Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. D. , gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas;

V. D. , gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, esanti vaiko auginimo atostogose, neteista,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis I. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasindamas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

2015-06-24, laiku nuo 00.00 val. iki 02.30 val., tikslus laikas nenustatytas, I. D., būdamas Joninių šventėje, vykusioje (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, šventės dalyvių akivaizdoje, sugriebęs ir stipriai spausdamas S. N. kairiąją ranką bei pasakęs „jei dar tave čia pamatysim tau bus blogai“, tyčia vieną kartą kakta trenkė S. N. į kaktą, kuri nuo smūgio nugriuvo. Po to, S. N. nuėjus pas mamą L. N., prie jų netrukus vėl priėjo I. D., kuris stumdydamas S. N. bei vadindamas ją necenzūriniais žodžiais, liepė L. N. vestis necenzūriniais žodžiais dukrą namo. Tuo metu H. K. mėginant žodžiu apginti S. N. nuo I. D., pastarasis H. K. vieną kartą ranka trenkė į veidą, kuris nuo smūgio nuvirto. I. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, L. E., bandančiam atskirti I. D. nuo S. N., pagrasino pastarojo atžvilgiu taip pat panaudoti fizinį smurtą. Tokiu būdu, I. D. grasindamas S. N. bei padarydamas pastarajai netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą kairio dilbio apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sukeldamas fizinį skausmą H. K., grasindamas L. E. panaudoti fizinį smurtą viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamoji V. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

2015-06-24, laiku nuo 02.30 val. iki 03.00 val., V. D., būdama Joninių šventėje, vykusioje (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, šventės dalyvių akivaizdoje, S. N. reiškė pretenzijas dėl dalyvavimo šventėje, išvadindama ją necenzūriniais žodžiais, eidama link S. N. ir L. N. piktai ir garsiai išvadino jas necenzūriniais žodžiais, taip jas stumdama išeiti iš šventės. Po to, tęsdama savo veiksmus, V. D. priėjusi prie ant rąsto sėdinčios S. N., abejomis rankomis sugriebusi pastarajai už plaukų ir vadindama ją necenzūriniais žodžiais, nutempė S. N. nuo rąsto ant žemės, po ko koja spyrė ne mažiau dviejų kartų į nugarą, krūtinę. V. D. toliau draskant ant žemės gulinčiai S. N. už plaukų, A. N. bandė V. D. ranką nutempti nuo S. N. plaukų, tačiau jai nepavykus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti trys vyriškiai V. D. ir S. N. išskyrė. Tokiu būdu V. D. smurto S. N. atžvilgiu metu, nutraukdama S. N. ant kaklo segėtą 350 Eur vertės auksinę grandinėlę, padarydama tris smulkias, viena žemiau kitos išsidėsčiusias skersų juostų formos poodines kraujosruvas kairiajame kaklo šoniniame paviršiuje, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą kairio peties viršutiniame paviršiuje, įstrižos juostos formos poodinę kraujosruvą krūtinės kairės pusės viršutinėje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis I. D. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tikrai šventės metu tarp jo ir S. N. buvo įvykęs konfliktas, tačiau konfliktą pradėjo pati S. N., kuri buvo neblaivi, prie jo kabinėjosi su nešvankiais pasiūlymais, jis ją iš pradžių bandė nuvyti žodžiais, nepavykus, ją savo kakta stumtelėjo, pastaroji užkliuvusi nuo rąsto apvirto ant žemės. Prie jo H. K. nebuvo priėjęs ir su juo jokių kontaktų neturėjo.

Kaltinamoji V. D. pagal jai pareikštą kaltinimą kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad buvo šventėje ir S. N. nereiškė jokių pretenzijų dėl dalyvavimo šventėje. Vienu metu tarp jų įvyko konfliktas dėl to, kad S. N. būdama ne savo kompanijoje, vis stengėsi kabinėtis, reikšti pretenzijas, todėl neneigė, kad S. N. atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius, tačiau smurto jos atžvilgiu nevartojo, S. N. pareplikavus, nesusivaldė, patempė jai už plaukų, po ko jos abi nugriuvo. Jokių smūgių S. N. nesudavė.

Nukentėjusioji S. N. parodė, kad dalyvavo Joninių šventėje ir mano, jog konfliktas buvo dėl prisidėjimo šventės organizavimui. Ji atvyko jau gerokai vėliau, kaip prasidėjo šventė, mano kas, kiek galėjo, tas tiek prisidėjo šventei, tačiau ji buvo bendra. Iš pradžių viskas vyko gerai, kol jos nepamatė V. D., kuri iš karto pradėjo apie ją vaikščioti ir vadinti necenzūriniais žodžiais. Po, kiek laiko prie jos priėjo I. D., sugriebė už rankos ir trenkė savo galva jai į galvą, po ko ji nuvirto. Nubėgusi apie viską papasakojo savo mamai, šalia buvo H. K., kuris pasakė, jog viską matė, po ko vėl atėjo I. D. ir liepė eiti jai namo, H. K. užstojo ją, dėl ko pats gavo smūgį. V. D. kalbantis su J. E., ji savo seseriai pakomentavo, dėl ko V. D. puolė ją, pešė už plaukų, nuplėšė auksinę grandinėlę, vilko per rastus, spardė ją.

Nukentėjusioji L. N. parodė, kad šventėje prie jos priėjo dukra S. N. ir papasakojo, jog jai trenkė I. D., tuo metu V. D. jos ir dukros atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, reiškė pretenzijas dėl dalyvavimo šventėje, kadangi prie jos organizavimo niekuo neprisidėjo, tarp savęs jos visos stumdėsi.

Liudytoja A. N. parodė, kad taip pat dalyvavo šventėje, kur visi buvo susiskirstę grupelėmis. Kai ji buvo su seserimi S. N., netoliese V. D. kalbėjosi su J. E.. Išgirdusi pokalbį, jos sesuo pakomentavo, kas nepatiko V. D., kuri puolė seserį, tempė jai už plaukų, nuvirtus, tempė per rąstus, smūgiavo rankomis, kojomis.

Liudytojas A. M. parodė, kad būdamas šventėje išgirdo riksmus ir pamatė, jog S. N. su V. D. susikibusios už plaukų, dėl ko įvyko konfliktas nežino, jo nuomone, tai buvo kivirčas tarp merginų, ir dėl to šventė nebuvo sugadinta.

Liudytoja J. E. parodė, kad šventėje konflikto tarp V. D. ir S. N. nematė, ir nežino, dėl ko kilo konfliktas, girdėjo, jog V. D. necenzūriniais žodžiais keikė S. N. bei gyrėsi, kad ją sumušė.

Liudytojas L. E. parodė, kad matė konfliktą tarp I. D., S. N. ir L. N., jie visi buvo susikibę, dėl kažko aiškinosi, ėjo skirti juos ir pamatė, kaip pirmas, t. y. H. K., skirdamas gavo smūgį nuo I. D..

Liudytojas H. K. parodė, kad pamatęs, kaip V. D. už plaukų tempė S. N., ėjo išskirti jų, tačiau gavo smūgį į veidą.

Iš VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1123/15(03) nustatyta, kad S. N. padaryti sužalojimai ir jų lokalizacija: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje, trys smulkios, viena žemiau kitos išsidėsčiusios skersų juostų formos poodinės kraujosrūvos kairiame kaklo šoniniame paviršiuje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva kairio peties viršutiniame paviršiuje, istrižos juostos formos poodinė kraujosruva krūtinės kairės pusės viršutinėje dalyje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva kairio dilbio apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 16–17).

Iš 2015-11-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji S. N. parodė vietą Kalotės kaime, Klaipėdos rajone, kur jos atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika (b. l. 41–49).

Kaltinamieji I. D. ir V. D. savo kaltę pripažino iš dalies, pateikė savo įvykio versijas ir tokie jų parodymai vertintini kritiškai, kaip siekiant palengvinti savo baudžiamąją atsakomybę. Iš esmės byloje niekas neginčija to, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų buvo kilęs konfliktas, kurio pasekmėje ne tik buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, bet ir pavartotas smurtas. Iš visų byloje apklaustų asmenų parodymų nustatyta, kad kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta, atsižvelgiant ir į jų dalinį prisipažinimą, kad nukentėjusiosios S. N. atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, tačiau ne tokioje apimtyje, kurioje teigia nukentėjusioji. Kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymai skiriasi dėl smurto panaudojimo mąsto, mechanizmo, smūgių sudavimo ir pan., tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiosios S. N. atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, įžeidinėjimai. Tai patvirtina ir specialisto išvada (b. l. 16–17). Šioje byloje tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai skiriasi dėl laiko, kada buvo naudojamas smurtas, įžeidinėjimai tiek, kas ir kur dalyvavo bei matė smurtą. Tai paaiškinama tuo, jog šventėje dalyvavę asmenys visi buvo neblaivūs ir galimai negalėjo tiksliai atkurti visų įvykio aplinkybių. Tačiau kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais darytina išvada, kad konfliktas buvo, kurio metu buvo vartojamas smurtas ir įžeidinėjimai, tai vyko Joninių šventės metu, dalyvaujant daug asmenų, nors dėl to šventė ir nebuvo nutraukta, tačiau teismas daro išvadą, kad ji buvo sutrikdyta, nes tai vyko viešoje vietoje, į konflikto sprendimą įsitraukė ir pašaliniai asmenys, kurie nukentėjo.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamųjų I. D. ir V. D. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes nustatyta, kad jie viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasindamas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nukentėjusioji S. N. pareiškė 350 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 37–39). Taip pat prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas – advokato pagalbai apmokėti 300 Eur. Prašymas atlyginti advokato paslaugas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (b. l. 174), todėl tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d.).

Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų dėl prarastos grandinėlės vertės, galimai, kad ji buvo auksinė, neginčija to ir kaltinamoji V. D., tačiau ji nesutiko su grandinėlės verte, dydžiu, todėl tik iš dalies sutiko atlyginti padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad auksinė grandinėlė buvo įsigyta dar „sovietiniais“ laikais už rublius, šiuo metu nesant grandinėlės, jos ilgio ir svorio, neįmanoma nustatyti jos realios vertės, todėl teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgęs į internete skelbiamus grandinėlių vidurkių sumą, už maždaug nukentėjusiosios įvardintą grandinėlės ilgį, priteisia iš kaltinamosios V. D. 120 Eur.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Byloje esanti specialisto išvada (b. l. 16–17) įrodo, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl neabejotina, kad S. N. patyrė psichologinę traumą, iškentėjo skausmą ir baimę, buvo pablogėjusi jos gyvenimo kokybė. Įvertinus aptartų kriterijų visumą ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais nukentėjusiajai iš kaltinamųjų I. D. ir V. D. priteistina po 300,00 Eur neturtinės žalos.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamieji I. D. ir V. D. anksčiau neteisti, padarė nesunkų nusikaltimą. Jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes jiems skirtina bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 1 d. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 15 MGL (565 Eur) dydžio baudą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, I. D. per 2 mėnesius privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6801.

V. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL (377 Eur) dydžio baudą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. D. per 3 mėnesius privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Priteisti iš I. D. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo S. N..

Priteisti iš V. D. 120,00 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, viso 420 Eur nukentėjusiajai S. N..

Priteisti iš I. D. ir V. D. solidariai 300 Eur proceso išlaidų nukentėjusiajai S. N..

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.