Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-02-09 · Civilinė byla Nr. 2A-20-198/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-09
Bylos Nr.
2A-20-198/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė (pran.)
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
A. A.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 20 – 198 / 2010

Birutė Mėlinauskienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)78.2.1; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Ramunės Čeknienės,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei

dalyvaujant ieškovei A. A., atsakovui A. A.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė, teismo posėdžio metu sutikslinusi reikalavimus (b. l. 148-150), prašė pakeisti iš atsakovo A. A. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-05-27 nutartimi priteistą nepilnamečio sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą ir jį padidinti nuo 200 Lt iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-05-27 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp jos ir atsakovo, kuriuo iš atsakovo sūnaus išlaikymui buvo priteista po 200 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Tačiau vaikui augant, daugėja problemų, prastėja vaiko sveikata, todėl priteisto išlaikymo nepakanka. Sūnus A. A. pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, kuri kainuoja 350 Lt per mėnesį. Kadangi ugdymo įstaiga yra Panevėžyje, o jie gyvena Naujamiestyje, ji kiekvieną dieną veža sūnų savo automobiliu, dėl to kurui išleidžia 500 - 600 Lt per mėnesį. Be to, su vaiku reikia dažnai lankytis Kauno klinikose, ji samdo žmogų, kad nuvežtų, nes vaikui reikia palydovo. Tai būna maždaug 3 kartus per metus ir kainuoja apie 300 Lt. Sauskelnėms per mėnesį išleidžia 200 Lt, vitaminams ir nekompensuojamiems vaistams – 200 Lt per mėnesį. Kartą per metus važiuoja su vaiku į sanatoriją „Saulutė“, kur kelionė kainuoja 400 Lt, o maistas jai kainuoja 12 Lt dienai. Ji su vaikais gyvena tėvams priklausančiame name, prisideda prie mokamų mokesčių. Kadangi vaikas nekramto, jam reikia pirkti specialų maistą. Iš viso vaiko maistui išleidžia apie 500 Lt per mėnesį. Rūbams ir avalynei išleidžia dar 100 Lt per mėnesį. Sūnaus lavinimui yra būtini specialūs brangiai kainuojantys žaislai, kuriems išleidžia 100 Lt per mėnesį. Nenumatytoms išlaidoms skiria 30 Lt mėnesiui. Higienos prekėms reikia 50 Lt mėnesiui, už kompensuojamus vaistus reikia primokėti 30 Lt mėnesiui. Be to, reikia samdyti seselę leisti vaistus, kai būna priepuoliai. Viso jos paskaičiavimu vaiko išlaikymui reikia papildomai 1 250 Lt mėnesiui virš tos sumos, kurią moka valstybė. Ji prie vaiko išlaikymo prisideda 1 200 Lt pinigine suma. Dar padeda jos tėvai. Jos gaunamas atlyginimas yra 1 500 Lt per mėnesį. Iš valstybės gauna 1 650 Lt išmoką neįgaliam vaikui. Be to, gauna 400 Lt išlaikymą kito sūnaus B. A. išlaikymui. Yra paėmusi būsto paskolą ir moka po 660 Lt per mėnesį. Taip pat moka 140 Lt už vartotojišką paskolą, 130 Lt už lizingu įsigytą kompiuterį.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 27 d. nutartimi priteisto A. A. išlaikymo dydį ir priteisė iš A. A. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad 2004-05-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeistas išlaikymas nepilnamečiui A. A. ir atsakovo teiktinas išlaikymas nuo 100 Lt (kuris buvo priteistas 2004-02-09 teismo įsakymu) padidintas iki 200 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo priteisimo momentu ieškovės gaunamos pajamos sudarė vidutiniškai 487 Lt per mėnesį, atsakovo pajamos tuo metu buvo vidutiniškai 500 Lt per mėnesį, kitų išlaikytinių, išskyrus sūnų A. A., tuo laiku ieškovė ir atsakovas neturėjo. Šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra vidutiniškai 1 400 – 1 500 Lt per mėnesį. Be to, iš valstybės neįgaliam sūnui A. A. skiriamos išmokos vidutiniškai sudaro 1 700 Lt per mėnesį. Viso ieškovės šeimos pajamos (įskaitant ir šiuo metu auginamo sūnaus B. A., gim. (duomenys neskelbtini), gaunamą 400 Lt išlaikymą) yra vidutiniškai 3 600 Lt per mėnesį. Nuosavybės teise ieškovė valdo dviejų kambarių butą 61 800 Lt vidutinės rinkos vertės, turi du automobilius, be to, turi skolinių įsipareigojimų DnB NORD bankui ir kas mėnesį moka po 852,06 Lt. Teismas konstatavo, kad ieškovės pajamos nuo išlaikymo priteisimo momento žymiai išaugo, t. y. jos turtinė padėtis pagerėjo. Nustatė, kad atsakovo pajamos šiuo metu yra vidutiniškai 1 350 Lt per mėnesį, t. y. pajamos, kaip ir ieškovės, taip pat išaugo. Nekilnojamo turto nuosavybės teise atsakovas neturi, turi dvi autotransporto priemones, turi skolinių įsipareigojimų ir moka AB DnB NORD bankui 1 151,70 Lt per mėnesį. Be to, atsakovas augina 2008-09-14 gimusią dukrą Aliciją, jo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, atsakovo teigimu, jos gaunamos išmokos sudaro 1600 Lt. Taigi, viso atsakovo šeimos pajamos yra 2 950,00 Lt per mėnesį. Teismo nuomone, byloje nenustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, o atsakovo iš esmės pagerėjo. Tokiu būdu, ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra labai panaši, dėl ko jie turėtų teikti išlaikymą sūnui A. A. lygiomis dalimis.

Teismas nurodė, jog, ieškovės manymu, vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia viso 2 551 Lt. Kadangi iš valstybės dėl neįgalaus vaiko ieškovė gauna 1 700 Lt, todėl vaiko išlaikymui papildomai reikalinga 851 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad 2 551 Lt išlaikymo suma yra nepagrįstai didelė suma tokio amžiaus vaikui. Nors nepilnametis A. A. ir yra neįgalus ir turi specifinių poreikių, tačiau vaiko poreikiai negali būti beribiai, o išlaikymą teikiantys tėvai gali teikti išlaikymą pagal savo turtines galimybes. Įvertinęs ieškovės nurodytas vaiko išlaikymui reikalingas pinigines sumas, teismas konstatavo, kad ieškovė nurodė nepagrįstai didelę sumą vaiko maistui (500 Lt), tuo labiau, kad vaikas visą dieną būna ugdymo įstaigoje ir yra ten maitinamas. Be to, kelia abejonių suma, skiriama sauskelnėms, avalynei, atsižvelgiant į tai, kad vaikas nevaikštantis. Jokiais įrodymais nepagrįstos ieškovės nurodytos išlaidos kelionėms į sanatoriją, maistui, kurui ir pan. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs liudytojos V. A. paaiškinimus, kuri paaiškino, kad vaikas pusryčių namuose nevalgo, nors ieškovė teigia priešingai, įvertinęs ieškovės pateiktus kvitus iš parduotuvių, kuriuose nurodyti keli skirtingi Maxima kortelių numeriai, kas rodo, jog pirkėjai buvo įvairūs asmenys, todėl kvitai negali būti vien ieškovės, teismas sprendė, kad ieškovė yra linkusi aiškiai padidinti vaiko išlaikymui reikalingas sumas, ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir elgiasi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu. Teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, jog vaiko išlaikymo išlaidos iš esmės išaugo.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas sutinka padidinti vaiko išlaikymo sumą iki 250 Lt per mėnesį, kas yra protinga ir sąžininga suma, kuri atitinka tiek vaiko poreikius, tiek jo tėvų turtinę padėtį. Kadangi ieškovė taip pat turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo tokia pat suma, tai viso (su valstybės parama) nepilnamečio A. A. išlaikymui būtų skiriama 2 200 Lt per mėnesį. Tokia suma yra visiškai pakankama vaiko poreikiams tenkinti ją naudojant racionaliai ir protingai, tuo labiau, jog atsakovas šiuo metu neturi galimybės teikti didesnį išlaikymą, todėl padidinus iš jo priteistą išlaikymą vaikui iki 400 Lt per mėnesį, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.), o tai ženkliai pažeistų atsakovo interesus ir proporcingumo principą tarp atsakovo galimybių ir nepilnamečio vaiko poreikių, o taip pat kito išlaikytinio – nepilnametės dukters A., augančios atsakovo šeimoje, interesus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, neatsižvelgė į visišką vaiko poreikių patenkinimą, prioritetą teikė ne vaiko teisių ir interesų apsaugai ir gynimui, o atsakovo poreikiams (CK 1.2 str., 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d., 3.192 str.), be to, liko neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), o būtent: teismas, skaičiuodamas ir vertindamas ieškovės gaunamas pajamas, priskaičiavo ir antram sūnui B. jo tėvo skiriamą išlaikymą – 400 Lt, kurie turi būti ir yra naudojami išimtinai B. poreikių tenkinimui. Ji (ieškovė) taip pat prisideda lygia dalimi prie sūnaus B. išlaikymo, kaip ir jo tėvas. Atsakovas nenurodė ir niekuo nepagrindė, kokio dydžio išlaikymas reikalingas jo dukrai (ieškovės manymu, vienerių metų vaikui reikalingas mažesnio dydžio išlaikymas nei ketverių metų vaikui). Ji moka kreditą, kurio pagalba įsigijo butą šalia Panevėžio specialiojo ugdymo centro, kurį lanko sūnus A. Kompiuteris, kurį įsigijo pagal vartojimo kredito sutartį, yra būtinas bendrauti su tokia pat negalią turinčių vaikų artimaisiais, gilinti savo žinias, kad galėtų laiku ir tinkamai pasirūpinti sūnaus sveikata bei kitais klausimais, susijusiais su sūnaus sveikatos būkle. Tuo tarpu atsakovui suteiktas kreditas būsto remontui, tačiau jis net neturi jokio nekilnojamojo turto. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent jis kreditą panaudoja jo motinos gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Teismas nurodė, kad atsakovo skoliniai įsipareigojimai yra didesni nei ieškovės, tačiau nevertino ir nepasisakė, kokiu būdu atsakovas mokėjo kredito įmokas po 1 151,70 Lt, kai pateiktoje pažymoje jo atlyginimas buvo nurodytas 484 Lt. Be to, atsakovas nurodė, kad turi skolinių įsipareigojimų giminėms, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, neprašė apklausti liudytojų, kurie galėtų patvirtinti šias aplinkybes. Vertinant nuosavybės teise turimą turtą, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei priklausančio buto rinkos vertė šiuo metu yra mažesnė nei 61 800 Lt. Automobilio įsigijimui buvo suteikta valstybės parama, nes jis yra būtinybė – sūnų reikia vežti į ugdymo įstaigą, renginius, pas gydytojus. Atsakovas turi du automobilius, tačiau jų vertė nenurodyta, teismo sprendime apie tai irgi nepasisakyta. Teigia, jog nuo 2004-05-27 priimtos teismo nutarties praėjo daugiau nei penkeri metai. Šiuo metu sūnui A. yra aštuoneri metai, todėl neaišku, kuo vadovaudamasis teismas sprendime nurodė, kad ieškovės sūnaus poreikiai iš esmės nepasikeitė, nepadidėjo, nors tame pačiame sprendime pripažįsta, kad vaiko poreikiai didėja jam augant. Priešingai, nei teigia teismas, sūnaus maistui vidutiniškai per mėnesį išleidžiama suma iki 500 Lt yra pagrįsta, nes jos sūnus pats nekramto, jį reikia maitinti, jis ne visada valgo, kai jam duodamas maistas, be to, jis valgo mažomis porcijomis ir jį reikia dažnai maitinti, šeštadieniais, sekmadieniais, švenčių dienomis, atostogų metu, ligos metu jis būna namuose ir maitinamas namuose. Neaišku, kodėl kelia abejonių, jog vaikui mėnesiui reikalinga sauskelnių už 200 Lt, tuo labiau, kad jis visą parą būna su sauskelnėmis. Visų sezonų apatiniams, viršutiniams rūbams bei avalynei nurodyta minimali mėnesiui reikalinga suma – 100 Lt. Sūnus kiekvienais metais vežamas į sanatoriją, kas matyti iš pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų. Nemanė, kad gali prireikti įrodymų teisme ir nerinko kvitų, galinčių patvirtinti turėtas kelionės išlaidas, bei maitinimosi išlaidas. Su sūnaus negalia ji negali vežti jo autobusu ar vairuoti automobilio pati, todėl prašo padėti artimų žmonių, kuriems sumoka tik už kuro išlaidas. Neskaičiuoja, kiek kartų tenka vykti pas gydytojus, į procedūras, renginius. Teismas taip pat nepasisakė ir neatsižvelgė į pateiktus medicininius dokumentus, kad sūnui neseniai lūžo koja, nustatytas kaulų retėjimas ir būtinas papildomas kalcio preparatų naudojimas. Tai, kad sūnui dėl jo negalios valstybė skiria išmokas, nereiškia, jog tėvai yra atleidžiami nuo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas niekada ne tik kad nesidomėjo sūnumi, bet ir neteikė jam tinkamo materialinio išlaikymo. Iki šiol nuo 2004-06-04 yra sūnaus išlaikymo įsiskolinimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, atmesti. Mano, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas padarė teisingą išvadą, jog apeliantė linkusi aiškiai padidinti vaiko išlaikymui reikalingas sumas, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir elgiasi nesąžiningai jo (atsakovo) atžvilgiu, kadangi byloje nenustatyta esminio vaiko poreikių išaugimo, dėl kurio būtina dvigubai padidinti sūnaus išlaikymo dydį. Nepilnametis A. A. yra neįgalus ir turi specifinių poreikių, tačiau teisinga ta teismo išvada, kad vaiko poreikiai negali būti beribiai, o išlaikymas turi būti teikiamas atsižvelgiant į tėvų turtines galimybes teikti išlaikymą. Atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 250 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės yra pagrįstas ir teisėtas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės teiginys dėl neatskleistos bylos esmės, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. A. yra A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-05-27 nutartimi buvo pakeistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. A. – atsakovo teiktinas išlaikymas nuo 100 Lt, kuris buvo priteistas 2004-02-09 teismo įsakymu, padidintas iki 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės (civilinė byla Nr. 2-1557-12/2004, b. l. 27). Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą dėl šios nutarties pakeitimo ir išlaikymo sūnui padidinimo iki 400 Lt, motyvuodama tuo, kad augant vaikui daugėja problemų, prastėja vaiko sveikata, be to, nors iš valstybės ji gauna 1 650 Lt išmoką neįgaliam vaikui, tačiau prie šios sumos sūnaus išlaikymui ji dar papildomai prisideda 1 200 Lt pinigine suma, dar yra paėmusi būsto paskolą, vartotojišką paskolą. Šiuo metu sūnų ieškovė išlaiko faktiškai viena, atsakovo teikiamo išlaikymo aiškiai nepakanka.

Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, kad teismo išvada ieškinį tenkinti iš dalies visiškai yra teisėta, atitinka šį klausimą reglamentuojančių teisės normų turinį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2005-05-11 – Nr. 3K-3-306/2005; 2005-06-08 – Nr. 3K-3-337/2005; 2006-05-17 – Nr. 3K-3-341/2006; 2008-05-26 – Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai CK 3.201 str. pagrindu nusprendė padidinti priteisto išlaikymo šalių sūnui A. A. dydį tik iki 250 Lt kas mėnesį, nes byloje esančių įrodymų visuma nenustatyta, kad po 2004-05-27 teismo nutartimi priteisto vaikui išlaikymo jo išlaikymo išlaidos būtų iš esmės išaugę, be to, nenustatyta, jog ieškovės turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, o atsakovo - pagerėjo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagrindas pilnai tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą yra tik tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą gaunančio vaiko ir jį auginančio tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas arba jeigu atsiranda papildomų išlaidų vaikui (CK 3.201 str. 2 d.). Ieškovė nurodė, kokiems poreikiams tenkinti reikia prašomo dydžio išlaidų (ugdymo įstaiga, kuras už keliones, vaistai, specialus maistas, specialūs žaislai, higienos prekės ir pan.). Nors orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, tačiau 250 Lt, kuriuos sutinka mokėti atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui, yra proporcingas nepilnamečio A. A. poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Kaip matyti, teismas, nustatydamas konkretaus išlaikymo dydį iš kiekvieno iš vaiko tėvų, vertino šalių šeimos sudėtį, jų gaunamas pajamas, turtinę padėtį. O būtent – teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 1 400 – 1 500 Lt per mėnesį, iš valstybės neįgaliam sūnui skiriama vidutiniškai 1 700 Lt išmokų per mėnesį, viso ieškovės šeimos pajamos, įskaitant ir šiuo metu auginamo sūnaus B. A., gim. (duomenys neskelbtini), gaunamą 400 Lt išlaikymą, yra vidutiniškai 3 600 Lt per mėnesį; atsakovo pajamos šiuo metu sudaro vidutiniškai 1 350 Lt per mėnesį, jo sutuoktinės gaunamos išmokos sudaro 1 600 Lt, viso atsakovo šeimos pajamos yra 2 950 Lt per mėnesį. Kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentu, kad teismas, skaičiuodamas ir vertindamas ieškovės gaunamas pajamas, nepagrįstai priskaičiavo ir antram jos sūnui B. jo tėvo skiriamą išlaikymą – 400 Lt, kurie turi būti naudojami išimtinai pastarojo sūnaus poreikių tenkinimui. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo ginčijamą sprendimą keisti. Apeliantei nesuprantama, kuo vadovaudamasis teismas sprendime nurodė, kad ieškovės sūnaus poreikiai iš esmės nepasikeitė, nepadidėjo, nors tame pačiame sprendime pripažįsta, kad vaiko poreikiai didėja jam augant. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, be abejo, vaiko poreikiai didėja jam augant, tačiau norint padidinti priteistą išlaikymą vaikui, būtina nustatyti esminį vaiko poreikių išaugimą. Taigi, šiuo atveju teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra jokių įrodymų apie esminių vaiko išlaikymo išlaidų išaugimą, su kuo kolegija sutinka ir atskirai dėl šių nustatytų aplinkybių nebepasisako. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs liudytojos paaiškinimus, įvertinęs ieškovės pateiktus kvitus iš parduotuvių, teisingai sprendė, kad ieškovė yra linkusi aiškiai padidinti vaiko išlaikymui reikalingas sumas. Ieškovė įrodymų išlaidoms į sanatoriją, kurui, maistui pagrįsti nepateikė. Todėl kritiškai vertintini apeliantės paaiškinimai ir įvardijamos konkrečios sumos, kurios, jos teigimu, būtinos sūnaus išlaikymui.

Taigi, apylinkės teismo sprendimu padaryta išvada apie atsakovo teiktino išlaikymo dydį atitinka bylos nagrinėjimo metu buvusią situaciją. Išlaikymo dydį padidinti iki 400 Lt, kaip to pageidauja apeliantė, būtų neteisinga ir nesąžininga tiek atsakovo, tiek jo nepilnametės dukters A. atžvilgiu. Kolegija sprendžia, kad priteista iš atsakovo kas mėnesį mokama periodinė išmoka po 250 Lt atitinka sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), interesus ir nepažeidžia ieškovės, kaip išlaikančios taip pat dar vieną nepilnametį sūnų B., motinos teisių bei interesų, o tuo pačiu ir šalių sūnaus A. interesų. Dėl šių aplinkybių, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, jų reguliarumą, išlaikomų asmenų skaičių ir pagrįstai iš atsakovo sūnaus A. A. išlaikymui priteisė po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Tai atitinka CK 1.5 str. nuostatas. Įrodymų ir aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 320 str.). Todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88 str.1 d.3p., 92 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 3 Lt (tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė