Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. B. skundą dėl 2017m. rugpjūčio 16 d. jo atžvilgiu priimto nutarimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. 2017m. liepos 17d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 1 d. už tai, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 1 d., tai yra už tai, kad 2017m. kovo 14d. 14.36 val., Šiauliuose, Ežero gatvėje, prie įvažiavimo į Žemoji gatvę, vairuodamas transporto priemonę „Ford Fusion“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir lenkdamas kitą transporto priemonę, kirto siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus.

T. B. nesumokėjus skirto administracinio nurodymo per nustatytą laiką, t. y. iki 2017mm. Rugpjūčio 1 d., 2017m. rugpjūčio 16d. buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir už teisės pažeidimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 1 d., paskirta 200 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu 4 mėnesiams.

Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 12 d. gautas skundas dėl 2017m. rugpjūčio 16d. Šiaulių apskrities VPK priimto nutarimo. Skunde nurodė, kad 2017m. kovo 4 d., važiuodamas Ežero gatve, lenkė šviesios spalvos automobilį, kuris staiga užstabdė. Norėdamas išvengti susidūrimo, pradėjo staigų lenkimą punktyru ir baigė lenkimą punktyru, niekam nesukeldamas pavojaus ir išvengdamas susidūrimo. Mano, kad yra nubaustas neteisingai, nes lenkimo metu nekirto ištisinės linijos. Prašo panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą.

Analogiškus parodymus davė ir 2017m. rugsėjo 27d. teismo posėdžio metu. Papildomai paaiškino, kad policijos pareigūnams nieko nepasakojo apie susidariusią avarinę situaciją.

2017m. gegužės 23d. apklausiamas teismo posėdžio metu dėl minėto įvykio, T. B. minėjo, kad priekyje jo ta pačia kryptimi automobilis važiavo apie 30 km/val. greičiu, tuo jį erzindamas. Kadangi minėtas automobilis trukdė eismą, nutarė pastarąjį aplenkti. Lenkimą, neviršydamas leistino greičio, pradėjo per punktyrinę liniją.

2017m. birželio 8 d. liudytojas Š. J. teismo posėdžio metu parodė, kad eismą Ežero gatvėje stebėjo per žiūronus stovėdamas ties įvažiavimų į Tilvikų gatvę. Matė, kaip T. B. vairuojamas automobilis atlikinėjo lenkimo manevrą posūkyje išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą. Lenkimo manevrą baigė ties punktyrinę liniją. Pačio ištisinės linijos kirtimo jis nematė, tačiau iki tos vietos, kurioje pamatė priešinga kryptimi važiuojantį T. B. vairuojamą automobilį yra tik dviguba ištisinė, po to seka vienguba ištisinė linija.

Liudytoja D. B. 2017m. birželio 8d. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu ji važiavo automobiliu iš paskos automobiliui, kurį vairavo T. B.. Ežero gatvėje priekyje T. B. važiavęs automobilis užstabdė, todėl iš paskos važiavęs T. B., siekdamas išvengti kliūties, aplenkė minėtą automobilį. Lenkimą pradėjo per punktyrinę liniją.

Liudytoja apklausta I. Š. 2017m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu stovėjo Ežero g., ties įvažiavimu į Tilvikų g. Išlipusi iš automobilio, išgirdo smarkesnį greitėjančios mašinos garsą. Ford Fusion automobilį pamatė, kai pastarasis buvo įpusėjęs lenkti ta pačia kryptimi važiavusį automobilį. Lenkimo manevrą baigė ties įvažiavimu į Žemoji gatvę, kur yra punktyrinę liniją. Iki tos vietos yra tik ištisinė linija, todėl lenkimo metu Ford Fusion turėjo kirsti ištisinę liniją. Analogiškus parodymus I. Š. davė teismo posėdžio metu ir 2017m. spalio 4 d.

Liudytojai A. J. ir A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad Ežero gatvėje priekyje T. B. važiavęs automobilis užstabdė, todėl T. B. pastarąjį automobilį aplenkė. Lenkimą pradėjo per punktyrinę liniją. Baigė taipogi per punktyrinę liniją.

Iš pateiktos įvykio vietos schemos matyti, kad I. Š. pažymėjo vietą pavaizduotoje gatvėje, kur pamatė T. B. vairuojamą automobilį lenkimo metu bei vietą prie įvažiavimo į Tilvikų g., iš kur ji stebėjo T. B. vairuojamą automobilį. Tarp tų vietų yra 151.4 m. atstumas.

Gautame Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nustatytos visos objektyvios aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui. Ištirti visi byloje surinkti įrodymai ir atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą, T. B. veiksmams duotas teisėtas, teisingas ir pagrįstas teisinis vertinimas. Pažymi, kad pažeidėjas, siekdamas išvengti atsakomybės, nurodydavo vis kitas aplinkybes. Šiaulių apylinkės teismo 2017m. birželio 13d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu surinkta pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad teisės pažeidimas buvo padarytas ir jų pakanka skirti administracinę nuobaudą. Todėl priimtas nutarimas yra teisėtas ir paliktinas nepakeistu, o T. B. skundas netenkintinas.

Skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš prie skundo esančios administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos ir prie skundo nagrinėjimo prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, T. B. administracinio nusižengimo protokolas yra surašomas antrą kartą, nes Šiaulių apylinkės teismo 2017m. birželio 13d. nutartimi tenkino iš dalies T. B. skundą. Panaikindamas priimtą policijos nutarimą, teismas grąžino bylą tirti iš naujo.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas T. B. neigia, kad ta pačia kryptimi važiavusį automobilį kirsdamas ištisinę liniją, jo parodymus paneigia: liudytojų Š. J. ir I. Š. parodymai, kurie tiesiogiai matė kelių eismo taisyklių pažeidimą; įvykio vietos schemos duomenys, kuriose liudytoja smulkiai pažymėjo vietas kur matė važiuojanti T. B. vairuojamą automobilį ir iš kur ji stebėjo T. B. atliekamą lenkimo manevrą. Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn patraukto T. B., liudytojų A. J., A. Š. ir D. B. parodymus, kad T. B. vairuojamas automobilis lenkimo metu kirto ne ištisinę, o punktyrinę liniją, kadangi jų parodymai prieštarauja minėtų liudytojų Š. J. ir I. Š. parodymams. Teismui netikėti liudytojų Š. J. ir I. Š. parodymams nėra pagrindo.

Administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 1 d. numatyta: „Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų“, 5 dalis numato, kad “Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių”.

ANK 420 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklių 8 punkte, kuris reglamentuoja, kad „Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu“ bei 3 priedo 1.1 papunktyje, kuris reglamentuoja, kad „Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą“.

Byloje surinkta įrodymų visuma, leidžia teismui konstatuoti, kad T. B., pradėdamas lenkimo manevrą, kirto siaurą ištisinę liniją, tai yra nesilaikė Kelių eismo taisyklių 8 punkto bei 3 priedo 1.1 papunkčio, kuris nurodo, kad kirsti siaurą išsitinę liniją yra draudžiama, reikalavimų. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 1 d..

Pažymėtina, kad tokiu savo elgesiu T. B., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukėlė grėsmę kitoms transporto priemonėms bei žmonių sveikatai. Tokią išvadą teismas daro todėl, kad teisės pažeidimą T. B. padarė posūkyje, leidžiantis į pakalnę, už kurio tiek vienoje, tiek kitoje kelio pusėje yra šalutinės gatvės, į kurias (ar iš kurių) galėjo išvažiuoti kita transporto priemonė, ir tai galėjo sukelti skaudžias pasekmes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad T. B. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, yra lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, nes byloje nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Asmuo nepasinaudojo galimybe sumokėti administraciniu nurodymu jam paskirtą baudą. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. D. 2017-08-16 priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302 str. 3 d.,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo T. B. skundo netenkinti.

Palikti galioti 2017 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. D. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.