- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- 1-37-1011/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-2881-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- G. T.
- Advokatai
- Tomas Juonys
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti, neteista,
kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso BK 180 str. 1 d., 284 str. padarymu; taip pat teismas įspėjo, kad jos veika iš BK 284 str. gali būti perkvalifikuota į BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016-06-19 apie 23.30 val., parkelyje, esančiame netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,17 prom. girtumas) konflikto su nukentėjusiąja G. T. metu, kelis kartus sudavė ranka nukentėjusiajai į veidą, tokiu būdu padarydama nosies žaizdą su nosies audinių patinimu bei sulaužyadama G. T. 150 Eur vertės akinius.
Be to, E. K. bendrininkaudama su kitu asmeniu apiplėšė žmogų, o būtent:
2016-06-20 apie 00.15 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,17 prom. girtumas) ir veikdama kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas (toliau – ir I. V. (I. V.) ir kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,27 promilių girtumas), parkelyje, esančiame netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nurodė I. V. laikyti G. T. ir I. V. suėmus nukentėjusiąją už pečių iš už nugaros bei laikant, taip atimant jai galimybė priešintis, prievarta nuėmė nuo nukentėjusiosios rankų pirštų du auksinius žiedus: vieną su akmenukais – 278 Eur vertės, kitą – 100 Eur vertė, tokiu būdu pagrobė svetimą G. T. priklausantį 378 Eur vertės turtą.
Kaltinamoji E. K. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl G. T. sveikatos sužalojimo ir jos apiplėšimo nepripažino bei paaiškino, kad 2016-06-19 buvo susitikusi su I. V., I. K., J. R. miškelyje išgerti. Jiems išgėrinėjant, kažkaip atsirado ponia (nukentėjusioji G. T.), kurios anksčiau niekas nepažinojo, išgertuvės tęsėsi toliau. G. T. buvo neadekvati, kabinėjosi, stumdėsi, buvo labai girta ir purvina. I. V., kuris yra agresyvus, sėdėjo su G. T., bendravo ir kartu gėrė. Tiksliai negali pasakyti, ar jis jai trenkė, ar kas kitas, nes jie sėdėjo dviese. Taip pat dėl tamsos nematė, ar G. T. turėjo žiedus. Tvirtino, kad G. T. netrenkė, jos nemušė, tik atstūmė ją, kai ši negalėdama pastovėti ant kojų kabinėjosi, draskė megztinį. Po to I. V. G. T. pasodino ant kelmo. G. T. taip pat buvo užsipuolusi ir kitus kartu buvusius asmenis, dėl girtumo ne kartą buvo pargriuvusi. Tuo metu ir ji (E. K.) buvo išgėrusi. Po to G. T. išėjo ir jie visi išsiskirstė. Pirmas išėjo J. R., kuris išėjo prieš tai kai G. T. atėjo. Negalėjo paaiškinti, kodėl G. T. kreipėsi į policiją dėl atimtų žiedų, sulaužytų ir išmėtytų daiktų. Tvirtino, kad I. K., nurodydamas, kad ji slėpė žiedus būdama sulaikymo kameroje, iš pradžių užsikišusi už liemenėlės, po to kelnaitėse, taip pat, jog nurodė, kad vieną žiedą išmetė, melavo, nes visi jie po įvykio buvo nuvežti į policiją, apieškoti policijos pareigūnų, tačiau jokių nukentėjusiosios žiedų nerasta. O policijos pareigūnai ją apieškojo kruopščiai, tikrino apatinius rūbus, taip pat ir kelnaites. Mano, kad I. K. ją apkalba todėl, kad jis yra I. V. draugas, o su I. V. ji yra tik klasiokė. Po įvykio ant jos (E. K.) kraujo žymių nerasta, tačiau I. V. rankos buvo kruvinos. Iš kur pas I. V. ant rankų atsairado kraujo žymės paaiškinti negalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. T. paaiškino, kad tą dieną namuose išgėrė ir išėjo pakvėpuoti oru, kaip atsidūriau prie „(duomenys neskelbtini)“ esančiame miško parkelyje, nežino, anksčiau toje vietoj niekada nebuvo. Ėjo viena, kai išėjo sutiko nepažįstamą žmogų, kuris nuvedė į tą kompaniją. Prisimena, kad toje kompanijoje buvo mergina, vaikinai, kiek vaikinų neatsimena, galimai 3–4, visi sėdėjo, išgėrinėjo, kalbėjosi. Kaip įvyko konfliktas, ir kas sudavė smūgį nepamena. Nurodo, kad jai buvo suduotas stiprus smūgis, tokio smūgio moteris gal ir negalėjo suduoti, tačiau kas sudavė – nežino. Kumščiu smūgis buvo, smūgis į nosį, sudužo akiniai, tiesiog įsispaudė ir pradėjo bėgti kraujas. Kai sudavė, neatsimena kokioje padėtyje buvo, tik pajuto smūgį. Dėl ko jai buvo suduota nežino. Po smūgio, turbūt, prarado sąmonę. Kai atsimerkė, gulėjo ant žemės be basučių ir pamatė, kad mergina grubiai plėšia nuo jos rankos žiedus. Vieno negalėjo nuimti, tiesiog piktai nuiminėjo. Pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Dar atsimena, kad kažkas sudavė smūgį į pilvą, tačiau kas – negali nurodyti. Nepamena, ar kas nors tuo metu ją laikė, tačiau pamena, kad gulėjo ant žemės, ant nugaros, rankos buvo prispaustos, negalėjo priešintis, atrodo, kad mergina ant jos sėdėjo. Kodėl buvo be basučių nepamena, negali nei patvirtinti, nei paneigti ar jie buvo nuauti. Buvo nuimti 2 auksiniai žiedai. Vėliau, pasišalinusi iš įvykio vietos nuėjo į degalinę, pamačiusi kruviną veidą paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Labai greitai atvyko policijos pareigūnai, jie iškvietė greitąją pagalbą, kuri nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o priėmęs gydytojas nustatė nosies lūžį. Ar buvo darytas rentgenas, nepamena. Tvirtina, kad jai buvo sulaužyta nosies pertvara, nes buvo smūgiuota į akinius, akiniai sudužo. Anksčiau nosies lūžių neturėjau. Paskui gydymas nebuvo taikytas, nes nebuvo registruota biržoje. Dėl sumušimo 3 savaites negalėjo niekur išeiti, gulėjo, nes svaigo galva, negalėjo atsikelti. Patyrė stiprią depresiją. Užpuolimo metu buvo su baltos spalvos rankine, akiniais nuo saulės Fielman su dioptrijomis, turėjo raktus bei du žiedus. Taip pat buvo su basutėm, bet po to jų nebuvo. Akiniai kainavo virš 300 Lt, vienas žiedas buvo auksinis su akutėm, kitas žiedas taip pat auksinis, pakankamai platus, graviruotas. Basutės ir rankinė vėliau buvo surastos ir grąžintos. Vienas žiedas jos manymu vertas 100 Eur, o kitas – 400 Eur. Neturtinę žalą vertina 500 Eur. Vieną žiedą padovanojo vyras, kiek jis kainavo tiksliai nepamena, apie 800 Lt. Kitą žiedą prieš mirtį padovanojo tėvas, jo kaina buvo apie 300–600 Lt.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. P. paaiškino, kad gyvena kartu su G. T., t. y. jie sugyventiniai. Jo manymu G. T. buvo suduotas stiprus smūgis, ji dalinai buvo praradusi atmintį. G. T. patyrė stiprią potrauminę depresiją, neišeidavo iš namų, labai stipriai išgyveno tėvo dovanos praradimą, žiedas jai buvo brangus morališkai, nes tėvo dovanotas prie mirtį. Stiprią depresiją jai kosntatavo ir gydytojas. Nurodė, kad vieną iš pagrobtų žiedų G. T. buvo padovanojęs jis, žiedas buvo auksinis su akmenukais, kurie nebuvo labai vertingi, ne briliantai, Ši žiedą prieš 4–5 metus pirko (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, mokėjo 960 Lt.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. V. paaiškino, kad pamena, kad įvykis įvyko prie „(duomenys neskelbtini)“, parkelyje, prie (duomenys neskelbtini). Kitų smulkmenų, tai pat kas buvo pagrobta iš nukentėjusiosios, prisiminti negali, tik pamena, jog visi asmenys buvo girti.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. R. paaiškino, kad įvykio dieną I. V., su kurio kartu mokėsi, pakvietė susitikti, kartu buvo I. ir E. Paėmę alaus, nuėjo į miškelį, sutemo, pasidarė šalta, nutarė nueiti namo pasiimti striukę. Miškelyje liko I., E. ir I., tačiau vėliau niekam negalėjo prisiskambinti, todėl pas juos negrįžo. Paskui buvo iškviestas į policiją. Prieš tai, iš pažįstamų buvo girdėjęs, kad jam nesant susimušė kažkokios tai merginos.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. paaiškino buvo gautas iškvietimas jog (duomenys neskelbtini), prie PC (duomenys neskelbtini) buvo įvykdytas plėšimas. Atvykę į vietą rado nukentėjusiąją, ji buvo išgėrusi ir purvina, ant jos kūno matėsi kraujas, susišnekėti buvo sunku. Nukentėjusioji paaiškino, kad ją užpuolė miške ir nuplėšė žiedus, požymių tiksliai nurodyti negalėjo. Todėl „šukavo“ mišką, rado kaltinamąją ir keletą jaunuolių. Jie aiškino, kad sėdėjo miškelyje, savo kompanijoje, o nukentėjusioji ėjo iš kažkur ir prie jų prisėdo, apie konfliktą nieko nepasakojo. Prie sulaikytųjų nieko nebuvo rasta, vėliau miške buvo rasta rankinė, atrodo baltos spalvos, ir raktų pakabukas. Aplinkybių aiškinimuisi visi pristatyti į komisariatą, o nukentėjusiajai iškviesti medikai. Nepamena, ar ant sulaikytųjų buvo kokios grumtynių žymės, ar buvo nukentėjusioji apdraskyta. Nukentėjusiąją apžiūrėjo medikai. Po to sulaikė I. V., privedė jį prie medikų automobilio, nukentėjusioji pasakė, kad jis dalyvavo apiplėšime. Apieškojo sulaikytus asmenis, daiktų, žiedų nerado. Nukentėjusioji buvo neblaivi, svirduliavo, paeiti galėjo, ne iš pirmo karto buvo galima suprasti, ką ji sako, reikėjo užduoti klausimų. Kalbėjo ne visai adekvačiai, bet ką norėjo paaiškinti suprato. Neatsimena ar pas nukentėjusiąją buvo akiniai
Teismo posėdžio metu apklautas ekspertas J. M. P. paaiškino, kad nukentėjusiajai pirminės apžiūros metu buvo nustatytas nosies kaulo lūžis. Gydantis gydytojas turi pacientui nepakenkti, jeigu pacientas teigia, kad buvo lūžis ir jeigu gydytojas įsitikinęs, kad yra lūžis, rentgeno nuotraukos nedaromos, taip ir rašo. Tačiau vėliau nepakako požymių konstatuoti nosies kaulo lūžį. Jeigu gydytojas įsitikinęs, kad yra lūžis, rentgeno nuotraukos nedaromos. Reikia aprašyti požymius nosies kaulo lūžio, kad konstatuoti lūžį. Gali būti, kad žmogus nesikreipia į gydytojus, nors yra lūžis, vėliau tikslaus lūžio laiko negalima nustatyti. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad anksčiau G. T. nosies traumos neturėjo. Jai buvo konstatuota žaizda, patinimas, tačiau nebuvo daryta rentgeno nuotrauka. Vertinant vien tik medicininius dokumentus, konstatuoti, kad buvo nosies lūžis, negalima, nes nėra nuotraukų, taip pat nėra detaliai aprašyta apie sužalojimus. Tik padarius nukentėjusiosios nuotraukas gali spręsti ar buvo nosies kaulų lūžis, nes nosis gali būti kreiva dėl įvairių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. K. paaiškino, kad jis su I. V. ir E. sėdėjo miškely, išgėrinėjo, vienu metu pro jų kompaniją praėjo nukentėjusioji su nepažįstamu vaikinu, jiems pasiūlė kartu išgerti. Vėliau prasidėjo konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios, kai nukentėjusioji žodžiu įžeidė kaltinamąją. Iš pradžių jis kaltinamąją sulaikė, tačiau vėliau jos vis tiek susimušė. E. pradėjo muštynes dėl apsižodžiavimo. Nors nukentėjusioji jos nepuolė, E. pradėjo mušti ją delnu. Muštynių metu nukentėjusioji stovėjo, tada E. sudavė jai į veidą su delnu, ne mažiau kaip pora kartų. Nuo smūgių nukentėjusioji neparkrito, tačiau vėliau parkrito ant nugaros pati. Toliau vykusių muštynių nestebėjo. Matė, tik kaip E. sudavė pora smūgių ir viskas pasibaigė, išskyrė jas. Kompanija niekaip nereagavo į muštynes, nekreipė dėmesio. Niekas nelindo, nes nukentėjusioji buvo pati kalta, nes žodžiais įžeidė E. Suirutės kompanijoje dėl muštynių nebuvo, toliau visi sėdėjo. E. po muštynių buvo pametusi batą, kurio visi ieškojo, rado ir toliau išgėrinėjo. Tada besikalbėdamas su vaikinais matė, kad nukentėjusioji ėjo jau link namų, tačiau nei I., nei E. nėra. Pamatė, kad nukentėjusioji guli, ir E. su I. stovėjo šalia, atstumas iki jų buvo 15–20 metrų, buvo tamsu. Kai nukentėjusioji jau norėjo nueiti namo, nematė kokius veiksmus atliko E. su I. Grižus E. su I., visi jau eidami iš miškelio pamatė pareigūnus, pradėjo bėgti, nes gėrė viešoje vietoje. Juos einant su E. link namų sustabdė pareigūnas, atvedė prie mašinos, kur jau buvo I. V. Pakeliui sužinojo, kad nuo nukentėjusiosios nuimti žiedai, E. vieną žiedą išmetė. Kai nuvežė į policijos komisariatą, E. pati pasakė, kad nuėmė žiedus. Antrą žiedą ji buvo paslėpusi. Policijos komisariate buvo pasodintas į neuždarytą kamerą. Kai E. užėjo į kamerą, ji žiedą ištraukė iš liemenuko ir paslėpė įsikišdamas į kelnaites. Po to E. paleido, o juos su I. uždarė į areštinę.
I. K. taip pat patvirtino, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino viską detaliau, šiuo metu visko tiksliai nepamena. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, kad tuo metu kai buvo plėšiama nukentėjusioji, matė, kad I. ją laiko, girdėjo žodžius „laikyk ją stipriau“, o E. nuėminėjo žiedus. Vėliau atėjusi E. parodė nuimtus žiedus. Nors buvo vakaras, gal 22–23 val., matomumas buvo vidutinis, nes nuo PC „(duomenys neskelbtini)“ buvo šviesu Be to, kai E. atėjo su žiedais ir juos parodė, žeidus matė pašvietęs žiebtuvėliu.
E. jam parodė nuimtus žiedus. Taip pat patvirtino, kad matė kaip E. vienu žiedu atsikratė jį išmesdama, tuo metu pareigūnas ėjo puse metro priešais juos. Be to, vieną žiedą E. laikė pakišusi po liemenėle; kaip jį paslėpė nematė, tačiau matė kaip išėminėjo policijos komisariate, kur ji laisvai vaikščiojo, nes iš pradžių nebuvo uždaryta į kamerą. Jis tuo metu buvo kameroje, kuri nebuvo uždaryta, ir E. atėjo su juo atsisveikinti. Tuo metu ir paslėpė žiedą apatinėse kelnaitėse, o vėliau buvo paleista. Patvitino, kad E. sudavė smūgius nukentėjusiajai, prie kurios paskui priėjo I. buvo prisėdęs prie jos ir ją ramino. Tuo metu matė ant nukentėjusiosios kraują. Taip pat patvirtino, kad E. užpuolė nukentėjusiąją, sudavė jai ne mažiau kaip pora smūgių ranka į veidą. Po to konfliktas lyg ir baigėsi, visi stovėjo, toliau išgėrinėjo.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustatas J. D. paaiškino, neprisimena, ar 2016-06-20 dėl vagystės buvo pristatyta mergina su vaikinu dėl vagystės. Taip pat nurodė, kad visada padaroma apžiūra už nusikaltimus sulaikytų asmenų, ji nereikalinga nebent už ANK pažeidimus. Nėra tokios galimybės vaikinui su mergina laikinai būti patalpintiems vienoje patalpoje. Merginą su vaikinu visada atskiriame, nors ir laikinai. Apžiūros metu, jeigu asmuo sulaikomas už narkotikus, vagystes, jis pilnai nurengiamas, kažkiek nuleidžiami apatiniai, prašoma pritūpti; jei už muštynes – asmuo tiesiog taip apžiūrimas ir viskas. Jei nebūna tos pačios lyties pareigūno – kviečiami patruliai, po apžiūros šiaip visalaik surašomas apžiūros protokolas. Būna ir taip, kad pristatantys asmenys pasako, kad viską surašys tarnybiniuose ir daugiau nieko neaiškina. Realiai, jei nieko rasta nebuvo – protokolas galimai nebuvo surašytas. Mano, kad galėjo būti, jog pareigūnai, kurie atvežė E. K., galėjo nepateikti duomenų, kad pavogti žiedai, tada atliekama tik dalinė apžiūra. Kartais patys patruliai negali normaliai suformuluoti, kodėl atveža asmenį. Kol jie viską surašo, gali praeiti ir valanda, ir pusantros. Tačiau E. K. atveju, įtarus plėšimą, turėjo būti atliekama pilna apžiūra. Komisariate patalpos padarytos taip, kad ten nieko nėra, todėl, jei daiktas būtų numestas, iš karto matytųsi, nebent žmogus daiktą galėtų išmesti tualete.
2016-06-20 G. T. protokole–pareiškime nurodoma, kad 2016-06-19, apie 23 val. ją parke, esančiame netoli (duomenys neskelbtini), užpuolė nepažįstama mergina, kuri nuėmė nuo rankų žiedą, ir dėl to jai padarytas 700 Eur turtinis nuostolis (t. 1, b. l. 1).
2016-06-20 apklausta nukentėjusioji G. T. paaiškino, kad 2016-06-19 apie 17 val. jos bute adresu (duomenys neskelbtini) buvo svečiai: vyras apie 40 m. pravarde „S.“ ir jo pusseserė I. apie 35 m. amžiaus. Tada jie išėjo iš jos buto į lauką toliau gerti, vartoti alkoholinius gėrimus. Ji tiksliai apie 23 val. tiksliai vietos neprisimena, bet ji buvo galimai parkelyje – miške prie (duomenys neskelbtini). Buvo jai nepažįstamų asmenų kompanijoje, kiek tiksliai jų buvo neprisimena gal 5–6 žmonės. Prasidėjo konfliktas, kaip ir dėl ko, ji neprisimena bet kažkoks vyras iš kompanijos sudavė jai smūgį ranka į veido sritį, jei tiksliau – į nosį, po ko, ji pargriuvo ir iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jai atrodo buvo dar keli smūgiai kojomis, visą tą laiką ji gulėjo ant žemės, ant nugaros. Po to, kažkokia jai nepažįstama mergina apie 25 m., kuri buvo kartu, pradėjo nuiminėti nuo jos kairės ir dešinės rankų delnų, žiedus, nuėmė du žiedus vienas su baltais akmenukais (panašius į briliantus) kurio vertė apie 600 Eur ir kitas žiedas (panašus į vestuvinį) kurio vertė 100 Eur. Po to kai ją sumušė ir atėmė žiedus ji nubėgo link „Statoil“ degalinės, kas iškvietė policijos pareigūnus ji nežino. Tikslios vietos, kur ją sumušė ji neatsimena, bet liko jos šviesios spalvos, baltas rankinukas kuriame buvo raktai nuo buto, mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy, kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), telefonas buvo mėlyname dėkliuke, akiniai nuo saulės. Taip pat įvykio vietoje ji paliko šlepetes, kas tiksliai sudavė jai smūgį į veidą ji neatsimena (t. 1, b. l. 25).
2016-07-11 papildomai apklausta G. T. paaiškino, kad prie anksčiau duotų parodymų nori pridurti, kad 2016-06-20 ji visą dieną buvo namie. Pas ją buvo svečiai. Jie vartojo alkoholį. Apie 18 val. iš kaimo grįžo jos sūnus ir jis pasakė, kad jai su svečiais reikia pasivaikščioti. Jie išėjome į lauką. Sūnus liko namie. G. T. pažįstami turbūt nuėjo savo keliais, o ji atsidūrė su nepažįstamų jai asmenų kompanija miškelyje prie (duomenys neskelbtini). Ji dėl neblaivumo nelabai atsimena, kaip ji su šia kompanija atsidūrė, bet atsimena, kad kompanijoje buvo labai jauna mergina. Dar atsimena kad ši mergina su labai didele agresija nuiminėjo jai žiedus nuo rankos pirštų. Atsimena, kad vienas žiedas labai sunkiai nusiiminėjo, tai mergina buvo labai pikta, su didele jėga jai nuėmė tą žiedą, G. T. labai skaudėjo. Bet ji buvo bejėgė, kad pasipriešinti, nes buvo labai neblaivi. Ji nepamena, kas jai trenkė į nosį. Nežino, kodėl pirmos apklausos metu pasakė, kad jai į nosį trenkė vyras. Ji tikrai šio momento nepamena. Tačiau būtent po to, kai policija iškvietė greitąją ir ją išvežė į greitosios pagalbos ligoninę, ten jai pasakė, kad jai yra lūžusi nosis. Po šio įvykio pasigedo savo rankinės, akinių ir raktų nuo buto, bet sužinojo iš tyrėjos, kad rankinukas su daiktais buvo rastas policijos pareigūnų įvykio vietoje. Taip pat tą dieną ji buvo su akiniais, nes buvo be linzių. Jie sulūžo smūgio į veidą metu, nes prie dešinės akies yra nedidelis randas. Akinius vertina 150 Eur. Pirmoje apklausoje taip pat teigė, kad dingo jos mobilaus ryšio telefonas, tačiau ji jį rado namie, nes pasirodo buvo jį palikusi namie. Taip pat dingo jos basutės, tačiau dėl jų ji neturi pretenzijų, nes galimai ji bėgdama nuo šios merginos, ar krisdama, jas paprasčiausiai pametė. Šio įvykio metu iš jos buvo pavogti du žiedai. Vienas buvo su baltais blizgančiais akmenukais, auksinis. Jį vertina 300 Eur, o kitas žiedas buvo panašus į vestuvinį žiedą, jo vertė 100 Eur. Viso dėl šio įvykio jai padaryta 550 Eur turtinė žala. Dar nori pridurti, kad ji negali atpažinti nė vieno asmens iš tos kompanijos, nes ji net nepamena, kas ten buvo. Žino, kad buvo mergina, kuri nuiminėjo žiedus, bet jos veido ji tikrai neįsiminė (t. 1, b. l. 28).
2017-03-09 papildomai G. T. paaiškino, kad prie ankščiau duotų parodymų, nori papildyti, kad 2016-06-19 įvykio, atsirado psichologinės problemos, kurios sukėlė nemiegą, nerimą, įtampą ir depresiją. Atsirado grėsmės ir baimės jausmas, dažnai vargino pablogėjusi nuotaika, dirglumas, persekiojo įkyrios mintys. Matydama, kad be specialisto pagalbos negali susitvarkyti su sveikatos problemomis, nesigėdydama mėlynių po akimis, 2017-07-01 nuvyko į VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą, kuriame buvo gydyta nuo 2016-07-01 iki 2016-07-07. Išėjusi iš centro, gydymą tęsė namuose. Buvo paskirti raminamieji vaistai, taip pat vaistai nuo nemigos. Dar ilgai G. T. bijojo pasilikti viena namuose, bijojo viena išeiti į lauką, persekiojo baimė, kad ją gali užpulti, primušti, sužeisti. Tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 550 Eur turtinei žalai atlyginti. Kadangi nusikalstama veika jai padaryta dar ir neturtinė žala – fizinė ir moralinė, patyrė psichologinį stresą, tai viso nusikalstama veika jai padaryta 1050 Eur žalą, t. y 550 Eur turtinė žala ir 500 Eur neturtinė žala. Prašo ikiteisminio tyrimo medžiagoje pripažinti ją civiline ieškove 1 050 Eur sumai (t. 1, b. l. 43).
2017-08-08 papildomai G. T. paaiškino, kad lietuvių kalbą moka, skaito ir supranta. Prie anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad 2016-06-19 įvykio metu ji patyrė stiprų fizinį skausmą, po įvykio jai tris savaites labai skaudėjo nosį, jautė svaigulį, skaudėjo galvą. Vienuolika dienų dėl blogos savijautos ir skausmo pragulėjo lovoje, taip pat atsirado psichologinės problemos, kurios sukėlė nemiegą, įtampą, nerimą ir depresiją. Dėl šių problemų buvo gydyta VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre. Po įvykio buvo pristatyta į Respublikinė Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo apžiūrėta. Pas kitus specialistus kreiptis negalėjo, nes neseniai buvo grįžusi iš užsienio, tuo metu niekur nedirbo, nebuvo registruota darbo biržoje, o tokios būsenos ir išvaizdos (buvo poodinės kraujosruvos po abiem akim) gėda buvo važiuoti ir užsiregistruoti į darbo biržą. Nuo smūgių į veidą, sulūžo jos akiniai, 150 Eur vertės, kurie nukrito ant žemės. Akinių taip ir nerado. Dėl fizinio smurto, kuriuo metu jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir akinių sunaikinimo ji turi pretenzijų, pretenzijas taip pat turi dėl žiedų pagrobimo (t. 1, b. l. 46).
2017-02-22 su nukentėjusiąja G. T. atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kuriuo metu G. T. parodė, kad negali parodyti tikslios įvykio vietos, tačiau patikslino sekančias aplinkybes, nurodydama vieno iš vaikinų žodžius, kuris pasakė po to, kai ji buvo sumušta ir iš nosies bėgo kraujas „ką jūs darote?“. Daugiau nieko paaiškinti dėl konkrečios įvykio vietos negalėjo, nes tuo metu buvo apsvaigusi (t. 1, b.l. 33–34).
E. K. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus (t. 1, b. l. 166, 170, 176).
2016-06-21 įtariamuoju apklaustas I. K. (K.) paaiškino, kad narkologinėse ir psichiatrinėse įstaigose gydytas nėra, į įskaitas neįrašytas. 2016-06-19 apie 15 val. jam paskambino mobiliuoju telefonu E. R., jis skambino iš I. V. (V.) telefono. E. pakvietė jį prisijungti prie jų kompanijos, jie senai nesimatė ir sugalvojo susitikti ir kartu išgerti. Apie 17 val. jis iš namų atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir nuėjo šalia PC „(duomenys neskelbtini)“ esantį miškelį. Ten jau buvo E. ir I. Jie jau buvo išgėrę. Kai jiem pasibaigė alus jie visi trys nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Ten nusipirko dar alaus, kiek tiksliai nepamena, berods 6 L. Nusipirkę alaus grįžo į miškelį, bet jau į kitą vietą. Ten toliau vartojo alkoholį. Tuo metu, kai buvo miškelyje, jis girdėjo, kad I. paskambino E. K., kuri pasakė, kad maždaug po valandos prisijungs prie jų. Maždaug apie 19 val. E. prie jų prisijungė. Jie keturiese sėdėjo ramiai, bendravo ir gėrė alų, kai pro šalį ėjo jiems nepažįstama pora. Tai buvo vyras ir moteris, jie neprisistatė, todėl vardų jų nežino. Jie priėjo prie jų, persimėtė porą žodžių ir ta pora taip ir liko su jais. Moteriškė su savim turėjo baltos spalvos rankinuką, atėjusi prie jų tą rankinuką ji padėjo už šalia esančio rąsto. Moteris buvo jau girta, o vyras buvo blaivus, bent jau jam taip pasirodė. Jie abu gėrė su jais jų alų. Gėrė apie porą valandų. Be jokios priežasties nepažįstama moteris pradėjo įžeidinėti E., keikė ją necenzūriniais žodžiais, vadino „kurva“. E. bandė ją raminti, sakė, kad nustotų įžeidinėti, bet paskui neištvėrė ir sudavė tai moteriai vieną antausį. Ta moteris apsiramino. Apie pusvalandį buvo ramu, o paskui ji vėl pradėjo įžeidinėti E., o ji tada sudavė tai moteriai vieną smūgį kumščiu į nosį. Jai nuo smūgio pradėjo bėgti kraujas. Ta moteris nuo suduoto smūgio nugriuvo. Jis pradėjo raminti E., kad nesimuštų. Moteris tuo tarpu atsisėdo ant žemės ir sėdėjo tylėjo. Maždaug po 15 minučių tarp E. ir nepažįstamosios vėl prasidėjo žodinis konfliktas. Jos vėl susikibo, t. y. E. paėmė moterį už rūbų atlapų ir jos abi griuvo. E. gulėdama pradėjo mušti nepažįstamąją kojomis į įvairias kūno vietas, kiek tiksliai smūgių ir kur sudavė nematė, nes jau buvo tamsu. Paskui jos išsiskyrė, jis pasakė, kad moteriškė jau keliautų namo, kad nevyktų čia tokios nesąmonės ir atsisuko nuo E. ir nepažįstamosios. Jis atsisuko į E. ir nepažįstamą vyrą, jie trise sustoję ratuku gėrė alų. Netrukus jis išgirdo, kad E. sako I.: „laikyk ją stipriau“, jis išgirdęs tokius žodžius atsisuko ir pamatė, kad I. laiko nepažįstamąją priėjęs jai iš nugaros, ta moteris buvo ar atsiklaupus ar atsisėdus – tiksliai nematė, nes buvo tamsu. O E. nuėmė jai du žiedus nuo rankų. Ar žiedai buvo ant vienos, ar ant dviejų rankų nežino. Jis jiems sušaukė, kad nedarytų nesąmonių, bet I. su E. į tai niekaip nereagavo. Tada I. moterį paleido, o ji išeidama jiem pasakė: „palaukite, pamatysite kas tuoj bus“. Ji išėjo viena, be rankinuko, vyras liko su jais. Jie baigė gerti paskutinį alaus butelį ir pradėjo eiti link stotelės, kai pamatė atvažiuojančius link jų du policijos ekipažus. Jie suprato, kad policija atvažiuoja ieškoti jų. Jie visi pradėjo bėgti, visi į skirtingas puses. I. K. bėgo su E. ir nepažįstamuoju. Jie pasislėpė prie kapinių, pasėdėjo apie 10 minučių, o paskui išėjo į kelią. Nepažįstamas vyras nuėjo, kuria kryptimi nežino, sakė, kad namo. O jis su E. ėjo link (duomenys neskelbtini). Pakeliui E. aiškino, kad ji pasielgė blogai, kalbino ją, norėdamas, kad ji nepabėgtų, nes žinojo, kad policija vis tiek juos suras. Prie miškelio juos pasitiko policijos pareigūnas ir nuvedė prie mašinos. Eidnant prie mašinos E. išmetė pirmą žiedą. Kur tiksliai išmetė pasakyti negali. Antrą žiedą ji paslėpė kelnaitėse atvažiavusi į 1 PK. Ji tą padarė būdama kameroje. Kai ją ir E. pasodino į mašiną, kiti pareigūnai atvedė ir I. ir pasodino į tą pačią mašiną. Juos visus pristatė į 1 PK. Labai gailisi dėl to, kad papuolė į tokią situaciją. Jis pats savo kaltės nepripažįsta, nes nieko blogo nedarė, tik tiek, kad vartojo alkoholį viešoje vietoje. Apie tai, kad E. ketino pavogti žiedus nieko nežinojo iš anksto, nesustabdė jos, nes ir pats tuo metu buvo labai girtas, nesiorientavo situacijoje. Buvo labai apsvaigęs, bet įvykių eigą prisimena gerai (t. 1, b. l. 86).
2016-06-20 I. K. paaiškino, kad 2016-06-19 apie 23 val., jis buvo su draugais E. R., I. V. ir E. K. prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės miškelyje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp E. ir moters kilo konfliktas, E. pradėjo mušti rankmis per veidą moterį ir kojomis į pilvą, sudavė į nosį, nes matėsi kraujas ant moters veido. Vėliau E. pasakė I., kad laikytų ją stipriau ir nuėmė nuo moters rankų du auksinius žiedus, vėliau juos sulaikė policija (t. 1, b. l. 78).
2016-06-21 įtariamasis I. K. patvirtino duotus parodymus įvykio vietoje, parodė vietą kur E. sudavė moteriai į veidą ir nuėmė žiedus nuo rankų (t. 1, b. l. 88–93).
2017-02-23 įtariamuoju Vilniaus miesto apylinkės teisme apklaustas I. K., parodė, kad įtarimas jam įteiktas, žino kuo yra įtariamas, sutinka duoti parodymus. Įvykis buvo vasarą. Jis susitiko su I. V. ir E., jo pavardė atrodo R. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) miškelį, išgėrinėjo. Gėrė alų. Vėliau atvažiavo ir prie jų prisijungė K. Pro šalį ėjo nepažįstama pora, dėl ko jie ten „užsikabino“, tiksliai neatsimena, gal pas juos paprašė cigarečių, pradėjo kalbėti, bendravo visi kartu gal kokią valandą. Ta nepažįstama moteris prisigėrė, liaudiškai tariant buvo „kominė“. E. K. gal kažką ne taip išgirdo, ar ką ir pradėjo ją mušti, I. K. jas išskyrė. Kol stovėjo šalia jo tai ji žinojo, kad jis ją sustabdys, kai I. K. tik nuėji paprašyti cigaretės E. K. vėl užpuolė tą moteriškę, jis vėl sustabdė ją. Kai muštynės prasidėjo trečią kartą, jis liko stovėti nuošalyje, nes ir taip turėjo su teisėsauga problemų. Jie stovėjo nuošalyje ir gėrė alų, Jis girdėjo, kad E. sakė, kad laikyk ją stipriau, kai atsisuko, pamatė, kad tą moterį laiko I., o E. nuiminėja žiedus. Vėliau jie prisijungė prie jų, o ta moteris nukentėjusioji nueidama pasakė, kad „aš jums dar parodysiu“. I. K. nieko nedarė, dėl to buvo ramus. Kai baigė gerti, tai ėjo link stotelės ir pamatė policijos pareigūnus, aišku pradėjo bėgti iš instinkto. Juos sustabdė pareigūnas ir pradėjo juos vesti. Pareigūnas ėjo iš priekio, jie gale, tada jis pamatė, kad E. išmetė vieną žiedą. Ji tylėjo, nieko nesakė. Juos nuvežė į policijos komisariatą. Komisariate E. įsikišo žiedą sau į kelnaites. E. parašė paaiškinimą ir ją paleido, o juos nuvežė į salą. Nurodė, kad įvykis buvo 2016-06-19, apie 15 val., jie trise susitiko ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) miškelį, Jis, I. ir E. gėrė miškelyje, vėliau prisijungė E. Jeigu jie susitiko apie 15, ji (E.) gal prisijungė apie 16 val. Visi gėrė, kai išgerdavo ir vėl ėjo pirkti alaus. Apie 20 val. prie jų prisijungė nepažįstama pora, jis neatsimena kaip pokalbis prasidėjo, bet jie prisijungė prie jų. Jie visi tada šešiese gėrė alų. I. K. buvo išgėręs, bet ne taip, kad nieko neatsimintų, buvo proto ribose. Kai vyko konfliktas buvo jau tamsu. Jis dar laužiuką padarė, kad matyti veidus. Matė, kad E. pradėjo tą moterį pulti ir mušti. Pirmą kartą E. tai moteriai, kumščiu ar delnu, dabar jau neatsimena, trenkė per veidą. Antrą kartą, tai tikrai su kumščiu trenkė. Moteris sėdėjo, jis su E. stovėjo šalia. Dėl ko kilo konfliktas, jis tiksliai negali pasakyti, jis negirdėjo ką sakė moteris, E. sakė, kad ji prasivardžiavo, gal buvo per daug išgėrusios panelės, konkurencija. Ta (vėliau atėjusi) moteris buvo vyresnio amžiaus, o vyras buvo I. K. amžiaus. Jis negirdėjo, ar įžeidinėjo E., bet ji sakė, kad ta moteris prasivardžiuoja. Žino, kad porą kartų tikrai sudavė, bent vieną kartą tai jis tikrai matė, kad sudavė, nes pastebėjo, kad iš nosies pradėjo kraujas bėgti. Įvyko grumtynės, jie visus išskirstė. E. visada į galvą mušė. Kol ta moteris sėdėjo ant kelmo susiėmusi už nosies, E. priėjo ir pasakė, kad tegul tai „kurvai“ taip ir būna, tada E. nuėmė jai batus ir išmetė į krūmus. Ta moteris sėdėjo dar kokį pusvalandį, o jie visi dar stovėjo ir gėrė, tas vyras priėjo servetėlę davė, kad susitvarkytų. Vėliau ta moteris pradėjo eiti link stotelės, jis išgirdo, kad laikyk ją, pamatė, kad I. laikė nukentėjusiąją iš galo, už rankų, o E. kažką darė iš priekio. Vėliau priėjo prie jų E. ir prašė žibintuvėlio. I. grįžo prie jų. Jis pašvietė ir pamatė, kad E. turėjo du žiedus. E., paprašė pašviesti ir jis pamatė, kad ji turėjo du žiedus. Žiedai buvo auksiniai, vienas buvo kaip sužadėtuvių su akute, o kitas raižytas ir platėjantis su ornamentais. Kai E. nuiminėjo žiedus I. K. sakė, kad ką jūs darot, bet jie nereagavo. I. K. nusisuko ir kalbėjo su E. ir nepažįstamu vyru. Po kokių keturių minučių priėjo I. su E. ir paprašė pašviesti, tada jis pamatė tuos žiedus. Moteris eidama link stotelės pro juos dar pasakė, kad jūs dar pamatysit. Rankinukas jos liko prie rąsto. Dar koks pusvalandis praėjo, jie dar gėrė, ir pamatė, kad važiuoja patruliai. Jis suprato iš karto dėl ko čia jie atvažiavo ir jie bėgo visi, bet juos pagavo. Kai jie grįžinėjo per miškelį, E. tada juos sulaikė. Ten per miškelį jeigu bėgti, tai iš (duomenys neskelbtini) galima išbėgti iki pasų poskyrio seno. Buvo ten miškelyje su E. gal 10 minučių. Po kažkiek laiko ėjo atgal, sakė, kad jų ieškos, bet ėjo atgal ir pašvietė žibintuvėlis. Pareigūnai paprašė praeiti su jais. I. bėgo į kitą pusę. Tas nepažįstamas irgi kažkur nubėgo. Jie su E. buvo dviese. Kai pareigūnai sulaikė, jie ėjo vienas šalia kito, matė, kad E. išmetė žiedą. Juos vedė link (duomenys neskelbtini), ji išmetė iki (duomenys neskelbtini). Metė į dešinę pusę. Ten kur ji išmetė žiedą, tai ten dar miškelis, takelis miškelyje buvo. Kai juos pasodino į mašiną, atvedė I. O. K. mano, kad E. žiedą išėmė iš liemenuko, nes ji buvo su suknele. Jis tik matė, kad jos ranka buvo pakelta ir matė blyksėjimą. O kai buvo kameroje jis matė, kad žiedas buvo be ornamentų, ji stovėjo priešais jį, apkabino jį ir ji matė, kad ji į kelnaites įsidėjo žiedą su akute. Tai viskas vyko 1 PK. E., kaip I. K. suprato, tą žiedą pardavė ir to žiedo nėra, vieną žiedą išmetė, o kitą pardavė. G. E. ir nešioja žiedus, bet ne auksinius, nežiūrėjo jis į rankas, nenori sumeluoti. Matė kraują tik ant nukentėjusiosios, dar lauželis buvo, žarijos dar buvo ir truputi matėsi, ir matė jis, kad kraujas iš nosies bėga nukentėjusiajai. Nukentėjusioji nieko nesakė, ji atsisėdo už nosies laikėsi, gal buvo šoke, tada būtent jai nuėmė batus ir išmetė, ji nieko nesakė, tik pasakė, kad tuoj „aš jums padarysiu“. Jis nieko nežino dėl tašės. Kai išėjo nukentėjusioji, tai E. dar bėgiojo, ji buvo į tualetą nubėgusi, jis nekreipė dėmesio į ją. Matė tašę tik pas tyrėją, ji buvo šviesi, gal ir odinė. Jis matė, kad buvo kraujas ant jos. E. nebuvo kai pamatė du ekipažus. Jis to žmogaus visai nepažįsta, jis geruoju išsispręstų šį konfliktą. Jie važiavo dviese į komisariatą, dar E. pykosi su policijos pareigūnais, kai atvežė į komisariatą, pradžioje I. davė parodymus, vėliau jis parašė, kad vaikščiojo su panele miške. Tarp jo ir E. buvo lengvas romanas. Su E. visai nebendrauja, po šio įvykio, su I. susitinka kaip pažįstami. Jų santykiai neutralūs, persimeta žodžiais ir viskas. Įtarimų pateikimo metu jis nepripažino kaltės. Jis tik pripažino, kad gėrė viešoje vietoje, o kad padarė kažkokį nusikaltimą nepripažino. I. laikė moterį, nes buvo mažo ūgio, o visi kiti stovėjo su I. K. Jis viską suprato kas vyko, nors ir buvo išgėręs (t. 1, b. l. 98–100).
2017-03-07 liudytoju apklaustas I. K. paaiškino, kad pasilieka prie ankščiau duotų parodymų, apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu (2016-06-21, 2017-02-23), juos patvirtina, nieko pakeisti ir papildyti nenori (t. 1, b. l. 112).
2016-06-21 įtariamuoju apklaustas I. V. savo kaltės nepripažino bei paaiškino, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę supranta, kaltas neprisipažįsta visiškai. Lietuvių kalbą moka, viską supranta, vertėjas nereikalingas. Narkologinėse ir psichiatrinėse įstaigose nesigydė ir įskaitose neįrašytas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), nuomoja butą, už butą moka jo sesers vyras V. S. 2016-06-19 dieną susitarė su J. R. susitikti miškelyje prie PC "(duomenys neskelbtini)". Apie 13 val. jis atvažiavo į minėtą miškelį, ten jau buvo Ž., jis paskambino I. K. ir pasiūlė prisijungti prie jų. Maždaug apie 15 val. atvažiavo I. Jie tryse nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir nupirko ten 6 L alaus. Grįžo į miškelį. Ten vartojo nupirktą alkoholį. Po kiek laiko atvažiavo E. Ji prisijungė ir jie gėrė keturiese. Nors buvo išgėręs, bet visus įvykius prisimena gerai. Apie 20–21 val. miškeliu ėjo nepažįstami vyras ir moteris, jie priėjo prie jų, jam pasirodė, kad moteris buvo jau neblaivi. Jie persimetėm porą žodžių ir ta porelė liko su jais. Jie gėrė kartu jų alų. Po geros valandos tarp E. ir nepažįstamos moters prasidėjo žodinis konfliktas. I. V. girdėjo, kad moteriškė E. pasakė kažką įžeidžiančio, ką tiksliai – nežino. E. supyko ir sudavė su ranka moteriškei per veidą. Moteris nusiramino ir jie toliau tęsė išgertuves. Netrukus ta moteris vėl pradėjo įžeidinėti E. E. vėl nesusivaldė ir vėl trenkė, su kuo ir kur trenkė nematė, bet kad trenkė žino tikrai. Moteriškė apsiramino ir išėjo. Ar ji turėjo rankinuką jis nematė, neatkreipė dėmesio. Moteris išėjo viena, paskui išėjo ir tas nepažįstamas vyras. Kai išgėrė visą su savimi turėtą alų susiruošė eiti namo. Išėję iš miškelio juos pasitiko pareigūnai. Pamatęs pareigūnus jis nebėgo, kiti išsilakstė. Priėję prie jo pareigūnai jį sulaikė, įsodino į mašiną ir nuvežė prie šalia buvusios greitosios pagalbos mašinos, kurioje buvo nukentėjusioji, paklausė moters ar jis ten buvau, ji atsakė, kad taip. Tada policija nuvežė jį į 1 PK. Jis nematė, kad E. moteriškei nuėmė žiedus, jis tos moters tikrai nelaikė. Matė tik, kad E. sudavė jai porą smūgių. Pats asmeniškai jis moters nemušė (t. 1, b. l. 127).
2017-02-20 įtariamasis I. V. patvirtino duotus parodymus įvykio vietoje ir parodė vietą, kur E. sudavė moteriai į veidą. (t. 1, b.l. 131–134).
2017-02-20 įtariamuoju papildomai apklaustas I. V. savo kaltės nepripažino bei paaiškino, kad prie anksčiau duotų parodymų, nori papildyti, kad įvykio dieną, t.y. 2016-06-19 apie 13 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su J. R. Su J. mokėsi Vilniaus statybininkų rengimo centre, tik J. yra 2 metais jaunesnis. Kur tiksliai gyvena nežino, žino kad (duomenys neskelbtini). Anksčiau turėjo jo kontaktą, dabar išsaugojęs neturi. Susitikus su J. nuėjo į miškelį, tikslią vietą parodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Kiek vėliau prie jų prisijungė I., paskui atėjo ir E. Gėrė alų, bendravo draugiškai. Apie 20–21 val., priėjo nukentėjusioji ir jam nepažįstamas vyras. Stovėjo jis, I. K., E. K. ir J. R. Nukentėjusioji buvo girta, vyriškis, buvęs su ja, kurio veido bruožų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų, duomenų nežino, kontaktų neturi, buvo išgėręs mažiau, bent jau jam taip pasirodė. Nukentėjusioji paprašė prisijungti prie jų, jie neprieštaravo. Nukentėjusioji ir su ja buvęs vyriškis alkoholinių gėrimų su savimi neturėjo. Tarp jų vyko bendras pokalbis, apie ką tiksliai kalbėjo, nepamena, grojo muzika, klausėsi dainas. Vienu momentu nukentėjusioji kažką įžeidžiančio pasakė ant E., ką tiksliai jis nepamena. E. supyko ir priėjusi prie nukentėjusiosios ranka (nematė delnu ar kumščiu) vieną kartą sudavė kažkur į veidą. Jis matė, kad pateikė, bet kur tiksliai nežino. Tuo metu stovėjo visi ratuku, t. y. jis, I., J. ir su nukentėjusiąja buvęs vyriškis. Ką po E. suduoto smūgio darė nukentėjusioji su E. nelabai prisimena, temo, apšvietimo nebuvo. Ar kas bandė išskirti nukentėjusiąją su E., nematė, jis asmeniškai neskyrė. Nematė, kad E. dar būtų sudavusi nukentėjusiajai smūgių. Kokiu būdu ant jo rankų galėjo atsirasti kraujas, nežino, paaiškinti negali. Jis nukentėjusiosios atžvilgiu smurto nevartojo, jos nelaikė. Kad būtų jas skyręs nepamena. Pasibaigus alui, pradėjo skirstytis. Jis vienas nuėjo link stotelės, ką darė kiti, neprisimena ir nematė. Taip pat negali pasakyti, ar pirmas išėjo. Beeinant buvo sulaikytas policijos pareigūnų (t. 1, b. l. 137).
2017-03-13 papildomai įtariamasis I. V. paaiškino, kad įvykio dieną (2016-06-19/20) prie nukentėjusiosios daiktų prisilietęs nebuvo, rankinuko nelaikė, jame jokių daiktų neieškojo. Matė, kad pastaroji turėjo baltos spalvos rankinuką. Ar nukentėjusioji išėjo su savo daiktai, neužfiksavo. Jai išėjus, nukentėjusiajai priklausančių daiktų nematė (t. 1, b. l. 140).
2017-01-20 apžiūros protokole nurodyta, kad G. T. 2016-06-30 RVUL nustatyta diagnozė: nosies kaulų lūžis, nosies žaizda, nosies ir veido sumušimas. Girtumas. Nosies kaulų rentgenologinis tyrimas neatliktas, o esamų klinikinių požymių nosies kaulų lūžiui patvirtinti nepakanka, todėl nosies kaulų lūžio diagnoze nustatant kūno sužalojimą nesiremiama. G. T. nustatyta nosies žaizda, galimai muštinės su nosies audiniu patinimu atitinka nežymaus masto sveikatos sutridkymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas paveikus ir kietu kontakto vietoje briauną turinčių daiktų, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. (t.1, b. l. 35–36).
2017-02-20 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. K. (K.) paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2016-06-20 patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu D. V., apie 00.38 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pranešėją apiplėšė iš matymo pažįstami asmenys bei atėmė auksinius papuošalus. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi pranešėja, kuri prisistatė kaip G. T., gim. (duomenys neskelbtini), kaip vėliau nustatyta tai G. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad miškelyje, netoli (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus su nepažįstamų asmenų kompanija. Nuo G. T. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, vos galėjo pastovėti ant kojų. G. T. paaiškino, kad išgertuvių metu, kompanijos dalyviai tyčiojosi, naudojo fizinį smurtą, atėmė rankinuką bei nuo rankų pirštų nuėmė auksinius žiedus. Kas tiksliai naudojo fizinį smurtą, nukentėjusioji nepaaiškino, sakė, kad mušė kompanijos dalyviai, konkrečiai neįvardino, taip pat nepasakė kur ir kiek smūgių buvo suduota. G. T. veidas buvo kruvinas, apdraskytos rankos, buvo basa. G. T. įsidėmėjo kelių asmenų požymius bei nurodė, kad vienas iš kompanijos dalyvių buvo neaukšto ūgio, tamsiai apsirengęs. Kitas vaikinas buvo su marškiniais ir džinsinėmis kelnėmis. Nukentėjusiajai buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada 0842. Atvykę medikai, pradėjo apžiūrinėti nukentėjusiąją. Tuo metu pareigūnai dirbo pagal jiems žinomus požymius, tikslu surasti ir nustatyti kaltininkus. Miškelyje, arčiau (duomenys neskelbtini)važiuojamosios dalies apie 00.55 val., pamatė einantį vaikiną, atitinkantį nurodytus požymius, kaip vėliau paaiškėjo tai I. V., gim. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie I. V., prisistatė. Ant I. V. kairės pusės skruosto matėsi raudonos spalvos šviežia dėmė, panaši į kraują. I. V. rankos buvo apdraskytos, ant abiejų rankų delnų taip pat buvo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Kartu su I. V. priėjo prie nukentėjusiosios, kurį jį atpažino, kaip asmenį, kuris buvo toje kompanijoje bei dalyvavo ją mušant. I. V. prisipažino, kad buvo miškelyje kartu su kompanija vartojo alkoholį, bei matė kaip buvo mušama nukentėjusioji. Pats neigė naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Tuomet I. V. prisipažino, kad miškelyje vartojo alkoholį kartu su Ž., E., I. ir iš matymo pažįstamais. Pasiteiravus kur minėti pažįstami yra šiuo metu, I. V. pasakė, kad pabėgo. GMP brigada išvežė nukentėjusiąją į RVUL. Pareigūnai paprašė I. V. nurodyti įvykio vietą, kurią jis sutiko parodyti. Pareigūnas kartu su I. V. nuėjo apžiūrėti įvykio vietos, vyr. patrulis D. V. ieškojo kitų pagal nurodytus požymius atitinkančius asmenis. Apie 1.20 val., su I. V. grįžo prie tarnybinio automobilio, kur jau laukė kolega D. V. Priėjęs prie tarnybinio automobilio, pareigūnas pamatė, kad jame sėdi du piliečiai, kaip vėliau paaiškėjo tai E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini). I. V. nurodė, kad būtent šie asmenys dalyvavo kartu su juo. E. K. ir I. K. įvykio aplinkybių neaiškino, elgėsi ramiai, sulaikymui nesipriešino. Kadangi buvo tamsu, vieta kur buvo sulaikyti asmenys, neapšviesta, raudonų dėmių, panašių į kraują, įdrėskimų ant kūno nepastebėjo. I. V. taip pat buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Vyr. patrulis D. V. liko prie tarnybinio automobilio, o pareigūnas nuėjo apžiūrėti įvykio vietą, kur miškelyje, I. V. nurodytoje vietoje rado išverstą baltos spalvos moterišką rankinuką, prie rankinuko gulėjo raktų ryšulys bei akiniai nuo saulės. Ant rankinuko buvo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Su minėtu rankinuku ir daiktais priėjo pareigūnas prie tarnybinio automobilio. Sulaikyti asmenys tolimesniam tyrimui buvo pristatyti į Pirmąjį policijos komisariatą. Rastas rankinukas su raktų ryšuliu ir akiniais nuo saulės buvo pateiktas Pirmojo policijos komisariato pareigūnams (t. 1, b. l. 65).
2017-02-20 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. V. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 būrio vyriausiojo tyrėjo pareigose. 2016-06-20 patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu R. K., apie 00.38 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pranešėją apiplėšė iš matymo pažįstami asmenys, kurie atėmė auksinius papuošalus. Atvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko pranešėja, kaip vėliau nustatė tai G. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad miškelyje, netoli (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus su nepažįstamų asmenų kompanija. G. T. kalba buvo nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje, sklido stiprus alkoholio kvapas. G. T. sakė, kad išgertuvių metu, kompanijos dalyviai tyčiojosi iš jos, prieš ją naudojo fizinį smurtą, atėmė rankinuką bei nuo rankų pirštų nuėmė auksinius žiedus. Kas tiksliai naudojo fizinį smurtą, G. T. nepaaiškino, sakė, kad mušė kompanijos dalyviai, konkrečiai neįvardino. G. T. veidas buvo kruvinas, apdraskytos rankos, buvo basa. Kadangi G. T. įsidėmėjo kelių asmenų požymius, juos jiems nurodė. Nukentėjusioji sakė, kad jai skauda veidą, todėl buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada. Atvykę medikai, apžiūrėjo nukentėjusiąją. Jie su kolega dirbo pagal nurodytus požymius. Apie 00.55 val., miškelyje pamatė einantį vaikiną, atitinkantį nurodytus požymius, kaip vėliau paaiškėjo tai I. V., gim. (duomenys neskelbtini). Prie vaikino nuėjo vyr. patrulis R. K. Pareigūnas toliau ieškojo įtariamųjų. Netrūkus miškelyje pamatė einančius įtartinus asmenis. Pasiteiravus iš kur jie eina ir ką čia veiką, pastarieji pradėjo blaškytis, dairytis vienas į kitą, nesugebėjo aiškiai atsakyti į užduotus klausimus. Toks asmenų elgesys sukėlė įtarimą, todėl pareigūnas paprašė kartu su juo praeiti iki tarnybinio automobilio. Netrukus atėjo R. K. su I. V. Buvo nustatyta, kad sulaikyti asmenys tai E. K. ir I. K. I. V. iš karto prisipažino, kad minėti asmenys dalyvavo kartu su juo. E. K. ir I. K. įvykio aplinkybių neaiškino. Kadangi buvo tamsu, raudonų dėmių ant įtariamųjų drabužių, kūno nepastebėta. Pareigūnas liko prie tarnybinio automobilio, vyr. patrulis R. K. nuėjo apžiūrėti įvykio vietos. Po kurio laiko R. K. grįžo su rankinuku, raktų ryšuliu ir akiniais nuo saulės. Ant rankinuko buvo raudonos spalvos dėmės. Sulaikyti asmenys tolimesniam tyrimui buvo pristatyti į Pirmąjį policijos komisariatą (t. 1, b. l. 67).
2017-02-17 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. R. paaiškino, kad jis I. V. pažįsta apie 5 metus, santykiai geri, draugiški. I. K. pažįsta apie 3 metus, susipažino per bendrus pažįstamus, santykių jokių, nebebendrauja, susitikus pasisveikina ir viskas. E. K. kaip ir I. pažįsta apie 5 metus, kartu su I. ir E. mokėmės Vilniaus statybininkų rengimo centre. Su E. santykiai geri, draugiški. 2016 metų birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2016-06-19 apie 13 val., miškelyje, netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ tikslu pabendrauti, susitiko su I. Po kurio laiko prie jų prisijungė I., kiek vėliau E. Miškelyje vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, sėdėjo ramiai ir bendravo. Išgėrė apie du litrus alaus. Visą laiką, kol buvo miškelyje, buvo keturiese, t. y. jis, I. V., I. K. ir E. K., jokių pašalinių ir jam nepažįstamų žmonių nebuvo. Kadangi kitą dieną turėjo eiti į darbą, apie 21 val., pirmas išėjo namo, I., I. ir E. pasiliko miškelyje. Kas vyko jam išėjus, nežino ir nematė, tik vėliau kažkas iš minėtų pažįstamų sakė, kad jam išėjus, atėjo girtų asmenų pora, kaip jis suprato vyras ir moteris. Minėjo, kad tarp merginų įvyko konfliktas, kurio metu jos susimušė, bet kas tiksliai susimušė ir dėl ko, nežino, jam nesakė, o jis ir neklausė. Kažkas iš jų sakė, kad trise buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą, o kadangi I. su I. buvo išgėrę, komisariate išbuvo visą dieną, E. paleido po kelių valandų. Dėl ko tiksliai buvo sulaikyti, niekas nesakė. Apie tai, kad įvykio dieną panaudojus fizinį smurtą, iš nukentėjusiosios buvo pagrobti auksiniai žiedai ir kiti daiktai, jis sužinojo tik dabar. Kas galėjo naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją bei iš jos pagrobti daiktus, nežino ir nematė (t. 1, b. l. 61).
E. K. 2016-06-20, 2.05 val nustatytas 1,17 prom. girtumas (t. 1, b. l. 160).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 68/2018(01) konstatuota, kad:
1) tyrimui pateiktuose medicinos dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad G. T. turėjo nosies kaulų lūžių iki 2016-06-19.
2) G. T. po 2016-06-19 traumos Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje kliniškai buvo nustatytas nosies kaulų lūžis.
3) G. T. po 2016-06-19 traumos nosies kaulų lūžio diagnozė buvo nustatyta tik kliniškai, atliekant asmens objektyvią apžiūrą, todėl nesant objektyvių šios diagnozės patvirtinančių radiologinių duomenų, nosies kaulų lūžio diagnozė laikoma nepagrįsta ir negali būti kvalifikuojama sveikatos sutrikdymu. Esant kaulų lūžio įtarimui yra būtinas radiologinis sužalotos srities ištyrimas.
4) G. T. nei ūmaus, nei seno nosikaulių lūžio radiologinių požymių (tai yra lūžio linijų, deformacijų, kaulinio rumbo susiformavimo) nenustatyta, todėl nosies kaulų lūžio diagnozė nepagrįsta ir sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama.
5) G. T. nustatytas nosies sumušimas pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir gleivinės paburkimu, kirstinė žaizda kairės akies kampe (tikslesnė lokalizacija nenurodyta), padaryti kietais bukais, ribotą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais ar daiktu, galimai nutarties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016-06-19 ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nežymaus masto sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai yra kūno audinių sužalojimas ar funkcijų sutrikdymas ir nėra nesunkaus ar sunkaus masto sveikatos sutrikdymo požymių, nurodytų sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse ir sveikata sutrikdoma trumpesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Toks veido sužalojimas, kaip buvo padarytas G. T. sveikatos ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui nesutrikdo ir, kaip matyti iš esamų medicininių duomenų nukentėjusiosios sveikata nebuvo sutrikdyta
Motyvuojamoji dalis
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 140 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
BK 180 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Liudytojo I. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai apie nusikalstamos veikos padarymo palinkybes iš esmės sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnams bei ikiteismio tyrimo teisėjui duotais parodymais, yra nuoseklūs, neprieštaringi, todėl laikyti objektyviais.
I. K. nurodė, kad tuo metu į jų kompaniją, kurie parkelyje, esančiame netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, gėrė alkoholį, atėjo G. T. su dar vienu vaikinu, nukentėjusioji buvo visiškai girta. G. T. apsižodžiavus su E. K., kaltinamoji kelis kartus G. T. smogė į veidą, todėl iš nosies pradėjo bėgti kraujas, kažkas padavė nusivalyti servetėlę. Po to dar apie pusvalandį G. T. buvo kartu su jais, sėdėjo, o paskui pradėjo eiti link stotelės. Tada išgirdo kaip E. K. šaukė „laikyk ją stipriau“, matė kaip I. V. laikė nukentėjusiąją iš galo už rankų, o E. K. nuo jos nuėminėjo žiedus. Vėliau nukentėjusioji pasišalino, o E. K. atėjusi parodė du žiedus. Atvykus policijos pareigūnams ir einant link tarnybinio automobilio E. K. vienu žiedu atsikratė išmesdama jį, o kitą buvo paslėpusi į liemenuką, ir būnant policijos komisariate šį žiedą įsikišo į apatines kelnaites. Tokie I. K. paaiškinimai atitinka ir jo parodymų patikrinimo vietoje nurodytas aplinkybes.
G. T. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad įvykio metu buvo girta, tačiau aiškiai pamena, jog žiedus jai nuiminėjo mergina (E. K.), be to negalėjo priešintis, nes kažkas laikė, rankos buvo prispaustos, be to buvo neblaivi. Taip pat pažymėjo, kad tiksliai negali pasakyti kas smūgiavo.
Pažymėtina, kad I. K. patvirtino, kad apiplėšinat G. T., aktyviai dalyvavo ir I. V., kuris laikė nukentėjusiąją. Todėl nors teisminio nagrinėjimo metu E. K. aiškino, kad I. K. ją apkalba ir taip švelnina I. V. teisinę padėtį, nes yra jo draugas, tokie jos parodymai vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija.
Byloje esančiais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. K. 2016-06-19 apie 23.30 val., parkelyje, esančiame netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,17 prom. girtumas) konflikto su nukentėjusiąja G. T. metu, kelis kartus sudavė ranka nukentėjusiajai į veidą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 68/2018(01) konstatuota, kad G. T. nosies sumušimas pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir gleivinės paburkimu, padaryti kietais bukais, ribotą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais ar daiktu, galimai nutarties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016-06-19, ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Įvertinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 68/2018(01) išvadas, pripažintina, jog G. T. konflikto su E. K. metu nosies kaulas nebuvo sulaužytas. Be to, teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojas I. K., o taip pat ir E. K., patvirtino, kad nieko iš pašalinių asmenų, be tų, kurie tuo metu buvo miškelyje ir kartu gėrė alkoholį, daugiau nebuvo. I. K. paaiškino, kad į konfliktą, kurio metu buvo sužalota G. T., niekas per daug nekreipė dėmesio, visi asmenys toliau išgėrinėjo, bendravo, kažkas tik nukentėjusiajai padavė servetėlę apsivalyti. Taigi, nors smurtaujama buvo viešoje vietoje, niekas iš konfliktą stebėjusių asmenų nevertino paties konflikto kaip viešosios tvarkos sutrikdymo, todėl nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju viešoji tvarka buvo sutrikdyta.
Asižvelgus į tai, iš E. K. pateiktų kaltinimų pagal BK 284 str. šalintinos aplinkybės, jog G. T. buvo sulaužytas nosies kaulas, taip pat tai, jog konflikto su nukentėjusiąją metu, kai jai buvo sužalota sveikata, buvo sutriukdyta viešoji rimtis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, E. K. padaryta veika – G. T. nežymus sveikatos sutrikdymas – kvalifikuotina kaip BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas.
E. K. teismo posėdžio metu buvo įspėta, kad jos veika pagal BK 284 str. pareikštus kaltinimus gali būti kvalifikuojama ir kaip BK 140 str. 1 d. nurodytas nusikaltimas, t. y. iš esmės eliminuojant tą aplinkybę, jog buvo buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Taigi kaltinamai buvo užtikrinta teisė pasiruošti gynybai, jos procesinė teisės žinoti tikslias kaltinimų ribas nepažeista.
Taip pat, byloje esančiais įrodymais – liudytojo I. K., nukentėjusiosios G. T. parodymais – nustatyta, kad jau po to, kai sumušta G. T. norėjo pasišalinti, t. y. 2016-06-20 apie 00.15 val., E. K., prašė I. V. laikyti G. T., ir šiam suėmus nukentėjusiąją už pečių iš už nugaros ir laikant, nuėmė nuo nukentėjusiosios rankų pirštų du auksinius žiedus: vieną su akmenukais – 278 Eur vertės, kitą – 100 Eur vertė,
Tokiu būdu E. K. veikdama bendrai su I. V., šiam panaudojus fiszinę jėgą bei atėmus galimybę G. T. priešintis, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį 378 Eur vertės turtą ir taip įvykdė BK 180 str. 1 d. numatytą nusiklatimą.
Pažymėtina ir tai, jog G. T. iš pradžių konflikto metu dėl apsižodžiavimo buvo sumušta, o tik vėliau, galimai kiek daugiau kaip po pusės valandos apiplėšta. Atsižvelgus į tai, jog šių nusikalstamų veikų nesieja vieninga tyčia, taip pat tai, kad jos padarytos skirtingu laiku, jos kvalifikuotinos kaip atskiri nusikaltimai.
Bausmių skyrimo ir tolimesnio kardomosios priemonės taikymo motyvai
Teismas, skirdamas E. K. bausmę, parinkdamas jos rūšį ir nustatydamas jos dydį, vadovaujasi BK 54 str. 1 ir 2 d., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą: kaltinamoji padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, abu nusiklatimai tyčiniai, baigti; kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – teisiama pirmą kartą, bausta administracine tvarka, taip pat ir už šiurkštaus pažeidimo (transporto priemonės vairavimo neblaiviame stovyje) padarymą, dirbanti, šiuo metu laukiasi kūdikio (t. 1, b. l. 183, 188–189; t. 2, b. l. 116).
E. K. nusikaltimus padarė būdama girta, teismo vertinimu, jos neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 9 d.). Be to, jos atsakomybę BK 180 str. 1 d. nusikaltimo atžvilgiu sunkina ir tai, kad G. T. apiplėšimas įvykdytas bendrininkaujant (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti E. K. paskiriant laisvės atėmimo bausmes, kurių trukmės yra mažesnės negu sankcijose nustatos vidutinės, t. y.: už BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgus į tai, kad E. K. už BK 140 str. 1 d. nusikaltimo padarymą buvo paskirta minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmė, paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 3 d., t. y. sudėjimo būdu, ir galutinai skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 181) – paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Dėl amnestijos taikymo
2018-01-01 įsigaliojęs Įstatymas dėl amnestijos akto Nr. XIII-1640 (toliau – ir Įstatymas), be kita ko, nustato asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, atleidimo nuo neatliktos bausmės dalies sąlygas.
Pagal Įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiamos
nėščios moterys ir motinos, auginančios vaiką pataisos įstaigose, nuteistos laisvės atėmimo bausme iki šešerių metų.
Įstatymo 9 str. 1 d., be kita ko, nurodoma, kad asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2018-10-01; pagal minėto straipsnio 3 d. 2 p., šį įstatymą taiko teismai 1 d. nurodytais atvejais, taip pat kai byla nagrinėjama kasacine tvarka.
E. K. bausmės paskirtos už BK 140 str. 1 d., 180 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Šie nusikaltimai nepatenka į Įstatymo 7 str. nurodytas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą negali būti taikoma amnestija. Taip pat nėra ir Įstatymo 8 str. nurodytų aplinkybių, draudžiančių taikyti amnestiją.
Teismas remdamasis aptartomis Įstatymo nuostatomis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė 2016-06-20, o šiuo metu yra nėščia, daro išvadą, kad yra visi pagrindai taikyti Įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. nuostatas ir atleisti E. K. nuo jai paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Dėl nukentėjusiosios G. T. pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).
Nukentėjusioji G. T. 2018-06-14 pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens 550 Eur turtinei žalai ir 500 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 43–44).
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-05-10 nutartis baudž. b. Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad dėl E. K. tyčinių veikų G. T. buvo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jai buvo skirtas gydymas. Tiek G. T., tiek jos sugyventinis R. P., teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad po apiplėšimo nukentėjusiajai pasireiškė depresija. G. T. nurodė, kad dėl sumušimo ilgą laiką jai svaigo galva, gulėjo lovoje nagalėdama atsikelti. R. P. patvirtino, kad G. T. pasireiškė stipri potrauminė depresija, ji taip pat labai išgyveno dėl tėvo dovanoto žiedo praradimo.
Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl sveikatos sužalojimo G. T. patyrė skausmą, taip pat neigiamus išgyvenimus, susijusius tiek su patirtais sužalojimais, tiek dėl pagrobtų žiedų, vienas iš kurių buvo dovanotas tėvo prieš mirtį, kitas sugyventinio, taip pat jai buvo sutrikdyta psichologinė sveikata.
Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad G. T. patirta neturtinė žala nėra mažesnė negu prašoma priteisti.
G. T. jai padarytą turtinę žalą grindžia iš jos pagrobtų žiedų bei sudaižytų akinių rinkos vertėmis, nurodydama, kad vieną iš žiedų (su akute) vertina 300 Eur, kitą be akutės – 100 Eur, už akinius buvo mokėta 150 Eur. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas R. P. patvirtino, kad vieną iš pagrobtų žiedų, kuris buvo su akute, nukentėjusiajai dovanojo jis, už šį žiedą sumokėjo 960 Lt ( 278 Eu). Ginčo dėl iš G. T. kito pagrobto žiedo (be akutės) bei sulaužytų akinių vertės byloje nėra.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. T. ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo tenkintina iš dalies ir jos naudai iš E. K. priteistini 528 Eur ( 278 Eur + 150 Eur + 100 Eur = 528 Eur) turtinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., Įstatymo dėl amnestijos akto 1 str. 2 d. 1 p., teismas
nusprendžia:
E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius:
1) Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jai už tai 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
2) Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jai už tai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
E. K. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 3 d., t. y. sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
E. K. atleisti nuo paskirtos bausmės taikant Įstatymo dėl amnestijos akto 1 str. 2 d. 1 punktą.
Realiu bausmės vykdymo atveju bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Atleidimo nuo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš E. K. nukentėjusiosios G. T. naudai 528 (penkis šimtus dvidešimt aštuonis) Eur nusikaltimu padarytai turtinei bei 500 (penkis šimtus) Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
1. Nuteistieji, kuriems taikyta amnestija pagal Įstatymo dėl amnestijos 1 str. nustatytas sąlygas, prilyginami probuojamiesiems – lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems ir vienus metus nuo paleidimo iš pataisos įstaigos vykdoma jų, kaip probuojamųjų, priežiūra.
2. Jos kaip probuojamosios priežiūrą vykdo Lietuvos probacijos tarnyba pagal Probacijos įstatymo V skyriaus nuostatas.
3. Jeigu nuteistoji priežiūros metu nepadarys administracinių nusižengimų, už kuriuos jai būtų taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, vykdys individualiame probuojamosios priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, priežiūra, pasibaigus jos terminui, bus nutraukta.
4. Jeigu ji priežiūros metu padarys administracinių nusižengimų, už kuriuos jai bus taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, be pateisinamų priežasčių nevykdys individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytų probuojamojo priežiūros priemonių arba nevykdys kitų įstatymuose nustatytų pareigų, nuteistosios gyvenamosios vietos apylinkės teismas Lietuvos probacijos tarnybos teikimu priims sprendimą panaikinti priežiūrą ir pasiųs vykdyti bausmę, nuo kurios ji buvo atleista pagal Įstatymas dėl amnestijos akto.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.