Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-391-255/2015

Teisėja L. Venckuvienė Proceso Nr. 1-04-2-00126-2015-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.; 2.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2015 m. gruodžio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Editos Lapinskienės, Daliaus Jocio, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., ir nuteista pagal BK 178 str. 2 d. 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. S. paskirta galutinė bausmė – 26 (dvidešimt šešių) parų areštas. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., BK 65 str. 2 d., nuosprendžiu paskirta arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 6 MGL dydžio (225, 90 Eur) bauda, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-03 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalis, ir J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 26 (dvidešimt šešių) parų areštas ir 6 MGL dydžio (225, 90 Eur) bauda. Nustatyta arešto bausmės pradžią kaltinamajai skaičiuoti nuo faktinio jos sulaikymo dienos. Taip pat nustatyta J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintas visiškai, iš kaltinamosios J. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistas 23,16 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteista už tai, kad atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: tai yra J. S. 2015 m. kovo 3 d. 15.25 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybinės salės, adresu (duomenys neskelbtini) g. 8, Klaipėdos m., atvirai, matant pardavėjai ir apsaugos darbuotojui, pagrobė vieną butelį 0,7 litrų talpos degtinės „Koskenkorva Vodka“ 11,58 Eur vertės ir vieną butelį 1 litro talpos degtinės „Koskenkorva Vodka“ 11,58 Eur vertės ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjusi už prekes. Taigi J. S. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 23,16 Eur.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti ir bausmės vykdymą atidėti. Prokurorė teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama nuteistosios kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistoji prašo atidėti bausmės vykdymą, nes turi sveikatos problemų ir nori pradėti gydytis. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas J. S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad J. S. padaryta veika yra tyčinio pobūdžio, priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, kad J. S. teista, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Teismas įvertino ir tai, jog nusikaltimo padarymo metu nedirbo, nuosprendžio priėmimo metu taip pat niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nusikaltimo padarytos žalos ar jos dalies neatlygino, keletą kartų bausta administracine tvarka. Taip pat teismas atsižvelgė į J. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nurodė esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertino savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus bei paskirtį, pirmosios instancijos teismas J. S. už nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė arešto bausmę, mažesnę nei numatytas šios bausmės vidurkis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajai J. S. už apysunkį nusikaltimą 39 parų arešto bausmę ir pagal BK 64¹ str. sumažinęs ją vienu trečdaliu ir nustatęs 26 parų arešto bausmę bei šią paskirtą bausmę subendrinęs su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, 6 MGL dydžio (225, 90 Eur) bauda, ir paskyręs galutinę subendrintą bausmę – 26 (dvidešimt šešių) parų areštą ir 6 MGL dydžio (225, 90 Eur) baudą tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, todėl pripažinti paskirtą bausmę per griežta, ją švelninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliantė ir jos gynėja prašo bausmės vykdymą atidėti, nes apeliantei reikia gydytis. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios šio įstatymo nuostatos teismų praktikoje aiškinamos taip, kad net ir esant BK 75 str. 1 d. nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kad sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistosios asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie teistumą, nuteistoji kartą teista, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors BK 75 str. nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). Pažymėtina, kad S. S. linkusi daryti nusikalstamas veikas, legaliai nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, keletą kartų bausta administracine tvarka dėl vagysčių iš parduotuvių ir kitų įstaigų, todėl galima pagrįstai manyti, kad savanaudiškų nusikaltimų darymas yra vienas iš jo pragyvenimo šaltinių. Tai rodo, jog jos antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistosios susiformavusį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią. Tokios aplinkybės rodo, jog nuteistoji linkusi nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojinga, o jos siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų, todėl manytina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be tolimesnio realaus bausmės atlikimo.

Konstatuotina, kad byloje nustatytos ir nuteistąją apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. S. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistosios asmenybė neleidžia mažinti jai paskirtos bausmės trukmės ar taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl J. S. kaltės, tinkamai kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką, pagrįstai jai paskyrė arešto bausmę ir priteisė turtinę žalą. Nuteistosios apeliacinio skundo argumentai dėl sveikatos problemų nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo, bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios J. S. apeliacinį skundą atmesti.