- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- 1-704-827/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13359-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, Erikai Vencevičienei, Natalijai Reut, Svetlanai Minakovai,
nuketėjusiajam D. S., jo įstatyminiam atstovui D. S., nukentėjusiajam A. Š., jo įstatyminei atstovei M. Š., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiajai specialistei G. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, 6 klasių išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini)., neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. 2015 m. kovo 5 d. apie 20 val. prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, demonstruodamas dujinį pistoletą „Perfecta“ ir sakydamas „aš tuoj tau padarysiu, „aš tuoj tau padarysiu“ grasino nušauti A. Š. ir D. S., tuo nukentėjusiesiems A. Š. ir D. S. sudarydamas pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas. Šiais veiksmai V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Be to, jis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 5 d. 21 val. neturėdamas leidimo laikyti ginklo arba leidimo nešioti ginklą savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė bei su savimi nešiojo C kategorijos ginklą – dujinį pistoletą „Perfecta“ Mod. FBI 8000, skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kol 2015 m. kovo 5 d. 21 val. ginklą pateikė Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės antros kuopos trečiojo būrio vyr. patruliams O. A. ir R. V.. Šiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas teisme kaip kaltinamasis V. V. prisipažino padaręs kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad jis išėjo iš namų, A. Š. stovėjo namo viršuje. Nieko nepasakęs kaltinamasis ėjo į parduotuvę apsipirkti. Grįžęs pamatė, kad A. Š. yra su kitu asmeniu, kurio jis nepažįsta. Kaltinamasis suprato, kad jį nori sumušti, todėl išsitraukė pistoletą ir norėjo juos pagąsdinti. Vaikinai pabėgo. Ginklą jis turėjo kišenėje, jis buvo dėkle, išsitraukęs ginklą jį ištraukė iš dėklo. Ištrauktą pistoletą pakėlė į orą ir pasakė, kad nušaus, tada jie pabėgo. Ginklo nebuvo nukreipęs į vaikinus. Ginklas buvo tuščias, be kulkų, iš jo šaudyta seniai, gal prieš dešimt metų. Kai jie pabėgo, dar mėtė į kaltinamąjį sniego gniūžtes. Pagalvojo, kad neturi ką ten veikti ir nuėjo namo. Ginklą gavo tada, kai saugojo namą netoli Šalčininkų. Šeimininkas parvežė ginklą iš Vokietijos ir jam padovanojo, ginklą turėjo jau gal 20 metų. A. Š. jį nuolatos gąsdindavo, dėl to jis bijodavo išeiti, be to tiesiog buvo tamsu, daug jaunimo, todėl ir pasiėmė ginklą. Jį namuose laikydavo spintoje po antklode, dažnai jo nesinešiodavo, prieš šį įvykį seniai buvo apsiėmęs. Kai grįžo namo iš parduotuvės išgėrė vyno butelį dviese. Kai tik išgėrė vyno butelį, iš karto ir atvažiavo policijos pareigūnai. Nežinojo, kad ginklą reikia įteisinti. Kaltinamasis yra pensininkas, gauna 160 eurų pensijos.
Kaltinamasis su ieškiniu nesutiko, nes jis niekada nieko negąsdino. Niekada nieko blogo nedarė, niekada nekonfliktuoja. Su kaimynais net nesušneka, maistą gamina namuose, į bendrą virtuvę neina. Tai jie sėdi virtuvėje, geria, rūko, šaukia. Nežino, kaip kiti kaimynai gali užeiti į virtuvę. Su kaimynais nekonfliktuoja, tuo labiau su vaikais. Su ieškiniu nesutinka, vaikinus gąsdino, kad jie jam nieko blogo nepadarytų. Ss sumažintu A. Š. ieškinio reikalavimu nesutiko, mano, kad nukentėjusiesiems nieko nepriklauso, nes jis jiems nieko nepadarė, net pirštu nepalietė. Kai jie galėjo išsigąsti, jeigu nubėgdami jį dar sniego gniūžtėmis apmėtė.
Teigė, kad A. Š. yra sumušęs jį ir jo draugę, dėl to jie buvo komisariate Algirdo g., parašė pareiškimą ir vėliau gavo atsakymą, kad turi kreiptis į teismą, tačiau į teismą nesikreipė. Šitas įvykis buvo 2014 metais. Š. tuo metu buvo 16 ar daugiau metų. D. S. nepažįsta, įvykio dieną, jis matė tik Š., buvo tamsu ir nematė, su kuo jis buvo.
Apklaustas kaip nukentėjusysis D. S. teismo posėdyje paaiškino, kad iš salėje esančių asmenų nieko nepažįsta, žino iš matymo tik kaltinamąjį, nes yra jį matęs kai eidavo pas A. Š.. Paaiškino, kad įvykio dieną jis su A. buvo laiptinėje, išėjo kaimynas, nuo kurio jautėsi alkoholio kvapas. A. Š. pasakė, kad palydės D. S.. Eidami sutiko kaimyną, kuris išsitraukė ginklą, jie išsigando ir pabėgo. Laiptinėje stovėjo, nes lauke uvo šalta. Kaltinamasis atėjo iš viršaus. Draugas sakė kaltinamajam "tu esi niekas" ar kažką panašaus. A. buvo pasakojęs, kad jei pykosi s kaimynu, nes išgėręs jis daužosi, neleidžia miegoti vaikams. Kaimynas praeidamas nekreipė dėmesio, sustojo, pasižiūrėjo, atrodė, kad jam neįdomu, ir nuėjo. Jie iš laiptinės išėjo už 3-5 min. ir ėjo link "IKI", nes A. lygėjo D. S. iki mokyklos, ten yra kelio išsiskyrimas ir vienas kelias veda į "IKI", o kitas į mokyklą. Jie sutiko kaltinamąjį, kuris išsitraukė pistoletą, tada D. S. pasakė, kad bėgam, nes šaus. Andrejus šaukė, kad šauk, o kaimynas mojavo ginklu ir sakė, kad juos nušaus. Jie nubėgo link "Juventos" mokyklos vis atsigręždami pažiūrėti, ar nesiveja. Tuo metu buvo vakaras, tamsu. Šiek tiek švietė lempa, todėl ginklą matė. Jį laikė kairėje rankoje, išsitraukė iš dešinės kišenės. Sniegu kaltinamojo nemėtė. Ginklas, kuriuo mojavo, buvo mažas, juodos spalvos, įdėtas į rudą dėkliuką. Kaltinamasis buvo apsvaigęs, matėsi iš veido, jautėsi kvapas. Jie neturėjo tikslo, ką nors padaryti kaltinamajam. Draugas jį tiesiog lydėjo namo. Teigė, kad jam baisu eiti pro tą namą, nes nežino, kas vėl galėtų nutikti. Gal jis kitą kartą ir peiliu norės papjauti, todėl ir pateikė tokį ieškinį. Savo civilinį ieškinį teismo posėdyje palaikė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisme. Jis nurodė, kad 2015-03-05 apie 20 val. su A. Š. susitiko laiptinėje po stogeliu prie laukujų įėjimo durų. Bestovint išėjo nepažįstamas vyras apie 60 m. amžiaus, kuris buvo girtas, svirduliavo, sklido alkoholio kvapas, bei atrodė tikrai asocialus. A. jam kažką pasakė, jie apsižodžiavo, vyras nuėjo toliau link IKI parduotuvės. Po kelių minučių jis su A. irgi ėjo link IKI parduotuvės ties transformatorine susitiki tą patį vyriškį, kuris grįžinėjo iš parduotuvės. Tada A. vėl jam kažką pasakė, tarp jų kilo žodinis konfliktas su įžeidimais iš abiejų pusių. A. nuo vyriškio stovėjo gal 6-7 m. atstumu, o D. S. dar toliau. Konflikto metu vyriškis iš dešinės pusės iš kišenės ar iš kur kitur ištraukė šaunamąjį ginklą. Liudytojas iš karto suprato, kad tai pistoletas arba revolveris. A. pasakė, atsargiai pistoletas ir nubėgo pirmas, o A. nubėgo iš paskos ir jie pasislėpė už pastato. Tas vyriškis nuėjo toliau į namus (b. l. 41). Papildomai apklaustas D. S. paaiškino, kad Vyriškis, kuris turėjo ginklą rusų kalba grasinimus išsakė tiek jam, tiek jo draugui. Ginklą vyras laikė rankoje, ja mosavo, tačiau nei į jį, nei į A. Š. jo nukreipęs nebuvo. Vyras buvo visiškai girtas, nuo jų stovėjo 3-4 m. atstumu, kitoje rankoje laiko odinę rudą dėtuvę. D. S. labai išsigando, nes matė, kad ginklas yra tikras, manė, kad vyras gali iššauti (b. l. 46-47).
Apklaustas kaip nukentėjusysis A. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad Iš bylos dalyvių pažįsta D. S., jis yra jo draugas, kaltinamąjį žino, jis yra jo kaimynas. Įvykio dieną jis su D.sėdėjo laiptinėje ir nusprendė nueiti iki parduotuvės nusipirkti atsigerti. Kai sėdėjo laiptinėje kaltinamasis išėjo ir pradėjo keiktis, sakė, kad kažką jiems padarys. Jie dar kažkiek pabuvo laiptinėje ir išėjo į "IKI". Nukentėjusysis blogai mato, todėl jis nematė, ar kaltinamasis ką nors turi, ar ne, tačiau D. S. pasakė, kad kaltinamasis turi pistoletą ir jie nubėgo į Kapsų g. 20, už namo kampo. Kaltinamasis nuo jų buvo 2-3 metrų atstumu, pradėjo keiktis, mosikuotis, sakė, kad kažką tai padarys, atkeršys, D. sakė bėgti ir jie pabėgo. Pistoleto pas kaltinamąjį nematė, bet kad jis turi pistoletą jam sakė draugas. Pistoletą matė vėliau, kai jį laikė pareigūnai. Nukentėjusiojo regėjimas yra silpnas, jis lentelėje mato antrą eilutę, o su kita akimi mato iki 4-5 eilutės. Įvykio dieną jis buvo be akinių. Kai susitiko kaimyną, tai matė tik juodą daiktą, Dalius pasakė, kad tai pistoletas. Kaltinamasis tuo metu keikėsi, rėkė aukštu tonu, ką tiksliai sakė, negalėjo pasakyti. Su kaltinamuoju nebendrauja, tačiau jis ten gyvena 2-3 metus. Iš pradžių su juo santykiai buvo geri. Bendrabutyje sienos plonos, todėl kai verkia koks vaikas, jis visada beldžia į sieną. Pas kaltinamąjį namuose visada vyksta išgėrimai. Mama kartais prašydavo, kad jis apsiramintų, tačiau jis uždaro duris ir per duris rėkia.
Kai sėdėjo laiptinėje, kaltinamasis išėjęs klausė, ko jie ten sėdo, tada A. Š. jam pasakė, kad jis eitų savais keliais. Kai ėjo į parduotuvę, ten yra vienas kelias, todėl neprasilenkti neįmanoma. Jam tuo metu buvo baisu. Vėliau buvo sunku išeiti į koridorių. Bendroje virtuvėje galinamas maistas, todėl reikia eiti į bendras patalpas, nukentėjusiajam buvo baisu, kad vėl ko nors nepadarytų kaltinamasis būdamas neblaivus. Niekas nežino, kas jam gali šauti į galvą. Be to, nukentėjęs dar turi brolį ir seserį. Teigė, kad prieš d2-3 metus tarp jų buvo konfliktas. Mama išėjo pasakyti, kad jis apsiramintų, o kaltinamasis norėjo prieš ją pakelti ranką, todėl nukentėjęs ją apgynė – vieną kartą trenkė kaltinamajam į pilvą. Kai jis trenkė jam į pilvą, kaltinamasis sakė, kad atkeršys nukentėjusiajam. Teigė, kad jam baisu buvo išeiti iš namų, grįžus namo stebi, kad su kaltinamuoju nesusitiktų. Nežino, ką jis gali padaryti, D. iki dabar neateina į svečius pas A. Š.. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 23, 25, 28-29) paaiškino, kad pistoleto nematė, matė tik kažkokį daiktą, jis juo mosikavo, nematė, jis buvo dėkle ar išimtas, to nematė. Kitos pagarsintos aplinkybės teisingos. Savo pareikštą civilinį ieškinį palaikė iš dalies, palaikė jį dalyje dėl 300 eurų priteisimo, kitoje dalyje ieškinį mažino.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Š. nurodė, kad 2015-03-05 apie 20:00 val. kartu su D. S. valgė bandeles laiptinėje, norėjo nueiti į IKI parduotuvę. Eidami pamatė priešpriešais einantį kaimyną, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Prasilenkiant, likus 4 m. kaimynas pasakė "aš tuoj tau padarysiu, aš tuoj tau parodysiu" ir kažką iš kišenės ištraukė. Dalius tuo metu suriko "bėk, pistoletas". Nukentėjęs rankoje matė nedidelį pistoletą ir kartu su Daliumi pradėjo bėgti link Kapsų g. 20 namo. Vėliau grįžo kartu su Daliumi prie Kapsų g. 30 ir iš Daliaus telefono iškvietė policijos pareigūnus, kuriems parodė, kur gyvena kaimynas (b. l. 23). Papildomai apklaustas nurodė, kad kaimyną iš (duomenys neskelbtini)pažįsta, su juo susitikdavo laiptinėje, sveikindavosi. Iki įvykio su pistoletu su juo uvo vienas konfliktas prieš kokius du metus. Jis naktį su sugyventine triukšmavo, todėl jis nuėjęs rašė, kad jie apsiramintų. Policijos nekvietė. Kaimynas ra geriantis, išgėręs konfliktuoja ir su nukentėjusiuoju ir su nukentėjusiojo tėvais. Tėvai kaimynui yra kvietę policiją. Kaimyno grasinimą "aš tuoj tau padaryti, aš tuoj tau parodysiu" nukentėjęs suprato taip, kad mano, jog jis tikrai gali pradėti šaudyti į jį ir jo draugą, nes kaimynas buvo girtas. O kai jis būna girtas jis triukšmauja, todėl manė, kad jam ir jo draugui iškilo reali grėsmė (b. l. 25-27). Papildomai apklaustas paaiškino, kad kaimynas ištraukęs ginklą juo mosikavo, ir jo nukreipęs nei į nukentėjusįjį nei į jo draugą nebuvo, bet buvo visiškai girtas ir rusų kalba grasino jam ir jo draugui. Jis stovėjo nuo jų 3-5 m. atstumu, nukentėjęs labai išsigando, nes nežino, ar ginklas tikras ar ne. Bijojo, kad jis gali šauti, nes kaimynas yra neprognozuojamas (28-29).
Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, kaltinimas pareikštas dėl veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymo, kurios yra apysunkis ir nesunkus nusikaltimai (BK 12 straipsni), veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš 2015-03-05 patrulio O. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-03-05 apie 20:40 val. patruliuodamas gavo pranešimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus, kad Kapsų g. 30, Vilniuje pranešėjui girtas kaimynas grasino daiktu, panašiu į pistoletą ar peilį. Atvykus į vietą, į pareigūnus kreipėsi A. Š., kuris paaiškino, kad apie 20.30 val. Kapsų g. 30, prie namo jam grasino kaimynas iš 46 buto (kaip vėliau paaiškėjo, V. V.), kuris sakė, kad aš tuoj tau padarysiu. Prieš tai tarp jų buvo žodinis konfliktas. Visa tai matė D. S.. M. Š. parašė pareiškimą. Užėjus pas V. V. į (duomenys neskelbtini) butą, jis paaiškino, kad prie Kapsų g. 30 namo tarp jo ir A. Š. įvyko konfliktas, tas buvo su draugu ir jis pagalvojo, kad jie jį užpuls, todėl išsitraukė pistoletą dujinį ir juo grasino A. Š., po ko jie pabėgo. V. V. pareigūnams pateikė dujinį pistoletą REKC Perfecta Mod. FBI8000 cal. 8 mmK., be registracijos dokumentų su apkaba, su rudos spalvos odiniu dėklu be šovinių (b. l. 4).
Apklausta kaip liudytoja M. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. V. V. pažįsta tik iš matymo, kiek žino, jis yra išgeriantis vyras. Su juo dažnai konfliktuoja, nes pas jį yra geriama. Ne kartą jį ramino dėl triukšmo, kvietusi policiją. 2015-03-05 apie 20 val. ji pasiuntė sūnų į parduotuvę, į kurią jis ėjo su draugu. Po to sūnus paskambino ir pasakė, kad eidamas iš parduotuvės sutiko girtą kaimyną ir jis prie jų prisikabino, pagrasino jiems ginklu. Sūnus nežinojo ką daryti ir bijojo grįžti namo. Liudytoja liepė jam kviesti policiją. Po kiek laiko sūnus grįžo į namus su policijos pareigūnais. Pareigūnai nuėjo pas kaimyną ir paėmė ginklą. Sūnus labai išsigando, pagalvojo, kad tas girtas kaimynas gali šauti, nes yra girtuoklis ir neprognozuojamas (b. l. 16-18).
Apklaustas kaip liudytojas O. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015-03-05 apie 20:40 val. iš Vilniaus apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kapsų g. 30 kaimynas pranešėjui grasino daiktu, panašiu į pistoletą. Nuvykus Kapsų g. 30 juos pasitiko du vaikinai A. Š. ir D. S.. A. Š. paaiškino, kad apie 20.30 val. jam su pistoletu ar panašiu daiktu į pistoletą grasino girtas kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto. Su patruliu R. V. nuėjus į 46 butą duris atidarė V. V.. Paklausus, ar jis turi ginklą, jis atsakė, kad turi. Paprašė jį pateikti, V. V. atidarė virtuvės komplekto stalčių, ištraukė PECK Perfecta pistoletą, kuris buvo dujinis, įdėtas į rudą odinį dėklą. Pistoletas buvo be šovinių, neužtaisytas. Pistoletą ir V. V. pristatė į Vilniaus m. 2 PK (b. l. 52).
Apklaustas kaip liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir O. A. (b. l. 54)
2015-03-05 daiktų pateikimo protokolu O. A. ikiteisminiam tyrimui pateikė juodos spalvos daiktą, panašų į pistoletą su užrašu Perfecta, Mod. FBI 8000 cal. 8 mm., su viena dėtuve be šovinių, rudos spalvos dėkle (b. l. 55).
Iš 2015-09-10 apžiūros protokolo matyti, kad tyrimui pateiktas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą, buvo apžiūrėtas dalyvaujant Lietuvos policijos KTC Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. B.. Apžiūros metu nustatyta, kad pistoletas yra juodos spalvos, plastikinėmis briaunomis. Pistoleto užrakto galinėje dalyje užklijuota žalios spalvos lipni juosta. Pistoleto ilgis 134 mm, aukštis 93 mm, vamzdžio ilgis 75 mm.. Vamzdžio kanale yra neišimama dalinė pertvara, vamzdžio laibgalyje yra vidinis sriegis signalinių raketų paleidimo įtaisui tvirtinti. Ant pistoleto yra gamykliniai žymenys: PERFECTA mod. FBI 8000, cal. 8 mm. K, made in Germany, PTB 387/2. Specialisto išvadoje nurodoma, kad apžiūrėtas pramoninės gamybos dujinis pistoletas PERFECTA, Mod. FBI 8000, skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, yra C kategorijos šaunamasis ginklas (b. l. 62-66).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino. Kaltinamojo ir nukentėjusiųjų paaiškinimais nustatyta, kad kaltinamasis V. V. 2015-03-05 apie 20 val. prie gyvenamojo namo, esančio Kapsų g. 26, Vilniuje, demonstravo dujinį pistoletą "Perfecta" ir sakydamas "aš tuoj tau padarysiu", "aš tuoj tau parodysiu", grasino nušauti A. Š. ir D. S., t. y. grasino juos nužudyti. Kaltinamasis teisme apklausiamas nurodė, jog grįždamas iš parduotuvės pamatė nukentėjusiuosius ir pagalvojo, kad jį nori sumušti, todėl išsitraukė pistoletą, pakėlė į orą ir pasakė, kad nušaus, vaikinai tada pabėgo. Nukentėjusysis D. S. nurodė, jog matė kaltinamojo rankose ginklą, jis juo mojavo, ginklas buvo išimtas iš dėklo, kaltinamasis kažką piktai sakė, jis tikrai galvojo, kad kaltinamasis gali iššauti, todėl su A. Š. pabėgo. A. Š. taip pat patvirtino, kad einant sutiko kaltinamąjį, kuris kažką laikė rankose ir juo mojavo, jo draugas D. S. pasakė: bėgam, pistoletas ir jis išsigandęs pabėgo. Įvertinus šių nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. V. demonstruodamas ginklą grasino nužudyti nukentėjusiuosius ir buvo sudarytas pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo esmę sudaro kito žmogaus bauginimas mirtimi arba sunkiu jo sveikatos sutrikdymu, t. y. veiksmai atliekami tikslu sukelti nukentėjusiajam baimės jausmą dėl jo gyvybės ar sveikatos, kai kaltininkas supranta, kad savo veiksmais nukentėjusiajam sukelia tokį baimės jausmą. Šiuo atveju V. V. naudojo šaunamąjį ginklą. Nors tai buvo dujinis pistoletas, neužtaisytas ir be šovinių, taigi žalos padaryti negalėjo, tačiau nukentėjusieji šių aplinkybių nežinojo, kaltinamasis tai taip pat suprato, taigi jis demonstruodamas daiktą, specialiai skirtą kūnui žaloti, taip pat ir padaryti mirtinus kūno sužalojimus, suprato, kad sukelia nukentėjusiesiems baimės dėl savo gyvybės jausmą, ir to siekė, t. y siekė įbauginti nukentėjusiuosius. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad V. V. kaltė padarius kaltinamajame akte nurodytą nusikaltimą yra visiškai įrodyta ir jo veiksmai teisingai bei pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Taip pat aukščiau aptartais įrodymais įrodyta V. V. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Šį kaltinimą patvirtina kaltinamojo prisipažinimas ir parodymais, liudytojų P. A. ir R. V. parodymai, nukentėjusiųjų parodymai, O. A. tarnybinis pranešimas, daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas ir specialisto išvada, esanti apžiūros protokole.
Iš šių įrodymų matyti, kad kaltinamasis V. V. nuo 2014-01-01 iki 2015-03-05 21:val. neturėdamas leidimo laikyti ar nešioti ginklą, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje laikė bei su savimi nešiojosi C kategorijos šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą Perfekta Mod. (duomenys neskelbtini) skirtą šaudyti 8 mm. Kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kol 2015-03-05 21 val. ginklą atidavė policijos pareigūnams. Kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad ginklą jam maždaug prieš 20 metų padovanojo kitas asmuo. Tuo metu dujiniam pistoletui laikyti ir nešioti leidimas nebuvo reikalingas, tačiau pasikeitus įstatymo nuostatoms kaltinamasis privalėjo ginklą registruoti ir gauti leidimą. Lietuvos Respublikos ginklų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiami A, B, C kategorijų šaunamieji ginklai, neturintys identifikacinių numerių. Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo išrašas Nr. 12 (skelbta Valstybės žiniose, 2011-04-09, Nr. 42—2033) nustato kriterijus, pagal kuriuos daiktai ar įrenginiai yra priskirti konkrečiai kategorijai ginklų. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nustato, kad C kategorijos ginklams ir šaudmenims įsigyti, laikyti ir nešioti reikalingas leidimas bei reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmuo, siekiantis gauti tokį leidimą. Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad V. V. kaltė padarius kaltinime nurodytą nusikaltimą įrodyta, jo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis V. V. BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas buvo nuo 2015-03-05 20 val. 40 min. iki 2015-03-06, paleidimo laikas nenurodytas (b. l. 111, 114). Jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis V. V. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, pensininkas, vedęs, į narkologines įskaitas neįrašytas, psichiatrijos ligoninėse negydytas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis, nesunkus nusikaltimas, BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis apysunkis nusikaltimas. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vieną lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis padarė dvi nusialkstamas veikas, taip pat į BK 55 straipsnio, numatančio, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus tai, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija numato dvi alternatyvias bausmes, t. y areštą ir laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, t. y tai, kad jis nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, yra senyvo amžiaus – 64 metų amžiaus, BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas piktų kėslų, t. y. ginklą jis įgijo dar prieš 20 metų, iki 2014 m. sausio 1 d. jo veiksmai iš esmės buvo teisėti, kaltinamasis teisėtai įgyto ginklo neregistravo ir nepasirūpino leidimo jam gavimu pasikeitus įstatymo nuostatoms, todėl atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiuo atvejų būtų per aiškiai griežtas ir neteisingas kaltinamojo nubaudimas. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į bausmės paskirtį – nubausti asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šiuo atveju V. V. už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Nukentėjusysis A. Š. kaltinamajam pareiškė 1500 eurų dydžio ieškinį dėl patirto moralinės žalos atlyginimo. Savo reikalavimą jis grindė tuo, kad labai išsigando grasinimo, vėliau bijodavo susitikti kaltinamąjį, nes nežinojo, ko iš jo tikėtis, bijo, kad gali vėl grasinti. Teismo posėdžio metu A. Š. savo ieškinio reikalavimą palaikė, tačiau jį mažino iki 300 eurų.
Nukentėjusysis D. S. taip pat pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 130 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimą grindė tuo, kad dėl įvykio jis labai išsigando, jautė baimę ir vėliau, bijojo susitikti kaltinamąjį, nes nežinojo, ko iš jo tikėtis. Teisme ieškinio reikalavimą palaikė.
Kaltinamasis su jam pareikštais ieškiniais nesutiko, nurodė, kad jiems nieko nepadarė, mano, kad nukentėjusieji visai neišsigando, nes jį dar apmėtė sniego gniūžtėmis.
Įvertinus byloje ištirtus įrodymus matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo A. Š. buvo konfliktų ir iki šio įvykio. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjęs jį ir jo sugyventinę yra sumušęs prieš keletą metų, dėl to jis kreipėsi į policiją. Nukentėjusysis A. Š. taip pat pripažino, kad 2014 metais yra trenkęs vieną kartą kaltinamajam į pilvą. Iš D. S. paaiškinimų matyti, kad įvykio vakarą pats A. Š. tiek laiptinėje, tiek lauke inicijuodavo konfliktus su V. V.. V. V. yra senyvo amžiaus, žemo ūgio ir smulkaus kūno sudėjimo žmogus, todėl teismui kyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiųjų išgyvenimai dėl patirto streso kaltinamajam jiems pagrasinus ginklu, yra tokio dydžio, kad turėtų būti vertinami ta suma, kurie nurodyta jų ieškiniuose. Teismas sutinka, kad V. V. veiksmai, numatyti BK 145 straipsnio 1 dalyje sukėlė nukentėjusiesiems baimės jausmą ir dėl to jie patyrė stresą, nemalonius išgyvenimus, be to, įvykio metu buvo nepilnamečiai, tačiau teismas nesutinka, kad šiems išgyvenimams kompensuoti būtina priteisti ieškiniuose nurodyto dydžio žalos atlyginimą. Įvertinus visas aukščiau išvardintas aplinkybes, taip pat tai, kad padaryta veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje yra nesunkus nusikaltimas, mano, kad ieškinių reikalavimai turi būti mažintini iki 100 eurų.
Kadangi padarant nusikalstamą veiką buvo panaudotas šaunamasis ginklas dujinis pistoletas PERFECTA Mod. FBI 8000 Nr. PTB 387/2 su dėtuve, todėl jis pripažintinas nusikaltimo padarymo įrankiu ir remiantis BK 72 straipsniu turi būti konfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:
nusprendžia:
V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 8 mėnesiams.
V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 10 mėnesių.
Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant t. y. prie griežtesnės bausmė iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti kaltinamajam galutinę subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir V. V. skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant:
per bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-03-05 20 val. 40 min. iki 2015-03-06, t. y. 4 dienas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti V. V. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Konfiskuoti iš kaltinamojo V. V. ginklą dujinį pistoletą PERFECTA Mod. FBI 8000 Nr. PTB 387/2 su dėtuve. Nuosprendžiui įsiteisėjus šiuos daiktus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Tenkinti ieškovo A. Š. ieškinį iš dalies iš priteisti iš atsakovo V. V. 100 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Tenkinti ieškovo D. S. ieškinį iš dalies iš priteisti iš atsakovo V. V. 100 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Nustatyti, kad nuosprendis dėl priteistų civilinių ieškinių turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.