Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

N. M. 2024 m. vasario 14 d. apie 08:07 val., (duomenys neskelbtini), įvykusio žodinio konflikto metu tyčia kaire ranka sugriebė nukentėjusiajam M. B. už gerklės, bei ją spausdamas ir laikydamas, pargriovė jį ant suoliuko, tuo sukeldamas nukentėjusiajam M. B. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais N. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis N. M. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos nepamena, bet buvo žiemos metas, apie 8 val. ryto, važiavo (duomenys neskelbtini) sveikatos kliniką. (duomenys neskelbtini) važiavo automobilis „Volvo“, kuris staigiai sustabdė, dėl ko jam taip pat reikėjo staigiai stabdyti, panaudoti garsinį signalą. Automobilis sustojo nuspaudęs raudonos spalvos stabdymo žibintus. Nežino, ar tai buvo automobilis europietiškas, ar amerikietiškas, bet žibintai buvo visi raudonos spalvos, nesimatė kairio rodomo signalo, nes jis taip pat buvo raudonos spalvos ir mirksėjo. Tuo metu nematė, ar mirksėjo, nes buvo nuspaustas stabdžio signalas. Iš galo taip pat sustojo automobilis, kuris panaudojo garsinį signalą, kad toliau „Volvo“ automobilis pravažiuotų. Kadangi nematė posūkio signalo ir nežinojo dėl kokios priežasties automobilis „Volvo“ sustojo, taip pat panaudojo garsinį signalą. Automobilio vairuotojas toliau stovėjo, todėl nusprendė išlipti ir paklausti, kas atsitiko, bet tuo metu automobilio vairuotojas suko į kairę ir įvažiavo į vidinį namo kiemą. Dviračių takas neišskirtas buvo, o buvo vientisas. Priešais šaligatviu ėjo M. B. su šuniuku, rodomaisiais pirštais rodė, kad sustotų į šoną. Taip ir padarė, sustojo ant dviračio tako. Pradžioje norėjo nueiti pas „Volvo“ vairuotoją ir paklausti, dėl kokios priežasties jis sustojo, bet jis jau buvo nuvažiavęs į vidinį kiemą ir dingo jam iš akiračio, todėl nusprendė nueiti prie vyriškio, kuris rodė sustoti ant šaligatvio. Priėjęs prie vyriškio, jis jau buvo nusiteikęs agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais jo atžvilgiu, klausė „lohas“, nematai, kad vyriškis nori važiuoti į vidinį kiemą. Paaiškino tą pačią priežastį, dėl ko nematė kairio posūkio signalo – automobilio raudonos spalvos stabdžio signalas degė per visą žibintą ir nesimatė mažo signalo, kuris taip pat mirksėjo raudonos spalvos. Vyriškis paaiškino, kad jo kiemas yra filmuojamas, kad dabar gaus baudą, nes automobilį pastatė ant dviračio tako. Tai išgirdęs nusprendė greičiau eiti prie automobilio ir jį patraukti, kadangi buvo važiuojamoji dalis ir šaligatvis. Vyriškis stojo jam skersai kelio ir taip apribodamas jo judėjimą, kad neišeitų į važiuojamąją kelio dalį, pečiu jį kliudė, bet ne su ta mintimi, kad sukeltų jam fizinį skausmą, o tiesiog, kad greičiau nueitų link automobilio. Įsėdęs į automobilį išvažiavo nesileidęs į jokias diskusijas su vyriškiu, nes matė, kad jis tiesiog nori toliau konfliktuoti. Nuvažiavęs į „(duomenys neskelbtini)“ kliniką atliko medicininę apžiūrą. Automobilį priparkavo leistinoje vietoje, grįžęs tuo pačiu adresu. Nuėjo pas vyriškį, nes kaip suprato, kad tai yra jo kiemas, nes įvardino, kad visas jo kiemas filmuojamas vaizdo kameromis. Toje vietoje yra parduotuvė, užėjęs pasibeldė ir pamatė tą patį vyriškį sėdintį prie kompiuterio, „Volvo“ vairuotoją, kuris įsukinėjo į kiemą, ir moterį, kaip vėliau paaiškėjo, kad yra M. B. žmona. Su savimi buvo atsinešęs viskio butelį, kurį turėjo automobilyje, tiesiog norėjo atsiprašyti dėl kilusio konflikto ir kad vaizdo įrašas nebūtų perduotas policijai dėl to, kad neleistinoje vietoje pastatė savo automobilį. Vyriškis jam tiesiog pasakė: „Pasiimk savo maišelį ir dink iš tenai.“ Suprato, kad vyriškis nelinkęs į susitaikymą, todėl pasiėmė maišelį ir išėjo. Vyriškis jį palydėjo, paklausė, dėl kokios priežasties atėjo. Pasakė, kad nebūtų perduotas vaizdo įrašas dėl ant dviračio tako pastatyto automobilio. Po poros mėnesių gavo pranešimą dėl neleistinoje vietoje pastatyto automobilio ir dėl šio pažeidimo sutinka, gailisi ir apmokėjo baudą. Po mėnesio ar dviejų gavo šaukimą į policiją dėl to, kad jam sukėlė fizinį skausmą ir dar įvardinti kiti dalykai, ko nebuvo. Dėl liudytojų – jie visi skirtingi, ir vienas liudytojas yra jo darbuotojas, kuris suinteresuotas liudyti jo naudai. Vėliau dar M. B. paminėjo, kad tos gyvenvietės seniūnas, o vienas liudytojas yra kaimynas, kuris taip pat jam yra pažįstamas ir taip pat yra suinteresuotas liudyti jo naudai. Tai jokių objektyvių įrodymų, kaip vaizdo įrašas, nėra užfiksuota, kad jis smaugė už gerklės ar jį pargriovė. Vaizdo įraše matosi, kaip „Volvo“ vairuotojas įvažiuoja į vidinį kiemą, dingsta iš akiračio, atstumas daugiau nei 80 metrų, ir jis įvardina, kad visą įvykį mato per galinio stiklo veidrodėlį. Mato jo fiziologinius požymius, kad jam yra ant kaklo tatuiruotė. Kad „Volvo“ rodytų posūkį, nematė todėl ir panaudojo garsinį signalą bet kai susipažino su byla ir vaizdo įrašu matosi kad mirksi priekinis žibintas ir šoninis, o galiniai žibintai nėra užfiksuoti. Pokalbis su M. B. vyko 10-15 metrų atstumu, toje vietoje buvo šaligatvis aplinkui, buvo tvoros, gyvenamieji namai. Iš aplinkinių asmenų ar matė nepastebėjo, kad kas galėtų paliudyti visą įvykį. Viskio butelį tiesiog turėjo automobilyje, nes jam buvo kažkada padovanotas, tai pagalvojo nuvežti šiam asmeniui, nes pats alkoholio nelabai vartoja, nuvežė paduoti susitaikymo proga, bet atsisakė, bauda buvo 15 eurų paskirta. Nesutinka atlyginti civilinį ieškinį. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Nukentėjęs sakė, kad fiziškai užpuolė gal todėl, kad jį kliudė pečiu ir pasakė, kad dėl šio įvykio turės daugiau problemų. Signalino ne jam, o „Volvo“ vairuotojui, praeivis sumušamas ir jis nuvažiavo, dėl kokios priežasties galėjo tai padaryti. Priėjo prie nukentėjusiojo ir jis iš karto pasakė „lohas“, kodėl signalina, ar nematai, kad įvažiuoja į vidinį kiemą. Tas pasakymas jo nesupykdė, bet matė, kad vyriškis linkęs į konfliktinę situaciją, nes buvo agresyviai nusiteikęs, iš jo sklido necenzūriniai žodžiai, ko pasekoje pasakė, kad dar turės baudą dėl to, kad automobilis pastatytas neleistinoje vietoje ir norėjo greičiau patraukti ir nekonfliktuoti su tuo vyriškiu. Jis sustojo ir norėjo prieiti prie „Volvo“ vairuotojo, bet jis jau buvo nuvažiavęs, todėl priėjo prie M. B.. Pas nukentėjusįjį ėjo taikytis, nes jis aiškino, kad jo kiemas filmuojamas ir jis perduos policijai vaizdo įrašą dėl jo pažeidimo, kur pastatė automobilį ant dviračio tako. Jis nukentėjusiojo atsiprašė dėl šio įvykio ir prašė neperduoti vaizdo įrašo policijai, bet jis buvo nepatenkintas ir pasakė, kad turės dar daugiau problemų ir po kelių mėnesių gavo šaukimą į policiją dėl fizinio skausmo sukėlimo (b. l. 116-118).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. B. parodė, kad įvykis vyko ne 9.00 val. ryto, kameros buvo nesinchronizuotos. Prieš darbą jis išvedė šunį pavedžioti ir grįžtant link savo biuro, prieš tai kalbėjosi su kaimynu. Kai perėjo gatvę link dviračio tako ir savo namo, pamatė atvažiuojant jo draugą, darbuotoją K. M. su automobiliu „Volvo“. Jis privažiavo, sulėtino, prieš tai įjungė posūkį iš anksto, kadangi vartų automatika ne iš karto atsidaro, todėl pultelį paspaudė anksčiau. Kai buvo įjungtas posūkis, iš karto pasigirdo signalai – vienas, kitas iš kitos mašinos. Kai pamatė, kad „Volvo“ įsukinėja į kiemą, „Mini Cooper“ automobilis tiesiog jį lenkdamas užvažiavo ant šaligatvio, tarsi norėdamas užblokuoti kelią. Iš automobilio išlipo jaunuolis, ryžtingu žingsniu nuėjo į jo privatų kiemą link „Volvo“. Pamatęs, kad bręsta kažkoks konfliktas, nes prieš tai piktai signalizavo, jis jam šūktelėjo, klausdamas, kodėl signalizuoja, nes „Volvo“ nori įvažiuoti į kiemą. Tai jaunuoliui labai nepatiko ir jis iš karto apsisuko bei nuėjo link M. B.. Priėjęs pradėjo sakyti, kodėl aiškina. M. B. atsakė, kad žmogus nori įvažiuoti į kiemą. Jaunuolis prieidamas su krūtine trenkėsi į jį visu korpusu. Jaunuolis pasakė, kad jam „faką“ parodė, o M. B. atsakė, kad ne faką, o pirštu rodė į stulpą, kur mirksi švyturėlis, kad atsidarinėja vartai. Jis norėjo praeiti į savo kiemą, nes ten yra kameros, kurios galėjo užfiksuoti įvykį, bet jaunuolis tada stvėrė jį už gerklės, suspaudė gomurį ir pradėjo grasinti. Dešinėje M. B. rankoje buvo šuns pavadėlis, todėl negalėjo apsiginti ar pastumti užpuoliko. Tada jaunuolis paėmė jo kepurę ir sviedė ją per tvorą į kitą kiemą, po to jį pargriovė ant suoliuko. Pargriovęs prispaudė, bet tuo metu išgirdo moteriškės balsą, kviečiančią policiją. Matyt, išsigandęs paleido M. B. ir nuėjo link savo mašinos. Jaunuolis tada įsėdo į automobilį ir labai greitai, įžūliai, nugazavęs išvažiavo. Nukentėjusysis buvo susinervinęs, nes jam (duomenys neskelbtini) metų ir niekada nebuvo turėjęs tokių konfliktų. Grįžęs į darbą, kuris įsikūręs jo bute, nusprendė apie įvykį pranešti policijai. Užregistravo įvykį, pateikė nuotrauką, kurioje matyti, kad automobilis stovėjo ant dviračio tako. Po kurio laiko jaunuolis atvyko į biurą su popieriniu maišeliu ir pirmieji jo žodžiai buvo, kad nenori pyktis. M. B. tai priėmė kaip grasinimą. Jaunuolis aiškino, kad nesuprato situacijos ir kad jam parodė „faką“. M. B. jam paaiškino, kad viskas buvo filmuojama ir aiškiai matyti, kad „Volvo“ rodė posūkį. Jaunuolis pradėjo juoktis, teigdamas, kad kameros nefilmuoja. M. B. pasakė jam išeiti ir kad nereikia jokių dovanų. Išeinant jaunuoliui, jis dar pasakė „valink iš čia“, į ką jaunuolis atsakė tuo pačiu. Po įvykio M. B. nuvyko į Naujamiesčio polikliniką, nes jam buvo skausminga nuryti seiles ir valgyti. Gydytoja konstatavo sausgyslių ir gerklų patempimą. Skausmas truko apie dvi savaites. Tą pačią dieną kreipėsi į gydymo įstaigą. Su liudytojais turi bendrų pažįstamų, tačiau tiesioginiai ryšiai jo su kaltinamuoju ar liudytojais nėra artimi. K. M. yra (duomenys neskelbtini), o jis – (duomenys neskelbtini), tad tiesioginių pavaldumo santykių tarp jų nėra. (duomenys neskelbtini) yra jo žmona, kuri yra ir K. M. tiesioginė viršininkė. Prašo 10 000 eurų moralinei žalai atlyginti, nes šis įvykis jam sukėlė didelį stresą ir pažeminimą. Jis nurodė, kad dėl įvykio ilgai negalėjo nusiraminti, jam kilo nerimas dėl galimo keršto, nes jaunuolis neatsiprašė, o jo elgesys kėlė įtarimų, baiminasi, kad ateityje gali susilaukti grasinimų (b. l. 118-119).

Liudytojas K. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. B. yra jo (duomenys neskelbtini), jau nemažai laiko praėjo, važiuodamas ryte į darbą pravažiavo sankryžą, kuri kertasi su (duomenys neskelbtini) ir nuo tos sankryžos baigiasi dvipusis judėjimas. Toje vietoje yra ženklas, nurodantis 30 km/h greičio ribojimą, todėl jis sulėtino greitį ir judėjo lėtai per galinį veidrodėlį pastebėjo, kad automobilis labai priartėjo pavažiavęs apie 30 metrų, jis paspaudė distancinį pultelio mygtuką, kad atsidarytų vartai ir pradėjo lėtinti greitį įjungdamas posūkio signalą ir sustodamas atlikti posūkį. Tuo metu iš galo pasigirdo triukšmas ir intensyvus pypinimas, jis atsisuko ir ranka parodė, kad lukteltų vieną minutę, parodė rodomąjį pirštą, o ne nepadorų gestą, pastebėjo kad iš užpakalinio automobilio išlipo vairuotojas ir pradėjo eiti jo kryptimi. Kadangi vartai jau buvo atsidarę, jis įvažiavo į kiemą, matė kaip tas pats vairuotojas grįžo į automobilį, tačiau agresyviai privažiavo prie įvažiavimo į kiemą ir sustojo ant dviračių tako, vėliau pastebėjo, kad vairuotojas paliko automobilį ir ėjo į kiemą iš paskos, jis tuo metu nusileido iki namo kampo, maždaug už 10 m. Įvažiavimas į kiemą yra su nedideliu nuolydžiu, todėl automobiliu nuvažiavo žemyn, vienu momentu pasižiūrėjo į priekį, į galinį veidrodėlį, pamatė, kad vairuotojo nebėra, o gatvėje vyksta ginčas. Jo automobilio langas buvo šiek tiek pravertas, todėl girdėjosi kelios frazės. Matomumą kiek ribojo medžiai ir tvoros kampas, tačiau pastebėjo šurmulį žiūrėdamas per galinį langą. Matė, kaip kažkam nuo galvos nukrito kepurė, o po kelių sekundžių tas žmogus buvo pargriautas ir kėlėsi nuo žemės. Fone išgirdo moters balsą ir frazę „policija“. Aiškiai matė, kaip nuskrido kepurė ir nukrito ant šaligatvio, tačiau kokiu būdu ji nukrito, nepastebėjo nes vaizdą užstojo krūmai. Pastebėjo ir tai, kad šalia buvo šuniukas, kuris bėgiojo netoliese, vėliau suprato, kad tas žmogus buvo jo (duomenys neskelbtini), tačiau tik tada, kai vėliau jį sutiko biure. Įvykio vietoje užstojo krūmas ir tvoros kampas, todėl matė tik dalį įvykių. Pastebėjo kažkokį rankos mostą ir žmogaus griuvimą prie suolo, visa tai stebėjo per automobilio galinį langą, atstumas buvo apie 10 metrų. Teismui pagarsinus dalį parodymų, liudytojas patvirtino, kad jo parodymai nesiskiria. Spėjo, kad kepurė buvo numušta, teigė, kad kepurė tikrai buvo numušta. Jis negynė M. B., nes nematė viso įvykio, nelaikė to muštynėmis. Tai buvo apsistumdymas su triukšmu ir riksmais, jis girdėjo abiejų rėkiančius balsus. Posūkio signalas buvo įjungtas ir automobilis buvo tvarkingas, kaltinamasis, atsidaręs duris, kažką sakė, tačiau jis nesuprato. Kepurė buvo juoda su snapeliu, suprato, kad kepurė nukrito dėl mosikavimo rankomis, matė, kaip žmogus buvo pargriautas ant žemės ir po to kėlėsi. Mostas buvo nedraugiškas ir įvyko veido lygyje, tačiau negali pasakyti, į kurią kūno vietą smūgis buvo nukreiptas. Langas buvo pradarytas ir girdėjo ištraukas iš ginčo, tačiau draugiško tono nebuvo girdėti. Po smūgio užsimojimo nukentėjusysis nukrito ant grindinio šalia suolo. Prie kiemo buvo kitas automobilis, kuris taip pat signalizavo, kai kaltinamasis jam kažką, jis negirdėjo dėl variklio triukšmo, tačiau vėliau girdėjo tik fragmentus, matė įvykius per galinį automobilio langą, nes buvo sustojęs kieme. Kieme esantis namas neužstojo vaizdo į gatvę. Kamera kieme stebi įvažiavimą ir mato dalį gatvės. Namas neužstoja gatvės vaizdo. M. B. jam pasakojo apie užpuolimą, tačiau jis pats nematė visų detalių (b. l. 157-158).

Liudytojas D. O. parodė, kad M. B. yra jo kaimynas, jie yra pažįstami. Anksčiau jis buvo (duomenys neskelbtini). Stovėjo su M. B. ir šnekėjo, išgirdo, kad signalino mašina, atsisuko, automobilio markės nežino, bet atrodo, kad „Mini Cooper“. Automobilis sustojo, išlipo vaikinas ir kažką šūkavo. Stovėjo dar vienas kaimynas, bet jo vardo nežino. Po to tas kitas kaimynas priėjo. Kai privažiavo tas automobilis, M. B. nuėjo į tą pusę, o jis pasiliko šnekėti dar su kitu kaimynu. Prasidėjo kažkokie šūkavimai, bet jis dėmesio neatkreipė labai ir vėliau atsisuko, pamatė, M. B. kepurę kėlė, kažkas tokio. Jo tikslesni parodymai, kai davė policijai, dabar sunkiai prisimena. M. B. nuėjo link savo namo, nes sustojo tas automobilis, išlipo vaikinukas. Visa situacija prasidėjo nuo to, kad iš pradžių prasidėjo pypsėjimas, kaip suprato, kad atvažiavo M. B. darbuotojas ir jis įvažiavo į kiemą, o tas paskui norėjo įvažiuoti, bet neįvažiavo. Tas vaikinukas išlipo iš mašinos, o M. B. turbūt nuėjo išsiaiškinti dėl ko ten. Toje vietoje auga eglė ir jis stovėjo už tos eglės ir jam užstojo matomumą. M. B. sakė, kad jį pastūmė (b. l. 158).

Liudytoja L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo rytas, liudytoja buvo virtuvėje ir darėsi kavą. Jos virtuvės langai nukreipti į (duomenys neskelbtini). Ji išgirdo garsų automobilio signalo pypsėjimą, kuris buvo pakartotinis ir intensyvus. Pažvelgusi pro langą, ji pamatė, kaip priešais kaimynas bandė įvažiuoti į savo kiemą, o už jo stovėjęs automobilis pradėjo pypsėti. Kitas kaimynas artėjo nuo Europos pusės, eidamas iš kitos gatvės pusės link namų. Jis pasiteiravo, kas vyksta. Tuo tarpu automobilio vairuotojas, kuris signalizavo, išlipo iš mašinos ir agresyviai užpuolė kaimyną, pradėjo jį smaugti. Kaimynas tuo metu vedžiojo šuniuką, kuris dėl inercijos buvo tampomas į šalis. Ji išėjo į balkoną ir garsiai sušuko, ar reikia kviesti policiją. Po to situacija aprimo, žmonės išsiskirstė, nors tai padarė nenoriai. Ji apibūdino vietą, kurioje įvyko konfliktas: jos namas, kaimyno namas, gatvė su dviem suoliukais, įvažiavimas į kiemą ir dviračio takas. Visa situacija vyko prie įvažiavimo į kiemą, o prie įvažiavimo yra du suoliukai. Konfliktas įvyko maždaug trijų metrų atstumu nuo jų. Ji atpažįsta M. B., nes jį mato kaip kaimyną, tačiau nebendrauja su juo. Ji girdėjo, kad jis aktyvus bendruomenės narys, tačiau pati nėra įsitraukusi į bendruomenės veiklą. Kai vairuotojas išlipo iš automobilio, įvyko kažkoks apsižodžiavimas, tačiau ji tiksliai neprisimena, kas buvo sakoma. Ji girdėjo žmonių šauksmus. Ji patvirtino, kad buvo smaugimas, nes vairuotojas abiem rankomis buvo paėmęs nukentėjusįjį už kaklo. Nors tai truko tik kelias sekundes, ji pastebėjo, kad smaugimas buvo bandytas kelis kartus. Ji taip pat matė, kaip kepurė buvo numesta už suoliuko į kitą kiemą, ir patvirtino, kad tai padarė užpuolikas. Po įvykio ji su kaimynu nebendravo. Ne viską prisimena aiškiai, tačiau atrodo, kad nukentėjęs buvo pastumtas ant suoliuko. Ji negali patvirtinti, kad matė patį stūmimo momentą, tačiau matė, kaip nukentėjęs kažkaip atsirėmė į suoliuką ir nuo jo atsikėlė. Ji paaiškino, kad smaugimas prasidėjo iš karto po pirmojo kontakto. Po susirėmimo jie vienas kitą stumdė, o tada, matyt, nukentėjusysis buvo pastumtas ant suoliuko, nors kaip tiksliai tai įvyko, ji neprisimena. Ji pakartojo, kad matė susirėmimą, smaugimą, blaškantis šuniuką už pavadėlio bei numestą kepurę. Ji teigė, kad situacija atrodė agresyvi, todėl ir paklausė, ar reikia kviesti policiją. Tačiau pamačiusi, kad žmonės išsiskirstė, policijos taip ir neiškvietė. Ji negali tiksliai prisiminti pokalbių turinio, tačiau girdėjo apsivardžiavimus ir kelias frazes, kurių negali aiškiai atsiminti. Kai ėjo iš virtuvės į balkoną, nematė įvykio apie 10-20 sekundžių. Ji patvirtino, kad nukentėjęs gynėsi natūraliai ir stūmėsi atgal. Ji taip pat patvirtino, kad tyrimo metu pareigūnui sakė, jog matė nukentėjusįjį atsirėmusį į suoliuką, tačiau negali patvirtinti, kaip jis buvo nugriautas. Ji negali paliudyti konkretaus griuvimo momento, tačiau po kažkurio laiko prisiminimai tapo aiškesni ir ji gali patvirtinti, kad nukentėjusysis atsirėmė į suoliuką (b. l. 168-170).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta teritorija prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Vilniuje. (duomenys neskelbtini) yra vienpusis eismas, kurio kryptis link namų mažėjančia tvarka. Kairėje pusėje prie važiuojamosios dalies įrengtas dviračių takas. Gatvėje iš abiejų pusių įrengti šaligatviai pėstiesiems. Gatvėje yra apšvietimo stulpai. (duomenys neskelbtini), Vilniuje dviejų aukštų, medinis namas žalios spalvos. Namas aptvertas medine tvora. Prie namo iš dešinės pusės įrengtas įvažiavimas į kiemą. Mediniai vartai atidaryti į vidų. Prie įvažiavimo ir namo kiemą yra du metaliniai stulpai, ant kurių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Ant namo sienos yra skelbimas „Privati valda“. Prie įvažiavimo iš dešinės pusės įrengti du mediniai suoliukai. Priešais (duomenys neskelbtini) namo yra (duomenys neskelbtini) namas, dviejų aukštų, mūrinis namas. Ant namo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios filmuoja teritoriją prie namo (b. l. 10).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. M. parodė, kad 2024-02-14 apie 08.00 val., važiavo į darbą (duomenys neskelbtini). Važiavo su automobiliu Volvo V70, valst. nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra vienpusis eismas. Iš kairės pusės yra dviračių takas bei pėsčiųjų takas. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini), parodė posūkį ir sustabdė automobilį. Laukė, kol atsidarys vartai, kad įvažiuoti į namo kiemą. Iš galo važiavo automobilis „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš jam sustojant ties (duomenys neskelbtini), automobilio „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėjo signalizuoti automobilio garsiniu signalu. Jis į tai nekreipė dėmesio sėdėdamas už vairo dešinės rankos rodomuoju pirštu parodė ženklą, kad palauktų vieną minutę. Atsidarė vartai, pradėjo daryti posūkį ir pamatė per galinio vaizdo veidrodėlį, kad automobilio „Mini Cooper“, vairuotojas išlipo iš automobilio ir ėjo link jo automobilio. Jis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir pradėjo dairytis, kur „Mini Cooper“ vairuotojas. Per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad „Mini Cooper“ vairuotojas užsipuolė praeivį, numušė kepurę nuo galvos, stumdė jį ir pargriovė ant šaligatvio. Girdėjo kažkokius šauksmus, „Mini Cooper“ vairuotojas rėkavo agresyviai: „Kas yra?“ ir panašiai. Iš priešingo namo antro aukšto kaimynė pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Tada automobilio „Mini Cooper“ vairuotojas grįžo į savo automobilį ir išvažiavo. Praeivis atsikėlė ir jis pamatė, kad tai (duomenys neskelbtini) namo šeimininkas M. B. ir (duomenys neskelbtini). Vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų plaukų. Ant dešinės pusės kaklo turi tatuiruotės fragmentą. Apsirengęs žiemine striuke tamsios spalvos (b. l. 51).

Liudytojas D. O. parodė, kad 2024-02-14 apie 08.00 val. stovėjo prie namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gėrė kavą. Prie jo priėjo (duomenys neskelbtini) namo gyventojas, vardu M. B.. Jie kalbėjo. Išgirdo automobilio garsinio signalo garsą. Pastebėjo, kad vienas automobilis VOLVO įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, o kitas automobilis „Mini Cooper“, kuris važiavo iš paskos, pasuko link (duomenys neskelbtini) namo įvažiavimo ir sustojo ant dviračio tako. M. B. nuėjo link to automobilio. Jis liko prie namų. Išgirdo rėkavimus, šūkavimus iš (duomenys neskelbtini) namo pusės. Kai pažiūrėjo į tą pusę, tai pamatė, kad M. B. keliasi nuo suoliuko, kuris buvo prie šaligatvio, o automobilio „Mini Cooper“ vairuotojas stovėjo prie savo automobilio. M. B. su juo apsižodžiavo. Automobilio „Mini Cooper“ vairuotojas atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo (b. l. 55).

Liudytoja L. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Butas randasi antrame aukšte. 2024-02-14 apie 08.00 val. virtuvėje darė kavą. Virtuvės langas buvo pradarytas. Išgirdo daug automobilio garsinių signalų. Tada pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip kaimynas nori įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, o automobilio „Mini Cooper“ vairuotojas daug ir garsiai signalizavo. Tuo metu kaimynui įvažiavus į kiemą, automobilio „Mini Cooper“ vairuotojas su automobilių užvažiavo ant dviračio tako, išlipo iš automobilio ir bandė patekti į kiemą. Nespėjus to padaryti pastebėjo (duomenys neskelbtini) namo savininką, kuris atėjo su šuniuku (duomenys neskelbtini) nuo EUROPOS pusės ir paklausė: „Kas yra?“. Automobilio „Mini Cooper“ vairuotojas priėjo prie jo, kibo jam į atlapus ir jie susistumdė. Tada automobilio „Mini Cooper“ vairuotojas su viena ranka paėmė jį už gerklės ir pradėjo smaugti. (duomenys neskelbtini) namo savininkas pradėjo trauktis, kartu tempdamas ir šunelį, tačiau automobilio „Mini Cooper“ vairuotojas vis tiek bandė stumdytis, čiupo (duomenys neskelbtini) namo savininko kepurę ir numetė už šalia esančio suoliuko. Tuo metu ji išėjo į balkoną ir garsiai sušaukė: „Ar man iškviesti policiją?“. Tuo metu jie kelis kartus apsistumdė ir automobilio „Mini Cooper“ vairuotojas atsitraukė, įlipo į automobilį ir agresyviai išvažiavo. Apie ką jie kalbėjo, negirdėjo. Automobilio „Mini Cooper“ vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, rudų plaukų, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Kaip buvo apsirengęs, neatsimena (b. l. 59).

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad 2024-02-14 prieš 8.00 val. prie namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje išėjo į gatvę pavedžioti šunį. Apie 08.00 val. (duomenys neskelbtini) namo su automobiliu Volvo privažiavo jo draugas K. M., kuris sustojo gatvėje, rodydamas posūkį į kairę, ir laukė kol atsidarys automatiniai vartai, jog įvažiuoti į kiemą. Jam sustojus gatvėje, paskui jį privažiavo kitas automobilis „Mini Cooper“, ir įjungė garsinį signalą. Po to pradarė duris ir norėjo išlipti iš automobilio, bet atsidarė vartai ir jo draugas įvažiavo į kiemą. Automobilio „Mini Cooper“, vairuotojas, tarsi norėdamas jį aplenkti, užvažiavo ant dviračių tako skersai. Palikęs mašiną praviromis durimis nuėjo pro vartus į namo privatų kiemą. Pamatęs, kad bręsta konfliktinė situacija, šūktelėjo jam: „kam pypsinat, žmogus į kiemą nori įvažiuoti“. Tada vairuotojas apsisuko, išėjo iš kiemo ir priėjo prie jo. Vairuotojas pradėjo konfliktuoti, sakė čia ne jo reikalas, sakė, kad jo draugas rodė jam nepadorų gestą. Jis vairuotojui pasakė, kad jo draugas nerodė nepadoraus gesto, jis rodė kur nori įvažiuoti. Jis norėjo toliau eiti į kiemą, bet „Mini Cooper“ automobilio vairuotojas jam užtvėrė praėjimą ir neleido užeiti, su krūtine pradėjo jį stumdyti, griebė už rūbų, nusviedė jo kepurę per tvorą. Pasakė: „aš tuoj tau vjebalinsiu“, sugriebė už gerklės, suspaudė gerklę, smaugė ir pargriovė ant suoliuko. Dėl šio vyro užpuolimo patyrė fizinį skausmą, visą savaitę buvo sunku valgyti ir nuryti seiles. Kūno sužalojimų nepatyrė, dėl to siuntimas į teismo med. ekspertizę nereikalingas. Tada iš (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto, Vilniuje moteris pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, ir vyras jį paleido. Vyras nuėjo į savo automobilį. Jis vyro paklausė: „Ką aš pasakiau tokio, kad tu mane užpuolei?“. Į tai vairuotojas ranka jį nustūmė nuo automobilio, atsisėdo ir išvažiavo. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų. Kaip buvo apsirengęs, neatsimena. Praėjus keliomis valandomis vairuotojas atvyko pėsčias, pasibeldęs užėjo į (duomenys neskelbtini), rankoje turėjo popierinį maišelį ir pasakė: „Aš nenoriu pyktis, paaiškinsiu kaip čia buvo“. Pokalbio metu jis norėjo įrodyti savo teisybę, neatgailavo. Jis iš vairuotojo nieko neėmė ir šis išėjo. Įvykio liudininkas D. O.. Tą pačią dieną kreipėsi į „Centro“ polikliniką Pylimo g., Vilniuje dėl gerklės skausmo (b. l. 28).

M. B. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodė, kad 2024-02-14 apie 08:00 val., (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras be jokios priežasties užpuolė jį, užtvėrę praėjimą į jo nuosavą kiemą su krūtine stumdė, smūgiavo jam, sugriebė už gerklės ir pargriovė jį ant suoliuko. Tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Atpažįsta asmenį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 2, pagal bendrus jo veido bruožus. Atpažįsta nenuginčijamai (t. 1, b. l. 45-46).

Nukentėjusysis M. B. papildomos apklausos metu parodė, kad teisės ir pareigos jam išaiškintos. Prašo vadovautis jo pirmais parodymais, kuriuos davė 2024-02-22. Papildomai nori parodyti, kad konfliktas 2024-02-14 kilo dėl jam neaiškių priežasčių, tas vyras ėjo į jo kiemą, atrodė nusiteikęs agresyviai, matyt buvo nepatenkintas dėl to, jog turėjo palaukti (laukti už jo draugo automobilio), kol jo namų vartai atsidarys ir draugas įvažiuos į kiemą. Kai pamatė šį einantį į kiemą, šūktelėjo jam: „kam pypsinat, žmogus į kiemą nori įvažiuoti“. Tada vairuotojas apsisuko, išėjo iš kiemo ir priėjo prie jo. Vyras pradėjo konfliktuoti, su krūtine pradėjo jį stumdyti, sakė, čia ne jo reikalas, sakė, kad jo draugas rodė jam nepadorų gestą. Jis vairuotojui pasakė, kad jo draugas nerodė nepadoraus gesto, rodė pirštu į žibantį žibintą, kuris reiškia, jog atsidarinėja vartai. Norėjo toliau praeiti į savo kiemą, bet vairuotojas užtvėrė jam praėjimą ir neleido užeiti. Pasakė: „aš tuoj tau vjebalinsiu“, savo kaire ranka sugriebė jam už gerklės, suspaudė ir laikė jam gerklę, nusviedė jo kepurę per tvorą ir laikydamas jį už gerklės pargriovė ant suoliuko. Jis dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą, buvo gerklų skausmas nuryjant seiles apie savaitę laiko, sunku buvo ir valgyti, ir kasdieninėse veiklose (tą pačią dieną kreipėsi į „Centro“ polikliniką Pylimo g., Vilniuje, dėl gerklės skausmo). Taip pat po šio išpuolio vyras nuėjo į savo automobilį, jis šio paklausė: „Ką aš pasakiau tokio, kad tu mane užpuolei?“, į tai vairuotojas sureagavo ranka jį pastumdamas nuo automobilio, atsisėdo ir išvažiavo. Jis šiame rajone (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), rūpinosi žmonių gerove, o toks įvykis, kad jį užpultų gatvėje, buvo pirmą kartą, todėl patyrė labai didelį stresą. Praėjus keliomis valandoms tas vyras atvyko pėsčias, pasibeldęs užėjo (duomenys neskelbtini), rankoje turėjo popierinį maišelį ir pasakė: „Aš nenori pyktis, paaiškinsiu, kaip čia buvo“. Pokalbio metu vyras norėjo įrodyti savo teisybę, neatgailavo. Jis iš vyro nieko neėmė, pasakė šiam: „pasiimk savo dovanas ir eik iš čia“. Po įvykio to vyro daugiau nematė , tačiau vis dar neramu, kad bet kada negali žinoti ko tikėtis, gal kas iš pykčio išdaužys langus ar vėl norės jį užpulti. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu neteiks, kadangi jokia turtinė žala jam nepadaryta, sukeltas fizinis skausmas praėjo savaime, vaistų vartoti nereikėjo, į darbą ėjo (nedarbingumo pasiėmęs nebuvo). Civilinį ieškinį dėl moralinės žalos pateiks vėliau, jeigu byla pasieks teismą. Pretenzijų tam vyrui turi, kadangi nenori, jog tokie išpuoliai kartotųsi ir kad negalėtų dėl chuliganiškų kažkieno veiksmų jaustis tame rajone nesaugūs (b. l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas N. M. parodė, kad kaltės nepripažįsta, žiemą, tikslios datos nurodyti negali, galimai kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, buvo ankstus rytas, maždaug apie 08.00 val., važiavo automobiliu „Mini Cooper“ Konstitucijos prospektu į „Asmeda“ sveikatos kliniką atlikti medicininę apžiūrą. Važiuojant (duomenys neskelbtini) prieš jį važiavo „Volvo“ automobilis, kuris staigiai sustabdė savo automobilį, dėl ko jam teko staigiai stabdyti. Po to už jo sustojo kitas automobilis, kuris panaudojo garso signalą, po ko jis taip pat panaudojo automobilio garso signalą, kad „Volvo“ automobilis pasitrauktų, kadangi jis užstojo jam kelią pravažiuoti. Po signalo „Volvo“ automobilis liko ir toliau stovėti. Kad automobilio „Volvo“ vairuotojas rodė kairiojo posūkio signalą, jis nematė, nes mirksėjo raudonos spalvos stabdymo žibintas, kuris susiliejo su rodomu posūkio žibintu, kad „Volvo“ automobilio vairuotojas laukia atsidarančių automatinių vartų norint įvažiuoti į savo vidinį kiemą, jis nematė. Po to „Volvo“ automobilio vairuotojas pajudėjo ir įvažiavo į vidinį kiemą. Maždaug už penkių metrų stovėjo vyras apie (duomenys neskelbtini) metų, žilų plaukų, vedžiojantis šunį, kuris rodomaisiais gestais pradėjo jam rodyti, jog sustotų. Kadangi sustoti važiojamojoje kelio dalyje nebuvo kur ir už galo stovėjo automobilis, jis nutarė pasukti į kitą kelio pusę ant dviračio tako, įjungęs avarinius signalus. Išlipęs iš automobilio nutarė visų pirma nueiti į namo kiemą pas „Volvo“ automobilio vairuotoją paklausti, kodėl šis taip ilgai stovėjo ir nevažiavo, tačiau tuo metu išgirdo, jog vyriškis, vedžiojantis šunį, jį kviečia. Tuomet nutarė prieiti prie šio. Priėjus prie vyriškio, šis buvo agresyviai nusiteikęs, jį įžeidinėjo, sakydamas „lohas, ko signalinio nematai, kad žmogus įvažinėja į kiemą“. Jis vyrui paaiškino, jog „Volvo“ vairuotojo rodomo posūkio signalo į kairę nematė, tačiau vyras nesileido į diskusijas ir aiškino, jog jo kiemas yra filmuojamas ir kad jo kelių eismo pažeidimas, tai yra stovėjimas automobiliu neleistinoje vietoje, yra užfiksuotas ir bus perduotas į policiją. Tai išgirdęs skubėjo link savo automobilio, tačiau jam kelią praeiti užstodavo vyriškis. Bandydamas praeiti pro vyriškį netyčia pečiu stumtelėjo šį, po ko vyras jam paaiškino, jog nuo dabar turės dar daugiau problemų, tačiau jis į pokalbį toliau nesileido ir skubėjo patraukti automobilį nuo neleistinos vietos. Įsisėdo į savo automobilį ir ką sakė vyriškis, nebegirdėjo, nuvažiavo į sveikatos kliniką. Atlikęs medicininę apžiūrą ir turėdamas daugiau laisvo laiko nutarė grįžti pas vyriški, norėdamas su šiuo susitaikyti tam, jog vyriškis neperduotų vaizdo medžiagos policijai, kur užfiksuotas jo automobilis, stovintis neleistinoje stovėjimo vietoje. Vėliau automobilį priparkavo leistinoje vietoje ir atėjo prie ankščiau minėto adreso. Susitaikymui su savimi atsinešė maišelį, kuriame buvo viskio butelis. Užėjus į parduotuvę, prie kompiuterio sėdėjo ankščiau minėtas vyriškis, taip pat patalpoje buvo vyras, kuris vairavo „Volvo“ automobilį, ir moteris, kuri vėliau paaiškėjo buvo vyriškio, su kuriuo įvyko konfliktas, žmona. Jis užėjęs į parduotuvę padėjo viskio butelį ant stalo, pradėjo prašyti, jog jie jo padaryto pažeidimo, tai yra automobilio priparkavimo ant dviračio tako, neperduotų policijai, tačiau vyriškis liepė jam dingti ir pasiimti savo butelį. Supratęs, jog vyriškis nenori susitaikyti ir jo padarytą pažeidimą vis tiek perduos policijai, tiesiog išėjo iš parduotuvės. Vyriškis palydėjo jį į lauką ir lauke vėl pradėjo klausti, kodėl jis čia atėjo. Pasakė, jog atėjo pas jį susitaikyti, tačiau vyriškis susitaikyti nenorėjo ir sakė, jog visą šį įvykį paliudys jo žmona, kuri, jo žiniomis, įvykyje net nedalyvavo, nes ji tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Po to jis išėjo. Kovo mėnesį jis gavo baudą už padarytą kelių eisimo pažeidimą, kurią apmokėjo ir dėl kurios padarymo sutinka. Dėl jam pareikšto įtarimo nesutinka, kadangi įvykusio žodinio konflikto metu M. B. pastūmė ne kūtine, o pečiu. Jam sugriebęs už gerklės ir pargriovęs jį ant suoliuko tikrai nebuvo (b. l. 65, 67).

Papildomos apklausos metu N. M. parodė, kad tyčia kaire ranka nukentėjusiajam M. B. už gerklės nesugriebė bei jos nespaudė ir už jos nelaikė, pargriovęs jį ant suoliuko taip pat nebuvo, kadangi jis vyrą kliudė tik savo pečiu, daugiau jokių kitų veiksmų neatliko ir šio nelietė (b. l. 78-79).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1420/2024 (01) nurodyta, kad: 1-5. Objektyvių medicininių duomenų, nurodančių, jog M. B. buvo padaryti kūno sužalojimai, nėra. Kliniškai nustatyta gerklų srities sąnarių raiščių patempimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nevertinama bei nekvalifikuojama. 2. Neatmetama galimybė, kad nuo įvykio aplinkybėse nurodytų veiksmų M. B. galėjo jausti fizinį skausmą.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas peržiūrimas per kompiuterį HP ir monitorių HP. Vaizdo įrašas paleidžiamas per vaizdo leistuvą „windows media player“. Peržiūrimi vaizdo įrašai, kurie gauti iš (duomenys neskelbtini) esančio namo stebėjimo kamerų, Vilniuje. Atidaromas vaizdo įrašas, pavadinimu „Kiemas1_gatve_G31-Cam_20240214080727_20240214080950_769422“. Vaizdo įrašo viršuje matoma data 2024-02-14 ir laikas 09:06:21 val. Įrašo trukmė 2 minutės ir 23 sekundės. Vaizdo įraše matoma gatvė, kurioje vaikšto žmonės, važinėja automobiliai. 09:06:57 val. įraše pasirodo tamsios spalvos automobilis Nr. 1 „VOLVO“, rodantis posūkį į kairę. Tuo pat metu atsidaro kiemo automatiniai vartai. Automobilis Nr. 1 sustoja ir laukia, kol atsidarys vartai. Iš paskos automobiliui važiavo kitas tamsios spalvos „Mini Cooper“ automobilis Nr. 2 ir taip pat sustojo. Girdisi 3 automobilio garso signalai. 09:07:11 val. vaizdo įraše matoma, kad automobilio „Mini Cooper“ durys atsidaro. Matomas vairuotojas, kuris norėjo išlipti iš automobilio, tačiau pajudėjus automobiliui Nr. 1, uždarė duris. Automobilis Nr. 1 09:07:17 laiku pasukęs į kairiąją pusę įvažiavo į matomą kiemą. 09:07:23 vaizdo įrašo kairės pusės apačioje matomas į kiemą staigiai įėjęs rudos plaukų spalvos vyras Nr. 1. Vyras Nr. 1 buvo apsirengęs tamsios spalvos striukę, šviesios spalvos kelnes, spalvotus batus. Vyras, nukreipęs dėmesį, išeina iš kiemo, dingsta iš vaizdo įrašo. 09:07:38 užsidaro kiemo vartai. Reikšmingos informacijos tyrimui vaizdo įraše daugiau nėra.

Vaizdo įraše pavadinimu „Kiemas2 -vartai_ G31- Cam_ 20240214080737 _20240214080931 _462720“. Vaizdo įrašo viršuje matoma data 2024-02-14 ir laikas 09:06:21 val. Įrašo trukmė 1 minutė ir 54 sekundės. Vaizdo įraše matomas privatus kiemas ir namas. Taip pat matoma važiuojamoji dalis už vartų, kur važinėja automobiliai. 09:06:31 pradeda atsidarinėti matomo kiemo automatiniai vartai. Po kelių sekundžių vaizdo įraše pasirodo tamsios spalvos automobilis Nr. 1, rodantis posūkį į kairę, kur yra kiemas. Už automobilio Nr. 1 sustojo kitas automobilis Nr. 2. Girdisi 3 automobilio garso signalai. 09:06:50 val. automobilis Nr. 1 „VOLVO“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuoja į kiemą. Tamsios spalvos automobilis Nr. 2 „Mini Cooper“ užvažiuoja ant priešingos krypties eismo juostos esančio šaligatvio ir sustoja. 09:06:55 vaizdo įraše matoma, kaip iš automobilio Nr. 2 išlipa vyras Nr. 1 ir įeina į privatų kiemą. Vyras Nr. 1 yra rudų plaukų, apsirengęs tamsios spalvos striukę, šviesios spalvos kelnes, spalvotus batus. Tik įėjus į kiemą jo dėmesį nukreipia kažkas, ko įraše nesimato ir iškart išeina į kairę pusę bei dingsta iš vaizdo įrašo. 09:07:13 pradeda užsidarinėt automatiniai vartai. 09:07:24 girdisi vyriški balsai ir žingsniai. 09:07:32 girdisi moters balsas, kuri sako: „ar man policiją iškviest?“ du kartus. 09:07:34 vaizdo įraše pasirodo vyras Nr. 1 ir iš paskos jam eina kitas vyras Nr. 2, tamsios spalvos striuke bei kelnėmis, rankoje laiko pavadėlį, kuriuo veda vidutinio dydžio šviesios spalvos šunį. Abu vyrai Nr. 1 ir Nr. 2 eina link automobilio Nr. 2 bei šnekasi. 09:07:38 vyras Nr. 1 ištiesia ranką link vyro Nr. 2 krūties lygmenyje ir pastumia vyrą Nr. 2. Vyras Nr. 2 pakelia dešinę koją link vyro Nr. 1 klubų lygmeniu, vaizdo įraše nesimato, kur vyras Nr. 2 pataikė su koja. Vyras Nr. 1 įsėda į automobilį Nr. 2, uždaro duris ir 09:07:46 išvažiuoja į kairę pusę. Vyras Nr. 2 stovi, laukia kol išvažiuos kitas vyras Nr. 1 automobiliu Nr. 2. 09:07:49 vyras Nr. 2 išsitraukęs mobilųjį telefoną, nukreipia jį į kairiąją pusę, kur išvažiavo automobilis Nr. 2, ir ta linkme išeina bei dingsta iš vaizdo įrašo. Reikšmingos informacijos tyrimui vaizdo įraše daugiau nėra (b. l. 16).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis N. M. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Žiemą, tikslios datos nurodyti negali, galimai kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, buvo ankstus rytas, maždaug apie 08.00 val., važiavo automobiliu „Mini Cooper“ Konstitucijos prospektu į „(duomenys neskelbtini)“ sveikatos kliniką atlikti medicininę apžiūrą. Važiuojant (duomenys neskelbtini) prieš jį važiavo „Volvo“ automobilis, kuris staigiai sustabdė savo automobilį, dėl ko jam teko staigiai stabdyti. Po to už jo sustojo kitas automobilis, kuris panaudojo garso signalą, po ko jis taip pat panaudojo automobilio garso signalą, kad „Volvo“ automobilis pasitrauktų, kadangi jis užstojo jam kelią pravažiuoti. Po signalo „Volvo“ automobilis liko ir toliau stovėti. Kad automobilio „Volvo“ vairuotojas rodė kairiojo posūkio signalą, jis nematė, nes mirksėjo raudonos spalvos stabdymo žibintas, kuris susiliejo su rodomu posūkio žibintu, kad „Volvo“ automobilio vairuotojas laukia atsidarančių automatinių vartų norint įvažiuoti į savo vidinį kiemą, jis nematė. Po to „Volvo“ automobilio vairuotojas pajudėjo ir įvažiavo į vidinį kiemą. Maždaug už penkių metrų stovėjo vyras apie (duomenys neskelbtini) metų, žilų plaukų, vedžiojantis šunį, kuris rodomaisiais gestais pradėjo jam rodyti, jog sustotų. Kadangi sustoti važiojamojoje kelio dalyje nebuvo kur ir už galo stovėjo automobilis, jis nutarė pasukti į kitą kelio pusę ant dviračio tako, įjungęs avarinius signalus. Išlipęs iš automobilio nutarė visų pirma nueiti į namo kiemą pas „Volvo“ automobilio vairuotoją paklausti, kodėl šis taip ilgai stovėjo ir nevažiavo, tačiau tuo metu išgirdo, jog vyriškis, vedžiojantis šunį, jį kviečia. Tuomet nutarė prieiti prie šio. Priėjus prie vyriškio, šis buvo agresyviai nusiteikęs, jį įžeidinėjo, sakydamas „lohas, ko signalinio nematai, kad žmogus įvažinėja į kiemą“. Jis vyrui paaiškino, jog „Volvo“ vairuotojo rodomo posūkio signalo į kairę nematė, tačiau vyras nesileido į diskusijas ir aiškino, jog jo kiemas yra filmuojamas ir kad jo kelių eismo pažeidimas, tai yra stovėjimas automobiliu neleistinoje vietoje, yra užfiksuotas ir bus perduotas į policiją. Tai išgirdęs skubėjo link savo automobilio, tačiau jam kelią praeiti užstodavo vyriškis. Bandydamas praeiti pro vyriškį netyčia pečiu stumtelėjo šį, po ko vyras jam paaiškino, jog nuo dabar turės dar daugiau problemų, tačiau jis į pokalbį toliau nesileido ir skubėjo patraukti automobilį nuo neleistinos vietos. Įsisėdo į savo automobilį ir ką sakė vyriškis, nebegirdėjo, nuvažiavo į sveikatos kliniką. Atlikęs medicininę apžiūrą ir turėdamas daugiau laisvo laiko nutarė grįžti pas vyriškį, norėdamas su šiuo susitaikyti tam, jog vyriškis neperduotų vaizdo medžiagos policijai, kur užfiksuotas jo automobilis, stovintis neleistinoje stovėjimo vietoje. Vėliau automobilį priparkavo leistinoje vietoje ir atėjo prie ankščiau minėto adreso. Susitaikymui su savimi atsinešė maišelį, kuriame buvo viskio butelis. Užėjus į parduotuvę, prie kompiuterio sėdėjo ankščiau minėtas vyriškis, taip pat patalpoje buvo vyras, kuris vairavo „Volvo“ automobilį, ir moteris, kuri vėliau paaiškėjo buvo vyriškio, su kuriuo įvyko konfliktas, žmona. Jis užėjęs į parduotuvę padėjo viskio butelį ant stalo, pradėjo prašyti, jog jie jo padaryto pažeidimo, tai yra automobilio priparkavimo ant dviračio tako, neperduotų policijai, tačiau vyriškis liepė jam dingti ir pasiimti savo butelį. Supratęs, jog vyriškis nenori susitaikyti ir jo padarytą pažeidimą vis tiek perduos policijai, tiesiog išėjo iš parduotuvės. Vyriškis palydėjo jį į lauką ir lauke vėl pradėjo klausti, kodėl jis čia atėjo. Pasakė, jog atėjo pas jį susitaikyti, tačiau vyriškis susitaikyti nenorėjo ir sakė, jog visą šį įvykį paliudys jo žmona, kuri, jo žiniomis, įvykyje net nedalyvavo, nes ji tuo metu dirbo parduotuvėje. Po to jis išėjo. Kovo mėnesį jis gavo baudą už padarytą kelių eisimo pažeidimą, kurią apmokėjo ir dėl kurios padarymo sutinka. Dėl jam pareikšto įtarimo nesutinka, kadangi įvykusio žodinio konflikto metu M. B. pastūmė ne kūtine, o pečiu. Jam sugriebęs už gerklės ir pargriovęs jį ant suoliuko tikrai nebuvo (b. l. 65, 67).

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajam M. B. padaryta 679,14 Eur dydžio turtinė žala ir 2 000 Eur dydžio neturtinė žala (b. l. 144-145).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

N. M. šioje byloje kaltinamas tuo, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje jis sugriebė nukentėjusiajam M. B. už gerklės ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skiriasi kaltinamojo N. M. ir nukentėjusiojo M. B. parodymai dėl konflikto tarp N. M. ir M. B. eigos ir skausmo M. B. sukėlimo. Kaltinamojo parodymai grindžiami tuo, kad smurto M. B. atžvilgiu jis nenaudojo, tuo tarpu M. B. teigė, kad konflikto metu N. M. prieidamas su krūtine trenkėsi į jį visu korpusu, stvėrė jį už gerklės, suspaudė gomurį ir pradėjo grasinti, tada paėmė jo kepurę ir sviedė ją per tvorą į kitą kiemą, po to jį pargriovė ant suoliuko. Pargriovęs prispaudė, bet tuo metu išgirdo moteriškės balsą, kviečiančią policiją.

Sulyginus byloje nustatytus įrodymus bei sugretinus iš skirtingų šaltinių gautą informaciją apie bylai reikšmingus faktus, teismas kritiškai vertina kaltinamojo N. M. parodymus. Tuo tarpu nukentėjusiojo M. B. parodymus patvirtina kiti baudžiamojoje byloje nustatyti įrodymai.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2024 m. vasario 14 d. apie 08:07 val., (duomenys neskelbtini), tarp N. M. ir M. B. dėl situacijos, kai į minėto namo kiemą įsukinėjo K. M. vairuojamas automobilis, įvyko žodinis konfliktas. Tiek iš kaltinamojo N. M., tiek iš nukentėjusiojo M. B. parodymų matyti, kad kaltinamajam N. M. išlipus iš automobilio ir nuėjus iki M. B., kuris stovėjo toliau nuo kiemo vartų, žodinis konfliktas tarp jų peraugo į susistumdymą, kai, pasak N. M., jis, norėdamas grįžti į savo automobilį, pečiu užkliudė M. B., o, M. B. parodymais – N. M. krūtine trenkėsi į nukentėjusįjį „visu korpusu“. Apie tai, kad kaltinamasis N. M. ir nukentėjusysis M. B. susistumdė, patvirtino tiesiogiai konfliktą mačiusi liudytoja L. P., kuri parodė, kad automobilio Mini Cooper vairuotojas priėjo prie jo, kibo jam (M. B.) į atlapus ir jie susistumdė. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad po N. M. ir M. B. susistumdymo kaltinamasis N. M. suėmė nukentėjusiajam už gerklės, numetė jo kepurę ir pargriovė ant suoliuko. Nors kaltinamasis N. M. neigė atlikęs tokius veiksmus, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad N. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje suėmė M. B. už gerklės ir ją spaudė. Nukentėjusiojo M. B. parodymai dėl N. M. smurtavimo prieš jį yra nuoseklūs nuo pat pranešimo apie smurtavimą jo atžvilgiu policijai, be to, jo parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Nukentėjusiojo M. B. parodymus, kad kaltinamasis N. M. paėmė jam už gerklės patvirtina nukentėjusiojo M. B. 2024-02-14 pareiškimas, kuriame nurodyta, kad asmuo konflikto metu numetė jo kepurę, jis buvo sugriebtas už gerklės ir pargriautas ant suoliuko, skauda gerklę, kai nuryja seiles. M. B., apklaustas teisme, parodė, kad kaltinamasis stvėrė jį už gerklės, suspaudė gomurį ir pradėjo grasinti, tada jaunuolis paėmė jo kepurę ir sviedė ją per tvorą į kitą kiemą, po to jį pargriovė ant suoliuko. Apklaustas ikiteisminio tyri metu M. B. parodė, kad vairuotojas nusviedė jo kepurę per tvorą, pasakė „aš tuoj tau vjebalinsiu“, sugriebė už gerklės, suspaudė gerklę, smaugė ir pargriovė ant suoliuko. Liudytojo K. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtina, kad nukentėjusysis M. B. buvo pargriautas ant suoliuko, nes jis matė, kaip M. B. keliasi nuo suoliuko. Tokią pačią aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. O., kuris nurodė, kad geriau įvykio detales prisiminė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, be to, jis, apklaustas teisme patvirtino, kad matė, kaip M. B. kepurę kėlė. Liudytoja L. P., tiesiogiai mačiusi N. M. ir M. B. konfliktą, parodė, kad automobilio vairuotojas, kuris signalizavo, išlipo iš mašinos ir agresyviai užpuolė kaimyną, pradėjo jį smaugti, ji išėjo į balkoną ir garsiai sušuko, ar reikia kviesti policiją. L. P. parodymus patvirtina vaizdo įrašai, kuriuose girdisi, kaip ji klausia, ar reikės iškviesti policiją. Nurodytų įrodymų visuma patvirtina kaltinimą N. M., tuo pačiu paneigia jo parodymus, kad jis nenumetė M. B. kepurės, kad nesuėmė jam už gerklės, nesmaugė bei kad nepargriovė jo ant suoliuko.

Teismas laiko įrodyta, kad dėl N. M. veiksmų nukentėjusysis N. M. jautė fizinį skausmą, nes nuo pat tyrimo pradžios M. B. teigė, kad N. M. veiksmais jam buvo sukeltas skausmas, dėl gerklų skausmo ryjant įvykio dieną jis kreipėsi į VšĮ Centro poliklinika šeimos gydytoją, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1420/2024(01) nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad nuo įvykio aplinkybėse nurodytų veiksmų M. B. galėjo jausti fizinį skausmą.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad N. M. 2024 m. vasario 14 d. apie 08:07 val., (duomenys neskelbtini), įvykusio žodinio konflikto metu tyčia kaire ranka sugriebė nukentėjusiajam M. B. už gerklės, bei ją spausdamas ir laikydamas, pargriovė jį ant suoliuko, tuo sukeldamas nukentėjusiajam M. B. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais N. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

Skirdamas bausmę N. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. N. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. N. M. yra jauno amžiaus, dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Dėl N. M. panaudoto fizinio smurto pobūdžio nukentėjusiajam M. B. nenustatyta ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė nustatytina didesnė nei nurodytos bausmės minimumas (BK 48 straipsnio 2 dalis), paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

N. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

V. Kiti klausimai

Nukentėjusysis M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės 679,14 Eur dydžio turtinės žalos ir 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad kaltinamasis tyčia užpuolė nukentėjusįjį, išvadino necenzūriniais žodžiais, tampė už drabužių, grasino susidoroti smaugė, pargriovė ant suoliuko, tokiu būdu pažemino jį kaip seniūnaitį seniūnijos žmonių akyse, sukėlė jam dvasinį sukrėtimą. Po įvykio kelis mėnesius buvo sutrikęs nukentėjusiojo miegas, dėl to vartojo raminančius ir migdomuosius vaistus. Turtinę žalą sudaro telefono Xiaomi Redmi Note 9 Pro sugadinimas, nes griūnant ant suoliuko telefonas buvo galinėje kelnių kišenėje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis N. M. nukentėjusiajam M. B. sukėlė fizinį skausmą, jis nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo viešoje vietoje, matant ir šalia esant kietiems asmenims, tačiau, vertinant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos pobūdį ir dydį teismas taip pat turi atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusysis M. B. savo iniciatyva įsikišo į svetimą N. M. ir K. M. konfliktą dėl vairavimo. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas 2 000 Eur neturtinės žalos dydis yra neadekvatus ir per didelis, todėl mažintinas iki 500 Eur ir priteistinas M. B. iš N. M..

Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti turtinę 679,14 Eur dydžio žalą, tačiau iš civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusiajam galimai padaryta 179,14 Eur turtinė žala, o atstovavimo išlaidos nelaikytinos turtine žala, todėl dėl šių išlaidų bus pasisakyta vėliau.

Turtinės žalos padarymas telefonui grindžiamas tuo, kad telefonui nustatytas dužęs galinis dangtelis, lenktas vidinis korpusas, pažeista krovimo jungtis. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, civilinio ieškovo pateiktus dokumentus, jo paaiškinimus teismo posėdžio metu daro išvadą, kad civilinio ieškovo nurodyta turtinė žala nepagrįsta, todėl atmestina. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie telefono sugadinimą, informacija apie telefono sugadinimą atsirado tik bylos nagrinėjimo metu teismui pateikus civilinį ieškinį. Nei kreipdamasis į policiją su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nei apklausiamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, nukentėjusysis M. B. nenurodė jokių duomenų apie tai, kad konflikto su N. M. metu būtų apgadintas jo mobilus telefonas. Dėl civilinio ieškinio apklaustas M. B. paaiškino, kad telefonui suspaudimas buvo tikriausiai kada ant jo nukrito, telefono apgadinimus pamatė prieš pora mėnesių (teismo posėdis vyko 2024 m. gruodžio), kai reikėjo nuimti dėkliuką ir pakeisti kortelę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-09-12 pirminės patikros akte nurodyta, kad telefono remontas neekonomiškas, viršijantis įrenginio kainą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025-01-08 patikslinime nurodyta, kad 2024-09-12 aktas buvo išduotas, tačiau iš tikro telefonas apžiūrėtas 2024-11-07 (b. l. 165). Byloje yra įrodyta, kad konfliktas tarp N. M. ir M. B. vyko 2024-02-14, t. y. telefono apgadinimus M. B. pastebėjo maždaug 2024 m. spalio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad viso ikiteisminio tyrimo metu M. B. jokiu būdu nenurodė apie jo telefonui padarytą žalą, į tai, kad per 8 mėnesių laikotarpį telefoną galėjo sugadinti ir pats M. B., į tai, kad duodamas parodymus teisme 2024 m. spalio mėnesį nenurodė duomenų apie telefono sugadinimą, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškovo nurodyta turtinė žala nepagrįsta, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas advokatas Eimutis Misiūnas į bylą pateikė kvitą dėl proceso išlaidų – nukentėjusiojo turėtas atstovavimo išlaidas – 500 Eur. Kaip matyti iš advokato pateiktų dokumentų, nukentėjusysis patyrė 500 eurų išlaidų, susijusių su civilinio ieškinio pareiškimu ir jo atstovavimu pirmosios instancijos teisme. Teismas sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos nukentėjusiajam turi būti atlygintos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, saugomos vokuose – paliktinos saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš N. M. M. B. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti. M. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmesti.

Priteisti iš N. M. nukentėjusiajam M. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, saugomus voke, prisegtame prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.