Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą 1972 m. balandžio 15 d. Joniškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 39, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes: M. ir M.; 3) butą Nr. 6, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą G. M. vardu, butą Nr. 10, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą G. M. vardu, po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys sudarė santuoką 1972 m. balandžio 15 d. Joniškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 39; bendrų nepilnamečių vaikų jie neturi; šalys apie 40 metų kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda, santuokiniai ryšiai negrįžtamai yra nutrūkę, ką patvirtino teisme apklausti liudytojai S. Š. ir A. J.; formaliai būdama santuokoje su atsakovu, ieškovė įgijo nekilnojamojo turto: 2001-03-08 - butą Nr. 6, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o 2009-08-21 - butą Nr. 10, kadastro Nr. 9056 900 0170, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas maždaug 1973-1974 metais paliko šeimą ir nuo tada visiškai ja nesirūpina, nepalaiko su ieškove jokių ryšių. Todėl, taikant CK 3.60 str. 2 d. numatytą prezumpciją, nesant ginčo tarp šalių, reikalavimas nutraukti santuoką pripažįstant, kad ji nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tenkintinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas.

Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog ieškovė įsigijo aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą praėjus keliems dešimtmečiams metų nuo atsakovo dingimo, todėl laikytina, jog atsakovas prie šio turto įsigijimo niekaip neprisidėjo, turtas buvo įgytas už ieškovės asmenines lėšas ir pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1972 m. balandžio 15 d. Joniškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 39, tarp ieškovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: M., M..

Pripažinti ieškovės G. M. asmenine nuosavybe šį turtą: butą Nr. 6, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą G. M. vardu, butą Nr. 10, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą G. M. vardu.

Teismo sprendimo kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.