- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- TS-23-297/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58174-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nuteistasis
- A. M.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. (A. M.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1) 2016 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2017 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, nuteistasis pasiųstas į pataisos namus atlikti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
2) 2017 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., taikant BK 64 str. 1 d., 3 d., 64¹ str., laisvės atėmimu 2 metams;
3) 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 64¹ str., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2016 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2019 m. birželio 29 d.
Alytaus pataisos namuose A. M. atlieka bausmę nuo 2017 m. liepos 7 d.
2018 m. kovo 19 d. nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla, II dalis, b. l. 105).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 357-92 (asmens byla, I dalis, b. l. 36–37) nutarė netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. ir nuteistojo prašymą pakartotinai svarstyti po 5 mėnesių, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir tęsti finansinių įsipareigojimų vykdymą. Tokį sprendimą Komisija grindė tuo, kad A. M. turi alkoholio vartojimo problemų, šiuo metu atlieka bausmę už nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nuteistasis turimų problemų nepripažįsta, teigia, kad jas jau išsprendė, nors Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimų nelanko. Nusikalstamo elgesio rizika yra 96 balai, t. y. rizika yra vidutinė, bet labai artima aukštai, ir nenustatyta pažanga ją mažinant. Pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra aukšta. Nurodytų aplinkybių pagrindu Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad jis turi nepilnamečius vaikus, neseniai mirė jo motina ir likusi viena sesuo turi rūpintis namu. Jis Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2017 m. liepos 6 d. ir jau sekančią dieną, t. y. liepos 7 d. pradėjo dirbti, laisvėje taip pat dirbo pagal verslo liudijimą. Anksčiau buvo teistas 2004 m., taigi net 12 metų jis prabuvo laisvėje nenusikaltęs. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, paskatintas. Nuteistasis skunde taip pat pažymėjo, kad 1/3 dalį bausmės jis atliko dar 2017 m. gruodžio mėnesį, tačiau Komisija klausimą dėl jo lygtinio paleidimo svarstė tik 2018 m. balandžio 4 d., todėl mano, kad pataisos namų administracija padarė procesinį pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis A. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatytas sąlygas. Jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, taip pat dalyvavo programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Bausmės atlikimo metu nebaustas, už nepriekaištingą elgesį paskatintas, dirba, mokosi Alytaus profesinio rengimo centre elektriko specialybės. Vykdo finansinius įsipareigojimus. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, pateikė pažymą, kad laisvėje bus įdarbintas UAB „ABSV“ pagalbiniu darbininku. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo A. M. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 96 balai pagal OASys ir yra artima aukštai (pastebėtina, kad net 51 balas yra kintamas ir šiuos balus nuteistasis gali pakeisti savo teigiamu elgesiu), pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra aukšta, kas yra ypač svarbi aplinkybė, nes nuteistasis bausmę atlieka už smurtinius nusikaltimus, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir įtikinama pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tokios pažangos nenustatė. Teismo nuomone, jau vien išlikusi artima aukštai nusikalstamo elgesio rizika ir nustatyti net šeši kriminogeniniai veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksmai; gyvenimo stilius ir draugai; alkoholio vartojimas; mąstymas ir elgesys; emocinė gerovė; nuostatos) neleidžia spręsti apie akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis susiduria su sunkumais įgyvendindamas savo planus, nes neįvertina galimų impulsyvaus elgesio pasekmių, jis išsako kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu, tačiau vykdydamas nusikaltimus nesusimąstydavo, kokį poveikį jie turės nukentėjusiesiems. Nuteistasis nepripažįsta turimų problemų ir nesiima aktyvių veiksmų jas spręsti. Jis nusikalto būdamas neblaivus ir jo agresyvus elgesys pasireiškia pavartojus alkoholio. Kaip minėta, alkoholio vartojimas bei nuteistojo mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniais veiksmais, tačiau nuteistasis neigia turintis alkoholio vartojimo problemą, jis neįžvelgia ir smurtinio elgesio problemos, todėl anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimų bei elgesio korekcijos programų nelanko. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje laiką leido su teistais asmenimis, kurie darė jam neigiamą įtaką, kartu su jais nuteistasis nusikalto. Ir nors nuteistasis skunde akcentavo socialinius ryšius su artimaisiais, visgi šiuo atveju, kuomet gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu, kitų nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių kontekste teigti, kad artimųjų palaikymas turės pakankamą įtaką nuteistojo elgesiui ir išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais bei priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, negalima. Taigi, nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog jis bausmės atlikimo metu savo elgesio, mąstymo ir nuostatų teigiama linkme esmingai nepakeitė. Nuteistasis skunde nurodė, kad jis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tik skatintas. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis pasirinks tinkamus elgesio modelius ir laisvėje, juolab šiuo atveju, kai nuteistojo mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis pirmą kartą nusikalto būdamas gan jauno amžiaus, jam būdingas nusikaltimų modelis, jis yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys, kas rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, juolab, kad nuteistasis daro smurtinius nusikaltimus, o, kaip minėta, pakartotinio smurtinio elgesio rizika išlieka aukšta. Teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės ir nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai šiuo metu neleidžia daryti išvados apie akivaizdžius jo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus A. M. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2018 m. balandžio 4 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Nuteistasis skunde nurodė, kad 1/3 dalį bausmės jis buvo atlikę jau 2017 m. gruodžio mėnesį, tačiau Komisija klausimą dėl jo lygtinio paleidimo svarstė tik 2018 m. balandžio 4 d., tuo galimai padarydama procesinį pažeidimą. Pagal BVK 157 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos svarsto klausimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistiesiems pagal jų prašymus. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarką reglamentuoja BVK 164 str. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto šį prašymą. Šiuo atveju nuteistasis prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo Komisijai pateikė 2018 m. kovo 19 d. Komisija nuteistojo prašymą nagrinėjo 2018 m. balandžio 4 d., t. y. nepažeidusi BVK 164 str. 2 d. nustatyto termino.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. M. (A. M.) skundą atmesti.
Nutarties nuorašus nedelsiant išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.