Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Energ“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2560-623/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VAATC“ dėl 2008 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 1.13.279 panaikinimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Energ“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Nutartyje rašoma, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 122 straipsnio 3 dalis numato galimybę stabdyti viešojo pirkimo procedūras, o šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas, kuris nekviečiamas tolesnėms pirkimo procedūroms. Sudarius pirkimo sutartį viešasis konkursas laikomas pasibaigusiu ir laikinosios apsaugos priemonės praranda savo preliminarų pobūdį. Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyktų pagrindas taikyti šią ieškovo interesų gynimo priemonę, jo interesų teisminė gynyba būtų nebeįmanoma, netektų prasmės tiek ieškovo reikalavimų pateikimas, tiek ir ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymas. Teismui patenkinus ieškovo reikalavimus, būtų sunku grąžinti šalis į pradinę padėtį, nes pirkimo procedūra gali būti baigta sudarius pirkimo sutartį. Tokiu atveju laikinoji apsaugos priemonė neatliks savo paskirties - negalės užtikrinti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimo ir įvykdymo. Teismo įsitikinimu, bylos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtų laikomasi proporcingumo principo, priešingos šalies interesai taip pat nebūtų ignoruojami, todėl CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma suteikia teisę atsakovui kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą net po to, kai laikinosios apsaugos priemonės jau pritaikytos.

2.UAB „VAATC“ organizuotas investicinio projekto konkursas nebuvo rengiamas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir šis teisės aktas konkurso sąlygoms netaikytas. UAB „VAATC“ organizuoto investicinio projekto įgyvendinimo atveju konkurso rengėjas neplanavo įsigyti prekių, paslaugų arba darbų, tačiau siekė atrinkti įmonę, kuri palankiausiomis UAB „VAATC“ sąlygomis siektų įsigyti teisę utilizuoti Kariotiškių sąvartyno išskiriamas dujas elektros energijos gamybai. UAB „VAATC“ veikia ne kaip pirkėjas, už atlyginimą įsigyjantis prekes, paslaugas ar darbus, o kaip specialios teisės suteikėjas, pats gaunantis atlyginimą už tos teisės suteikimą. Investicinio projekto konkursas buvo rengiamas pagal CK reikalavimus, keliamus viešam konkursui.

3.UAB „VAATC“ ir UAB „Energ“, nežinodamos apie nagrinėjamą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir siekdamos išvengti nuostolių atsiradimo (CK 6.952 str. 2 d.), sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Energ“ buvo suteikta speciali teisė utilizuoti Kariotiškių sąvartyno išskiriamas dujas ir panaudoti jas elektros gamybai.

1.Teisiniai santykiai, dėl kurių kilo ginčas, nepatenka į viešųjų pirkimų reglamentavimo sferą, todėl viešuosius pirkimus, įskaitant ir pirkimo procedūrų sustabdymą, reglamentuojančios teisės normos šiuo atveju netaikytos. Teismas turėjo vertinti, ar Viešųjų pirkimų įstatymas ir jame numatytos laikinosios apsaugos priemonės – pirkimo procedūrų sustabdymas, taikytini šiuo atveju. Atsakovas nevykdė viešojo pirkimo, kuriam gali būti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas. Vykdyto projekto esmė yra ne viešasis pirkimas, o investicijų į Kariotiškių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros energiją, įrangą įdiegimas, projekto laimėtojui suteikiant teisę 15 metų eksploatuoti jo darbu ir lėšomis instaliuotą dujų surinkimo ir utilizavimo techniką, mokant atsakovui tam tikrą pajamų dalį. Šiuo atveju Viešųjų pirkimų įstatymas ir jame numatytos laikinosios apsaugos priemonės netaikytini. Teismas netinkamai pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir Viešųjų pirkimų įstatymo 122 straipsnio 3 dalį.

2.Ieškovas prašo panaikinti atsakovo sprendimą Nr. 1.13.279 dėl preliminarios pasiūlymų eilės ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – į eilę pirmuoju numeriu įrašyti UAB „Manfula“ pasiūlymą. Pagal CPK 144 straipsnio nuostatas, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, todėl įstatyme nenumatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui yra nepagrįstas ir neteisėtas. Vien tik ieškinio padavimas automatiškai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3.Teismas skundžiamą nutartį priėmė 2008 m. rugpjūčio 8 d. rašytinio proceso tvarka, neinformavęs atsakovo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Skundžiamą nutartį atsakovas gavo 2008 m. rugpjūčio 19 d. Atsakovas jau yra priėmęs sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarė sutartį dėl Kariotiškių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant energiją į naudingą elektros energiją, paslaugų teikimo, tai yra projektas yra pasibaigęs. Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neįmanoma realiai įvykdyti, todėl skundžiama nutartis naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai netenkintini.

Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovui UAB „VAATC“ tęsti investicinio projekto „Kariotiškių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimas elektros energijos gamybai“ konkurso procedūras, priimti sprendimą dėl konkurso laimėtojo ir sudaryti sutartį su UAB „Energ“ iki civilinė byla bus išnagrinėta iš esmės, laikytina pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo UAB „Manfula“ ieškinys teisme gautas 2008 m. birželio 30 d. (b. l. 1-4). Atskirą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas padavė 2008 m. liepos 23 d. (b. l. 6-7). Byloje nėra įrodymų, jog pirmosios instancijos teismas apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą iš anksto būtų informavęs atsakovą UAB „VAATC“ ir trečiąjį asmenį UAB „Energ“. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „Manfula“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - uždraudė atsakovui UAB „VAATC“ tęsti investicinio projekto „Kariotiškių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimas elektros energijos gamybai“ konkurso procedūras, priimti sprendimą dėl konkurso laimėtojo ir sudaryti sutartį su UAB „Energ“ iki civilinė byla bus išnagrinėta iš esmės (b. l. 8-9). Nutarties vykdymas pavestas atsakovui. Iš bylos medžiagos matyti, jog ši nutartis atsakovui UAB „VAATC“ įteikta 2008 m. rugpjūčio 19 d., o trečiajam asmeniui UAB „Energ“ - 2008 m. rugpjūčio 18 d. Iš atsakovo UAB „VAATC“ su atskiruoju skundu pateiktos medžiagos matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. tarp UAB „VAATC“ ir UAB „Energ“ buvo sudaryta sutartis dėl Kariotiškių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant energiją į naudingą elektros energiją, paslaugų teikimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad nurodytas projekto konkursas yra pasibaigęs, kadangi jau yra sudaryta sutartis.

Teisėjų kolegija, vertindama bylos medžiagą ir ieškovo ieškiniu pareikštą reikalavimą atsakovui, akcentuoja, kad pagal pirmosios instancijos teismo turėtą informaciją ir duomenis skundžiamos nutarties priėmimo momentu buvo teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Atsakovui ir trečiajam asmeniui iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones gavimo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarius sutartį dėl Kariotiškių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant energiją į naudingą elektros energiją, paslaugų teikimo, susidarė tokia faktinė situacija, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui uždrausti veiksmai faktiškai buvo jau atlikti iki to momento, kada atsakovas sužinojo apie teismo jam nustatytus draudimus. Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad skundžiamą nutartį buvo pavesta vykdyti atsakovui. Atsižvelgiant į faktiškai susidariusią situaciją, atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės neteko savo paskirties, o teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebegali būti realiai įvykdoma. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į šioje byloje susidariusią situaciją, esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi ta aplinkybė, kad skundžiama teismo nutartis nepažeidžia apeliantų teisių, nes jie faktiškai iki sužinojimo apie taikytus draudimus jau buvo atlikę veiksmus, kurie buvo uždrausti 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Šiuo metu atsakovas objektyviai negali ir negalėtų vykdyti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. laikytis joje numatytų draudimų dėl tam tikrų konkrečių veiksmų, nes tie veiksmai buvo atlikti dar iki to momento, kai atsakovui buvo įteikta vykdyti ši nutartis. Duomenų, kad atsakovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamą nutartį anksčiau kaip 2008 m. rugpjūčio 19 d. (kada ją gavo paštu), bylos medžiagoje nėra.

Apeliantų nurodytos aplinkybės, kad UAB „VAATC“ organizuotas investicinio projekto konkursas nebuvo rengiamas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir šis teisės aktas jam netaikytas, todėl viešuosius pirkimus, įskaitant ir pirkimo procedūrų sustabdymą, reglamentuojančios teisės normos šiuo atveju negalėjo būti taikomos, kad teismas netinkamai pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir Viešųjų pirkimų įstatymo 122 straipsnio 3 dalį, savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė panaikinti 2008 m. birželio 5 d. atsakovo UAB „VAATC“ sprendimą Nr. 1.13.279 dėl konkurso preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo ir įpareigoti atsakovą UAB „VAATC“ priimti naują sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės – pirmuoju numeriu į eilę įrašant UAB „Manfula“ pasiūlymą. Teismas skundžiama nutartimi uždraudė atsakovui UAB „VAATC“ tęsti investicinio projekto konkurso procedūras, priimti sprendimą dėl konkurso laimėtojo ir sudaryti sutartį su UAB „Energ“ iki civilinė byla bus išnagrinėta iš esmės. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškovo pareikštais reikalavimais. Nors teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu ir Viešųjų pirkimų įstatymo 122 straipsnio 3 dalimi, tačiau taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės atitinka ir CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą draudimą atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose ir (ar) imtis tam tikrų veiksmų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamos nutarties priėmimo momentu teismas iš esmės turėjo pagrindą nustatyti atsakovo atžvilgiu tam tikrus galimų veiksmų apribojimus ar suvaržymus (teismas iš esmės teisingai išsprendė procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), todėl apeliantų motyvai, jog teismas negalėjo taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo normų spręsdamas klausimą dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atskiruosiuose skunduose išdėstytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti, todėl skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.