Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rosteka“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš skundžiamame nutarime nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮDUTP) 62 straipsnio 2² dalį laikotarpiu nuo 2020-07-08 iki 2020-12-04, t. y. nuo minėtų užsieniečių įdarbinimo iki Migracijos departamentas jiems išdavė naujus leidimus gyventi Lietuvoje, susijusius su darbu UAB „Rosteka“. Už šį pažeidimą skundžiamu nutarimu pareiškėja buvo nubausta pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, numatantį, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina užsienietį, nesilaikydamas ĮDUTP 62 straipsnio 2² dalyje nustatytų sąlygų.

Vertinant paskirtos nuobaudos teisėtumą, būtina akcentuoti, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 5 punktu tik 2021-06-08 Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymu, kurio pakeitimai įsigaliojo 2021-06-15. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2020-07-08 iki 2020-12-04 UĮ 57 straipsnio 1 dalyje nebuvo nuostatos, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina užsienietį, nesilaikydamas ĮDUTP 62 straipsnio 2² dalyje nustatytų sąlygų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti. Teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Iš konstitucinių teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų kyla draudimas nustatyti ankstesnę teisės akto įsigaliojimo datą, nei tas teisės aktas paskelbiamas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pažeidimą padarė laikotarpiu nuo 2020-07-08 iki 2020-12-04, o UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas įsigaliojo tik 2021-06-15, negali būti konstatuojama, kad nuo 2020-07-08 iki 2020-12-04 pareiškėja padarė UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas.

Darant prielaidą, kad vis dėlto skundžiamu nutarimu UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimas buvo nustatytas teisėtai ir pareiškėjai teisėtai buvo paskirta nuobauda, pabrėžtina, kad asmens nubaudimas neapsiriboja tik UĮ 57 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija. Užsieniečius gali įdarbinti tik patvirtintos įmonės, kurios yra išbraukiamos iš patvirtintų įmonių sąrašų ir gali būti įrašytos praėjus tik daugiau nei vieneriems metams, jeigu buvo baustos už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas (ĮDUTP 631 str.). Taigi asmuo, padaręs UĮ 57 straipsnio pažeidimą, faktiškai baudžiamas ne tik bauda, tačiau ir 1 metus trunkančiu draudimu įdarbinti užsieniečius.

Pažymėtina, kad nurodytos faktinės aplinkybės aiškiai parodo, kad nors pareiškėja įdarbindama užsieniečius, kuriems leidimas gyventi Lietuvoje buvo išduotas darbui kitoje įmonėje, pažeidė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalį, tačiau nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad šis pažeidimas būtų ištaisytas – kreipėsi į Migracijos departamentą, kad minėtiems užsieniečiams būtų išduoti leidimai gyventi Lietuvoje, juos susiejant su darbu UAB „Rosteka“. Būtina pažymėti, kad po 2020-12-04 UAB „Rosteka“ buvo įdarbinta 315 užsieniečių ir jokių pažeidimų dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos nenustatyta. Tai rodo, kad bylai aktualus ĮDUTP 62 straipsnio 2² dalies pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio, atsitiktinis pažeidimas, o pareiškėja laikosi valstybės nustatytos tvarkos. Dėl formalaus, jokių pasekmių nesukėlusio pažeidimo pareiškėjai tektų itin didelės neigiamos pasekmės, nes vienus metus ji nebegalėtų naudotis užsieniečių darbo jėga, nors tokia teisė yra būtina prielaida įmonės veiklos vykdymui, kai susiduriama su vietinės darbo jėgos trūkumu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjai tenkančios neigiamos pasekmės neproporcingai viršija padarytą pažeidimą ir jo sukeltas pasekmes. Neproporcingos sankcijos prieštarauja vienam pagrindinių teisinės sistemos principų – teisingumui.

Atsakovė ir jos atstovas teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime į skundą (b. l. 18–21) nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėjo 2021-09-29 pavedimu Nr. 2018 ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus pateikta informacija, buvo pavesta atlikti patikrinimą UAB „Rosteka“ dėl galimų užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarkos pažeidimų.

Atliekamo patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja, pažeisdama Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 2² dalyje numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą (Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas), įdarbino įmonėje: 2020-07-09 trečiosios šalies Gruzijos pilietį tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju V. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris turėjo leidimą laikinai gyventi Nr. LT7496101, išduotą kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu; 2020-08-13 trečiosios šalies Gruzijos pilietį tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju L. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris turėjo leidimą laikinai gyventi Nr. LT7477717, išduotą kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu; 2020-08-13 trečiosios šalies Gruzijos pilietę tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoja N. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri turėjo leidimą laikinai gyventi Nr. LT7496770, išduotą kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu. Šiais veiksmais pareiškėja, būdama juridiniu asmeniu, pažeidė: UTPĮ 62 straipsnio (Užsieniečių įsidarbinimas) 2² dalį; UĮ 57 straipsnio (Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos) 1 dalies 5 punktą.

UĮ 57 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodoma, kad Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

Pažymėtina, kad iki 2021-06-08 už padarytą teisės pažeidimą, numatytą UTPĮ 62 straipsnio (Užsieniečių įsidarbinimas) 2² dalyje, buvo taikoma griežtesnė sankcija. Už padarytą tokį pat teisės pažeidimą UAB „Rosteka“ darbdavio įgaliotas asmuo – personalo vadovė L. K. būtų patraukta atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio (Nelegalus darbas) 1 dalį: už padarytus teisės pažeidimus, numatytus UTPĮ 62 straipsnio (Užsieniečių įsidarbinimas) 2² dalyje ir UĮ 56 straipsnio (Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį) l dalies 2 punkte.

ANK 95 straipsnio (Nelegalus darbas) 1 dalies sankcija užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Taip pat papildomai būtų patrauktas atsakomybėn juridinis asmuo UAB „Rosteka“ už padarytą teisės pažeidimą, numatytą UĮ 56 straipsnio (Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį) 1 dalies 2 punkte.

Atsakomybė už padarytą minėtą teisės pažeidimą buvo numatyta UĮ 56 straipsnio (Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį) 5 dalies 4 punkte: šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

2021-06-08 įsigaliojus naujiems UĮ pakeitimams, fiziniams asmenims, t. y. darbdaviui atstovaujančiam asmeniui – įmonės vadovui arba darbdavio įgaliotam asmeniui, atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį netaikoma. Juridiniams asmenims – darbdaviams atsakomybė sušvelninta ir iš UĮ 56 straipsnio (Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį) 5 dalies 4 punkto perkelta į UĮ 57 straipsnio (Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos) 3 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2021-06-08 įsigaliojus naujiems UĮ pakeitimams ir pasikeitus sankcijai už padarytus teisės pažeidimus, susijusius su užsieniečių įdarbinimo ir informavimo tvarka, UAB „Rosteka“ buvo taikyta kita teisės norma, kurios sankcijoje numatyta švelnesnė atsakomybė už padarytus teisės pažeidimus. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui buvo surašytas 2021-10-05, galiojant naujiems UĮ pakeitimams.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja 2021-11-15 su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2021-10-14 Nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20072 ir UAB „Rosteka“ administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 1–4).

Bylos duomenimis, UAB „Rosteka“ 2021-10-05 buvo surašytas nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 30–32) ir tą pačią dieną surašytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas, vadovaujantis UĮ 60 straipsnio 1 dalimi (b. l. 28–29).

2021-10-14 Nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20072 (b. l. 24–27) nustatyta, kad UAB „Rosteka“, atstovaujama įmonės direktoriaus E. P., įdarbino įmonėje trečiosios šalies Gruzijos piliečius: V. A., L. M. ir N. A., kurie turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, išduotus kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu. Pareiškėja yra darbdavė, kuriai Užimtumo įstatymo numatyta atsakomybė už užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, taikant ekonominę sankciją – baudą pagal UĮ 57 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjai už UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus pažeidimus, įvertinus lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskirta 600 Eur bauda.

Kaip matyti, minėtu nutarimu atsakovė, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija, pareiškėjai skyrė minimalią sankcijos numatytą (3 x 200 Eur) 600 Eur piniginę baudą už padarytą teisės pažeidimą, numatytą UĮ 57 straipsnio (Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos) 1 dalies 5 punkte.

Užimtumo įstatymo 57 straipsnio „Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos“ 1 dalis numato, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis: <...> 5 punktas: įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2² dalyje nustatytų sąlygų.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio „Užsieniečių įsidarbinimas“ 2² dalis reglamentuoja, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.

UĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad šiuo įstatymu nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės taikomos ir darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ir darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai (4 punktas).

UĮ 57 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

UĮ 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu.

Darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Darbdavys gali turėti vieną ar kelias darbovietes, tai yra darbdavio veiklą vykdančius struktūrinius organizacinius darinius (filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius, gamybinius, prekybinius ar kitos veiklos padalinius), kuriuose savo darbo funkcijas atlieka darbdavio darbuotojai. Jeigu juridinis asmuo turi kelias darbovietes, darbdaviu laikomas pats juridinis asmuo, išskyrus Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotą užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinį (filialą, atstovybę), kuris tokiu atveju yra laikomas darbdaviu. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis.

Taigi, pareiškėja, pažeisdama Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą (Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas), įdarbino savo įmonėje: 2020-07-09 trečiosios šalies Gruzijos pilietį tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju V. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris turėjo leidimą laikinai gyventi Nr. LT7496101, išduotą kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu; 2020-08-13 trečiosios šalies Gruzijos pilietį tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju L. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris turėjo leidimą laikinai gyventi Nr. LT7477717, išduotą kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu; 2020-08-13 trečiosios šalies Gruzijos pilietę tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoja N. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri turėjo leidimą laikinai gyventi Nr. LT7496770, išduotą kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu. Šiais veiksmais pareiškėja, būdama juridiniu asmeniu, pažeidė: UTPĮ 62 straipsnio (Užsieniečių įsidarbinimas) 2² dalį; UĮ 57 straipsnio (Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos) 1 dalies 5 punktą.

Kaip jau minėta, UĮ 57 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodoma, kad Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

Pažymėtina, kad iki 2021-06-08 už padarytą teisės pažeidimą, numatytą UTPĮ 62 straipsnio (Užsieniečių įsidarbinimas) 2² dalyje, buvo taikoma griežtesnė sankcija. Už tokį pat padarytą teisės pažeidimą UAB „Rosteka“ darbdavio įgaliotas asmuo – personalo vadovė L. K. būtų patraukta atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio (Nelegalus darbas) 1 dalį: už padarytus teisės pažeidimus, numatytus UTPĮ 62 straipsnio (Užsieniečių įsidarbinimas) 2² dalyje ir UĮ 56 straipsnio (Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį) l dalies 2 punkte.

ANK 95 straipsnio (Nelegalus darbas) 1 dalies sankcija užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Taip pat papildomai būtų patrauktas atsakomybėn juridinis asmuo UAB „Rosteka“ už padarytą teisės pažeidimą, numatytą UĮ 56 straipsnio (Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį) 1 dalies 2 punkte.

Atsakomybė už padarytą minėtą teisės pažeidimą buvo numatyta UĮ 56 straipsnio (Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį) 5 dalies 4 punkte: šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

2021-06-08 įsigaliojus naujiems UĮ pakeitimams, fiziniams asmenims, t. y. darbdaviui atstovaujančiam asmeniui – įmonės vadovui arba darbdavio įgaliotam asmeniui, atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį netaikoma. Juridiniams asmenims – darbdaviams atsakomybė sušvelninta ir iš UĮ 56 straipsnio (Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį) 5 dalies 4 punkto perkelta į UĮ 57 straipsnio (Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos) 3 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2021-06-08 įsigaliojus naujiems UĮ pakeitimams ir pasikeitus sankcijai už padarytus teisės pažeidimus, susijusius su užsieniečių įdarbinimo ir informavimo tvarka, UAB „Rosteka“ buvo taikyta kita teisės norma, kurios sankcijoje numatyta švelnesnė atsakomybė už padarytus teisės pažeidimus. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui buvo surašytas 2021-10-05, galiojant naujiems UĮ pakeitimams.

Teismas daro išvadą, kad baudos – ekonominės sankcijos skyrimo darbdaviui (pareiškėjai) procese teismas jokių esminių Užimtumo įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso reikalavimų pažeidimų nenustatė. Teismas pabrėžia, kad jokių esminių VAĮ, ANK, UĮ normų pažeidimų, kurie būtų pakankamu pagrindu panaikinti skundžiamą nutarimą, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas, skundžiamas nutarimas paliktas galioti, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Likusieji pareiškėjos, atsakovės ir jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rosteka“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.