Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio sen., Panevėžio r., dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, spec. vidurinio išsilavinimo, vedusio, neteisto, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Panevėžio sen., Panevėžio r., direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015-08-10 iki 2015-10-21 neužtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. D. išmokėtas 730 Eur darbo užmokestis būtų apskaitytas bendrovės apskaitos dokumentuose. UAB(duomenys neskelbtini), vyr. buhalterė D. Z. 2015-08-10, 2015-09-22, 2015-10-21 bendrovės biuro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., išmokėjo grynais pinigais 100 Eur, 180 Eur ir 450 Eur, iš viso 730 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose neišskaičiuojant Gyventojų pajamų mokesčio ir nemokant mokesčių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tai nustatyta patikrinus bendrovės apskaitą ir pagal atleisto darbuotojo parašytą paaiškinimą. Tokiais veiksmais R. Z. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ str. 3 d.

R. Z. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad darbuotojas, kuris juos apskundė yra supykęs, nes R. Z. parašė pareiškimą dėl hidraulinio karučio dingimo. Jis bando jį sujuodinti. Jie pinigais nesimėto ir tikrai avanso darbuotojui už kelias dienas nemokėjo, nes nebuvo aišku, kiek dienų jis pas juos dirbs. Protokole nurodytų faktų nepripažįsta. Darbo sutartis su darbuotojais sudarė jis. Vairuotojui nemokama už nuvažiuotus kilometrus, nes to neleidžia teisės aktai, o, be to, vairuotojai pradėtų sukti ratus, kad kuo daugiau kilometrų būtų pravažiuota. Darbo užmokesčio grynais nemoka, tačiau jei būna pinigų kasoje, kartais darbuotojams grynais sumoka dienpinigius.

Liudytojas A. D. paaiškino, kad dirbant UAB (duomenys neskelbtini) nuo praėjusių metų liepos 30 d. jam buvo mokama dalis atlyginimo grynais pinigais į rankas. Įsidarbinant jis paskambino skelbime nurodytu numeriu. A. M. Z., sutarė dėl darbo, kad važiuos į Lenkiją. Bet po kelių dienų paskambino ir pasakė, kad susirgo vienas vairuotojas ir reikia po Lietuvą pavažinėti. Pasakė, kad vairuotojai taip pat gerai uždirba, kad taip pat gauna po 1000 eurų. Žadėjo mokėti 0,30 lietuviškų centų ir 1 eurų už parduotuvės tašką. Paskui po poros dienų jis paskambino ir paklausė, ar nenori visam laikui po Lietuvą važinėti. Sutiko, bet pasakė, kad gal už tuos kilometrus mokėtų po 0,09 centus. M. Z. sutiko. Į. K. (duomenys neskelbtini) jam buvo pasakyta, kad bus fiksuotas atlyginimas 480 eurų. Paklausius, kaip bus su likusiais, ranka pamojavo, suprato, kad mokės į rankas. Jokių santykių su R. Z. nėra. Tokių aplinkybių, kad jį galėtų apkalbėti nėra. Sudarius sutartį dvi dienas padirbėjo. Įmonėje turėjo pildyti kelionės lapus, ataskaitas. Jam davė kito vairuotojo pavyzdį ir parodė kaip reiks pildyti. Liepos pradžioje buvo kito vairuotojo pildyta, o pabaiga jau jo. Jo pirmas išvažiavimas buvo liepos 31 d. Ir kitas vairuotojas S. M. važiavo, o čia važiavo M. Z.. Tuos taškus užsirašinėjo ir jis ir S. M.. Kelionės lapai būdavo išrašomi kas mėnesį. Jis atidavė dokumentus po kelių savaičių, nes buvo sugedęs automobilis. Kadangi dirbo su Monkevičiumi, tai jie buvo atiduoti greičiau. Kelių vinjetes pirko „Orlen“ degalinėje, Panevėžio rajone, čia prie Berčiūnų ir pirko 3 dienoms vienu kartu. Kiek atsimena, buvo penktadienis, tai pirko šeštadieniui, sekmadieniui ir pirmadieniui. Kokia tai buvo data negali pasakyti. Kurą į automobilius pylė jis, atsiskaitė kortele. Kortelė buvo tik kurui, vinjetės pirkti negalėjo. Jis dar buvo atvažiavęs, nes buvo sugedęs automobilis, jį pataisė rugpjūčio 10 d. ir padavė grynus pinigus ir liepė nusipirkti kelius 3 dienom. Pagal čekį išeina, kad pirko 4 dienom. D. Z. paėmė pinigus iš kažkokios dėžutės stalčiuje ir padavė R. Z., o R. Z. padavė jam. „Taškas“ yra parduotuvė, į kurią turėjo atvežti prekes. Kelionės lape nurodydavo datą, miestus, kaimus, į kuriuos važiuodavo. Aplankytų parduotuvių skaičius nesutampa su aplankytų miestų, kaimų skaičiumi. Viename mieste gali būti 5 ir 8 parduotuvės. Užduoti darbui gaudavo taip: nuvažiuodavo į bazę, esančią (duomenys neskelbtini), ten pasiimdavo savo pavarde išrašytą kelionės maršrutą, surašytą su parduotuvėmis ir adresais. Ne visada visas parduotuves aplankydavo. Buvo, kad kai mašina sugedusi, vienos parduotuvės neaplankė, nespėjo. Tas taškų užrašymas yra faktinis jo darbo rezultatas. Kiek apvažinėjo parduotuvių, vadinamų „taškų“, jam reikėdavo surašyti. Kai jam padavė kelionės lapą M. Z., paaiškino, kad reikia rašyti kilometrus, kur važiuojama, miestus, kaimus, kiek užsipilama kuro ir šone reikia parašyti „Arnoldas“, nes gali kažkas kitas važiuoti su ta mašina tą mėnesį ir tą dieną, ir šone surašyti visus „taškus“. Kaune gaudavo sau užduotį dienai, kiek reikia „taškų“ aplankyti ir pasibaigus dienai savo kelionės lape užrašydavo, kiek faktiškai jų aplankė. Baudžiamoji byla yra nutraukta. Jie jį apkaltino vagyste, kurios nepadarė. Jis net nežinojo, kad jie parašė pareiškimą į policiją. Tuo metu jis gulėjo ligoninėje, kada jie parašė pareiškimą. Tyrėjas jam paskambino po Naujųjų metų. Tas šiai bylai jokios įtakos neturi, nes jis dar nieko nežinojo apie tą pareiškimą dėl „ale vagystės“. Jis kreipėsi į darbo inspekciją žymiai anksčiau, nes dar nieko nežinojo. Jie maža to, kad neišmokėjo algos, apsidraudė ir norėjo, 300 eurų prisiteisti iš jo, kad jei jis prisiteis iš darbo VMI tai reiškia, kad jis dar vis tiek jiems turės grąžinti 300 eurų. Santykiai iš Z. šeimos jo atžvilgiu, tai tikrai ne kokie. Darbo ginčų komisija prie LR Valstybinės darbo inspekcijos 2016-01-20 sprendimu atmetė jo prašymą dėl darbo užmokesčio už nuvažiuotus kilometrus į parduotuves išieškojimo. Darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė. Darbo komisija pareiškė, kad jis privalo turėti įrodymus. Nuėjo į VMI, bet tada nežinojo, kad jos neturi jokių galių. Kaip jam po to paaiškino, jie kratų nedaro. Jis klausė po to, ar rado kažką, grynus pinigus. Pasakė, kad jie neturi teisės to daryti. Jis niekur nepasirašinėjo už gaunamas neapskaitytas lėšas.

Liudytojas A. V. D. paaiškino, kad A. D. yra jo sūnus. J. Z. nepažįsta. Sūnų nuvežė atsiimti atlyginimo. Susitiko su sūnumi 2015-10-20 prie odontologinio „Pauliuko klinika“ apie 14 val. Bekalbant, sūnus pasakė, kad jam turi būti kažkiek algos, tačiau reikėtų pasiimti ne Panevėžyje, o Daukniunuose. Pasakė, kad gali pavežti. Sūnus pasakė, kad paskambins ir paklaus, ar tikrai jie yra. Jis sūnų nuvežė į tą vietą, t.y., Daukniūnus. Sūnus nuėjo, kaip suprato, gavęs pinigus grįžo ir jam atidavė 100 Eur skolą, kupiūromis po 50 Eur. Sūnus nuėjo į tą namą, prie kurio nuvežė. Jis sėdėjo automobilyje. Automobilyje sėdėjo apie 10 min. Jis automobilyje sėdėjo visą laiką, kol A. D. buvo išėjęs. Nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, nematė, kad tuo metu, kai sėdėjo automobilyje, kas nors A. D. būtų ką nors davę. Nematė, kokių nors asmenų tuo metu buvusių UAB (duomenys neskelbtini) patalpose.

Liudytojas E. M. paaiškino, kad yra Panevėžio apskrities VMI Kontrolės departamento Kontrolės skyriaus vyr. specialistas. Buvo gautas pranešimas – informacija, iš pranešėjo A. D. dėl vokelių mokėjimo įmonėje bei pateikta informacija iš darbo inspekcijos, kad galimai buvo mokama vokeliuose UAB(duomenys neskelbtini). Buvo susiekta su pranešėju, kuris atvyko į VMI. Su pranešėju buvo bendrauta ne vieną kartą. Paaiškinta, kad turi pateikti konkrečius įrodymus, kur buvo mokama, kiek mokama, kurioje vietoje. 2016-02-02 atvykęs A. D. parašė išsamų paaiškinimą apie vokelių mokėjimą UAB (duomenys neskelbtini) ir, kad 2015-08-10 buvo išmokėtas avansas 100 eurų. 2015-09-22 buvo išmokėta 180 eurų ir kad 2015-10-21 buvo išmokėta 450 eurų neapskaityto darbo užmokesčio į rankas. A. D. paaiškino, kad buvo apskaitytas darbo užmokestis bankiniais pavedimais, o grynais gaudavo tiesiai į rankas iš įmonės vyr. buhalterės D. Z. biuro patalpose, įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. Jam buvo parodomas lapelis, kiek jam turi būti išmokama, kiek buvo apskaičiuota, kiek jam priklauso išmokėti, kiek gauna oficialaus darbo užmokesčio, kiek neoficialaus. Vėliau tas lapelis suplėšomas ir išmetamas. A. D. buvo pradžioje prieš paaiškinimo rašymą įspėtas dėl melagingų parodymų pagal P. P. jam, kokios pasekmės jeigu neteisingas apšmeižimas, neteisingas aiškinimas, kad įmonė moka vokeliuose. Pagal jo paaiškinimus apsispręsta, kadangi tokių žmonių Lietuvoje nėra daug arba iš vis vienetai, kurie ateina ir kalba, kad buvo mokama vokeliuose. Negalima buvo abejoti jo pasakojimu, kad jis meluoja. Todėl surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl darbo užmokesčio mokėjimo neapskaitymo įmonės vadovui. Kad pažeidimas padarytas rodo rašytas A. D. paaiškinimas. Daugiau kitokių įrodymų ir nebuvo.

Liudytojas V. O. paaiškino, kad jis pats asmeniškai yra dalyvavęs tik kai buvo apklausiamas A. D.. Jį apklausė E. M. ir jis ten buvo trumpam keletą kartų sudalyvavęs apklausoje. Žino, kad A. D. atėjęs VMI davė parodymus, kad jam jo darbovietėje buvo mokami oficialūs ir neoficialūs pinigai. Neoficialūs pinigai, kaip jis aiškino, buvo mokami, nes jis dirbo tiktai Lietuvos rinkoje, išvežiodavo prekes, jie jam buvo mokami, kaip jis vadino, už „taškus“ kur kiekvieną dieną aplankydavo ir teikdavo prekes ir už „kilometražą“. Jis paaiškino, kad už taškus buvo mokama papildomai po 1 eurą ir už kiekvieną kilometrą dar mokėdavo 0,9 centus. Tie papildomi pinigai buvo mokami neapskaityti, niekur nereikėdavo pasirašyti. Tačiau iš jo visų pasakymų, jis tą patvirtino raštu, buvo labai aišku, kiek jis turi gauti. Jis dalyvavo su E. M. įmonės buhalterijoje išimant kai kuriuos dokumentus, kai kurių dokumentų kopijas. Įmonės kelionės lapuose, o būtent kurie kelionės lapai buvo sudaryti A. D., kur jis važinėjo su tais automobiliais, šone dar būdavo papildomai surašyta, kiek per dieną jis aplanko taškų. Tie taškai irgi būdavo susumuojami. Tie taškai tai prekybinės vietos, kur jisai palikdavo prekes. Buvo matoma, kad tas žmogus sako tiesą ir neturi kėslų apšmeižti įmonę. Tikrai susidarė įspūdis, kad jis kalba teisingai, nuoširdžiai. Tai patvirtino, kad įmonėje be pinigų, kuriuos gaudavo oficialiai, dar buvo mokami ir papildomi pinigai, kur susidarė ne menka suma, tiksliai jos negalėjo įvardinti. Kad pažeidimas padarytas, rodė paties įmonės darbuotojo A. D. parodymai žodžiu ir raštu bei rodė kelionės lapai, nes kelionės lapuose buvo nurodyti aplankytų vietų skaičius – taip vadinami taškai. Paaiškino, kad yra kelionės lapas, su tokiu automobiliu važiuota. Yra surašytos visos dienos, maršrutas, kur važiavo tą dieną ir pačioje pabaigoje, kaip pavyzdžiui vieną dieną aplankė 14 taškų, kitą dieną 8 taškai, nes nuo tų aplankytų vietų, kaip jis teigė, jam buvo mokami papildomi pinigai po 1 eurą prie atlyginimo, kurį gauna oficialiai. Jam buvo mokamas nustatytas konkretus atlyginimas, minimalus atlyginimas ir plius dar tie taškai po 1 eurą. O kilometrai, pagal kilometrus negali įvardinti, nes čia pažymėti skaičiai ir jiems kilo įtarimas, nes jie visai čia nereikalingi. Jie buhalterijoje neturėtų atsispindėti. Jie būdavo suskaičiuojami, susumuojami pabaigoje. Už ką kaip jis teigė gaudavo po 1 eurą. Atkreipė dėmesį, kad tie visi dokumentai surašyti paties A. D. ranka.

Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė S. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad VMI pagal gautus pranešimas atliko du operatyvius patikrinimus. Vienas buvo sausio, o kitas kovo mėnesį. Pagal paskutinį patikrinimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl laikotarpio nuo 2015-08-20 iki 2015-10-21, neužtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. D. išmokėtas 730 eurų darbo užmokestis būtų apskaitytas bendrovės apskaitos dokumentuose. UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė šiuos pinigus išmokėjo bendrovės biuro patalpose, adresų (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. Tuo R. Z. pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. reikalavimus, todėl turi būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. Bylose dėl nenustatyto darbo užmokesčio mokėjimo pagrindinis įrodymas dažniausiai yra tik liudytojų paaiškinimai, iš kurių galima spręsti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Tokiose bylose rašiniai įrodymai nekaupiami, nesaugojami arba tuoj pat naikinami. Todėl tokių įrodymų dažnai neįmanoma surinkti. Prašo teismo paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nuobaudą. Institucija laikosi pozicijos, kad asmuo yra kaltas, kadangi vadovo pareiga užtikrinti darbo teisės reikalavimus pagal D. D. užmokesčių neapskaitytas nemokėjimas yra grubus DK pažeidimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas A. B. nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius ATPK 41⁴ str. 3 d. (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, turi būti laikomasi tokios įstatymo taikymo praktikos, kad šis pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat - kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais. K. R. Z. yra grindžiamas tik liudytojo A. D., buvusio UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo, parodymais. Mokesčių administratoriaus pareigūnai neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo fakto neužfiksavo. Prieš tai buvo daryti du mokestiniai patikrinimai, taip pat buvo darytas ir Darbo inspekcijos patikrinimas. Jokių priekaištų dėl darbo užmokesčio mokėjimo, jo tvarkos R. Z., kaip įmonės vadovui, darbdaviui, nebuvo pareikšta. Operatyvaus patikrinimo pažyma yra surašyta pagal A. D. paaiškinimus, todėl ji neturi savarankiškos įrodomosios galios. Liudytojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Liudytojas buvo įtariamas ikiteisminio tyrimo byloje pagal UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą, todėl A. D. parodymai negali būti pripažinti objektyviais dėl esančios konfliktinės situacijos su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Mokesčių administratoriaus atstovų paaiškinimai, kodėl galima remtis A. D. parodymais, apsiriboja niekuo nepagrįstais pasvarstymais, kad, esą „juo galima pasitikėti“ arba kad „nedaug darbuotojų Lietuvoje ateina pas mus su tokiais skundais“. Pažymėtina, kad mokesčių administratoriaus atstovų teiginiai teisme prieštarauja paties A. D. parodymams ir nukreipti tam, kad pateiktų situaciją nepalankiai R. Z.. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą palaikanti institucija ir įrodinėjimo pareigą draudžiama perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jokių tiesioginių įrodymų, neginčytinai pagrindžiančių neapskaityto įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimo faktą, byloje nėra. Naujo liudytojo parodymai nieko nepatvirtina, patvirtina tik tai, kad tam tikras asmuo A. D. vežė tam tikru adresu ir paskui jį parvežė. Faktas, kad kelionės lapuose buvo žymimas per dieną vairuotojo aplankytas „taškų“ skaičius, liudija tik tai, kad įmonėje buvo vairuotojų darbo kontrolės tvarka, nes pagal krovinių išvežiojimo sutartį su UAB „Nordnet“, esant krovinių nepristatymo faktui apie tai turi būti nedelsiant informuotas užsakovas (sutarties su UAB „Nordnet“ p. 7.11). Kadangi byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima neabejotinai konstatuoti R. Z. kaltę ir taikyti jam ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą administracinę atsakomybę, todėl vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu prašo nutraukti administracinę bylą, iškeltą R. Z. atžvilgiu, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 41⁴ str. 3 d. numato, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius LR ATPK 41⁴ str. 3 d. (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, šis pažeidimas privalo būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1196/2011; 2010-07-30 nutartis administracinėje byloje N575-1449/2010; 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008; 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007; 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal LR ATPK 41⁴ str. 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų R. Z. kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo patvirtinančių įrodymų.

Įvertinus liudytojų parodymus ir bylos medžiagą, darytina išvada, kad vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinimas yra liudytojo A. D. rašytinis paaiškinimas bei jo teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurie ne visai sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. A. D. parodė, kad su M. Z. telefonu sutarė dėl būsimo darbo, dėl vairuotojų gaunamo 1000 eurų atlyginimo, dėl sutarto apmokėjimo už darbą, t. y. 0,09 euro centų už nuvažiuotus kilometrus ir po 1 eurą už parduotuvės tašką. Įmonėje jam buvo pasakyta jog bus fiksuotas atlyginimas 480 eurų, o dėl likusios dalies žodžiu nieko nebuvo pasakyta, tik ranka pamojuota, iš ko jis suprato, kad mokės į rankas. Dirbdamas įmonėje turėjo pildyti kelionės lapus, ataskaitas, kuriuose pagal pateiktą pavyzdį turėjo įrašyti aplankytus taškus, tuos taškus užrašinėjo ir jis ir kiti vairuotojai. „Taškas“ yra parduotuvė, į kurią turėjo atvežti prekes. Kelionės lape nurodydavo datą, miestus, kaimus, į kuriuos važiuodavo. Užduotį darbui gaudavo taip: nuvažiuodavo į bazę, esančią Garliavoje „NORD NET“, ten pasiimdavo savo pavarde išrašytą kelionės maršrutą, surašytą su parduotuvėmis ir adresais. Tas taškų užrašymas buvo faktinis jo darbo rezultatas. Kai jam padavė kelionės lapą M. Z., jis paaiškino, kad reikia rašyti kilometrus, kur važiuojama, miestus, kaimus, kiek užsipilama kuro ir šone reikia parašyti „Arnoldas“ ir surašyti visus „taškus“. Priešingai nei A. D., M. Z., duodamas parodymus teisme, ir savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad darbuotojų priėmimo į darbą, darbo užmokesčio klausimų nesprendžia ir su A. D. šiomis temomis nekalbėjo. M. Z. nurodė, kad pagal jų įmonės sutartį su krovinių užsakovu UAB (duomenys neskelbtini) procesas vyksta taip: iš vakaro perduodama informacija jam ir vairuotojui, kada jis turi atvažiuoti į Kauną pasikrauti prekes ir jas pristatyti nurodytu maršrutu. Informacijoje būna maršrutas, laikas, kada atvykti ir prekių kiekis, temperatūra, parduotuvių skaičius, parduotuvėje iškrautų palečių skaičius, kilometražas, parduotuvės adresas. „Taškas“ – aplankytas taškas pagal maršruto lapą, kuris yra perduotas UAB (duomenys neskelbtini). Kelionės lapas duoda informaciją - tai automobilio kuro norma 100 km, kilometrų kiekį reikalinga priduoti UAB (duomenys neskelbtini), nes jų įmonė gauna atlygį už kilometrus ir šaldytuvo kuro normą bei aplankytų parduotuvių skaičių. Be to, pagal sutartį, jei jie neįvykdo gauto užsakymo (neaplanko vienos arba dviejų parduotuvių) įmonei gresia bauda. Iš vakaro gauna visą informaciją, kiek bus tų vadinamų „taškų“, toliau tą informaciją perduoda ir jis, ir (duomenys neskelbtini) vadybininkas. Ar įvykdė užsakymą, pasitikrina paskambinęs telefonu UAB(duomenys neskelbtini) vadybininkui ir pasitikrina su vairuotoju (paskambina jam tą dieną telefonu ir kai atneša kelionės lapą). Jei gauna iš UAB (duomenys neskelbtini) informaciją, kad kažkoks taškas neaplankytas, pirma klausia vairuotojo, paskui klausia pačios parduotuvės, ar tikrai neįvykdyta, ir žiūri ataskaitą, ar buvo įrašyta, ar ne. M. Z. nurodytą informaciją patvirtina ir 2014-04-18 krovinių išvežiojimo Lietuvos teritorijoje sutarties Nr. VEZ20140418/1, kelionės lapų duomenys (II tomas, b.l.14-16; I tomas, b. l. 26-30), iš kurių matyti, kad kelionės lapuose nurodomų kilometrų, pristatymo taškų, kitų duomenų kontrolė reikalinga UAB(duomenys neskelbtini) vykdant nurodytą sutartį, nes nuo to priklauso maršrutų įkainiai, baudos, galimos skirti už sutarties nevykdymą (minėtos sutarties II skyrius („Pristatymo taškas“), 7.7.2 p., 7.11 p., priedo Nr. 1 1 p. – 4 p. ir kt.). Administracinėn atsakomybėn traukiamo UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vadovo R. Z., vyr. buhalterės liudytojos D. Z., neigiančių mokėjus neapskaitytą atlyginimą grynaisiais pinigais, parodymai atitinka M. Z. parodymus ir nesutampa su liudytojo A. D. parodymais. A. D. parodymų dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo nepatvirtina ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga (darbo sutartis, sąskaitų, mokėjimų, kasos duomenys, kt.). Teismas, siekdamas išsamiai ištirti byloje esančią medžiagą ir atsižvelgdamas į tai, kad liudytojus R. Z., M. Z., D. Z. sieja giminystės ryšiai, dėl kurių gali būti vengiama duoti R. Z. nenaudingus parodymus, teismo posėdyje apklausė ir buvusį UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją S. M., bendrovėje dirbusį tuo pačiu metu, kai joje dirbo ir A. D. bei pildžiusį tokius pačius kelionės lapus, kaip ir jis. Liudytojas S. M. taip pat nepatvirtino neapskaitomo darbo užmokesčio mokėjimo fakto, paaiškino, kad jo darbo sutartyje buvo nurodyta, kad jam mokės 460 Eur, o pinigus darbdavys pervesdavo į banko kortelę (sąskaitą). Kitais būdais nebuvo atsiskaitoma. Kaip buvo nurodyta sutartyje, taip ir pervesdavo pinigus. Nežino, kodėl kelionės lapuose reikėdavo rašyti taškus, galbūt šeimininkas kontroliuodavo, žiūrėdavo. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais. Pats neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio mokėjimo veiksmas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnų nebuvo užfiksuotas. Liudytojai E. M. ir V. O., dirbantys Panevėžio AVMI, nurodė, kad iš A. D. buvo gautas pranešimas, kad įmonėje atlyginimas mokamas vokeliuose. Negalima buvo abejoti jo pasakojimu, todėl surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kitokių įrodymų nebuvo. Liudytojas V. O. papildomai nurodė, kad faktą, jog padarytas pažeidimas be darbuotojo A. D. parodymų žodžiu ir raštu rodo kelionės lapai, nes kelionės lapuose yra nurodytas aplankytų vietų skaičius – vadinami taškai, kelionės lapuose pagal kilometrus negali įvardinti, nes čia pažymėti skaičiai ir jiems kilo įtarimas, nes jie nereikalingi. Nuvykus patikrinti įmonės, dokumentų, kad bendrovėje buvo mokamos neapskaitytos lėšos nerado. Vertinant operatyvaus patikrinimo pažymos duomenis sistemiškai kartu su ją surašiusių liudytojų parodymais matyti, kad išvada, jog A. D. mokamas nepaskaitytas darbo užmokestis, padaryta tik iš apklausto A. D. paaiškinimų ir kelionės lapų duomenų. Dėl kelionės lapuose esančių duomenų vertinimo teismas jau anksčiau pasisakė. Nors operatyvaus patikrinimo pažymoje (I tomas, b. l. 4-6) nurodyta, kad 2016-01-26 iš LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos gautas raštas Nr. (duomenys neskelbtini)1220, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. D. buvo mokama dalis neapskaityto darbo užmokesčio, tačiau minėti duomenys operatyvaus patikrinimo pažymoje pateikti netiksliai. Teismas, įvertinęs minėtąjį raštą (II tomas, b. l. 9) atkreipia dėmesį, kad atitinkamo fakto dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo minėtoji komisija, priešingai nei nurodyta operatyvaus patikrinimo pažymoje, nenustatė, o tik informavo Panevėžio apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, kad Panevėžio darbo ginčų komisijoje nagrinėjant ieškovo A. D. prašymą atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio išieškojimo, ieškovas nurodė, kad dėl papildomo neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo už nuvažiuotus kilometrus ir „už parduotuves“ tarėsi su įmonės direktoriaus pavaduotoju M. Z.; dalis darbo užmokesčio buvo mokama pervedant į banko sąskaitą, o likusią neapskaityto darbo užmokesčio dalį išmokėdavo D. Z. grynais pinigais įmonės buveinėje. Liudytoja A. G., dirbanti Panevėžio teritorinio skyriaus darbo inspekcijoje, minėtos komisijos, priėmusios sprendimą darbo byloje, pirmininkė (I tomas, b. l. 55-58), paaiškino, kad jeigu nagrinėjant darbo bylą kažkas pateikia informaciją apie galimus įstatymo pažeidimus, numatyta pareiga pateikti informaciją atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją. Nagrinėjant šitą bylą ieškovas nurodė, kad jam buvo sutarta mokėti neatskaityto darbo užmokesčio už kilometrus į parduotuves. Darbo ginčų komisijai nepriskirta kompetencija nagrinėti šituo klausimu pagal neapskaityto darbo užmokesčio galimą mokėjimą, tai informacija buvo pateikta VMI. Be to, ir iš kitų byloje esančių duomenų (I tomas, b. l. 59-62; 55-58) matyti, kad minėta komisija, darbo inspektorė fakto dėl neapskaityto darbo užmokesčio UAB (duomenys neskelbtini)nenustatė. Liudytoju apklaustas A. D. tėvas A. V. D. teismo posėdyje paaiškino, kad sūnų nuvežė atsiimti atlyginimo į Daukniūnus. Sūnus nuėjo į namą, prie kurio nuvežė, o jis sėdėjo ir laukė automobilyje, kaip suprato, gavęs pinigus sūnus grįžo ir jam atidavė 100 Eur skolą, kupiūromis po 50 Eur. Automobilyje sėdėjo apie 10 min. Kol sūnus buvo išėjęs, jis nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, nematė, kad tuo metu, kai sėdėjo automobilyje, kas nors sūnui būtų ką nors davę. Nematė, kokių nors asmenų tuo metu buvusių UAB (duomenys neskelbtini) patalpose. Teismo manymu liudytojo A.V. D. parodymai nepatvirtina galimo neapskaitytų pinigų mokėjimo fakto, o tik tai, kad jis nuvežė A. D. tam tikru adresu ir paskui jį parvežė. Paties pinigų išmokėjimo fakto jis nematė, juo labiau, kad jis su sūnumi susietas giminystės ryšiais ir gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A.V. D. nurodo, kad vežė sūnų į Daukniūnus 2015-10-20, tuo tarpu iš byloje esančio A. D. paaiškinimo (b. l. 8-9), jo teisme duotų parodymų matyti, kad pinigai, kaip nurodo A. D., buvo išmokėti 2015-10-21. Pažymėtina ir tai, kad jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų) byloje nėra. Tai yra pagal atlikto operatyvaus patikrinimo duomenis nenustatyta, kad įmonėje būtų grynųjų pinigų, iš kurių, kaip teigia liudytojas būtų galima mokėti neapskaitytą darbo užmokestį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Z. nuo pat administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradžios neigė padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ str. 3 d., t.y. mokėjęs su darbo santykiais susijusias išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, jo parodymai nuo pat pradžių buvo vienodi, nuoseklūs, teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo. Be to, R. Z. paaiškino, kad tarp įmonės ir jo buvusio darbuotojo A. D. buvo kilę nesutarimai dėl įmonei priklausančio hidraulinio karučio vagystės ir buvęs darbuotojas turi tikslą apkalbėti įmonę. Iš teismo gautos medžiagos matyti, kad 2016-01-13 Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01965-16 dėl UAB (duomenys neskelbtini) priklausiusio hidraulinio keltuvo vagystės, kurioje A. D. buvo apklausiamas kaip specialusis liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (I tomas, b. l. 92-145), todėl teismas neatmeta galimybės dėl galimo A. D. suinteresuotumo byloje ir galimo jo parodymų nepatikimumo. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijoje 2016-01-20 nagrinėtas A. D., kaip ieškovo, prašymas atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio už nuvažiuotus kilometrus ir parduotuves išieškojimo, tačiau buvo atmestas (II tomas, b. l. 3-6).

Taigi teismui visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrus, išanalizavus bei įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga neįrodyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41⁴ str. 3 d., įvykis ir sudėtis, nes byloje nėra neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytam darbuotojui išmokėjo neapskaitytą darbo užmokestį. Administracinio teisės pažeidimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties ( ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.