- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-927-125/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04264-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- V. S., D. S.
Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-04264-2012-2)
2013 m. gegužės 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. J. (A. J.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. (A. J.) ieškinį atsakovams V. S. ir D. S. (D. S.), išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo ir atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui A. J., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo išsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti, kad jis yra D. S. tėvas, o D. S. yra jo sūnus; priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove susipažino 2008 metais, nuo 2008 m. rugpjūčio kartu apsigyveno nuomojamajame bute, iki 2010-12-01 vedė bendrą ūkį. Po to atsakovė dingo, nieko ieškovui nepaaiškinusi. Ieškovas pastebėjo, kad atsakovė yra nėščia ir įtarė, kad ji laukiasi jo kūdikio. (duomenys neskelbtini) atsakovė pagimdė sūnų. Gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą neįrašyti. Atsakovė neneigė, kai tai ieškovo kūdikis, priimdavo ieškovo teikiamą materialinę paramą, pinigais ir daiktais, skirtais vaikui. Atsakovė neprieštaravo, kad ieškovas bendrautų su vaiku. Pagal galimybes ieškovas prižiūrėjo vaiką. Sustiprėjus įsitikinimui, kad D. yra jo sūnus, ieškovas pradėjo kelti klausimą dėl tėvystės pripažinimo, tačiau atsakovė su jo prašymu nesutiko, teigdama, kad ją tenkina tokia padėtis, nes ji gaunanti socialinę pašalpą kaip vieniša motina. Ieškovui pavyko įkalbėti atsakovę atlikti Biologinės tėvystės tyrimo testą, kuris patvirtino, kad D. S. yra jo sūnus.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad nesupranta, kodėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti tėvystę. Aplinkybės, kad ieškovas yra D. tėvas atsakovė niekada neginčijo. Priešingai, ieškovui ne kartą siūlė kreiptis į notarą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tačiau ieškovas vis vilkino šio klausimo išsprendimą. Ginčo dėl tėvystės nustatymo nėra. Nurodė, kad ieškovo pateiktuose kvituose nurodyti daiktai niekada nebuvo atnešti ir perduoti vaikui. Mano, kad ieškovas šių daiktų nepirko, tik iš atsitiktinių prekybos vietų paėmęs kvitus siekia suklaidinti teismą. Nurodė, kad nesutinka ir su ieškovo reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priešieškiniu atsakovė prašė: nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja; iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo (2012-10-31) iki vaiko pilnametystės; iš ieškovo nepilnamečiui sūnui priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-07-11 iki 2012-10-30 po 600 Lt kas mėnesį, iš viso 7780 Lt, iš šios sumos atėmus 1600 Lt ieškovo sumokėto išlaikymo sūnui; nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku: A. J. su sūnumi bendraus vaiko gyvenamojoje vietoje kas antrą šeštadienį nuo 10 iki 12 val. bei nuo 14 iki 17 val., kol vaikui sueis penkeri metai, o sūnui būnant vyresniam, nei penkeri metai, ieškovas su juo bendraus kas antrą šeštadienį nuo 10 iki 18 val., sekmadienį nuo 10 iki 18 val.; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą. Nurodė, kad dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos sutinka su ieškovo ir atsakovės reikalavimais. Dėl vaiko išlaikymo dydžio mano, kad pakaktų iš tėvo vaikui priteisti 500 Lt išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-07 sprendimu ieškinį tenkintino visiškai, o priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. S. yra A. J. sūnus. Nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamąją vietą nustatė su motina V. S.. Nustatė tokią ieškovo bendravimo su sūnumi bendravimo tvarką: ieškovas su sūnumi bendraus vaiko gyvenamojoje vietoje kas antrą šeštadienį nuo 10 iki 12 val. bei nuo 14 iki 17 val., kol vaikui sueis penkeri metai, o sūnui būnant vyresniam, nei penkeri metai, ieškovas su juo bendraus kas antrą šeštadienį nuo 10 iki 18 val., sekmadienį nuo 10 iki 18 val. Teismas priteisė iš A. J. nepilnamečio vaiko D. S. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-11-01 iki vaiko pilnametystės. Priteisė atsakovei V. S. iš A. J. 2697 Lt įsiskolinimą nepilnamečio vaiko D. S. išlaikymui, susidariusį už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki 2012-10-31. Priteisė atsakovei iš ieškovo 343,64 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl tėvystės nustatymo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko D. S. tėvystės nėra. Atsakovė V. S. ieškovo tėvystės niekada neginčijo, patvirtino ir pripažino, kad A. J. yra jos nepilnamečio sūnaus D.S., gim. 2011-07-11, biologinis tėvas, tai patvirtina ir 2011-09-23 SORPO medicinos tyrimų centro biologinės tėvystės tyrimo atsakymas (1 t., b.l.6). Tokiu būdu, pilnai įrodyta, kad ieškovas A. J. yra vaiko D. S., gim. 2011-07-11, biologinis tėvas, kas sudaro pagrindą nustatyti A. J. tėvystę (CK 3.148 str.). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo tarp šalių nekilo – ieškovas sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove ir pirmosios instancijos teismas patenkino šį atsakovės reikalavimą. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ginčo nebuvo, ieškovas sutiko su atsakovės siūloma tvarka, pirmosios instancijos teismas šį atsakovės reikalavimą tenkintino. Dėl išlaikymo priteisimo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių – 1 metai ir 6 mėnesiai, objektyviai šiame amžiuje įvertinus jo poreikius, įvertinant tiek ieškovo, tiek ir atsakovės turtinę padėtį, įvertinant tai, kad A. J. yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, akcentuojant taip pat ir tai, kad prie vaiko išlaikymo turi prisidėti abu tėvai, t.y. ne tik ieškovas, bet ir pati atsakovė, nurodant, kad vienam iš tėvų vaiko išlaikymo pareiga negali būti perkelta, teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės prašomas priteisti 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymo dydis yra per didelis, o vaiko poreikius užtikrintų ieškovo mokėtina 400 Lt išlaikymo suma. Tokiu būdu iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-11-01 (2012-10-31 priešieškinio pateikimo dieną skaičiuotinas išlaikymo įsiskolinimas) iki vaiko pilnametystės. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. J. vaiko išlaikymui iki priešieškinio pareiškimo teismui yra atsakovei sumokėjęs 1920 Lt, o bylos nagrinėjimo metu – dar 300 Lt (1 t., b.l. 7-11, 119, 142). Ieškovas už 2011 m. lapkričio, gruodžio, 2012 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesius sumokėjo po 320 Lt išlaikymo. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio už kiekvieną mėnesį, teismas nustatė, kad ieškovo 2011 m. lapkričio - 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais mokėtas išlaikymo dydis tuo metu atitiko vaiko poreikius ir ieškovo finansines galimybes, todėl išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį nesusidarė ir atsakovei nepriteistinas. Pažymėtina taip pat ir tai, kad atsakovė nurodyto dydžio vaikui skiriamą išlaikymą priimdavo, į teismą dėl didesnės išlaikymo sumos priteisimo nesikreipė, kas leidžia spręsti, kad tuo metu ją tokią išlaikymo suma tenkino ir jos pakako vaiko poreikiams užtikrinti, todėl dabartinis jos reikalavimas beveik dvigubai padidinti mėnesinę išlaikymo įsiskolinimo sumą yra nepagrįstas. Atitinkamai, kaip nurodyta, t.y. po 320 Lt, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas už 2011 m. liepos (11 dienų – 117 Lt (11 d. x 320 Lt/30 d.), rugpjūčio, rugsėjo spalio mėnesius (3 x 320 Lt) bei 2012 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius (6 x 320 Lt), t.y. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2997 Lt. Į šią sumą įskaitytina ieškovo sumokėta išlaikymo dalis 2013-01-16 – 300 Lt, ir konstatuotina, kad išlaikymo įsiskolinimo iki priešieškinio pateikimo teismui suma sudaro 2697 Lt, kuri, atsakovės atitinkamą reikalavimą tenkinant iš dalies, priteistina iš ieškovo atsakovei. Teismas nustatė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo įvairių daiktų (maisto, sauskelnių, rūbų, žaislų, sūpynių, maniežo ir pan.) vaikui pirkimo. Ieškovas teigia, kad rūpinosi vaiku, teikė jam išlaikymą įvairiais daiktais. Šią aplinkybę atsakovė iš esmės neigia. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad nurodytus daiktus perdavė atsakovei, ieškovo, liudytojų S. J. ir N. J. paaiškinimai nėra pakankami daryti priešingą išvadą, todėl šių daiktų perdavimas laikytinas neįrodytu. Taigi, nors ieškovo teigimu, jis prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo nurodytu būdu, tai nelaikytina aplinkybe, neigiančia išlaikymo įsiskolinimo faktą ar mažinančia jo dydį, juolab, kad skaičiuotina 320 Lt išlaikymo įsiskolinimo mėnesinė suma nėra akivaizdžiai per didelė ir galėjo patenkinti tik minimalius vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atsakovei priteisė 343,64 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti galioti 2013-02-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl ieškovo pripažinimo D. S. tėvu, palikti galioti teismo sprendimą dalyje dėl 400 Lt priteisto išlaikymo kasmėnesinėms piniginėms išmokoms iki sūnaus pilnametystės, atmesti atsakovės priešieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl priteisto iš jo 2 697 Lt įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui dydžio, sumažinant įsiskolinimą iki 490 Lt sumos, pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prijungti naują įrodymą. Ieškovas nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo, nepagrįstai atmetė jo teiginius dėl išlaikymo teikimo sūnui bei juos patvirtinančius įrodymus, o vadovavosi išimtinai atsakovės paaiškinimais. Ieškovas nesutinka, jog jis neįrodė aplinkybių, kad pagal pridėtus prie bylos kasos čekius jis daiktų neperdavęs sūnui, kadangi šios aplinkybės turėtų būti patvirtintos visiškai įrodytomis pagal ieškovo ir jo liudytojų paaiškinimus, prekių kasos čekius bei papildomai prijungiamas nuotraukas. Tačiau atsakovės pateikta suvestinė ir kasos čekiai buvo vertintini kaip pirminiai įrodymai. Ieškovas nurodo, jog atsakovė stengiasi bet kokiomis priemonėmis padidinti išlaikymo išlaidas, nurodydama nesamas išlaidas, tokiu būdu atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir elgiasi nesąžiningai. Ieškovas nurodo, jog teismas peržengė ginčo ribas, atsakovės prašymu nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką ir mano, jog toks reikalavimas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas. Nurodo, jog teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos buvo nepagrįstas, nes ieškovas dėl to nereiškė jokių pretenzijų. Šioje dalyje sprendimas neturi prasmės ir neatitinka teisingumo ir objektyvumo kriterijų. Ieškovas nurodo, jog teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti išlaikymo įsiskolinimą ieškovo išlaidų, turėtų vaiko interesais, suma. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, jog vienas iš tėvų, negyvendamas kartu su vaiku, privalo teikti išlaikymą pinigine forma, tačiau nėra draudžiama papildomai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo jam perkant ir dovanojant įvairius daiktus, aprangą, maistą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nebuvo pateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad D. S., gim. 2011-07-11 yra V. S. sūnus, gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti (1 t., b.l.5). A. J. V. S. vaiko išlaikymui sumokėjo: 2011-11-11 – 320 Lt, 2011-12-19 – 320 Lt, 2012-01-12 – 320 Lt, 2012-02-14 – 320 Lt, 2012-03-22 – 320 Lt, 2012-04-19 – 320 Lt, 2013-01-16 – 300 Lt (1 t., b.l.7-11, 119, 142). Ieškovas pateikė mokėjimo kvitus, pagal kuriuos nurodo pirkęs vaikui prekių už 2207,01 Lt (1 t., b.l.12-15, 119). V. S. suvestinėje apie išlaidas vaikui išlaikyti nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 1300-1500 Lt (1 t., b.l.81, 140). V. S. nuo 2012-11-21 dirbo UAB „Palink“ kasininke-pardavėja, mėnesinis atlyginimas – 900 Lt (1 t., b.l.84-86). A. J., V. S. transporto priemonių neturi (1 t., b.l.98). A. J. 2011-07-01 – 2012-11-30 laikotarpiu dirbo: UAB „Remko technic“ (nuo 2011-12-01 iki 2012-02-23) - darbo užmokestis už 2011 m. gruodžio ir 2012 m. sausio mėnesius – po 800 Lt, darbo užmokestis už 2012-02-01 – 2012-02-23 - 640 Lt, UAB „Sergorus“ (nuo 2010-03-23 iki 2011-11-30) – darbo užmokestis už 2011 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius – po 800 Lt, už 2011 m. lapkričio mėnesį – 1164 Lt, UAB „Alksnio baldai ir Co“ (nuo 2012-10-01) – darbo užmokestis už 2012 m. spalio mėnesį 850 Lt (1 t., b.l.102-107). V. S. 2011-07-01 – 2012-11-30 laikotarpiu dirbo: pas asmenį, vykdantį individualią veiklą – A. M. (nuo 2012-11-06 iki 2012-11-11) - darbo užmokestis – 206 Lt, nuo 2012-11-21 UAB „Palink“ (1 t., b.l.109-113). V. S. nuo 2011 m. liepos iki 2012 m. gruodžio gavo 2807,50 Lt socialinės pašalpos, 1626,05 Lt išmokų vaikui, 1430 Lt vienkartinę išmoką vaikui (1 t., b.l.149). Duomenys apie A. S. išlaidas komunalinėms paslaugoms bei V. S. (1 t., b.l.122-132). Atsakovės pateikti prekių vaiko poreikiams įsigijimo kvitai (1 t., b.l.133-138).
Apeliaciniu skundu ieškovas iš esmės pasisako, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl priteisto 2 697 Lt išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui dydžio, ir prašo sumažinti įsiskolinimą iki 490 Lt sumos. Su apeliaciniu skundu ieškovas taip pat pateikė foto lentelę, kuri negalėjo būti pateikta anksčiau, kaip įrodymą, jog jo pirkti daiktai buvo perduoti sūnui. Apeliacinės instancijos teismas šį naują įrodymą priėmė, tačiau šio fakto nevertina kaip pagrindą mažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas vertino tą aplinkybę, kad ieškovas prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo ne tik duodamas išlaikymui skirtus pinigus, bet ir pirkdamas vaikui reikalingus daiktus, tačiau šios aplinkybės nelaikė neigiančia išlaikymo įsiskolinimo faktą ar mažinančia jo dydį. Teismas nurodė, jog skaičiuotina 320 Lt išlaikymo įsiskolinimo mėnesinė suma nėra akivaizdžiai per didelė ir galėjo patenkinti tik minimalius vaiko poreikius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad yra nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą pinigine forma, tačiau nėra draudžiama papildomai prisidėti prie išlaikymo vaikui, jo poreikių tenkinimo dovanojant jam įvairius daiktus, aprangą ar maistą. Pažymėtina, kad lėšos, kurios suteikiamos vaikui būtiniems poreikiams tenkinti, kvalifikuotinos kaip teiktas išlaikymas, o didesnės vertės proginės ar kitos papildomos išlaidos, kurios viršija būtinumo ribas, jei tai nepriskirtina prie būtinųjų išlaikymo išlaidų, nelaikytinos teikto išlaikymo sudedamąja dalimi, t. y. jos į išlaikymą neįskaičiuojamos, kadangi jų teikti nėra pareigos ir jos teikiamos laisva valia. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo vaikui nupirkti daiktai buvo skirti vaiko būtiniems poreikiams tenkinti, todėl išlaikymo įsiskolinimas nėra mažintinas.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.