Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-01-14 · Civilinė byla Nr. 2-8-824/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-14
Bylos Nr.
2-8-824/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Navickienė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
Z. G.
Advokatai
Jonas Petrikas, Irena Gedžiuvienė
Civilinė byla Nr. 2-8-824/2013Proceso Nr. 2-25-3-00404-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 77.5.; 77.4.2.; 78.2.1; 99.5; 99.11; 116.1; 116.6.1
KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 14 d.Kretinga

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant ieškovui A. G., ieškovo atstovei advokatei Irenai Gedžiuvienei, atsakovei Z. G., jos atstovams advokatui Jonui Petrikui, Stefanijai Taluntienei, išvadą duodančios institucijos atstovei D. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Z. G. ir išvadą duodančiai institucijai Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, vaiko išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė

Šalies argumentai

ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atskirti nepilnametį vaiką G. G. nuo jo motinos Z. G. ir perduoti jį tėvui A. G. bei pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-25 sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko G. G. gyvenamąją vietą ir išlaikymo tvarką nuo ieškinio teismui pateikimo dienos ir nustatyti vaiko G. G. gyvenamąją vietą kartu su tėvu A. G., priteisti vaikui G. G. išlaikymą iš mamos Z. G., mokamą periodinėmis išmokomis po 20, 00 Lt (dvidešimt litų) kiekvieną mėnesį iki sūnaus Giedriaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant A. G., lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui tvarkytoju. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad vaiko motina Z. G. serga psichikos liga, ji jau 2009-09-16 – 2009-10-10 ir 2012-04-11 – 2012-04-19 buvo hospitalizuota viešojoje įstaigoje Respublikinėje Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje, kur buvo gydoma, jai diagnozuotas psichikos sutrikimas. Į šią ligoninę ji 2012-04-11 specialistų pagalba buvo pristatyta, nes 2012-04-11 su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste L. D. ir Kretingos socialinių paslaugų centro socialine darbuotoja D. N. nuvykęs į vaiko gyvenamąją vietą, Z. G. jų neįsileido, kalbėjo nerišliai ir neaiškiai, todėl buvo iškviesti Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai, kuriems atvykus, Z. G. atrakino buto duris, ir G. G. buvo rastas uždarytas vonios kambaryje išsigandęs. Po to ji medikamentų nevartojo. Ieškovas telefonu 2012 metų kovo mėnesio pradžioje buvo informuotas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės L. D., kad pablogėjo Z. G. sveikatos būklė, G. G. nelanko mokyklos, ji nesprendžia vaiko sveikatos problemų, o 2012 m. balandžio mėn. pradžioje jam grįžus iš komandiruotės jis buvo informuotas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad atsakovės sveikata dar pablogėjo ir galimai kilo grėsmė nepilnamečiui G. G., nes ugdymo įstaigos jis nelankė, pas medikus taip pat nevykdavo.

Atsiliepimas

A. Z. G. nepripažino ieškovo reikalavimų. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodo, kad atsakovė ir ieškovas nuo 2003 metų jau gyveno skyrium, o sūnus G. G. nuo pat gimimo visą laiką gyveno kartu su atsakove (motina), ji juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Per šį laikotarpį susiformavo glaudūs atsakovės ir vaiko santykiai, vaikas yra prie jos prisirišęs, laiko artimesniu ir brangesniu žmogumi. Nurodė, kad ieškovas nepateikta neginčijamų įrodymų, kad ji vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikui o amoraliu elgesiu arba piktybiškai nesirūpina vaiku. Atsakovė neneigia, kad sūnus G.2012 metais praleido daug pamokų, tačiau mokyklai buvo pateiktos medicininės pažymos, pateisinančios neatvykimą į mokyklą, taip pat nuo 012-04-02 iki 2012-04-16 buvo sūnui atostogos. Buvo ir kitos aplinkybės - po sunkios ligos 2012-02-04 mirė atsakovės motina S. P., gyvenusi kartu su atsakove ir jos sūnumi Giedriumi. Tiek atsakovė, tiek jos sūnus G. dėl to labai pergyveno, tada ir sušlubavo atsakovės sveikata, o sūnus G. nenorėjo eiti į mokyklą nes bijojo, kad jam nesant namie, ją išveš į ligoninę ir jo niekas nepasitiks grįžusio iš mokyklos. Atsakovės nuomone ji turi geresnes sąlygas sūnaus gyvenimui. Jos pajamos nedaug mažesnės už ieškovo pajamas ir ji asmeninės nuosavybės teise turi atskirą 2 kambarių butą, sklypą Rubulių km., Kretingos raj., žemės sklypą Laumių km., Skuodo raj., ji nedirba. Nurodo, kad jos ir ieškovo santuoka nutraukta Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-25 sprendimu, kuriuo patvirtinta abiejų pareiškėjų pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių ir jau tuo metu atsakovė buvo pripažinta neįgalia, atsakovei buvo nustatytas 35 procentų darbingumas. Šios aplinkybės nesutrukdė ieškovui pasirašyti, o teismui patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su motina. Z. G. laiko, jog nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ji negalėtų gyventi su vaiku ir tinkamai vykdyti motinos pareigų.

Šalies argumentai

A. Z. G. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą su skundu dėl galimai pažeidžiamų jos sūnaus teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos pažyma 2012-08-22 Nr. (6.6.-2012-224)-PER-174 nuspręsta Z. G. skundą pripažinti nepagrįstu. (b. l. 119-124)

Išvadą teikiančios institucijos Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. L. pateikė išvadą, kad vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, tikslinga ieškovo ieškinį tenkinti, nes atsakovė Z. G. dėl sveikatos problemų nesugeba įvertinti vaiko Giedriaus poreikių, neadekvačiai vertina vaiko sveikatos būklę. Siekiant išvengti vaiko teisių pažeidimų bei garantuoti G. G. teisę į saugią aplinką, ugdymą bei sveikatos priežiūrą, G. G. tikslinga atskirti nuo motinos. (b. l. 32-34)

Teismo posėdžio metu Išvadą teikiančios institucijos Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. V. nuomonės dėl pateiktos išvados nekeitė.

A. G. reikalavimai dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo tvarkos pakeitimo netenkinamas.

Gimimo liudijimų kopija patvirtina, jog ieškovas A. G. ir atsakovė Z. G. yra nepilnamečio vaiko G. G., gimusio 1998-01-09, tėvai (b. l. 6). A. G. ir Z. G. santuoka nutraukta Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-25 sprendimu (b. l. 8), ką patvirtina ištuokos liudijimo kopija (b. l. 7). Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendimu patvirtino susitarimą, kuriuo vaiko G. G., gim. 1998-01-09, gyvenamąją vietą su motina Z. G. bei A. G., nutraukus santuoką, įsipareigojo teikti sūnui G. G. kas mėnesį po 400,00 (keturis šimtus) Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, šią sumą, atsižvelgus į infliaciją, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Šalys susitarė, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas administruos (tvarkys) motina Z. G.(b. l. 8). Šalių paaiškinimai ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų pateikta rašytinė medžiaga apie nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas patvirtina, jog nepilnametis vaikas G. G. iki 2012-04-11 gyveno su motina Z. G.; vaikų tėvas gyvena atskirai nuo vaiko nuo 2001 metų. 2012-04-18 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki teismo sprendimo priėmimo ir nustatyta nepilnamečio vaiko G. G. gyvenamoji vieta su tėvu A. G.. (b. l. 16-17)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 str. 1 d. numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Taigi pagal minėtą teisės normą vaiko atskyrimui nuo jo motinos Z. G., turi egzistuoti dviejų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 str. 1 d. numatytų vaiko atskyrimo nuo tėvų pagrindą sudarančių aplinkybių visuma: vaiko motinos Z. G. negalėjimas gyventi su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, nesant vaiko motinos kaltės, ir būtinybė nuspręsti, su kuo turi gyventi vaikas. Negalėjimas gyventi su vaiku šiuo atveju turi būti suprantamas, kaip negalėjimas vykdyti motinos pareigų nepilnamečiui vaikui, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. ir sudarančių tėvų valdžios turinį, taip pat negalėjimas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimo, su šių teisių įgyvendinimu susijusių vaiko poreikių tenkinimo. Vaiko atskyrimo nuo tėvų pagrindą sudaro tik toks negalėjimas vykdyti tėvų pareigų vaikams, kurį sąlygoja objektyvios, nuo tėvų nepriklausančios aplinkybės ir dėl tokių aplinkybių atsiradimo ar egzistavimo nėra tėvų kaltės. Teismas pažymi, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatytos vaikų ir tėvų atskyrimo sąlygos.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nepilnamečio vaiko motina Z. G. nevykdo ar negali vykdyti savo motinos pareigų nepilnamečiui vaikui G. G., negyvena ar negali gyventi su vaiku. Priešingai, rašytinė bylos medžiaga ir liudytojų parodymai bei faktinės aplinkybės patvirtina, jog Z. G. nuo vaiko gimimo su juo gyvena, auklėja ir prižiūri vaiką. Vaiko tėvams pradėjus gyventi skyrium, nepilnametis vaikas liko gyventi su motina, kuri jį prižiūri, auklėja, išlaiko, užtikrina visų jų poreikių tenkinimą. Remiantis rašytine bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad G. G. nuo gimimo yra neįgalus, jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis (b. l. 61) Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 23 metus dirba vairuotoju – ekspeditoriumi ir jo darbas susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio valstybes, kurios trunka iki šešių savaičių. Jam esant komandiruotėse, jo sūnumi nuo 2012-04-11 rūpinasi jo sugyventinė V. L., kuri taip pat dirba. Su sūnumi jis iki 2011 metų nebendravo, nes ieškovė nuolat teigdavo, kad sūnus serga, todėl neleido betarpiškai bendrauti. Tai, kad ieškovo ir jo sūnaus nesieja glaudūs ryšiai ir tai, kad ieškovas nuo 2012-04-11 nesistengė labiau suartėti su sūnumi, rodo, kad jis teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kokiais metais jo nepilnametis sūnus G. G. pradėjo vaikščioti, kokia programa jis yra mokomas, lavinamas ir kokie yra sūnaus mokymosi pasiekimai, ar jis moka skaityti, rašyti, kas jo draugai, ar jis jų turi ir t.t. Išanalizavus byloje esančių įrodymų visumą – ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad ieškovo A. G. bendravimas su vaiku Giedriumi buvo epizodinis ir tik nuo 2011 metų. Iki 2011 m. pavasario ieškovas G. G. kartais lankydavo pas atsakovę, o nuo 2011 metų rudens kartais pasiimdavo jį pas save į namus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui būnant komandiruotėse, juo rūpinosi ieškovo sugyventinė V. L., kad nežino vaiko vystymosi eigos ir buvusių bei esamų sveikatos problemų, ar jų išsprendimo aplinkybių, darytina išvada, kad tarp jo ir nepilnamečio vaiko nėra susiformavusio tokio emocinio ryšio, koks jis yra tarp G. G. ir atsakovės.

Apklausti liudytojais asmenys, G. G. mokytoja, ieškovo ir atsakovės Z. G. sesuo, draugė, pažįstami, kaimynė A. L., V. L., L. P., D. M., O. G. nurodė, jog Z. G. su vaiku bendrauja, jį tinkamai prižiūri, nė vienas liudytoju apklaustas asmuo nematė Z. G. neadekvataus elgesio su vaiku atvejo, agresijos ar kitokio netinkamo elgesio, jai bendraujant ir būnant su savo vaiku. Byloje yra pateikti duomenys, kad Z. G. šeima 2009-10-30 Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-830 yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje (b. l. 36), šis įsakymas priimtas remiantis vieninteliu Kretingos vaikų ugdymo centro direktorės 2009-09-15 raštu, kad G. G. nuo 2009-09-07 nelanko mokyklos ir Z. G. elgesys kelia nerimą (b. l. 35). Byloje nėra duomenų, ar ši informacija buvo tiriama ar kaip kitaip tikrinama, ar direktorės I. R. pateikta 2009-09-15 rašte sudarė G. G. realią grėsmę jo sveikatai, ar kaip kitaip tyčia G. G. veiksmais buvo pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai. Dėl nemotyvuoto elgesio Z. G. 2009-09-16 Vaikų teisių apsaugos skyriaus iniciatyva, nuvežta į Klaipėdos apskrities ligoninės psichiatrijos filialą, kuriame gydėsi iki 2009-10-15, diagnozė: kliedesinis sutrikimas (b. l. 31, 44, 45). Remiantis atsakovės paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad 2012-02-04 mirė jos mama S. P., dėl ko ji patyrė didelį stresą (b. l. 67). Ji priverstinai patalpinta stacionariam gydymui į VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialą stacionariam gydymuisi nuo 2012-04-11 iki 2012-04-19. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, byloje dalyvavo ir institucijos teikiančios išvadą atstovė D. V. (b. l. 8). Institucijos atstovė, turėdama duomenis apie Z. G. asmenį, žinodama jos žinias apie neįgalaus vaiko auklėjimo bei ugdymo ypatumus, bei atsakovės bendradarbiavimo ir bendravimo įgūdžius su pedagogais, neprieštaravo ir sutiko, kad nepilnametis G. G. po santuokos nutraukimo liktų gyventi su mama Z. G. (b.l.8). Teismo nustatyta, kad Z. G. nė karto nėra bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Teismui pateiktas tik vienas pakartotinio šeimos aplankymo aktas 2012-04-11 (b. l. 41), kuriame VTAS vyriausioji specialistė L. D. nurodė, kad Z. G. sveikata pablogėjusi prieš tris mėnesius. Nėra byloje objektyvių duomenų apie 2012 m. sausio –balandžio mėnesiais Z. G. sveikatos būklę, dėl kurios ji negalėjo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jį prižiūrėti, išskyrus minėtame akte L. D. paaiškinimus. Tačiau byloje nepateikta įrodymų , kad L D. gali ir turi tokioms išvadoms daryti specialių žinių. Nesant vaikų teisių apsaugos institucijos apsilankymo Z. G. ir nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje aktų, kurie būtų surašyti laikotarpiu nuo 2009-10-30 iki 2012-04-10, kuriuose būtų nustatyta, kad motina netinkamai prižiūri savo nepilnametį vaiką, darytina išvada, kad motina tinkamai atlieka savo pareigas G. G. atžvilgiu. G. G. apklaustas vaikų teisių apsaugos institucijos specialistų 2012-04-12, t.y. iš karto po įvykio 2012-04-11, kai jis buvo paimtas iš atsakovės namų, o atsakovė jam matant išvežta policijos pareigūnų pagalba, nurodė, kad nori gyventi su tėčiu ir mama (b. l. 47). Nepilnametis G. G. 2012-08-01 dalyvaujant vaikų teisių apsaugos institucijos specialistams savo ranka rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jam geriau gyventi su mama ir su Vaida ir su tėčiu bei 2012-08-06 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nori gyventi pas mamą (b. l. 88, 89). Teismo posėdžio metu liudytoja V. L. parodė, kad G. G. žino apie teisme vyksiantį procesą dėl jo atskyrimo nuo motinos, ir jis yra pareiškęs, jog nori gyventi su mama, tačiau sutinka gyventi darbo savaitės dienomis su ja ir tėvu, o savaitgalius leisti su mama (b. l. 143-148). Remiantis liudytojos V. L. ir Z. G. paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad G. G. po 2012-04-11 bendrauja ir gyvena pas atsakovę savaitgaliais, vaiko atostogų metu, bei nuo 2012 m. rugsėjo pradžios ir iki 2012-09-15, t. y. iki buvo uždaryta mokykla, gyveno pas atsakovę, kuri rūpinosi savo nepilnamečiu sūnumi, jį prižiūrėjo, rūpinosi jo sveikata, bei kartu su sūnumi 2012-09-21 vyko į Kauną pas medikus, išsirašyti sūnui vaistų. Liudytoja V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas telefonu 2012-10-09 prieš teismo posėdį sakė, jog jo sūnus galėtų gyventi pas Z. G.. Taip pat V. L. paaiškino, kad atsakovė Z. G. sūnumi rūpinasi, tačiau gal kiek per daug globėjiškai, ir mano, kad jis gali gyventi pas mamą. Tokios aplinkybės patvirtina, jog Z. G. tinkamai vykdo savo pareigas nepilnamečiui vaikui, užtikrina jo teisių įgyvendinimą ir poreikių tenkinimą ir nėra pagrindo laikyti, kad vaiko gyvenimas su jo motina neatitinka vaiko interesų ar sudaro pavojų vaikui.

Vaikų atskyrimo nuo motinos būtinybę ieškovas grindžia Z. G. psichine liga. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 str. 1 d. numatytu vaikų atskyrimo nuo tėvų pagrindu laikytina tik tokia liga, dėl kurios tėvai negali vykdyti savo pareigų vaikams tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Z. G. serga tokia liga, dėl kurios ji negalėtų vykdyti savo pareigų nepilnamečiui vaikui.

Kretingos rajono savivaldybės VĮ Kretingos psichikos sveikatos centro pažyma patvirtina, kad Z. G. gydėsi Klaipėdos apskrities ligoninės psichiatrijos filiale laikotarpiu nuo 2009-09-16 iki 2009-10-15, jai buvo diagnozuotas kliedesinis sutrikimas (b. l. 31, 45). VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo pažyma patvirtina, kad Z. G. gydėsi Klaipėdos apskrities ligoninės psichiatrijos filiale laikotarpiu nuo 2012-04-11 iki 2012-04-19, jai buvo diagnozuotas kliedesinis sutrikimas (b. l. 25). Daugiau duomenų, įrodymų, patvirtinančių Z. G. psichikos sutrikimų pasireiškimą po minėto laikotarpio byloje nėra.

Tarp pirmo ir antro atsakovės gydymosi stacionare laikotarpio yra ilgas laiko tarpas. Nustatyta, kad antras gydymasis buvo iššauktas patirto streso dėl atsakovės mirusios mamos, su kuria ji gyveno ilgą laiką, mamai būnant itin prastos sveikatos paskutinius tris metus buvo reikalinga ypatinga slauga, ji ja nepertraukiamai rūpinosi. Duomenų, kad ji per šį laikotarpį ir bylos nagrinėjimo metu gydėsi ambulatoriškai, ar jai būtų buvęs reikalingas tokio pobūdžio gydymas, nenustatyta. Minėtos gydymo įstaigų pažymos nelaikytinos įrodymais patvirtinančiais, kad Z. G. šiuo metu serga psichine liga, dėl kurios ji negalėtų gyventi su nepilnamečiu vaiku ir vykdyti jam motinos pareigų. Jokių duomenų, patvirtinančių lėtinio, nuolatinio pobūdžio psichikos sutrikimo Z. G. diagnozavimą byloje nėra.

Liudytojos D. N. parodymai šioje civilinėje byloje nelaikytini reikšmingais, nes jie nesusiję su dabartine situacija. Liudytoja nurodė, kad būdama socialine darbuotoja su Z. G. bendrauja nuo 2010-01-20. Nuo 2012-02-27 gavo informaciją, kad vaikas G. nelanko mokyklos, o Z. G. mobilus telefonas neatsako. Teismo posėdžio metu Z. G. paaiškino, kad mamos laidotuvių metu buvo dingęs jos mobilaus ryšio telefonas, bei sūnaus G. G. sveikatos patikrinimo dokumentai, skirti neįgalumo lygio nustatymui. Teismo nustatyta, kad dėl ligos G. G. nelankė mokyklos laikotarpiais nuo 2012-02-06 iki 2012-02-10 (2012-02-11 –šeštadienis, 2012-02-12 – sekmadienis), nuo 2012-02-13 iki 2012-02-15 (2012-02-16 – diena įtraukta į Valstybinių švenčiamų dienų sąrašą) ir nuo 2012-02-27 iki 2012-03-09 ir tai patvirtina UAB Kretingos šeimos medicinos centro pažymos Nr. 145, Nr. 182, Nr. 504 ( b. l. 64-66). Laikotarpiais nuo 2012-02-17 iki 2012-02-24 bei nuo 2012-04-04 iki 2002-04-08 – mokinių atostogos (2011–2013 metų pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-1017). Nustatyta, kad G. G. nepateisintų pamokų yra tik laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-04-03. G. G. 2012-04-11 buvo perduotas gyventi su ieškovu. Pažymėtina, kad mirus G. G. močiutei 2012-02-04 (b. l. 67), G. G. sveikata dėl jam nustatytų diagnozių (b. l. 61) galėjo pablogėti, ką patvirtina ir medikų pažymos. Esant minėtiems rašytiniams įrodymams bei remiantis atsakovės paaiškinimais darytina išvada, kad Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos pažyma Nr. D3-165 dėl G. G. lankomumo mokymo įstaigą nėra tiksli ir teisinga. Taip pat kritiškai vertintinas ir 2012-04-12 G. G. paaiškinimas, kuris surašytas VTAS specialistės L. D., kad į klausimą su kuo G. nori gyventi, jis atsakęs su tėčiu ir Vaida, kadangi toks vaiko paaiškinimas atsirado sekančią dieną po patirto streso, kai jo mama buvo išvežta gydytis į Respublikinę Klaipėdos ligoninę.

Liudytojos D. N. parodymai šioje civilinėje byloje apie Z. G. girtavimą, paremti Z. G. pilnametės dukters žodiniu pranešimu Vaikų teisių apsaugos skyriui, kuris kaip teismo nustatyta buvo darytas po to kai tarp jų įvyko konfliktas. Z. G. pilnametė dukra L. G. teismo posėdyje neapklausta, nes remiantis ieškovo ir atsakovės paaiškinimais, ji išvykusi gyventi į užsienio valstybę. Kitų duomenų, ar rašytinių įrodymų ieškovas teismui nepateikė apie vykusį ar vykstantį Z. G. girtavimą. Apie tai, kad Z. G. nuolat rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, tinkamai jį prižiūri, bei jos namuose negirtaujama parodė liudytoja O. G., kuri 20 metų yra atsakovės kaimynė. Ši liudytoja teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra mačiusi atsakovės girtos. Parodė, kad savaitgaliais kartais girdėdavosi muzika, kurią klausydavo pilnametis L. G.. Tai, kad G. G. ir atsakovės santykiai nekelia grėsmės vaiko saugumui ir atsakovė įgyvendina savo kaip mamos teises ir pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja L. P., kuri nuolat bendrauja su Z. G.. (b. l. 147) Tai, kad nepastebėjo savo sesers Z. G. veiksmuose grėsmės G. G. atžvilgiu patvirtintino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. M. (Z. G. sesuo) (b. l. 147).

Liudytoja A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad ji buvo G. G. mokytoja 1, 3, 5, 6 klasėse ir uo laikotarpiu su G. G. mama bendrauti būdavo sunku, kadangi ji nerašydavo prašymų dėl vaiko kelionių, taip pat prašydavo jos sūnui užduoti atlikti namų darbus. Tačiau liudytoja nenurodė konkrečių faktų, patvirtinančių, kad Z. G. negalinti gyventi su vaiku ir vykdyti savo motinos pareigų, nenurodė motinos pareigų nevykdymo atvejų. Liudytojos teiginiai, kad Z. G. visada palydėdavo vaiką į mokyklą, vaikas visada būdavo tvarkingas, turėjo mokymosi priemones, būdavo įdėti priešpiečiai, o mamai atėjus į mokyklą aplankyti sūnaus, vaikas visada nudžiugdavo, rodo ypatingą rūpinimąsi savo vaiku, bei šiltą mamos ir sūnaus bendravimą. Liudytoja nenurodė konkrečių vaiko nepriežiūros faktų. Tai, kad G. G. gyvendamas pas ieškovą A. G. ir jo sugyventinę V. L. būdavo labiau savarankiškesnis nei gyvendamas su mama, nerodo atsakovės netinkamao ir priešingo vaiko interesams elgesio. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Z. G. sudaro netinkamas nepilnamečiui vaikui gyvenamosios aplinkos higienos sąlygas, neaprūpina vaiko maistu ir kitais jų poreikių tenkinimui būtinais reikmenimis. Pažymėtina, kad Z. G. šeima 2009-10-30 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, tačiau Vaikų teisių apsaugos skyriaus nepateikė jokių duomenų ar darbuotojų atliktų buities tyrimo aktų, kurie patvirtintų, kad vaikui gyvenant su motina yra sudarytos netinkamos visos gyvenimo sąlygos. Priešingai, procese dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad vaikui gyvenant su motina yra sudarytos tinkamos visos gyvenimo sąlygos, vaikas aprūpintas, prižiūrėtas, aprengtas švariais rūbais, motinos lydimas į mokyklą, pasitinkamas po mokyklos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, jog rinkti papildomus įrodymus apie Z. G. psichikos būklę nėra galimybės ir pagrindo, nes iš byloje jau esančių įrodymų (pranešimų iš gydymo įstaigų, liudytojų parodymų) matyti, kad Z. G. tik 2009 metais buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas, kuris po ilgo laiko ir labiau tikėtina sąlygotas patirto streso dėl mamos mirties pasireiškė 2012 metais pavasarį. Nuo 2009 metų Z. G. dėl psichikos sutrikimų į medikus nesikreipė ir nesigydė iki 2012-m. balandžio mėn., po ko dėl psichikos sutrikimų į medikus nesikreipė ir nesigydė, todėl medicininių duomenų apie jos dabartinę psichikos būklę nėra. Kadangi byloje nėra įrodymų apie Z. G. elgesį, sudarantį pagrindą laikyti, jog ji nevykdo ar negalinti vykdyti savo motinos pareigų nepilnamečiui vaikui, taip pat nenustatyta vaiko nepriežiūros faktų, jam gyvenant su motina, skirti ekspertizę Z. G. psichikos būklei įvertinti teismas neturi pagrindo, be to, to neprašė iš šalys. Net ir diagnozavus Z. G. atitinkamą ligą, tai nesudarytų pagrindo atsikirti vaiką nuo motinos, nes nėra vienos būtinų vaikų atskyrimo nuo tėvų sąlygos – negalėjimo gyventi su vaiku ir vykdyti motinos pareigų.

Kadangi rašytinė bylos medžiaga ir liudytojų parodymai nepatvirtino buvimo visumos aplinkybių, sudarančių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 str. 1 d. numatytą vaiko atskyrimo nuo motinos pagrindą, ieškovo A. G. ieškinys dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, vaiko išlaikymo priteisimo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Byloje yra duomenų, kad atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 77 86). Atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo A. G. yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Atsakovei šioje byloje vadovaujantis 2012-07-19 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr.(1.31)-TPA-762-12 buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų išlaidų (b. 51, 77, 86), todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 432 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 36,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį pilnai (100 proc.), iš ieškovo priteistinos 36,96 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.

Byloje yra duomenų, kad atsakovė Z. G. turėjo išlaidų susijusių su procesinių dokumentų rengimu (b. l. 74) Atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo A. G. yra priteisiamos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos 35 Lt sumoje.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

2012-04-18 nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki bus priimtas teismo sprendimas. Ieškinį atmetus 2012-0418 nutartimi taikyta laikinosios apsaugos priemonė kuria nustatyta nepilnamečio vaiko G. G., gim. 1998-01-09, gyvenamoji vieta su tėvu A. G., naikintina, nesant tolimesnio pagrindo jų taikymui (LR CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270,

nusprendė

ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. G. atsakovės Z. G. naudai 35,00 Lt (trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. G. 36,96 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės procesijų dokumentų įteikimo išlaidų naudai sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660. Priteisti iš A. G. 432,00 Lt Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, paskirtą 2012-04-18 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko G. G., gim. 1998-01-09, gyvenamoji vieta su tėvu A. G., nuo sprendimo paskelbimo dienos.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Diana Navickienė