- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 1-184-628/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui V. U., nukentėjusiajam M. K., gynėjai adv. I. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje ARŪNAS JANUŠEVIČIUS, a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „S.“ projektų vadovu, vidurinio išsilavinimo, teistas - 2010-07-26 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 235 str. 1 d. ir LR BK 236 str. 1 d. ir nubaustas 10 MGL bauda,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 183 str. 2 d., 184 str. 1 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent: jis, nuo 2008-10-15 iki 2010-12-24, būdamas UAB „S.“, įregistruotos 1991-04-11, adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, iššvaistė jam patikėtą svetimą UAB „P.“ turtą, t. y. 2009-10-30, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, pasirašė nuomos sutartį Nr. 09/10/30 su UAB „P.“, atstovaujama direktoriaus V. A. bei sutarties priedą Nr. 6, o būtent 2010-08-02 statybinių pastolių priėmimo perdavimo aktą, kurių pagrindu jam buvo patikėta ir jo žiniai perduota 239 kv. m. pastolių, žinodamas, kad pagal 2009-10-30 sutarties Nr. 09/10/30 6.2 punktą nuomotojas turi teisę nedelsiant nutraukti nuomos sutartį sutarties terminui nepasibaigus, jeigu nuomininkas nevykdo tokių įsipareigojimų kaip nuomos mokesčio mokėjimas, žinodamas, kad pagal minėtos sutarties 5.4 punktą, nutraukus sutartį pirma laiko dėl netinkamo sutarties vykdymo privalo nedelsiant grąžinti UAB „P.“ turtą ir apmokėti išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, žinodamas, kad pagal minėtos sutarties 5.2 punktą be raštiško nuomotojo sutikimo negali pernuomoti turto, žinodamas, kad pagal minėtos sutarties 5.7 punktą privalo turtą naudoti tvarkingai, jį tausojant, nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų – laiku ir tinkamai nemokėjo statybinių pastolių nuomos ir 2010-10-05 gavęs apie tai raštą su reikalavimu nedelsiant grąžinti nuomotojui UAB „P.“ turtą, nuomotojui UAB „P.“ grąžino tik 56 kv. m. pastolių, o 183 kv. m. pastolių negrąžino, įmonės „P.“ pastolius naudojo asmeninėms reikmėms, neužtikrino turto išsaugojimo, numatė, kad turtas gali dingti ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti bei tokiu būdu iššvaistė svetimą turtą – UAB „P.“ priklausančius 12 519,02 Lt vertės 183 kv. m. pastolių, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 1 d.
be to, jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, nuo 2008-10-15 iki 2010-12-24, būdamas UAB „S.“, įregistruotos 1991-04-11, adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „S.“ turtą, t. y. pagal 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 10 str. 7 d. reikalavimą „Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus dokumentus per teismo nustatytus terminus ir įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų“, pagal 2000 m. liepos 13 d. LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. 1 p. nuostatą „Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas“, bankroto paskelbimo dieną – 2010-12-02 UAB „S.“ balanse apskaitė prekių už 3 728,64 Lt ir šio UAB „S.“ apskaityto turto perdavimo – priėmimo dokumentais neįformino bei neperdavė bankrutuojančios UAB „S.“ bankroto bylos administratoriui, o pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui bei už parduotą turtą gautus 3 728,64 Lt panaudojo asmeninėms reikmėms, tokiu būdu padarydamas UAB „S.“ turtinę žalą, taip pat jis pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „S.“ turtą, t. y. pagal 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 10 str. 7 d. reikalavimą „Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus dokumentus per teismo nustatytus terminus ir įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų“, pagal 2000 m. liepos 13 d. LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. 1 p. nuostatą „Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas“, ir pagal įformintus nuo 2010-12-03- iki 2010-12-14 kasos pajamų orderius UAB „S.“ buhalterinėje sąskaitoje Nr. 272 „Kasa“ buvusio 2010-12-14 kasos pinigų likučio – 272723,44 Lt (2010-12-02 pinigų likutis 95122,11 Lt + 62500 Lt pagal A. J. vardais įformintus kasos pajamų orderius + 86100 Lt pagal K. J. vardu įformintus kasos pajamų orderius + 10609,33 Lt UAB „Biosfera“ vardu įformintą kasos pajamų orderį + 18392 Lt pagal V. S. vardu įformintą kasos pajamų orderį) turėdamas UAB „S.“ apskaitytą turtą perduoti įmonės bankroto bylos administratoriui, šio apskaityto turto perdavimo – priėmimo dokumentais neįformino bei neperdavė bankrutuojančios UAB „S.“ bankroto bylos administratoriui, o panaudojo asmeninėms reikmėms, tokiu būdu pasisavindamas didelės vertės svetimą turtą ir padarydamas 276452,08 Lt (3 728,64 Lt +272723,44 Lt) turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d.
be to, jis pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2011 metų gegužės 25 d., Vilniaus rajone, Padekaniškių kaime, sudarė su M. K. žodinį susitarimą dėl gyvenamojo namo Padekaniškių kaime statybų, pagal kurį įsipareigojo pastatyti rūsį, išmūryti sienas bei uždengti stogą, minėto žodinio susitarimo pagrindu, statybų vykdymui, iš M. K. pasirašytinai gavo: 2011-05-25 - 12 000 Lt, 2011-05-26 - 14 200 Lt, 2011-05-29 - 16 600 Lt, 2011-05-31 - 8 000 Lt, 2011-06-02 - 8 000 Lt, 2011-06-03 - 21 200 Lt, 2011-06-04 - 8 000 Lt; 2011-06-08 - 4 000 Lt (iš viso 92 000 Lt), dalį gautų piniginių lėšų – 41256,21 Lt panaudojo namo pamatų statybos darbams, o likusių piniginių lėšų - 50743,79 Lt statybos darbams nepanaudojo, sutarties sąlygų vykdyti neketino ir M. K. pinigų negrąžino, svetimą turtą paversdamas savu, bei tokiu būdu pasisavindamas didelės vertės svetimą turtą – 50743,79 Lt ir padarydamas turtinę žalą, t.y. padarėį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. J. teismui parodė, kad iš UAB „P.“ nuomavosi pastolius. Buvo išsinuomota 239 kv. m. pastolių. Dalis nuomos buvo mokama, o paskui įvyko finansiniai nesklandumai ir mokėjimas sustojo. Su V. A. visą laiką apie tai buvo bendraujama ir kalbama. Kai jis paprašė grąžinti pastolius, tai jis (A. J.) grąžino 56 kv. m. pastolių, o dėl kitų pastolių paprašė, kad palauktų. Praėjus tam tikram laikui tie pastoliai dingo, apie tai V. A. pranešė. Paklausė, kiek tie pastoliai gali kainuoti. Buvo pasirašytas vekselis. Pastolių nuoma buvo įforminta priėmimo-perdavimo aktu. Pastoliai buvo naudojami Kairiūkščio gatvėje, Salotės gatvėje ir Saldenės kaime. Jis (A. J.) tuose objektuose dirbo. 2011 m. dalį pastolių grąžino. Iš viso grąžino apie 56 kv. m. pastolių. Likusieji pastoliai buvo pastatyti Saldenės kaime. Jie prapuolė, įtaria, kad juos pavogė, tačiau į policiją nebuvo kreiptasi, o apie tai pranešė V. A.. Po žiemos pastebėjo, kad trūksta pastolių Saldenės kaime. Nebuvo pakankamai atidus. Objekte, esančiame Saldenės kaime, visą žiemą niekas nedirbo. UAB „P.“ padarytą žalą pripažįsta toje apimtyje, kaip nurodyta kaltinime. UAB „P.“ civilinio ieškinio atsisakė. Vekselis iš pradžių buvo pasirašytas bendrovės vardu, o po to asmeniškai. UAB „P.“ dėl išieškojimo nesikreipė. Palikti pastoliai nebuvo saugomi, sargas nebuvo pasamdytas. UAB „P.“ įtraukta į bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą. Suma - 22000 Lt, kurią sudaro pastolių kaina ir nesumokėta nuoma. Dėl UAB „S.“ ir jos buhalterijos nieko negali paaiškinti. Vyko teismas apygardos teisme ir jam buvo priteista sumokėti 274000 Lt suma. Ši suma susidarė suvedus visą buhalterinę apskaitą. UAB „S.“ kasininku buvo jis (A. J.) ir jis vesdavo bendrovės kasos knygą. Tik jis tvarkė visas operacijas. Jo žmona buvo UAB „S.“ buhalterė. Ji tvarkė pirminius buhalterinius dokumentus. Bankroto administratoriui piniginių lėšų neperdavė, nes jų neturėjo. Pinigus išleido asmeniniams tikslams, savo reikmėms.Tai yra jo neatsakingas elgesys. Dėl pašto dėžučių gali paaiškinti, kad jo draugas paprašė nupirkti pašto dėžutes, kurios buvo naudojamos Naujininkuose esančiame daugiabutyje. Jis (A. J.) tuo metu turėjo labai geras nuolaidas. Tas pašto dėžutes nupirko, gavo pinigus, tačiau gautų pinigų į bendrovės kasą neįnešė. Pripažįsta savo kaltę dėl nukentėjusiajam M. K. padarytos žalos. M. K. susirado jį pagal rekomendacijas, paprašė pastatyti namą. Jis (A. J.) turėjo padaryti pamatus, sienas, stogą. Buvo suderėta pinigų sumą, tai yra apie 155000 Lt - 160000 Lt, norint įvykdyti visą projektą. Jis pradėjo M. K. daryti pamatus. Buvo aptarta, kad pamatai kainuos apie 40000 Lt. Pagal skaičiavimus gavosi 48 kubai betono, kaina priklausė nuo betono kiekio. Kai išsikasė „katlavanus“ ir pradėjo daryti darbus, pamatė, kad gaunasi ne 48, o 68 kubai betono. M. K. buvo apie tai informuotas po pamatų padarymo. Paskui padarius tuos pamatus, jie buvo apšiltinti, uždėjo hidroizoliaciją, išbetonavo grindis. Turėjo pereiti prie perdangos montavimo ir sienų kėlimo, tačiau su M. K. įvyko konfliktas, kurio pasekmėje santykiai nutrūko. Susitarimas dėl namo statybos buvo žodinis. Sakė M. K., kad pamatus gali padaryti už 40000 Lt. Pirmą kartą gavo iš M. K. 9000 Lt. Pasirašydavo ant lapelio. Iš nukentėjusiojo M. K. paėmė 92000 Lt. Už 92000 Lt padarė pamatus, rūsio grindis, apšiltino rūsį bei padarė hidroizoliaciją. Pripažįsta, kad pas jį liko nukentėjusiojo pinigų 27400 Lt. Konfliktas įvyko dėl to, kad nesutarė, kokia yra pamatų padarymo kaina. Žala šiuo metu nėra atlyginta. Situacija tokia, kad žalos greitai padengti neįmanoma. Statybinių medžiagų pirkimo dokumentų, kiek kas kainavo, nėra, nes visi objektai buvo daromi kuo pigiau, todėl dokumentų nei jam, nei M. K. nereikėjo. Pripažįsta žalą, kurią padarė M. K..
A. J. kaltė, be jo prisipažinimo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, grindžiama liudytojų parodymais, specialisto išvada, sutartimis ir kitais bylos dokumentais.
Liudytojas V. A. parodė, kad A. J. pažįsta darbo reikalais. Kaip UAB „P.“ direktorius susipažino su juo, nes nuomavo pastolius. Buvo pasirašyta pastolių nuomos sutartis. Sutartis buvo pasirašyta metams, o paskui po metų vėl perrašė. Paskutinę sutartį nutraukė, kadangi nemokėjo pinigų. Dalis pastolių nebuvo grąžinta. Negrąžino apie 183 kv. m. pastolių. UAB „S.“ buvo išnuomavę 239 kv. m. pastolių. Sutartį nutraukė 2010 m. spalio 15 d., o 2011 m. sausio pabaigoje, vasario mėnesį kažkiek pastolių dar susigrąžino. Negrąžinta 183 kv. m. pastolių. Jam sakė, kad dalį pastolių pavogė. 2010 m. rugsėjo mėnesį buvo pasirašytas vekselis 25527,81 Lt sumai, nes tiek skolingi buvo tai dienai. Sutartis buvo nutraukta 2010 m. spalio 15 d., kadangi nevykdė susitarimo grąžinti pinigus. Buvo kreiptasi į policiją. Policija liepė kreiptis į teismą. Negrąžintų pastolių vertė yra 12519,02 Lt. Nelabai tiki versija, kad pastolius pavogė. Sutartyje yra nurodytas punktas, kad A. J. pilnai atsako už prapuolusius pastolius.
Liudytojas R. S. parodė, kad pažįsta A. J. iš matymo. A. J. nuomavo pastolius iš UAB „P.“. Jis (liudytojas) dirba UAB „P.“ vairuotoju. Jo pareigos yra pastolių vežiojimas, pakrovimas, iškrovimas. Jis buvo išvažiavę prie Pilaitės parvežti likusių pastolių. Pats A. J. pastolius perdavė ir padėjo sukrauti. Tiksliai neatsimena, kiek A. J. išsinuomavo pastolių.
Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. R. S. parodė, kad dirba UAB „P.“ nuo 2006 metų, vairuotojo pareigose. Į jo darbo funkcijas įeina išnuomotų pastolių išvežimas, parvežimas. Jis pažįsta A. J., nes jis iš UAB „P.“ nuomojosi pastolius. A. J. buvo UAB „S.“ direktorius. Visus su pastolių nuoma susijusius dokumentus tvarkė UAB „P.“ direktorius V. A.. 2011 metų žiemą, tikslios datos nepamena, įmonė „S.“ per du kartus grąžino dalį išsinuomotų pastolių. Jis nepamena kiek kv. m. pastolių grąžinta. Adresu Vilniuje, Panerių g. 64 UAB „S.“ išsinuomotų pastolių dalį grąžino ne pats A. J., o kitas asmuo, jo asmens duomenų nežino. Jis asmeniui, kuris atvežė pastolius, padėjo juos iškrauti. Ar tai buvo UAB „S.“ darbuotojas, jis nežino. Asmens, kuris pristatė pastolius, paklausus kur kiti pastoliai, jis paaiškino, kad bus grąžinti vėliau, nes jie dar reikalingi statomame objekte. Kur tas statomas objektas, liudytojas nežino. Iškrovęs pastolius, tas vyras išvažiavo. Su A. J. jis nebendravo, su klientais reikalus tvarko direktorius (t. 3, b.l. 66-67).
Liudytojas R. J. parodė, kad buvo administratorius UAB „S.“ bankroto procedūroje. Iškėlus bankroto bylą UAB „S.“ tiesiogiai įgaliotas asmuo buvo R. S.. Po bankroto bylos iškėlimo praėjus mėnesiui, bylą perėmė jis (R. J.), tačiau nuo 2012 m. pradžios vėl R. S.. Administratoriumi buvo paskirtas juridinis asmuo, tik keitėsi fiziniai įgaliotiniai. Buvo pradėtas Mokesčių inspekcijos tyrimas ir visą tyrimo laikotarpį buvo teikiami papildomi dokumentai. Kaltinamasis teikė patikslinančius dokumentus ir Mokesčių inspekcijai, ir bankroto administratoriaus kontorai.
Teisme perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. parodė, kad yra UAB „S.“ bankroto procedūros administratorius. Minėtos įmonės bankroto procedūrą pradėjo administruoti 2011-04-05. UAB „S.“ direktorius A. J. perdavė visus įmonės dokumentus. Vykdant bankroto bylos administravimą paaiškėjo, kad UAB „S.“ direktorius A. J. neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto, o būtent kasoje turėjusių būti pinigų ir prekių už 3 728,64 Lt. Minėtos prekės tai pašto dėžutės E1S – 96 Vnt., kurių bendra vertė ir sudaro minėtą sumą. Tai, kad turi būti pašto dėžutės kaip UAB „S.“ turtas buvo nustatyta iš buhalterinių apskaitos dokumentų, o būtent iš „Medžiagų sandėlio apskaitos kortelės XX už laikotarpį nuo 2010.12.01 – 2010.12.31“. Pareiškime jos nepaminėtos, kadangi buvo tikėtasi, kad A. J. šį turtą dar perduos. A. J. bankroto administratoriui neperdavė kasos pinigų 272723,44 Lt. A. J. buvo išsiųstas raštiškas paklausimas dėl minėtų pinigų, tačiau jis nieko nepaaiškino ir atsakymo nedavė. Kasoje po bankroto bylos iškėlimo turėjo būti 95122,11 Lt. Šie duomenys yra iš 2010-12-14 UAB „S.“ bandomojo balanso. Iš to paties balanso buvo matyti, kad pas įmonės atskaitingus darbuotojus buvo pinigų: pas A. J. 63911,60 Lt, o pas K. J. – 87766.16 Lt. O 2011-04-13 UAB „S.“ balanse, kurį direktorius teikė ir VMI patikrinimo metu, matosi, kad K. J., kaip atskaitingas asmuo jau nieko neskolinga, o A. J. kaip atskaitingas asmuo lieka skolingas tik 1411,60 Lt, o ankstesniame balanse prie atskaitingų asmenų buvusios sumos atsiranda kasos pinigų eilutėje. UAB „S.“ po bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą, o būtent užsiėmė statybomis. Kur buvo statomas objektas nežino. Apie po bankroto vykdytą veiklą nustatė iš buhalterinių dokumentų, o būtent sąskaitų faktūrų. UAB „P.“ dėl UAB „S.“ neįvykdytų įsipareigojimų pateikė 26 324,06 Lt kreditorinį reikalavimą. Šią sumą sudaro UAB „S.“ neapmokėta pastolių nuoma. Negrąžintų pastolių vertė į kreditorinį reikalavimą neįtraukta, jų vertės nežino (t. 3, b.l. 48 - 49).
Liudytojas R. S. parodė, kad yra UAB „J ir LBR bankroto administravimo, teisinės ir buhalterinės paslaugos“ vadovas. Tuo pačiu šiuo metu vykdo „S.“ bankroto procedūras ir yra paskirtas įgaliotu asmeniu. Administruoja įmonę nuo 2010 m., tačiau buvo keli įgalioti asmenys, tai yra jis ir R. J.. UAB „S.“ pagrindinius dokumentus, tai yra įstatus, pažymėjimą, antspaudą buvęs vadovas perdavė. UAB „S.“ turtas nebuvo perduotas. Jiems perėmus įmonę, Vilniaus Mokesčių inspekcijos skyrius pradėjo mokestinį patikrinimą, kuris tęsėsi apie 8-9 mėnesius. Buvo paėmę visus dokumentus ir gavus patikrinimo aktą, juo bankroto administratorius vadovavosi tolimesnėse bankroto procedūrose. Perėmus įmonės dokumentus ir vadovui pateikus bandomąjį balansą, atspindėta įmonės ūkinė finansinė veikla buvo vienokia, tačiau kada buvo pradėtas mokestinis patikrinimas, vadovas teikė Mokesčių inspekcijai papildomus dokumentus. Galutinis rezultatas gavosi ir galutinis įmonės ūkinės finansinės veiklos vaizdas susidarė atlikus Mokesčių inspekcijai galutinį patikrinimą ir pateikus bankroto administratoriui būtent šitą patikrinimo aktą. Remiantis tuo aktu labai aiškiai buvo nustatyta, kad kasoje turėjo būti daugiau kaip 272000 Lt. Automobilis balanse tame, kuriame jis buvo pateiktas iškėlus įmonei bankroto bylą, tai yra bankroto bylos įteisinimo dieną, jis nebuvo atvaizduotas. Susirinkimo metu bankrutuojančios „S.“ vienas iš kreditorių „Sodra“ informavo, kad jie turi informacijos, jog įmonėje turi būti apskaitomas ir įmonė turėtų turėti automobilį. Bankroto administratoriui patikrinus valstybinės įmonės „Regitra“ duomenų bazę, buvo nustatyta, kad tas automobilis priklauso bankrutuojančiai UAB „S.“. Tapo aišku, kad automobilis nebuvo perduotas įmonės bankroto adminitratoriui. Siekiant išsiaiškinti šitą situaciją, bankroto administratorius R. J. kreipėsi į VPK automobilių grobimo skyrių dėl tyrimo pradėjimo. Praeitų metų pabaigoje buvo pateiktos skyriaus išvados, kad atsisakyta pradėti tyrimą, nes tyrimo metu buvo nustatyta, kad tas automobilis buvo parduotas, tačiau galimai buvo neteisingai įforminti dokumentai.
Liudytoja K. J. parodė, jog žino, kad jos vyrui pareikšti kaltinimai dėl turto ir pinigų išvaistymo. Nukentėjusiojo M. K. nepažįsta. Su vyru A. J. vyksta skyrybų procesas. Dirbdama UAB „S.“ iki šios įmonės bankroto, vedė buhalteriją. UAB „S.“ direktoriaus ir kasininko pareigas ėjo A. J.. Ji suvedinėjo sąskaitas, jai priklausė buhalterijos suvedimas. Ji matydavo tik UAB „P.“ sąskaitas. Nežino, ar buvo kokių neatsiskaitymų. Įmonės balansą iki bankroto sudarinėjo ji. Dokumentus suvesdavo į programą. Įmonės dokumentus segdavo į segtuvą. Dokumentai buvo direktoriaus žinioje. Bankroto dieną likučio neprisimena. Kasos knygą vesdavo A. J.. Inventorizacijos buvo atliekamos, jas atliko kasininkas. Viską spręsdavo A. J..
Liudytojas L. D. parodė, kad M. K. pamatus pradėjo statyti A. J.. Baigėsi tuo, kad padarė pamatus, o toliau niekas nevyko. Jis yra M. K. kaimynas ir matė statybų procesą. Jis turėjo sklypą šalia, todėl beveik kiekvieną dieną važiuodavo pažiūrėti. Į A. J. taip pat kreipėsi dėl jo (L. D.) namo pamatų padarymo. Sutarė, kad namo pamatų kubo kaina bus 180 Lt. Susitarimas nebuvo įgyvendintas. Buvo sutarę žodiškai. Po to A. J. paprašė užstato, davė A. J. užstatą, o jis pasirašė skolos lapelį. Davė 9000 Lt grynais, o jis pasirašė lapelį. Darbai nebuvo padaryti. A. J. sakydavo, kad pradės už 3 dienų, atveš medžiagas ir pradės. Tada sakydavo, kad dabar traktorius užimtas ir negali kasti, todėl darbus pradės dar už 3 dienų. Tai tęsėsi gal dvi savaites. Liudytojas pradėjo reikalauti, kad A. J. grąžintų pinigus. A. J. pinigų negrąžino. Kreipėsi į teismą, į policiją. A. J. pripažino, kad skolingas, žadėjo grąžinti pinigus, tačiau negrąžino. Susitarimas dėl liudytojo namo pamatų buvo jau po to, kai buvo padaryti pamatai M. K.. Jis su A. J. kalbėjo tik dėl darbų pradėjimo.
Liudytojas A. Z. parodė, kad nepažįsta A. J.. Turėjo įsivedęs jo numerį. Kažkas jam buvo davęs A. J. numerį ir nurodęs, kad jis daro pamatus. M. K. pasiteiravo ir jis (A. Z.) davė jam tą telefono numerį. M. K. iš pradžių buvo patenkintas A. J. atliekamu darbu, o paskui buvo labai blogai. A. J. nevykdė įsipareigojimų.
Liudytojas R. M. parodė, kad dirbo UAB „S.“ statybininku. Buvo atleistas iš darbo įmonei bankrutavus. Jam teko dirbti ant pastolių prie statomo namo Saldenės kaime. Tiksliai negali pasakyti, kiek tų pastolių buvo. Pats juos pakrovė. Dalis pastolių liko. Kriaučiūnų gatvėje buvo kitas statybos objektas ir ten taip pat buvo pastoliai. Pastolius paėmė iš objekto, esančio Kriaučiūnų gatvėje, ir iš Saldenės kaimo. Jis pats išardė pastolius, pakrovė, tačiau jų nevežė. Kriaučiūnų gatvėje ir Saldenės kaime surinko visus pastolius. Pastolių liko Salotės gatvėje esančiame objekte. Darbui vadovavo direktorius A. J.. Liudytojui teko dirbti ir Padekaniškių kaime, prie namo pamatų su rūsiu. Tepė ten hidroizoliacinę medžiagą.
Liudytojas A. K. parodė, kad A. J. visiškai nepažįsta. Liudytojas yra UAB „A. S.“ direktorius. Į jį kreipėsi M. K. dėl to, kad pateikti pasiūlymą jo namo pamatų įrengimui. M. K. paprašė suskaičiuoti jo namo pamatų įrengimo kainą, pateikti pasiūlymą. Liudytojas pasiūlė kainą, bet kaina turbūt buvo per didelė ir toliau santykiai nesiplėtojo. Po to M. K. kreipėsi 2012 m. žiemą. Paprašė įforminti tą pasiūlymą. Kai M. K. pirmą kartą kreipėsi, tai buvo nuvažiavę į namo statybos vietą, ten buvo tik žemės sklypas. Jo (A. K.) įmonė siūlė virš 40000 Lt už darbų atlikimą. Stengėsi skaičiuoti kiek įmanoma pigiau. Į 40000 Lt sumą buvo įtraukti šie darbai: polių gręžimas, betonavimas, kitaip tariant pamatų betonavimo darbai. Antrą kartą M. K. papasakojo savo situaciją, jis kreipėsi dėl sąmatos sudarymo. Jam buvo paskaičiuota. Skaičiuodamas rėmėsi prašymu, ką reikia atlikti, nurodė medžiagas, kurios yra naudotinos tokiems pamatams. Kiekvienais metais vis skirtingai tą patį galima paskaičiuoti. Skaičiavo pagal 2011 m. kainas. Įtraukė medžiagas, statybinių darbų įkainius. Tai yra darbo atlikimas su medžiagomis ir su mokesčiais. 2011 m. kubinis metras betono kainavo pigiau nei 312 Lt. Buvo nuvykęs pažiūrėti pastatyto namo pamatų. Pamatai buvo po žeme, todėl sunku buvo juos įvertinti. Reikia daryti ekspertizes norint patikrinti. Jis važiavo tam, kad darant skaičiavimus būtų žinoma, kokios medžiagos buvo naudotos. Kokia buvo ten panaudoto betono klasė, nežino. Suskaičiavo, kad pamatus UAB „A. S.“ būtų padariusi už 41256,21 Lt. Į šitą kainą pamatų apšiltinimas neįeina. Kiek jam tenko susidurti, tai dauguma statybininkų skaičiuoja mažesnes kainas, o po to pradeda didinti. Jų įmonė stengiasi suskaičiuoti galutinę kainą, kad klientui nebepabrangtų, o geriausiu atveju atpigtų.
Nukentėjusysis M. K. parodė, kad viskas prasidėjo nuo rekomendacijų. Apžiūrėjo A. J. statomą namą. Darbas virė, iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad dirba atsakingai. Su A. J. susiskambino, susitiko, pakalbėjo. Reikėjo pradėti statybas. Įtarimai pradėjo kilti po to, kai buvo užlieti pamatai. Pasakė, kad daugiau kainuos. Kai pamatai kurį laiką pastovėjo, toliau darbai nevyko. Tada pradėjo domėtis, kad ne jam vienam neatliekami darbai. A. J. jam sakydavo, kad reikia palaukti. Būdavo sutariamos datos, ateidavo ta data, bet darbai nevykdavo. Klausdavo A. J., kodėl nevyksta darbai, tai sakydavo, jog kitur reikia pabaigti. Kituose objektuose taip pat sustojo darbai. A. J. sakė, kad reikia palaukti. Pamatai stovėjo, jie nebuvo užkasti, todėl vanduo juos išplovė, atsirado žala. A. J. prisistatė kaip UAB „S.“ vadovas. Pirmose nuotraukose atsispindi tai, kas buvo padaryta, tai yra namo pamatai, kuriuos padarė A. J.. Nuotraukoje matyti, kad išlieti monolitiniai pamatai. Kai A. J. minėjo apie betono kiekį, tai betono kiekis skiriasi vien dėl to, kad pagal projektą turėjo būti nemonolitiniai pamatai. A. J. įtikino jį, kad monolitiniai pamatai bus pigiau. Ketvirtoje nuotraukoje matyti jau pastatytas namas. Buvo sutarta, kad A. J. iki tokio užbaigtumo lygio ir turėjo padaryti. Nuotraukose matyti, kad perdengimo nėra padaryta. Darbus baigė praktiškai savo rankomis su artimųjų pagalba. Civilinį ieškinį apskaičiavo „A. S.“ pagalba. Paskaičiavimai yra byloje. „A. S.“ paskaičiavo už kiek jie būtų padarę tą dieną, t. y. 41256,21 Lt. Iš 92000 Lt (tiek buvo perduota A. J.) atėmus 41256,21 Lt, gaunasi patirta žala. Su A. J. buvo sutarta ženkliai mažesnė pinigų suma už pamatus. A. J. nesiėmė veiksmų, kad atlyginti žalą. Su juo bendravo tik tiek, kiek teko susitikti ikiteisminiame tyrime. Palaiko savo civilinį ieškinį 50743,79 Lt sumai ir prašo jį priteisti.
Iš 2011-08-25 UAB „S.“ administratoriaus UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“ pareiškimo, matyti, kad UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) 2010-08-11 nutartimi Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2010-12-02 d. Bendrovės bankroto administratoriumi paskirta UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“. Taip pat iš pateikto pareiškimo matyti, kad UAB „S.“ direktorius A. J. bankroto administratoriui neperdavė bendrovės kasoje buvusių piniginių lėšų bei iš UAB „P.“ pagal 2009-10-30 pastolių nuomos sutartį Nr.09/10/30 gautų 183 kv.m. pastolių (tomas 1, b.l. 21-36).
Iš civilinės bylos Nr.B2-2901-232/2011 prijungtų dokumentų matyti, kad 2011-01-05 priėmimo-perdavimo aktu A. J. perdavė bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui bendrovės „S.“ buhalterinius dokumentus. Iš 2011-08-29 Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad A. J. bankroto administratoriaus prašymu buvo skirta bauda už tai, kad jis ne kartą ragintas bankroto administratoriui neperdavė didelės vertės bendrovės turto (tomas 2, b.l. 24-27).
Iš VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2011-11-05 rašto Nr.IJ(12.5.1.24.)-30312, kuriuo pateikti dokumentai susiję su UAB „S.“ matyti, kad nuo 2008-10-03 vieninteliu bendrovės „S.“ akcininku buvo A. J., jis nuo to laiko buvo paskirtas ir bendrovės direktoriumi. Vilniaus apygardos teismo 2010-08-11 nutartimi (t 2., l.148-149) UAB „S.“ iškelta bankroto byla, kuri Lietuvos apeliaciniam teismui 2010-12-02 nutartimi (t.2, l. 144-147) atmetus ieškovų skundus įsiteisėjo (tomas 2, b.l. 28-29, 95-171).
Iš 2012-07-09 iš FNTT prie VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr.–5-1-/98 dėl „S.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (tomas 4,b.l. 1-168), matyti, kad bendrovės direktoriumi buvo A. J., kuris po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui neperdavė materialinių vertybių - 96 vnt. pašto dėžučių 3 728,64 litų vertės (b.l. 5-13, 37) ir kasoje buvusių piniginių lėšų – 272 723,44 litų, iš kurių: 95 122,11 Lt buvo kasoje bendrovės bankroto diena - 2010-12-02; 151 677,76 litai buvo gauta iš atskaitingų asmenų, 29 001,33 litai buvo gauta iš bendrovės skolininkų už parduotą produkciją 2010-12-03 – 2010-12-14 laikotarpiu. Taip pat A. J. negrąžino bendrovei ir neperdavė bankroto administratoriui piniginių lėšų – 1 411,60 Lt bei nepateikė jų panaudojimą pateisinančių dokumentų, kurios jam buvo išmokėtos pagal avansinę apyskaitą (b.l. 5-13, 43-107).
Be to, atliekant bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad 2009-10-30 tarp UAB „P.“ (nuomotojo), atstovaujamos direktoriaus V. A. ir UAB „S.“ (nuomininkas), atstovaujamos direktoriaus A. J. buvo sudaryta pastolių nuomos sutartis Nr.09/10/30, pagal kurią 2010-08-02 nuomininkui, atstovaujamam A. J., buvo perduota 239 kv.m. (13778,80 Lt) pastolių. Bendrovei „P.“ buvo grąžinta tik dalis pastolių - 56 kv.m., kita dalis pastolių -183 kv.m. nuomininkui negrąžinti ir neperduoti bankroto administratoriui (b.l. 5-13,18-21).
Iš 2011-10-30 M. K. pareiškimo ir jo priedų, t.y. pakvitavimų apie piniginių lėšų gavimą, matyti, kad M. K. laikotarpiu nuo 2011-05-25 iki 2011-08-08 A. J. per aštuonis kartus namo statybai sumokėjo 92 000 litų (tomas 1, b.l.10-18, tomas 5, b.l. 82-92).
Iš 2009-10-30 UAB „P.“ (nuomotojo), atstovaujamos direktoriaus V. A. ir UAB „S.“ (nuomininkas), atstovaujamos direktoriaus A. J. sudarytos pastolių nuomos sutarties Nr.09/10/30 matyti, kad nuomininkas sutarties 5.2 p. įsipareigojo nepernuomoti turto be raštiško nuomininko sutikimo (tomas 4, b.l.18).
Iš 2011-02-15 Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad UAB „P.“ įtraukta į trečios eilės kreditorių sąrašą su 26 324,06 Lt kreditoriniu reikalavimu (tomas 2, b.l. 12-13).
Iš 2012-12-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. K. pateikė UAB „A. S.“ sudarytą pagal 2011-m. gegužės mėn. kainas Padekaniškių km., sklypas 12, Vilniaus raj., pamatų betonavimo darbų ir naudojamų medžiagų lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, kad nurodytiems pamatams pasatyti medžiagų ir darbų kaina yra 41 256,21 Lt (tomas 1, b.l. 56-58).
Iš 2012-03-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. K. pateikė namo Padekaniškių km., sklypas 12, Vilniaus raj., atliktų pamatų betonavimo darbų nuotraukas (tomas 3, b.l. 99-100).
Konstatuojant, kad veikos šioje byloje kvalifikuotos teisingai, pažymėtina, jog turto iššvaistymo objektas – visų formų nuosavybė. Šios nusikalstamos veikos dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, buvęs jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu. Šioje byloje kaltininkas iššvaistė jam nuomos sutarties pagrindu patikėtą ir jo žinioje esantį turtą – kitos įmonės pastolius. Turto vertė 12 519,02 Lt. Šis turtas iššvaistytas netiesiogine tyčia, nes kaip parodė kaltininkas, savo veika jis nesiekė tokių padarinių, t. y. dalies išsinuomotų pastolių praradimo, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, nes nepasirūpino paliktų prie objektų pastolių apsauga bei priežiūra. Turto pasisavinimo objektas – taip pat visų formų nuosavybė. Dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja darbo ar sutartinių santykių pagrindu. Turto pasisavinimas – tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu (užvaldomas). Svetimo turto pasisavinimas – materialioji nusikalstos veikos sudėtis, būtina turtinės žalos atsiradimom sąlyga. Subjektyviai nusikalstamos veikos pusei būdinga tiesioginė tyčia. Asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą, daro teisėtam turto savininkui ar valdytojui žalą. Pasisavinamas turtas yra didelės vertės, kai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL. Turto pasisavinimas yra tuomet, kai kaltininkas jam patikėtą ir jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę netyčia neatlygintinai paverčia savo turtu ir ima elgtis su turtu kaip nuosavu bei tuo padaro žalos tikrajam turto savininkui. Taip pat šios nusikalstamos veikos esmę sudaro ir tai, kad atskirais atvejais kaltininkas piktnaudžiauja savo turimais įgaliojimais svetimo turto atžvilgiu ir tokiu būdu tą turtą neteisėtai paverčia savuoju turtu. Turto iššvaistymui būdinga tai, kad kaltininkas jo žinioje esantį turtą neteisėtai ir neatlygintinai perduoda tretiesiems asmenims. Kaltinamasis A. J., turėdamas savo žinioje UAB „P.“ turtą, nepaisydamas bendrovės UAB „P.“ direktoriaus reikalavimų šį turtą grąžinti, tą turtą toliau naudojo savo reikmėms, o vėliau nesiėmė jokių priemonių tam turtui išsaugoti. Nesaugomas turtas buvo paliktas įvairiuose statybiniuose objektuose. Akivaizdu, kad kaltininkas suprato, jog šis turtas gali būti prarastas. UAB „P.“ direktoriaus reikalavimu kaltinamasis A. J. grąžino tik 56 kv. m. pastolių, o likusių pastolių, kurių buvo 183 kv. m. ir kurių vertė buvo virš 12000 Lt, negrąžino. Tiek liudytojų, tai yra UAB „P.“ direktoriaus parodymai, paties A. J. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina tai, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Nusikalstama veika dėl UAB „S.“ turto iššvaistymo, viso 276 452,08 Lt, įrodyta paties A. J. prisipažinimu, kita bylos medžiaga. Specialistų išvada nustatyta neteisėtai pasisavinto turto dalis. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad bendrovėje visus finansinius reikalus sprendė būtent kaltinamasis A. J., būtent jis buvo atsakingas už tą turtą. Kaltinamasis A. J. paaiškino, kad turtą, pinigines lėšas panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Kaltininkas tai darė sąmoningai, suvokdamas, kad bendrovės piniginių lėšų naudoti savo asmeninėms reikmėms neturi teisės.
Nusikalstama veika dėl M. K. piniginių lėšų pasisavinimo įrodyta. Nustatyta, kad A. J. iš nukentėjusiojo M. K. buvo gavęs 92000 Lt. Su nukentėjusiuoju M. K. buvo detaliai aptaręs kaip tos piniginės lėšos turėtų būti panaudotos, t. y. buvo sutarta, kad 30000 Lt bus skirta pamatų statybai, o likusi dalis - namo statybai. Šitų susitarimų A. J. kilus konfliktui su nukentėjusiuoju M. K. nesilaikė ir jo perduotas lėšas, tai yra dalį lėšų virš 50000 Lt panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Byloje pareikštas nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas.
Tokiu būdu, aukščiau išdėstytais įrodymais byloje neginčijamai nustatyta, kad A. J. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. UAB „P.“ 12 519,02 Lt vertės turtą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 184 str. 1 d.
Taip pat A. J. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. būdamas UAB “S.” direktoriumi, turėdamas pareigą perduoti bankrutuojančios įmonės turtą bankroto administratoriui, šio turto neperdavė, o panaudojo asmeninėms reikmėms, tokiu būdu pasisavino viso turto už 276 452, 08 Lt. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 183 str. 2 d.
Taip pat jis pasisavino nukentėjusiojo M. K. 50743,79 Lt vertės turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d. Veika kvalifikuota teisingai.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo M. K. ieškinys 50743,79 Lt sumai. Kad žalą tokioje apimtyje padarė nukentėjusiajam pripažįsta ir pats kaltininkas A. J.. Žala iki šiol neatlyginta.
UAB „P.“ civilinio ieškinio nereiškė.
BUAB „S.“ bankroto administratorius civilinio ieškinio nereiškė, nes civilinio ieškinio klausimą išsprendė civilinio proceso metu. 2012-04-11 Vilniaus apygardos teismo sprendimu BUAB „S.“ naudai priteista iš A. J. 274135,04 Lt. Šio sprendimo pagrindu tarp bankrutuojančios bendrovės administratoriaus ir A. J. 2012-11-14 buvo sudarytas susitarimas dėl sprendimo vykdymo, kuriuo A. J. įsipareigojo į bankrutuojančios bendrovės sąskaitą kiekvieną mėnesį mokėti po 500 litų (tomas 3, b.l. 55-56, 125, 131).
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
A. J. yra teistas. 2010 07 26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad jis tyčia pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. apie tai, kad pinigų gavimo raštelius pasirašė ne jis ir davė apie tai melagingus parodymus. Kaip matyti iš šios bylos fabulos, motyvas duoti tokius melagingus parodymus buvo tai, kad A. J. buvo įsiskolinęs už neatliktus statybos darbus nukentėjusiajam N. P.. Šiuo metu A. J. teisiamas už kelių nusikalstamų veikų padarymą: už nesunkų nusikaltimą ir už du sunkius nusikaltimus. Nusikaltimai yra tyčiniai. Nukentėjusiajam M. K. padaryta didelė žala nėra atlyginta bent iš dalies. Teismas pažymi, kad LR BK 183 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo atidėjimas už sunkius nusikaltimus negalimas. Kaip matyti teistumas su laisvės atėmimu nesusijusia bausme, t. y. bauda, teigiamos įtakos kaltininko A. J. elgesiui nepadarė. Nors A. J. ir jo gynėja prašo nuteisimo atveju taikyti LR BK 54 str. 3 d., teismas pažymi, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nusikalstimai keli, du iš jų sunkūs, žala vienu iš jų visiškai neatlyginta, asmuo anksčiau teistas. Atsižvelgiant į lengvinančią atsakomybę aplinkybę A. J. skirtinos žemesnės nei vidurkis, bausmės.
Nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. 50 743,79 Lt žala padaryta neteisėtais ir nusikalstamasi A. J. veiksmais, todėl iš jo priteistina nukentėjusiajam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 - 308 str., 310 str., 313 str.,
n usprendė:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 184 str. 1 dalyje ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 183 str. 2 dalyje (UAB „S.“ turto pasisavinimas) ir nuteisti jį 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 183 str. 2 dalyje (M. K. turto pasisavinimas) ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę A. J. paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.
Priteisti A. J. 50 743,71 Lt M. K. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo ir nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.