Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamųjų V. G., V. V. gynėjų bei kaltinamo juridinio asmens – Darbo partijos atstovo skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties, kuria kaltinamiesiems V. U. (V. U.), V. V., V. G., M. L. bei juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini)i paskirti valstybės gynėjai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme baudžiamojo byla, kurioje V. U., V. V., V. G., M. L. bei juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį ir kt., gauta 2008 m. balandžio 14 d. Byla, kurią sudaro 155 tomai iki teisminio nagrinėjimo, yra didelės apimties, apklaustinų asmenų sąraše – 330 asmenų. Kaltinamieji yra sudarę teisinės pagalbos sutartis su advokatais, tai yra kaltinamąjį V. U. gina advokatas V. Sviderskis, kaltinamąją V. V. – advokatas A. Petrauskas, kaltinamąjį V. G. – advokatas S. Juzukonis, kaltinamąją M. L. – advokatė R. Kurlavičienė, o kaltinamąjį juridinį asmenį Darbo partiją atstovauja advokatas V. Bužinskas.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje paskyrė valstybės gynėjus kaltinamiesiems V. U., V. V., V. G., M. L. bei juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini)i, motyvuodamas tuo, jog kaltinamojo teisė pasirinkti gynėją nėra absoliuti, jei kitomis priemonėmis neįmanoma užtikrinti nekliudomo, operatyvaus ir sąžiningo baudžiamojo proceso ir kaltinamųjų teisų bei jų teisėtų interesų gynimo. Todėl nagrinėjamoje byloje susidariusi situacija ne tik trukdo operatyviam bylos nagrinėjimui, bet ir pažeidžia asmens teisę, kad jo byla per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis būtų teisingai išnagrinėta (BPK 44 str. 5 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Kaltinamojo gynėjas skunde pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi BPK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes pastarasis straipsnis numato tik teismo teisę pripažinti gynėjo dalyvavimą būtinu. Tai daroma tokiu atveju, kai teismo nuomone, be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Būtinas gynėjo dalyvavimas reiškia tai, kad kaltinamąjį baudžiamajame procese būtinai turi ginti gynėjas, todėl BPK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas gali pasinaudoti tik kai ši sąlyga nėra tenkinama, t. y. kai kaltinamasis nėra ginamas gynėjo. BPK 51 straipsnio 2 dalis nenumato teismo teisės pripažinti, kad kaltinamąjį būtinai turi ginti daugiau, negu vienas gynėjas. Be to, akivaizdu, kad minėtos nuostatos numato tik teismo teisę pripažinti gynėjo dalyvavimą būtinu, tačiau net ir tokiu atveju kaltinamasis turi BPK 50 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę gynėją pasirinkti savo nuožiūra, atsižvelgiant į galimybę suformuluoti bendrą kaltinamojo ir gynėjo poziciją ir kitus kriterijus.

Kaltinamojo gynėjas pabrėžia ir tai, kad informavęs kaltinamuosius apie naujai paskirtus gynėjus teismas leido proceso dalyviams pasisakyti tik dėl to, ar yra norima naujuosius gynėjus nušalinti. BPK gynėjo nušalinimo institutą numato tik 49 straipsnis, kuriame nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas, nustatę, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones, turi teisę nušalinti gynėją. Minėtas straipsnis nenumato, kad teisę nušalinti gynėją turėtų pats kaltinamasis. BPK 57 straipsnis, kuris numato kaltinamojo nušalinimo teisę nustato, kad nušalinimas gali būti pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šių nušalintinų subjektų nėra gynėjo. Tad konstatuotina, kad teismas, klausdamas kaltinamųjų ar jie nori nušalinti gynėjus ir kelis kartus pabrėžtinai informuodamas, kad jokie kiti klausimai išskyrus nušalinimą nebus sprendžiami, pažeidė BPK nuostatas ir tuo pačiu užkirto galimybę kaltinamiesiems atsisakyti gynėjų BPK 52 straipsnio tvarka. Pažymėtina ir tai, kad dalis kaltinamųjų, įvertinę tai, kad teismas atsisakė leisti jiems susipažinti su gynėjais, ir atsižvelgdami į teismo leistą prašymo formuluotę, paprašė gynėjus nušalinti, tačiau teismas šių prašymų nesprendė.

Kaltinamosios gynėjas skunde nurodo, jog nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos gavimo teisme dienos iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos, bylos sudėtingumas ir nagrinėjamų veikų apimtis nepakito, nesikeitė ir jų kvalifikacija. Teismas, pradėdamas baudžiamosios bylos nagrinėjimą 2008 metais, nematė reikalo ir poreikio V. V. skirti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį gynėją. V. V. kartu su savo pasirinktu gynėju, kuris gynė ją ir ikiteisminio tyrimo metu, ruošėsi ir dalyvauja teismo paskirtuose posėdžiuose. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo konstatuota faktų, kad teismo posėdis negalėtų vykti dėl advokato A. Petrausko, kaip V. V. gynėjo, kaltės. Tokių duomenų nebuvimą patvirtina skundžiamos nutarties turinys, kurioje nė vienu žodžiu nėra užsiminta apie gynėjo A. Petrausko teikiamos gynybos neužtikrinimą jo ginamajai V. V..

Kaltinamosios gynėjas taip pat nurodo, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c) papunktyje, BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė gintis pačiam ar per jo pasirinktą gynėją, o teismas tai privalo užtikrinti (BPK 45 str.). BPK 50 straipsnio 2 dalis taip pat nurodo, jog asmuo turi teisę pasikviesti ir pasirinkti sau tinkamą gynėją. V. V. yra pasirinkusi sau gynėją, sudariusi su juo teisinės pagalbos sutartį ir realiai tuo naudojasi. V. V. bylos nagrinėjimo metu nėra teismui pareiškusi, kad jai nėra suteikiama būtina gynyba ar ji yra nepakankama. Tokių duomenų nėra nustatęs ir bylą nagrinėjantis teismas.

Gynėjas teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą, vienu ar kitu klausimu, privalo tai spręsti individualiai kiekvieno iš kaltinamųjų atžvilgiu, įvertinant kiekvieno kaltinamojo ir jo pasirinkto advokato santykius ir jų procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu. Tik nustačius, jog advokatas neužtikrina ginamajam teisinės pagalbos, teismas privalo pasiūlyti kaltinamajam pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, tik tada teismas privalo nustatyta tvarka paskirti gynėją (BPK 50 str. 4 d.). Advokato A. Petrausko procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu ir faktinės bylos aplinkybės, neduoda pagrindo teismui daryti išvadą, jog jo ginamajai V. V. teikiamos gynybos paslaugos pažeidžia jos teises į operatyvų ir tinkamą bylos nagrinėjimą.

Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog V. V., 2012 m. vasario 27 d. sužinojusi, kad skundžiama teismo nutartimi jai paskirtas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis gynėjas, šio advokato paslaugų atsisakė ir kategoriškai atsisakė apmokėti jo teikiamas paslaugas. Be to, pažymi, jog Lietuvos Respublikos Prezidentė 2012 m. vasario 28 d. pateikė Lietuvos Respublikos Seimui BPK 50 straipsnio pakeitimo projektą, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo paskyrimo asmeniui, kai yra pagrindas manyti, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiką, o asmens pasirinkto gynėjo nedalyvavimas procese kliudo nagrinėti bylą. Toks BPK 50 straipsnio pakeitimo pateikimas liudija, jog iki šiol tai įstatymiškai nebuvo reglamentuota ir BPK normos neleido teismui to daryti.

Kaltinamojo gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė, kokią reikšmę kitų kaltinamųjų advokatų veiksmai turėjo juridinio asmens atstovavimui baudžiamajame procese, t.y. teismas nenurodė priežastinio ryšio kaip fizinių asmenų galimybės darė įtaką juridinio asmens atstovavimui baudžiamojoje byloje.

Gynėjas analizuoja skundžiamos nutarties turinį ir teigia, jog Vilniaus apygardos teismas supainiojo fizinio asmens, t.y. gynėjo advokato, ir juridinio asmens atstovo skyrimo pagrindus – BPK 50 straipsnis, 51 straipsnis sprendžia gynėjo baudžiamajame procese pasirinkimo ir skyrimo klausimus, tuo tarpu įgalioto atstovo, tame tarpe ir juridinio asmens atstovo klausimai, sprendžiami BPK 55 straipsnio ir 388 straipsnio pagrindais ir tvarka. Pagal BPK 55 straipsnio 2 dalį įgaliotu atstovu gali būti advokatas, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesus. Juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas arba advokatas. Pagal BPK 55 straipsnio 3 dalį įgaliotam atstovui leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas – nutartį. Pagal BPK 388 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima nutarimą pripažinti asmenį juridinio asmens atstovu. Jokių galimybių paskirti įgaliotą juridinio asmens atstovą, nesant juridinio asmens įgaliojimo, baudžiamojo proceso įstatymai nenumato. Šis apribojimas yra logiškas, kadangi pagal BPK 56 straipsnio 1 dalį ir 388 straipsnio 4 dalį įgaliotas atstovas baudžiamajame procese naudojasi įtariamojo ir kaltinamojo teisėmis, numatytomis BPK 21 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje. Jau vien ta aplinkybė, kad įgaliotas įtariamojo atstovas turi teisę duoti paaiškinimus dėl pareikštų jam įtarimų bei kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių nesudaro ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui galimybių paskirti įgaliotą atstovą nesuderinant su įtariamuoju ar kaltinamuoju. Atkreipia dėmesį, kad skirtingai negu įgaliotas atstovas, gynėjas baudžiamajame procese tokiomis teisėmis nesinaudoja.

Darbo partijos atstovas nagrinėjamoje byloje pripažintas 2006 m. birželio 29 d. prokuroro nutarimu, remiantis 2006 m. birželio 27 d. Darbo partijos prezidiumo protokolu bei įgaliojimu atstovauti Darbo partiją. Pagal BPK 55 straipsnio 3 dalį tik atstovaujamas asmuo bet kuriuo metu gali atsisakyti atstovo paslaugų arba pasirinkti kitą atstovą. Pagal BPK 388 straipsnio 3 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę paskirti juridinio asmens atstovą tik tuo atveju, jeigu juridinis asmuo pasirenka netinkamą atstovą arba nepaskiria jo visai. Akivaizdu, kad tokia teisė numatyta tik šiais atvejais ir tik ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamojo juridinio asmens atstovas pažymi, jog 2012 m. vasario 29 d. Darbo partijos prezidiumas nutarimu nesuteikė teismo nutartimi paskirtai juridinio asmens Darbo partijos atstovei jokių įgaliojimų. Šiuo pagrindu yra pateiktas advokatės V. Mikutavičienės prašymas dėl nusišalinimo.

Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamasis V. G. ir jo gynėjas bei kaltinamojo juridinio asmens atstovas prašė skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Kaltinamųjų gynėjų bei kaltinamojo juridinio asmens atstovo skundai netenkinami.

BPK 50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskirti gynėją. Pagal šią dalį gynėjas yra paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Naujo gynėjo paskyrimas netrukdo bylos procese dalyvauti asmens anksčiau pasirinktam gynėjui.

Vilniaus apygardos teismas, paskirdamas kaltinamiesiems valstybės teisinę pagalbą teikiančius gynėjus, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kaltinamojo teisė pasirinkti gynėją nėra absoliuti, jei kitomis priemonėmis neįmanoma užtikrinti nekliudomo, operatyvaus ir sąžiningo baudžiamojo proceso ir kaltinamųjų teisių bei jų teisėtų interesų gynimo. Nagrinėjamoje byloje susidariusi situacija ne tik trukdo operatyviam bylos nagrinėjimui, bet ir pažeidžia asmens teisę, kad jo byla per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis būtų teisingai išnagrinėta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvai yra pakankami atmesti kaltinamųjų gynėjų bei kaltinamojo juridinio asmens atstovo prašymus panaikinti skundžiamą nutartį. Iš pateiktos baudžiamosios bylos matyti, jog byla teisme gauta 2008-04-14, 2011-10-17 pradėtas įrodymų tyrimas, 2011-12-12 numatytos liudytojų apklausos, tačiau iki skundžiamos nutarties priėmimo jos nebuvo pradėtos dėl kaltinamojo V. G. teisinės pagalbos sutarties nutraukimo su jo gynėju advokatu V. Kaupu. Be to, teisiamieji posėdžiai ne kartą buvo atidedami ar daroma pertrauka dėl gynėjų nedalyvavimo bei gynėjų teisinės pagalbos sutarties nutraukimo su kaltinamaisiais bei naujai įstojusių į bylą gynėjų susipažinimo su bylos medžiaga, o būtent: 2011-09-26 kaltinamajai M. L. nutraukus susitarimą dėl teisinių paslaugų su advokatu L. Gasiūnu, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2011-10-17, įpareigojant kaltinamąją iki 2011-10-03 teismui pateikti dokumentus apie sudarytą susitarimą su kitu gynėju; 2011-10-17 teisiamajame posėdyje naujai paskirta kaltinamosios M. L. advokatė pateikė teismui prašymą, jog šis skirtų laiko susipažinti su nagrinėjama baudžiamąja byla iki 2012-01-27, tačiau teismas šio prašymo netenkino motyvuodamas tuo, jog kiti teisiamieji posėdžiai yra numatyti gruodžio mėnesiui, todėl gynėja turės daugiau nei vieną mėnesį laiko susipažinti su nagrinėjama byla; 2011-12-12 buvo numatyta liudytojų apklausa, tačiau advokatui V. Kaupui nutraukus teisinės pagalbos sutartį su kaltinamuoju V. G. paskelbta pertrauka iki 2012-01-30, V. G. įpareigotas iki 2011-12-27 susirasti kitą gynėją, naujai paskirtam gynėjui suteiktas mėnesio laikas susipažinti su baudžiamąja byla, kaltinamasis V. G. įspėtas pagal BPK 50 straipsnio 4 dalį; 2012-01-30 teisiamajame posėdyje patenkinus naujo kaltinamojo gynėjo S. Juzukonio prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes advokatas nenuspėjo susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija nutarė, jog kito teisiamojo posėdžio metu bus svarstoma dėl valstybės gynėjo paskyrimo, kuris įstotų į bylą ir būtų susipažinęs su bylos medžiaga. Tokiu atveju, jei kiti kaltinamieji atsisakytų savo gynėjų, byloje būtų valstybės gynėjas, kuris būtų susipažinęs su byla ir užtikrintų tinkamą gynybą, kad procesas nenutrūktų ir jį galima būtų tęsti toliau; į 2012-02-20 teisiamąjį posėdį neatvykus kaltinamosios M. L. gynėjai advokatei R. Kurlavičienei, byloje paskelbta pertrauka iki 2012-02-27 ir priimta skundžiama nutartis.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje įstatymu siekiamų tikslų negalima užtikrinti tik kaltinamiesiems sudarius teisinės pagalbos sutartį su pasirinktais gynėjais ir tokiu būdu realizuojant jų teisę į gynybą. Baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi proceso greitumo, procesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo principai. Greitumo reikalavimas įpareigoja tiek teisėsaugos pareigūnus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau. Greitai tiriant bei nagrinėjant bylas patenkinamas visuomenės interesas, kad teisingumas būtų įvykdomas ir teisinė santarvė, kiek įmanoma, būtų atkuriama praėjus kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo. Todėl, paliekant galioti skundžiamą teismo nutartį, siekiama bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką ir užkirsti kelią bylos vilkinimui. Pažymima, jog naujo gynėjo paskyrimas netrukdo bylos procese dalyvauti asmens anksčiau pasirinktam gynėjui. Taip pat pažymima, jog paskyrus valstybės teisinę pagalbą teikiantį gynėją juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini)i, BPK 388 straipsnio 3 dalies nuostatos nebus pažeistos, kadangi be valstybės atstovo procese dalyvaus ir atstovas, kuris juridinio asmens yra įgaliotas dalyvauti procese.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kaltinamojo V. G. gynėjo skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismo naujai paskirtas gynėjas netinkamai atliko pareigas 20r12 m. vasario 27 d. teisiamojo posėdžio metu bei dėl netinkamai realizuotos nušalinimo teisės, nėra skundžiamos nutarties dalykas, todėl dėl šių kaltinamojo gynėjo skundo argumentų nėra pasisakoma. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamojo juridinio asmens atstovas skunde nepagrįstai prašo panaikinti ir 2012 m. vasario 21 d. nutartį (skunde klaidingai nurodoma 2012 m. kovo 31 d. nutartis), nes teismo nutartys dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktų advokatų, nėra skundžiamos.

Motyvuojamoji dalis

Dėl šių motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamųjų V. G. ir V. V. gynėjų bei kaltinamojo juridinio asmens Darbo partijos atstovo skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.