Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą išdavimo pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. K., institucijai teikiančiai išvadą - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodo, kad jie neprieštarauja pareiškėjos R. K. prašymui atnaujinti praleistą terminą palikimui - žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) priimti nepilnametės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu bei išduotas leidimas priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, nepilnametės L. K. vardu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1d., t.y. palikimas atsiranda palikėjai mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Esant bet kuriam iš paveldėjimo pagrindų ( pagal testamentą ar įstatymą) įpėdinis gali pasirinkti priimti palikimą arba jo atsisakyti, taip pat pasirinkti palikimo priėmimo būdą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teise į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Palikimą priimti galima atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksnių: faktiškai pradėjus turtą valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl apyrašo sudarymo arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas teismo gali būti pratęstas, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ( CK 5.57 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp E. K. ir R. K. nutraukta 2007 m. birželio 23 d. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) yra mirusiojo E. K. dukra. Po E. K. mirties liko nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, teismas turi atsižvelgti į kitų palikimą priėmusių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo, K. K. neprieštaravo, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens poziciją, į tai, kad mirusiojo nepilnametė dukra yra pirmos eilės įpėdinė, į tai, kad pareiškėja, atstovaudama nepilnametės dukros interesus, kreipėsi į teismą dėl leidimo išdavimo nepraėjus terminui palikimą priimti po E. K. mirties , leidžia daryti išvadą, kad termino praleidimo priežastis buvo svarbios ir terminas palikimui priimti, atnaujinamas. Termino palikimui priimti atnaujinimas, nepažeis ir kitų įpėdinių interesų.

Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (Lietuvos Respublikos CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu L. K. yra mirusiojo E. K. dukra.

Nepilnametė L. K. yra mirusiojo dukra, įstatyminė įpėdinė, o pareiškėja yra jos įstatyminė atstovė, kuri be išankstinio teismo leidimo neturi teisės priimti jos vardu palikimą. Nors pareiškėja, prašydama išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės dukros vardu, nenurodo, jog prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad L. K. yra nepilnametė, o įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.52, 5.53 straipsniai), išduotinas teismo leidimas priimti palikimą pagal turto apyrašą. Pareiškėja dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 576, 578,582 straipsniais, teismas

nutaria:

Atnaujinti terminą pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą – žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu po E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Išduoti teismo leidimą R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą atsiradusį po jos tėvo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduodą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.