavo apeliantui tik kaip kelioninis dokumentas. Armėnijos Respublikos piliečio statusu apeliantas nesinaudojo. Be to, apeliantui išduotas Armėnijos Respublikos piliečio pasas yra nebegaliojantis. Apeliantas pažymi, kad pilietybės suteikimo procedūra pradedama asmens prašymu ją suteikti. Tokio apsisprendimo dėl Armėnijos Respublikos pilietybės suteikimo apeliantas migracijos ir diplomatinėms tarnyboms nebuvo išreiškęs nei žodžiu, nei raštu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į M. B. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarimą nepakeistą, o M. B. apeliacinį skundą atmesti. Migracijos skyrius nurodo, kad informacija apie tai, jog M. B. yra Armėnijos Respublikos pilietis, buvo gauta 2009 m. kovo 5 d. iš Kalnų Karabacho policijos (raštas Nr. 10-7/1294). M. B. Kalnų Karabache 1998 m. rugsėjo 3 d. buvo išduotas oficialus dokumentas, liudijantis įgytą Armėnijos Respublikos pilietybę, – pasas Nr. AE0200292. Pats M. B. pripažįsta, kad 1998 metais gavo Armėnijos piliečio pasą. Armėnijos piliečio paso išdavimas patvirtina tos šalies pilietybės įgijimą. Šio dokumento negaliojimas (pasibaigus galiojimo laikui), užsieniečio statuso nekeičia, kol nėra išduoto oficialaus dokumento, patvirtinančio apie turėtos pilietybės netekimą. Migracijos skyrius pažymi, kad anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, priimto 1998 m. gruodžio 17 d., 16 straipsnio 3 punktas taip pat numatė tuos pačius reikalavimus, kaip ir šiuo metu galiojantis įstatymas. Po 1998 metų M. B. periodiškai kreipdavosi į Migracijos skyrių dėl asmens dokumentų gavimo, tačiau nė karto nepranešė apie įgytą kitos šalies pilietybę. Jam 2000 m. rugsėjo 21 d., 2005 m. gruodžio 28 d. buvo išduoti leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kaip asmeniui be pilietybės, 2006 m. vasario 1 d., 2009 m. sausio 26 d. buvo išduoti asmens be pilietybės kelionės dokumentai. M. B. 2009 m. liepos 8 d. pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui prašymą dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje (leidimas nuolat gyventi) pakeitimo kaip Armėnijos piliečiui ir pateikė Armėnijos Respublikos piliečio pasą AE0200292, kurio galiojimo laikas pratęstas iki 2013 m. rugsėjo 3 d. 2009 m. liepos 14 d. jam buvo išduotas leidimas nuolat gyventi kaip Armėnijos piliečiui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 202 straipsnyje nustatyta, kad nepranešimas raštu asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje apie kitos valstybės pilietybės įgijimą – užtraukia baudą nuo 1 000 iki 5 000 litų.
Byloje esančios M. B. 2008 m. sausio 23 d. prašymų išduoti (pakeisti) asmens be pilietybės kelionės dokumentą kopijos patvirtina, kad M. B. Lietuvos Respublikoje gyveno kaip asmuo be pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Jo gyvenamoji vieta 1996 m. rugpjūčio 12 d. buvo deklaruota šiuo adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7).
Kalnų Karabacho Respublikos policijos 2009 m. kovo 5 d. raštas Nr. 10-7/1294 ir prie jo pridėti dokumentai – M. B. pareiškimo dėl paso išdavimo ir Armėnijos Respublikos piliečio paso kopijos patvirtina, kad 1998 m. rugsėjo 3 d. M. B. buvo išduotas Armėnijos Respublikos piliečio pasas (b. l. 10-16). Pastaroji aplinkybė įrodo, kad M. B. įgijo Armėnijos Respublikos pilietybę. Tačiau byloje nėra duomenų, kad apie Armėnijos Respublikos pilietybės įgijimą M. B. pranešė gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai, t. y. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui, arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje. Šių aplinkybių M. B. neneigia. Sprendžiant asmens atsakomybės pagal ATPK 202 straipsnį klausimą neturi reikšmės, kokiais sumetimais asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę. Ta aplinkybė, kad M. B., kaip teigiama jo apeliaciniame skunde, nesinaudojo savo, kaip Armėnijos Respublikos piliečio, statusu, taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad šiuo atveju M. B. nepadarė ATPK 202 straipsnyje numatyto pažeidimo, kadangi atsakomybę pagal šį ATPK straipsnį užtraukia pats nepranešimo apie kitos valstybės pilietybės įgijimą nurodytoms institucijos faktas.
Nuo 2004 m. balandžio 30 d. galiojančio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 36 straipsnio 1 dalyje (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija) nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jei jis pakeičią asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus, šeiminę padėtį ar gyvenamąją vietą (pagal šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalį, užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios). Analogiškos užsieniečio, turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pareigos buvo nustatytos ir iki 2004 m. balandžio 30 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. VIII-978 (16 straipsnio 3 dalis). Be to, ATPK 202 straipsnio dispozicija nėra blanketinė, t. y. nukreipianti į kurį nors kitą teisės aktą. Kaip jau buvo minėta, ATPK 202 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nepranešimą raštu asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. ATPK 202 straipsnyje nėra numatyta, kad už šį pažeidimą administracinėn atsakomybėn trauktini tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Todėl, atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis ATPK 16 straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad M. B., kuris gyveno Lietuvos Respublikoje kaip asmuo be pilietybės, pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 202 straipsnyje numatytą pažeidimą.
ATPK 202 straipsnyje numatytas pažeidimas priskirtinas trunkamiesiems pažeidimams. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda už tokį pažeidimą gali būti skiriama per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. M. B. padarytas pažeidimas paaiškėjo 2009 m. kovo 26 d., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriuje gavus Kalnų Karabacho Respublikos policijos 2009 m. kovo 5 d. raštą Nr. 10-7/1294. Nuobauda už ATPK 202 straipsnyje numatytą pažeidimą M. B. paskirta 2009 m. birželio 17 d., t. y. nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, ir laikantis ATPK nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. B. (M. B.) apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.