- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- AN2-91-211/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03717-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. D. (M. D.) (toliau tekste ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14570-2019 ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimo (ROIK 18092018763), kuriuo R. K. nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nustatytos bylos aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2019 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14570-2019 M. D. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas subendrinta 150 eurų bauda už tai, kad 2018 m. rugsėjo 20 d., 19.19 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Porsche, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos nedavė kelio keliu (šaligatviu) važiuojančiam dviratininkui, su juo susidūrė, dėl ko dviratininkui R. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, apgadintas automobilis bei dviratis.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimu R. K. nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena (ROIK 18092018763), pradėta pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį, administracinio nusižengimo protokolas R. K. buvo surašytas jį traukiant administracinėn atsakomybėn pažeidus KET 59 punktą, dėl to, kad jis 2018 m. rugsėjo 20 d., 19.19 val., vairuodamas dviratį ir artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, neįsitikino, kad tęsti judėjimą bus saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, susidūrė su keliu važiuojančiu automobiliu ir abi transporto priemones sugadino.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu M. D. pateikė skundus, prašydamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14570-2019 panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Kitu skundu prašė panaikinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimą (ROIK 18092018763) ir dviratininką R. K. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį už jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
4. Pareiškėjas skunduose nurodė, kad skundžiami nutarimai buvo priimtas netinkamai nustačius eismo įvykio aplinkybes, neįvertinus, kad eismo įvykio metu pareiškėjo transporto priemonė nejudėjo (stovėjo) dėl prieš jį stovinčios transporto priemonės, ir nevertinant, kad dviratininkas R. K. pats nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) reikalavimų. Pareiškėjas skunduose nurodė, jog dviratininkas R. K. nesilaikė KET 57 punkto reikalavimų, nes važiavo šaligatviu, o ne kitoje Minties gatvės pusėje nubraižytu dviračių taku, taip pat pažeidė KET 59 punkto reikalavimus, nes, priešingai nei teigia pats R. K., jis realiai nesumažino greičio artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį ir tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Pasak pareiškėjo, jei R. K. būtų sumažinęs greitį, jis arba apskritai nebūtų atsitrenkęs į pareiškėjo automobilį, arba eismo įvykio pasekmės būtų buvusios gerokai lengvesnės. Pareiškėjas teigia, kad dviratininkas R. K. pažeidė ir KET 219.2 punktą, numatantį, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, saugoti eismo įvykio pėdsakus, kadangi patraukė dviratį iš tos vietos, kurioje jis atsidūrė po susidūrimo su pareiškėjo automobiliu. Pareiškėjo manymu, R. K. pažeidė ir KET 127 punktą, nes nepasirinko saugaus greičio, o R. K. įvardintas 20 km/h greitis nelaikytinas saugiu, administracinio nusižengimo byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų pareiškėjo kaltę dėl 2018 m. rugsėjo 20 d. eismo įvykio ir visiškai nepagrįstai buvo ignoruojamas faktas, kad dviratininkas R. K. pažeidė KET 57 ir 59 punktų reikalavimus.
5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė pateikė teismui atsiliepimus į M. D. skundus dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14570-2019 ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimo, priimto R. K. atžvilgiu (ROIK 18092018763) kuriuose nurodė, kad skundžiami nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, M. D. kaltė padarius eismo įvykį įrodyta, todėl prašė M. D. skundus atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundus atmetė ir Institucijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14570-2019 (ROIK 18092019126) bei 2019 m. liepos 31 d. nutarimą, kuriuo R. K. nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena (ROIK 18092018763), paliko nepakeistus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
7. Apeliaciniu skundu pareiškėjas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, konstatavus, kad nepadarytas administracinis nusižengimas.
8. Savo skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos ji buvo nurodęs skunde, adresuotame apylinkės teismui. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis priimta netinkamai nustačius, kvalifikavus ir įvertinus faktines aplinkybes, vadovaujantis išimtinai R. K. parodymais, ignoruojant faktą, kad pats dviratininkas nesilaikė KET bei saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimų, todėl ši apylinkės teismo nutartis yra neteisėta bei naikintina. Teigia, jog teismas nepagrįstai nevertino jo žmonos J. D. parodymų, kad R. K. trenkėsi į stovintį automobilį. Jos parodymai, pareiškėjo manymu, yra nuoseklūs ir jais nesivadovauti teismas neturėjo teisinio pagrindo.
9. Pareiškėjas nesutinka ir teismo argumentais, kad dviratininko greitis buvo saugus. Taip pat nesutinka, kad dviračio tako nežymūs pažeidimai galėtų sukelti nepatogumų dviratininkui, todėl, anot pareiškėjo, R. K. turėjo važiuoti dviračių taku, o ne šaligatviu. Teigia, kad eismo įvykio padariniai, kai susidūrimo metu buvo padaryti transporto priemonės apgadinimai, sulankstytas dviračio priekinis ratas, R. K. padaryti veido nubrozdinimai, kairės rankos pirštų sumušimai, būtų logiškai paaiškinami tik dideliu R. K. važiavimo greičiu. Todėl, pareiškėjo manymu, yra visiškai pagrįsta teigti, jog būtent dėl to, kad R. K. nesilaikė KET 59 punkto reikalavimų bei nesumažino važiavimo greičio, ir kilo eismo įvykis. Anot pareiškėjo, tokia išvada negali būti paneigta ir teismo motyvu, neva greitis nebuvo viršytas dėl to, kad R. K. po smūgio nukrito prie pat automobilio priekio, kadangi R. K. važiuojant saugiu greičiu, nebūtų kilę tokie eismo įvykio padariniai (dviratininko sužalojimai, transporto priemonių apgadinamai).
10. Atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo M. D. apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrino pareiškėjos ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą ir palikdamas galioti Institucijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14570-2019 (ROIK 18092019126) bei 2019 m. liepos 31 d. nutarimą, kuriuo R. K. nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena (ROIK 18092018763), ANK nuostatų nepažeidė.
13. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas nevykdė reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisuko geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, nesilaikė draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas).
14. Pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukėlė nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą.
15. Nors M. D. savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: iš dalies paties pareiškėjo parodymais; suinteresuoto nukentėjusiojo asmens R. K. 2019-12-02 apylinkės teismo posėdyje duotais parodymais (t.1, b.l. 189-192), eismo įvykio 2018-09-20 schema (t.1, b.l. 64); papildomų duomenų apie įvykį išklotine (t.1, b.l. 65); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2018 m. gruodžio 14 d. išvada Nr. G 4507/2018(01) (t.1, b.l. 77-79); byloje esančiomis nuotraukomis, kuriose užfiksuotas automobilis ir dviratis po eismo įvykio (t.1, b.l. 127-133); byloje esančia fotolentele, fiksuojančia eismo įvykio vietos aplinką (t.1, b.l. 143-155; kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo pareiškėjo žmonos J. D. parodymais, kadangi jos parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia byloje esantys įrodymai.
16. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad eismo įvykis kilo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), pažymėtame gyvenamosios zonos ženklais Nr. 552 ir Nr. 553. Iš eismo įvykio vietos schemos (t.1, b.l. 64) matyti, kad automobilis Porsche po eismo įvykio yra sustojęs už Nr. 553 kelio ženklo galiojimo ribos, taip pat matyti, kad toje kelio atkarpoje nėra jokios kitos galimybės išvažiuoti iš gyvenamosios zonos, tik per maždaug dešimties metrų ilgio išvažiavimą, kertantį šaligatvį.
17. KET 60 punktas numato, jog dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. Taigi R. K., kirsdamas važiuojamą dalį, pagrįstai manė, kad automobilio Porsche, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos ir pristabdęs automobilį, jį mato ir laikysis KET 177 punkto reikalavimų, vertinant ir tai, kad kliūtis automobilio vairuotojui buvo iš dešinės pusės. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad R. K. važiavo šaligatviu, o ne dviračiu yra nepagrįsti, kadangi KET 57 punkte numatyta, jog tuo atveju, kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad dviračių tako trinkelės nelygios ir pažeistos, ties nuotekų šuliniais ištrupėjusios ir iškilusios, todėl apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. K. pasirinktas važiavimo kelias Minties g. šaligatviu pripažintinas tinkamas, atitinkantis KET 57 punkto nuostatas, konstatuojant, jog dviračio tako būklė yra prasta ir juo važiuoti dviratininkui objektyviai yra nesaugu.
18. Apygardos teismas atmeta, kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad R. K. pažeidė KET 59 punkto nuostatas, numatančias, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Iš apylinkės teismo posėdyje R. K. parodymų matyti, kad įvykio dieną jis dviračiu važiavo Minties g. šaligatviu todėl, kad dviračių takas Minties gatvėje yra nesaugus, plytelės iškilusios, kreivos, dviračių tako danga yra nelygi ir tokiu taku važiuoti yra labai pavojinga. Kai privažiavo išvažiavimą iš kiemo, pamatė link išvažiavimo artėjantį geltonos spalvos automobilį. Pristabdęs dviratį ir pamatęs, kad vairuotojas taip pat pristabdė automobilį, bei supratęs šį vairuotojo veiksmą, kaip jo praleidimą važiuoti, įsitikinęs, kad toliau važiuoti yra saugu, tęsė manevrą. Be to, apklaustas teismo posėdyje pareiškėjas pats patvirtino, jog žiūrėjo tik į priekį ir į šalis nesidairė, todėl apygardos teismas sprendžia, jog pareiškėjas, gyvenamojoje zonoje vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, realiai neįvertino situacijos ir nebuvo pakankamai atidus, juolab, kad byloje esančios eismo įvykio vietos aplinką fiksuojančios nuotraukos (t.1, b.l. 143-155) patvirtina, kad jokie kiti objektai (medžiai, pastatai, stovinčios transporto priemonės ir pan.) matomumo automobilio vairuotojui neribojo.
19. Kad pareiškėjo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais, įrodo ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2018 m. gruodžio 14 d. išvada Nr. G 4507/2018(01), patvirtinanti, jog įvykio metu R. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 77-79). Be to, iš papildomų duomenų apie įvykį išklotinės matyti, jog Porsche, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui apgadintas priekinis bamperis, priekinio valstybinio numerio apdaila, dviračiui apgadintas priekinis ratas, priekiniai stabdžiai (t.1, b.l. 65). Automobiliui ir dviračiui padarytų apgadinimų lokacija paneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad R. K., važiuodamas dideliu greičiu, atsitrenkė į stovintį automobilį ir patvirtina R. K. parodymus, jog, įvažiavęs į išvažiavimo važiuojamąją dalį, pastebėjo, kad M. D. vairuojamas automobilis juda link jo, todėl bandė sukti dviračio vairą dešiniau, kad išvengtų susidūrimo, tačiau jo išvengti nepavyko, automobilis blokavo jo dviračio priekinį ratą, dėl to ratas užsiblokavo ir jis krito per dviratį ant kelio. Dalis priekinio dviračio rato palindo po M. D. automobiliu, todėl buvo įlenktas.
20. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad automobilio Porsche, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. D. veiksmai, buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis.
21. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.