- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- e2S-597-794/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03502-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- D. Z.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo (apelianto) D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. Z. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. B. 450, EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas iki 2017 m. rugsėjo 9 d. pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti tinkamos formos ieškinio pareiškimą, kadangi ieškovas nenurodė atsakovo asmens duomenų, kuriuos ieškovas gali gauti.Ieškovas teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovo pareiškimas Vilniaus m. 6 PK nebuvo tiriamas ir nebuvo surašomas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Vyresnioji tyrėja su atsakovu bendravo telefonu, todėl nėra ieškovui žinomi atsakovo asmenys duomenys (asmens kodas) ir jų ieškovas negali gauti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. d. nutartimi ieškovo paaiškinimus teismui nelaikė trūkumų ištaisymo negalėjimu savo paties pastangomis.Teismas konstatavo, kad telefonu identifikuoti asmens negalima. Kas ir ką pasakė telefonu negali būti laikoma pagrindu pradėti ar nepradėti tyrimo. Pareigūnė turėjo identifikuoti asmenį ir gauti jo asmens duomenis, sulyginti su realaus asmens, dėl kurio atliekami procesiniai veiksmai, asmens duomenimis. Todėl nukentėjusysis asmuo turi pareikalauti tokį procesinį dokumentą, kuris pagrįstų procesinį negalimumą pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jame užfiksuoti faktiniai duomenys gali būti pagrindu pagrįsti įrodymus civilinėje byloje. Tokiu būdu ieškovas turi kreiptis į tyrimą atlikusios pareigūnės vadovybę arba prokuratūrą, kad neprocesiniai pareigūnės veiksmai virstų procesiniais dokumentais, kurių kopijas gauti ieškovas turi pilną teisę.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas D. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį. Atskirąją skundą grindžia šiais argumentais:Pridedamas ieškovo prašymas dėl susipažinimo su bylos medžiaga ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės Prokuratūros atsakymas dėl leidimo susipažinti su prašoma medžiaga, patvirtina, kad ieškovas dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos, susipažino su tyrimo medžiaga. Paduotas ieškinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus, kadangi jame aiškiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą ir ieškovo reikalavimas. Kartu su ieškiniu pridedami įrodymai.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, kaip nukentėjusysis, turi reikalauti tokį procesinį dokumentą, kuris pagrįstų procesiškai negalimumą pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jame užfiksuoti faktiniai duomenys gali būti pagrindu pagrįsti įrodymus civilinėje byloje, kadangi tokie klausimai negalėjo būti sprendžiami ieškinio priėmimo stadijoje, o įrodymų pakankamumo klausimą turi spręsti pats ieškovas laikantis rungimosi principo. Iš pateiktų faktinių duomenų matyti, kad ieškovui nėra žinomi atsakovo asmens duomenys (asmens kodas) ir jų jis negali gauti nei pats asmeniškai, nei su advokato pagalba, nes to neleidžia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Be to, pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą, byloje dalyvaujančių asmenų asmens kodas procesiniame dokumente nurodomas, jeigu yra žinomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis)Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad kartu su atsakovo atskiruoju skundu pateiktos dokumentų, kurie sudaryti – 2017 m. kovo mėn. kopijos galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teismui. Be to, teismo vertinimu, šie įrodymai neatitinka sąsajumo reikalavimo, nes jie negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovo siekį ištaisyti nurodytus procesinio dokumento trūkumus (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prie atskirojo skundo pridėtus naujus įrodymus atsisakytina priimti.Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą iki 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti visus atsakovo duomenis.Teismas pažymi, jog spręsdamas jam paduoto ieškinio (pareiškimo, skundo ar kito procesinio dokumento) priėmimo klausimą, teismas pirmiausiai turi įsitikinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.). Per šį terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą į teismą besikreipiantis asmuo ieškinyje privalo nurodyti šiuos duomenis: dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu jis žinomas), gyvenamąją vietą, pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus. Jeigu šie duomenys ieškinyje nurodomi neteisingai arba jeigu jie iš viso nepateikiami, vadovaujantis bendrąja nuostata, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Tačiau visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius duomenis nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi – ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai. Be to, CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui būdas ir adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad teismo reikalavimas pateikti atsakovo asmens kodą yra perteklinis, be to, teismas negali reikalauti ieškovo pateikti duomenis, kurie jam yra nežinomi ir negali būti žinomi. Pažymėtina, kad Civilinio proceso įstatymas nekelia imperatyvaus reikalavimo ieškinio formai nurodyti ieškinyje byloje dalyvaujančių asmenų asmens kodus. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra aiškiai nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodytas asmens kodas jeigu jis žinomas. Tačiau visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius duomenis nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi - ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai, pavyzdžiui, ar dėl asmens kodo nenurodymo yra rizika netinkamai identifikuoti byloje dalyvaujantį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Iš ieškinio matyti, kad nors ieškovas nenurodė atsakovo asmens kodo, nei gimimo metų, tačiau nurodė jo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo galima siųsti procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nenurodžius atsakovo asmens duomenų, nėra galimybių identifikuoti atsakovą ir užklausti gyventojų registro tarnybos bei SODROS negali būti vertinamas kaip pagrindas nustatyti ieškinio trūkumus. Teismas negali daryti prielaidų, jog procesiniai dokumentai nebus įteikti atsakovui, nors ieškinyje yra pateiktas atsakovo žinomos gyvenamosios vietos adresas, o teismas procesinių dokumentų dar net nėra siuntęs. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismo nustatytas ieškinio trūkumas negali būti vertinamas kaip esminis ir užkertantis kelią bylos iškėlimui teisme (CPK 115 str. 4 d.).Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka CPK 111 str. 2 d. 2 p., reikalavimų, yra pagrindas išvadai padaryti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suvaržė ieškovo teises ginti savo teises ir interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo išsprendimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl ieškovo D. Z. ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.