Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-09-23 · Civilinė byla Nr. 2A-398-212/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-23
Bylos Nr.
2A-398-212/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
S. Ž.
Trečiasis asmuo
S. Š.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-398-212/2010Procesinio sprendimo kategorija:121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant ieškovui R. R.,atsakovei S. Ž.,trečiajam asmeniui S. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal R. R. ieškinį atsakovei S. Ž., trečiajam asmeniui S. Š. dėl skolos išieškojimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės S. Ž. 8 450 Lt skolos ir 253,50 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2007-07-23 su atsakove sudarė sutartį, kuria įsipareigojo pagaminti jai medinius laiptus. 2007 spalio pabaigoje laiptai buvo pagaminti, tačiau atsakovė už juos nesumokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-03-04 sprendimu priteisė iš atsakovės 8 450 Lt skolos, 253,50 Lt žyminio mokesčio ieškovui ir 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nustatė, kad 2007-07-23 ieškovas ir atsakovė sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti su galutiniu lakavimu ir beicavimu (kaip ąžuolas, tik truputį tamsiau) laiptus 7 480 Lt, tvorelę 1 200 Lt viršuje, apdailos skydus iš dviejų pusių 847 Lt. Viso užsakymo suma 10 950 Lt. Medinius laiptus ieškovas įsipareigojo pagaminti iš savo medžiagų ir juos sumontuoti, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktą darbą. Sutarties sudarymo metu atsakovei buvo žinoma, kad gyvenamasis namas priklauso trečiajam asmeniui, ir jo prašymu ji kartais nuvykdavusi pasižiūrėti kaip atliekami gyvenamojo namo remonto darbai. Atsakovė, žinodama, jog nėra gyvenamojo namo savininkė, sudarė sutartį dėl laiptų gamybos ir montavimo, tuo pačiu prisiimdama visas sutarties pasekmes. Ieškovas sudarydamas sutartį ir vesdamas derybas dėl laiptų gamybos neturėjo jokio pagrindo abejoti sutarties pagrįstumu ir atsakovės teise sudaryti šią sutartį. Ieškovas savo prievolę įvykdė, t.y. pagamino laiptus, o atsakovė už pagamintus laiptus tinkamai neatsiskaitė, todėl sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės tenka atsakovei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas procesinių dokumentų parengimui pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Nurodo, kad pirmosios instancijos sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesines teisės normas, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Teismas nukrypo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, neatskleidė ir nevertino šalių pasirašytos sutarties esmės bei turinio, todėl liko neįvertintos aplinkybės dėl ko ir kokiomis sąlygomis šalys tarėsi ginčo sandoriu, nevertino šalių sudaryto sandorio teisėtumo ir galiojimo aspektu, nevertino ir neatskleidė, kokie ginčo sandorio pagrindu tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai, ko pasekoje galima būtų vadovautis atitinkamomis teisinėmis normomis. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, net nevertino atsakovės ir trečiojo asmens į bylą pateiktų įrodymų, todėl skundžiamas sprendimas priimtas paviršutiniškai, vienpusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjus įrodinėjamas aplinkybes. Ieškovas žinojo, kad tretysis asmuo neįgaliojo atsakovės sudaryti ginčo sandorio, to neginčijo pirmos instancijos teisme, todėl remiantis CK 2.133 str. 6 ir 8 d. ginčo sandoris yra negaliojantis ir niekinio sandorio faktą turėjo konstatuoti pirmos instancijos teismas ex officio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas žinojo, jog sandorį sudaro su neįgaliotu asmeniu, jis neturi nuostolių reikalavimo teisės iš atsakovės. Kita vertus, teismas privalėjo kvalifikuoti tarp šalių atsiradusius teisinius santykius ir šiuo pagrindu ginčo sprendimui taikyti atitinkamas teisės normas. Ieškovas savo iniciatyva atliko veiksmus, prieštaraujančius ginčo sutarties sąlygoms, tokiu būdu pažeidė vykdymo principus. Šalių susitarimas – galimai ateityje ieškovo gaminiai bus reikalingi, todėl jų gaminimo ir montavimo terminai turėjo būti derinami papildomai esant užsakovo poreikiui. Tačiau, teismas, net neįvertinęs tarp šalių atsiradusių teisinių santykių turinio, kartu nesivadovavo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Ginčo sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens naudai ir ieškovo darbai skirti ne atsakovės ar jos šeimos poreikiams, todėl šioje byloje yra netinkamas atsakovas ir ieškinys turėjo būti atmestas. Teismas nevertino ieškinio pagrindo, neakcentavo ir nevertino civilinės atsakomybės sąlygų, o priteisė skolą už tariamai pagamintus laiptus, kai net nenustatytas laiptų pagaminimo faktas, tariamai pagamintų laiptų perdavimo atsakovei faktas, neatskleistas sutartinių prievolių turinys, neatsižvelgta į aplinkybes, kad nebuvo suderintos gaminamų gaminių techninės ir vizualinės charakteristikos, todėl ieškovas net negalėjo gaminti gaminių. Sutartyje nėra išskirta gaminių ir jų sumontavimo kaina, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas teigia, o teismas nustatė, kad pagamintų laiptų kaina yra 8 450 Lt, o montavimo – 2 500 Lt. Teismas neįvertino, jog į sutarties kainą buvo įtraukti ir kiti gaminiai: tvorelė ir apdailos skydai iš dviejų pusių be 15 proc. GPM. Nurodo, kad 2010-03-23 raštu kartu su trečiuoju asmeniu kreipėsi į ieškovą, kad patikrinti, ar laiptai iš tikrųjų yra pagaminti. Rašytinio atsakymo negavo, o telefonu ieškovas pareiškė, kad laiptų nepagamino ir nesirengia jų gaminti, nes teismas ir taip priteisė prašomą pinigų sumą ir laiptų jis neprivalo perduoti.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo tretysis asmuo prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinio netenkinti. Nurodo, kad pilnai palaiko apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją. Ieškovas buvo asmeniškai informuotas, kad jis negamintų laiptų, nes jie nėra reikalingi ir ginčo sutarties nepatvirtino.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas R. R. ir atsakovė S. Ž. 2007-07-23 sudarė sutartį pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti laiptus adresu Dambavos g. 19, Dambavoje, Panevėžio rajone (b. l. 6). Sutartyje nubraižyta laiptų schema, matmenys, nustatyta 10 950 Lt kaina ir nurodyta, kad terminas derinamas papildomai, o rugsėjo 17 bus daromi šablonai. Ieškovas nurodė, kad sutartyje nurodyta 10 950 Lt kaina ir už laiptus, kurių kaina yra 8 450 Lt, ir už jų montavimas – 2 500 Lt. Paaiškino, kad telefonu ne kartą bendravo su ieškove ir trečiuoju asmeniu, buvo atvežęs pagamintus laiptų šablonus ir užsakovė galėjo matyti kaip realiai atrodys laiptai. Papildomą terminą turėjo derinti dėl laiptų sumontavimo, nes namas buvo dar įrenginėjamas. Pagal sutartį yra pagaminta 15 vnt. laiptų pakopų, 42 vnt. metalinių stripelių (diametras 16 cm.), 84 vnt. medinių kugelių, 4 vnt. apvalių šarnyrinių jungčių (diametras 4,6 cm.), 15 vnt. šarnyrinių jungčių apatinių uždengimų. Visus šiuos gaminius jis pasiruošęs perduoti atsakovei, kuomet bus sumokėti pinigai. Be to, name į sieną jau yra sukalti metaliniai stripeliai, ant kurių laikysis laiptų pakopos.

Šalies argumentai

Ieškovė atsisako paimti užsakymą ir apmokėti už pagamintus laiptus. Teigia, kad pasirašyta sutartis negaliojanti, nes namas yra trečiojo asmens S. Š., o ji neturėjo įgaliojimo jo namui užsakyti laiptus. Su ieškovu tarėsi tik dėl galimai ateityje reikalingų laiptų. Nebuvo suderintas projektas, nematė gaminio ir todėl neturi pareigos mokėti. Pasirašytos sutarties neatšaukė. Tretysis asmuo patvirtino, jog namas ir šiuo metu priklauso jam, laiptai name neįrengti, tačiau ieškovo laiptų jam nereikia, nes namą pardavinėja. Nesutinka su teismo sprendimu, nes teismas neįvertino susitarimo esmės ir turinio; neįvertino sandorio teisėtumo ir galiojimo, susiklosčiusių tarp šalių teisinių santykių; pagal CK 2. 133 str. 6 d. turėjo konstatuoti, kad sandoris negaliojantis, nes jį kito asmens vardu sudarė atstovas, neturėjęs teisės sudaryti sandorį; ieškovas nepateikė įrodymų, kad pagamino laiptus ir kitus gaminius jų neperdavė, todėl jai nėra pareigos apmokėti; neįvertintas ieškinio pagrindas, nes ji nepažeidė jokios prievolės ieškovui; nepagrįstas skolos dydis, nes sutartyje sumos už gaminius ir sumontavimą neatskirtos.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų motyvais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių.

Šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, nes užsakovas yra fizinis asmuo, jos užsakyto gaminio paskirtis yra buitinių poreikių patenkinimas, o gamintojas (rangovas) yra verslininkas, dirbantis pagal verslo liudijimą (CK 6.672 str. 1 d.). CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Iš to darytina išvada, kad sutartis yra dvišalė ir atlygintinė. Kuomet viena sutarties šalis neįvykdo arba netinkamai įvykdo savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai. Vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350-6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės; o vartojimo rangos santykiams, kurių šio kodekso normos nenustato, taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai (CK 6.672 str. 2, 3 d.). Apeliantė sutinka, kad būtent šios teisės normos turi būti taikomos, nagrinėjant šalių ginčą, nes šias teisės normas nurodo apeliaciniame skunde . Teigdama, kad tikrasis susitarimas su ieškovu buvo tik dėl galimai ateityje busimo užsakymo ir kad laiptų gaminti neprašė, šios aplinkybės neįrodo. Iš sutarties teksto matyti, kad pasirašydama sutartį, atsakovė nepadarė jokio prierašo, kad veikia už kitą asmenį, kad dėl laiptų pagaminimo duos atskirą nurodymą ir pan. Sutartyje tokių įrašų taip pat nėra, todėl ir pagrindo taikyti CK 2. 133 straipsnio nuostatas, nėra. Ieškovas neigia, kad pats siūlė savo paslaugas, o atsakovė patvirtino, kad pasirašė sutartį gera valia, jokios prievartos, grasinimų ir pan. nebuvo. Kilus ginčui, sutarties nenutraukė ir neginčijo. Kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, laiptai ir kiti gaminiai yra pagaminti, atsakovė ir tretysis asmuo ne kartą buvo raginami jiems patogiu laiku atvykti, apžiūrėti ir atsiimti gaminius, tačiau jie to nepadarė (b. l. 7-8, 84-86). Pagaminti laiptai pritaikyti konkrečiam namui, pagal individualius matavimus ir projektą, todėl kitam objektui netinkami. Nepagrįsti apeliantų argumentai ir dėl laiptų kainos. Taip, sutartyje kaina už gaminius ir jų sumontavimą neatskirta, o iš sutarties teksto galima manyti, kad užsakymo suma yra 10 950 Lt, t. y. neskaičiuojant laiptų sumontavimo. Tačiau ieškovas nurodo, kad į šią sumą įskaičiuota ir 2 500 Lt sumą už laiptų sumontavimą. Netikėti šiuo paaiškinimų nėra pagrindo, nes jis ieškovui nenaudingas. Už gaminius atsakovė privalo sumokėti nurodytą kainą (CK 6. 360 str. 1 d.), o ieškovas, gavęs pinigus iš atsakovės, privalės jai perduoti pagamintus laiptus, kuriuos sudaro: 15 vnt. laiptų pakopų, 42 vnt. metalinių stripelių (diametras 16 cm.), 84 vnt. medinių kugelių, 4 vnt. apvalių šarnyrinių jungčių (diametras 4,6 cm.), 15 vnt. šarnyrinių jungčių apatinių uždengimų.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, (CPK 88 str. 1 d. 3 p. 92, 96 str., b. l. 80).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 Lt (aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė