Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-02 · Byla Nr. ATP-598-238/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-02
Bylos Nr.
ATP-598-238/2011
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00629-2011-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Pažeidėjas
E. A.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-598-238/2011;Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00629-2011-6;Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. A. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. A. už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 7 d. vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas 2-aja eismo juosta, norėdamas persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, neįsitikino, kad tai saugu, dėl ko susidūrė su pirmąją eismo juosta važiavusiu automobiliu, eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, t. y. pažeidė KET 106 p. reikalavimą.

Kauno AVPK Jonavos rajono PK VTS Kelių policijos poskyrio 2011-08-31 nutarimu Nr. 61N-1081292-11 E. A. už LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su nutarimu, E. A. skundu kreipėsi į apylinkės teismą ir prašė nutarimą panaikinti ir jį išteisinti, nes dėl eismo įvykio kaltas ne jis, o automobilio „Renault Scenic“ vairuotoja.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 14 d. nutartimi E. A. skundo netenkino ir Kauno AVPK Jonavos r. PK VPS Kelių policijos poskyrio 2011-08-31 nutarimą Nr. 61N-1081292-11 administracinio teisės pažeidimo byloje dėl E. A. paskirtos nuobaudos už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą paliko nepakeistą.

Teismas nutartyje nurodė, kad E. A. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2011-08-07 apie 19 val. kartu su E. T., automobiliu „VW Passat“, priklausančiu E. T. tėvui, važiavo antrąja eismo juosta nedideliu greičiu Žeimių gatve nuo ligoninės link miesto centro. Persirikiavo į pirmąją eismo juostą ir prie automobilių stovėjimo aikštelės, ieškojo laisvos vietos, kad pastatytų savo automobilį. Radęs laisvą vietą, pradėjo sukti į aikštelę ir tuo metu į jo automobilio priekinę dešinės pusės dalį atsitrenkė kitas automobilis, kuris važiavo dideliu greičiu automobilių stovėjimo aikštele. Kadangi su nukentėjusiąją susitarti, kas kaltas dėl įvykio nepavyko, ji iškvietė policijos pareigūnus. Policijos komisariate jam buvo surašytas ATP protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Jo liudytojai renkant medžiagą apklausti nebuvo. Nors įvykio vietoje buvęs E. T. siūlėsi paaiškinti, kaip viskas įvyko, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. Kadangi jam surašytame protokole nebuvo nurodyti jokie motyvai, kodėl jis laikomas padaręs pažeidimą, todėl su tokiu nutarimu nesutiko. Manė, kad nenustatyta tiksli susidūrimo vieta, nepadaryti tikslūs išmatavimai, todėl jo kaltė neįrodyta.

Teismo nutartyje nurodyta, kad apklaustas teisme nutarimą priėmusios institucijos atstovas A. V. parodė, kad jis priėmė nutarimą pripažinti E. A. kaltu padarius AT pažeidimą. Toks jo sprendimas buvo paremtas bylos medžiaga. Nustatyta, kad automobilių susidūrimas įvyko ne automobilių stovėjimo aikštelėje, o ant važiuojamosios kelio dalies. Nutarimas nubausti E. A. yra pagrįstas ir teisingas. Schemos juodraštyje visi išmatavimai yra nurodyti. Mano, kad kaltės neigimas siejamas tik su tuo, kad E. A. vairuotojo stažas yra tik du mėnesiai. Todėl tokiam vairuotojui padarius kokius nors pažeidimus iškyla papildomų problemų.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2011-08-07 jis kartu su S. T. dirbo patruliais ir formino eismo įvykį, piešė schemas, fotografavo. Nukentėjusioji aiškino, kad automobilis „VW Passat“, važiavęs antrąją eismo juosta, jai užkirto kelią. „VW Passat“ vairuotojas aiškino, kad buvo persirikiavęs į pirmąją eismo juostą, suko iš jos į automobilių stovėjimo aikštelę ir nepastebėjo, kaip stovėjimo aikštele važiuoja kitas automobilis, kuris ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Jam asmeniškai neįtikėtinai atrodo toks aiškinimas, kad moteris, vairavusi automobilį ir norėdama aplenkti „VW Passat“, važiavo automobilių stovėjimo aikštele, o ne pasinaudojo antrąją eismo juosta. Ant važiuojamosios kelio dalies buvo šukių, bei moters vairuoto automobilio ratų žymių ir matėsi, kad tas automobilis į automobilių stovėjimo aikštelę tik ką įsuko. Įvykio liudytojų nebuvo.

Liudytojas E. T. parodė, kad E. A. pažįsta kaip savo draugą. 2011-08-07 apie 19 val. jo tėvui priklausančiu automobiliu važiavo nuo ligoninės pusės link miesto centro Žeimių gatve. Automobilį vairavo E. A.. Pamatęs laisvą vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, E. A. parodė posūkį, apsidairė ir pradėjo manevrą, norėdamas įvažiuoti į aikštelę. Tuo metu jam iš dešinės pusės dideliu greičiu atlėkęs kitas automobilis trenkėsi į jų automobilio priekinę dalį.

Liudytojas K. R. parodė, kad jis E. A. nepažįsta. Prie savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelės laukė atvažiuojančio draugo ir matė, kaip E. A. vairuojamas automobilis ties perėja praleido pėsčiąjį ir po to persirikiavo į pirmąją eismo juostą, bei pamatę jį, parodė dešinės pusės posūkį pradėjo įvažinėt į a/m stovėjimo aikštelę. Tuo metu kitas automobilis trenkėsi į E. A. vairuojamo automobilio priekinę dešinę pusę. Susidūrimas įvyko įvažiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad bylos medžiaga, autoavarijos vietos schema, fotonuotraukomis, schemos juodraščiu, pasirašytu tiek nubaustojo, tiek ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymais yra neginčytinai nustatyta, kad automobilį „VW Passat“ vairavęs E. A., važiuodamas antrąja eismo juosta ir ieškodamas vietos automobiliui pastatyti bei ją pastebėjęs, staigiai parodė posūkį ir iš karto pradėjo manevrą sukdamas į dešinę, neįsitikinęs, kad šis manevras yra saugus ir nepastebėjęs pirmąja eismo juosta važiavusios nukentėjusiosios, staiga užkirto jai kelią, dėl ko įvyko automobilių susidūrimas. Teismas nustatė, kad E. A. pažeidė KET 106 p. reikalavimą, todėl yra kaltas dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo L. J. vairuojamas automobilis. Teismas nurodė, kad 2011-08-31 nutarimu Nr. 61N-1081292-11 administracinio teisės pažeidimo byloje E. A. paskirta nuobauda už administracinio teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., yra pagrįsta ir teisėta, todėl nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas išsamiai motyvavo savo išvadas, argumentai nurodyti nutartyje, todėl nekartojami.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. A. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti nutarimą nutraukti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą. Skunde nurodoma, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai nustatė teisės pažeidimo buvimo faktą, neobjektyviai ir nevisiškai vertino įrodymus, nesilaikė teisėtumo principų. Skunde teigiama, kad paskirta nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal 106 punkto pažeidimą, tai yra kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams. Tačiau eismo įvykis įvyko ne dėl jo, o dėl nukentėjusiosios L. J. kaltės, kadangi ji atsitrenkė į E. A. vairuojamą automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie miesto savivaldybės esančioje aikštelėje.

Skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios L. J. parodymai iš esmės skiriasi - 2011-08-07 19.09 valandą pateikė paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių, kad jo vairuojamas automobilis pirmoje juostoje trenkėsi į jos automobilį, tačiau 2011-10-14 teisme paaiškino, kad siekdama išvengti susidūrimo, pasuko į dešinę ir susidūrė aikštelėje prie savivaldybės. Kad nukentėjusiosios automobilis atsitrenkė aikštelėje patvirtina ir liudytojai E. T. bei K. R., kurie įvykio metu buvo, tačiau jų parodymai nebuvo užprotokoluoti, paaiškinimai nepriimti. Be to, kad liudytojas E. T. buvo įvykio vietoje, tai yra patvirtinama ir fotonuotraukoje (b.1.18), paaiškinimais, parodymais, tačiau teismas netinkamai vertino šiuos įrodymus. Skunde teigiama ir tai, kad pažeisdamas teisėtumo principus teismas netinkamai vertino A. V. parodymus, kad įvykis įvyko ant važiuojamosios kelio dalies. Teismas nesivadovavo bylos medžiaga, įrodymų viseto išnagrinėjimu, kadangi nei viename tarnybiniame pranešime, nei liudytojų, nei pačios nukentėjusiosios paaiškinimuose nėra užfiksuota, kad kažkoks automobilis įvykio metu buvo aikštelėje. Tai patvirtina ir pati nukentėjusioji. Galimai vienas automobilis buvo aikštelėje, tačiau jis niekaip neįformintas - nei protokolu, nei paaiškinimais, nėra apklaustas automobilio savininkas, kada jis atsirado aikštelėje, nenustatyti automobilio valstybiniai numeriai, savininkas ir kitos svarbios bylai aplinkybės, kuriomis remiantis galima būtų įrodyti, kad automobilis buvo aikštelėje. Kadangi bylos dalyviai nurodo, kad automobilių įvykio metu nebuvo, todėl fotografavimo metu esantis automobilis negali būti vertinamas, kad būtent jis sutrukdė važiavimą, ar apskritai toje vietoje buvo įvykio metu, nors atvažiavę policininkai įvykio metu ir jį nufotografavo.

Skunde teigiama, kad teismas nenagrinėjo jo skunde išdėstytų motyvų, visiškai nepasisakė dėl jo išdėstytų faktų, tai yra kad: 2011-08-07 apie 19 val. po įvykio atvykę du Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pareigūnai surašė ATP protokolą, iš kurių vienas R. P. - tapo liudytoju, kitas pareigūnas juo netapo, nors atvyko abu vienu metu tarnybiniu automobiliu ir nematė įvykio aplinkybių, todėl faktiškai jie negali tvirtinti, kad matė faktines įvykio aplinkybes.

Skunde nurodoma, kad surašant jam tariamą pažeidimą ATP protokole Nr. F274658 pažeistos teisinės normos, nes protokole nėra įrašyti liudytojai, kurie buvo įvykio metu, nėra jų paaiškinimų. Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pažeidus 15 dienų terminą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

E. A. apeliacinis skundas atmetamas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 p. reikalavimus, ir tai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, tuo jis padarė LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Aukštesnysis teismas sutinka su teismo išvada, jog E. A. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, autoavarijos vietos schema, fotonuotraukomis, schemos juodraščiu, patrulių R. P. ir S.T. tarnybiniais pranešimais, nukentėjusios L.J. parodymais, kita surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrįstai teismas šiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis laikė patikimais įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjo kaltę.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl įrodymų pakankamumo bei bylai reikšmingų aplinkybių sprendžia teismas. Be to, tik teismas sprendžia, kuriuos duomenis laikyti įrodymais, kuriuos ne. Išnagrinėjus bylos medžiagą apeliacine tvarka, konstatuojama, jog byloje nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių būtent pažeidėjo E. A. kaltę dėl eismo įvykio, todėl skundo argumentai dėl nevisiškai ištirtų aplinkybių, dėl nenurodytų techninių priemonių panaudojimo bei nenustatyto aikštelėje stovėjusio automobilio savininko, laikytini nepagrįstais ir yra atmetami.

Pareiškėjas ginčija kaltę ir nesutinka su įrodymų vertinimu. Pažymėtina, jog E. A. neneigė, jog vairavo eismo įvykio metu automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau ginčija įvykio vietą ir aplinkybes bei nesutiko su tuo, kad tai jis kaltas dėl eismo įvykio. Skunde dėl administracinės nuobaudos panaikinimo bei apylinkės teismo posėdžio metu E. A. parodė, kad jis nedideliu greičiu važiuodamas parodė posūkio signalą, įsitikino, kad daryti manevrą saugu, persirikiavo į pirmąją eismo juostą ir važiuodamas ieškojo laisvos vietos, kur galima sustoti, įsukant į automobilių stovėjimo aikštelę, dideliu greičiu atvažiavęs automobilis atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Tai yra nurodo, kad įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, bet ne kelio važiuojamojoje dalyje.

Tačiau byloje ištirtu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. F 274658 ir prie jo esančiame 2011-08-07 paaiškinime apie eismo įvykio aplinkybes E. A. nurodė, kad persirikiavęs į pirmąją eismo juostą, kiek pavažiavęs, parodė posūkio signalą, pasižiūrėjęs į veidrodėlius, iš lėto suko į stovėjimo aikštelę, staiga iš dešinės pusės atvažiavo automobili ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Nukentėjusioji L. J. paaiškinime apie įvykio aplinkybes bei apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad ji važiavo pirmąją eismo juosta. Važiuodama pastebėjo, kad antrąją eismo juosta važiavęs automobilis parodė posūkį į dešinę ir iš karto pradėjo manevrą. Tuo metu jų automobiliai buvo susigretinę, vengdama susidūrimo ar didesnio smūgio, ji pasuko vairą dešiniau ir šiek tiek užvažiavo ant aikštelės. Tuo metu gavosi smūgis, nuo kurio jos automobilis net užvažiavo ant bordiūro. Automobilių susidūrimas įvyko eismo juostoje. Tokie parodymai užfiksuoti ir prie apeliacinio skundo E.A. pateiktoje CD laikmenoje esančiame garso įraše, kur nukentėjusioji aiškindama įvykio aplinkybes teigė, kad siekdama išvengti stipresnio smūgio pasuko vairą dešiniau link aikštelės, bet neteigė, kad susidūrimas įvyko aikštelėje. Garso įrašo laikmenoje girdėti, kaip nukentėjusioji aiškina, kad vairuotojai nesutarė dėl įvykio aplinkybių, bet ne, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, apie stovėjusį aikštelėje automobilį, dėl kurio įvyko įvykis.

Liudytojas R. P. apylinkės teismo posėdyje patvirtino, kad 2011-08-07 jis kartu su S. T. dirbo patruliais ir formino eismo įvykį, kurio dalyviai nesutarė dėl įvykio aplinkybių. Piešė schemas, fotografavo, darė šukių išmatavimus. Juodraštiniame variante nurodyti tikslūs išmatavimai, tik per klaidą neįvedė to į schemą. Niekas prie jų priėjęs nebuvo. Ant kelio važiuojamosios dalies mėtėsi šukės, tai nurodyta eismo įvykio schemoje. Dėl eismo įvykio abu pareigūnai parašė tarnybinius pranešimus.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. F 274658, kuris surašytas tinkamai ir nepažeidžiant įstatymo keliamų reikalavimų, matyti, kad E. A. jį pasirašė, tai reiškia, kad sutiko su jo turiniu. Iš E. A. paaiškinimo dėl pažeidimo matyti, jog papildymų jis neturėjo, šio protokolo turinys ir būdas, kuriuo užfiksuoti duomenys, jam yra aiškūs, jis su jais susipažino. Pastabų dėl liudytojų apklausos ir paaiškinimų nepateikė. Pats E. A. tokių aplinkybių, kad buvo įvykį mačiusių asmenų, taip pat nenurodė, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo yra atmetami.

Apylinkės teismas konstatavo, kad nubaustojo E.A. ir nukentėjusiosios L. J. parodymai dėl eismo įvykio priežasties nesutampa ir yra prieštaringi. Apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiosios parodymus laikė teisingais ir patikimais, nes jie atitinka rašytinius bylos duomenis, kuriuos patvirtina byloje esantys kiti įrodymai, liudytojo R. P. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai, tarp jų ir R. P., gali būti šališki. Apelianto iki įvykio jie nepažinojo, jokių santykių, o juo labiau priešiškų, su juo neturėjo, todėl ir apkalbėti E. A. jiems jokio pagrindo nėra. Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir savo skunde. Todėl netikėti policijos pareigūnų parodymais apylinkės teismas neturėjo įstatyminio pagrindo.

Liudytojas E.T. parodė, kad E. A. pažįsta kaip savo draugą. Tačiau dėl įvykio negalėjo paaiškinti, iš kur ir kaip atvažiavo nukentėjusiosios automobilis ir kokiu būdu automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į E. A. transporto priemonę. Liudytojas K. R. teismo posėdyje tvirtino, kad matė eismo įvykį, bet iš kur atvažiavo nukentėjusiosios automobilis, paaiškinti taip pat negalėjo. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad minėti liudytojai patvirtino E. A. pateiktą versiją dėl įvykio.

Apylinkės teismas kritiškai vertino E. T. ir K. R. parodymus, nes jų parodymai prieštaravo surinktiems bylos duomenims. Be to, teismas įvertino tą aplinkybę, kad liudytojas E. T. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugas, o K. R., nors E. A. nepažįsta, tačiau yra liudytojo E. T. draugas. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai padarė išvadą, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi.

E. A. iškelta versija, kad nukentėjusiosios automobilis atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje yra paneigta surinktų įrodymų visuma ir vertinama kaip siekis palengvinti savo padėtį dėl administracinio pažeidimo padarymo. Tai, kad nukentėjusiosios parodymai atitinka bylos rašytinę medžiagą, davė teismui pagrindą jais tikėti, o E. A. parodymus nagrinėjant administracinę bylą vertinti kaip gynybinę taktiką.

Nors pareiškėjas teigia, jog byloje nėra dokumento, iš kurio matytųsi tiksli įvykio vieta, to nesimato ir fotonuotraukose, tačiau byloje esančia autoavarijos vietos schema bei schemos juodraščiu, kuriame pasirašė abu eismo dalyviai, užfiksuota, kad šukės (plastmasių gabaliukai) gulėjo važiuojamoje dalyje. Tai patvirtino ir apylinkės teismo posėdžio metu dalyvavęs Institucijos atstovas, nukentėjusioji L. J. bei liudytojas R. P.. Nežiūrint į tai, kad pažeidėjas nesutinka su aplinkybėmis, užfiksuotomis eismo įvykio vietos plane, tačiau E. A. kaltę patvirtina ne tik prie eismo įvykio vietos plano juodraštiniame variante užfiksuotas automobilių dalelių (šūkių) išsidėstymas, bet ir automobilių sugadinimų lokalizacija bei pobūdis: E. A. vairuoto automobilio apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinė apdaila, priekinis dešinės pusės ratas. Nukentėjusios L. J. automobiliui apgadinta priekinis bamperis, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės šoninis veidrodėlis, kairės pusės abejas durelės, galinis kairės pusės sparnas. Visa tai, tik patvirtina, jog E. A. važiuodamas antrąja eismo juosta, norėdamas persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, neįsitikino, kad tai saugu, susidūrė su pirmąja eismo juosta važiavusiu automobiliu.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad R. P. negali būti liudytoju, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė ne savo gyvenamąją vietą. Šis argumentas paliekamas nenagrinėtas, kadangi šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra nagrinėjama eismo įvykio ir administracinio teisės pažeidimo padarymo byla, bet nesprendžiamas ir nenagrinėjamas liudytojų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Tai, kad policijos pareigūnas R. P. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė savo darbovietės (Jonavos rajono policijos komisariato) adresą, nesudaro pagrindo netikėti jo duotais parodymais ir panaikinti skundžiamą nutartį.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo terminas įtakos nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui neturėjo, todėl šis skundo argumentas atmestinas.

Konstatuojama, kad KET 106 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad E. A. pažeidė KET 106 punkto reikalavimus, ir taikė jo atžvilgiu atsakomybę, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Teismo nutartyje yra pateikti duomenys ir įrodymai, kurie patvirtina pažeidimo padarymo faktą.

Pažymėtina, kad LR ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. LR ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš LR ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo aukščiau nurodytų įrodymų patikimumu ir vadovaudamasis šiais įrodymais priėmė nutartį, kuria, paliko galioti Kauno AVPK Jonavos r. PK VTS Kelių policijos poskyrio 2011-08-31 nutarimą Nr. 61N-1081292-11, kuriuo E. A. nubaustas už LR ATPK 127 str. 2 d. padarymą.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutartį panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d . nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė