Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2015-935/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
1-2015-935/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58865-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Nukentėjusysis
A. D., I. K.
Kaltinamasis
A. G.
Advokatai
Valdas Kersnauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2015-935/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58865-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2., 1.2.4.4.2.8., 1.1.10.1., 1.1.5.1.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Olgai Saveljevai,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,nukentėjusiesiems A. D., I. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vidurinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, teistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2016 m. gruodžio 10 d., apie 03.10 val., viešoje vietoje, daugiabučio namo, esančio Jonažolių g. 19, Vilniuje, kieme, tyčia, elgdamasis įžūliai ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rankomis sudavė ne mažiau nei keturis smūgius nukentėjusiajam A. D. į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis A. D. nugriuvo veidu ant grindinio, po ko spyrė koja nukentėjusiajam A. D., gulinčiam ant grindinio, vieną kartą į kairį šoną ir ne mažiau nei tris kartus į kairę koją, po ko nukentėjusiajam A. D. atsistojus ir bandant įeiti į namo laiptinę, renkant įėjimo į laiptinę kodą, jis, laikydamas dešinę ranką už nugaros, pasakė nukentėjusiajam A. D., kad šį papjaus, priėjo prie nukentėjusiojo A. D. ir, sugriebęs pastarąjį už megztinio ir taip laikydamas, sudavė ne mažiau nei tris smūgius į veido sritį, tuo pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 12 d. specialisto išvadą Nr. G 3852/2016(01) padarydamas nukentėjusiajam A. D. šiuos kūno sužalojimus: abiejų akių vokų, kaktos kairės pusės, smakro dešinės pusės, dešinio žando, kairio žasto, abiejų dilbių, dešinio peties, kairės blauzdos poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos raudonio ir gleivinės kraujosruvą, viršutinio 1-o danties iš kairės vainiko nuskėlimą, kliniškai nustatytą nosikaulių lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiais savo veiksmais viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

Tokiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu A. G. parodė, jog jis laukė užsakymo Vilniaus gatvėje. Tuomet į jo automobilį įlipo nukentėjusysis A. D. ir nurodė vežti jį namo. Kai pradėjo važiuoti, A. D. pasakė tik rajoną, į kurį reikia važiuoti. Važiuojant į nukentėjusiojo nurodytą rajoną, automobilį buvo sustabdžiusi policija. A. D. dėl to pasipiktino, reiškė savo nepasitenkinimą, pretenzijas. Kaltinamasis aiškino, jog nukentėjusysis tikslią vietą, kur reikia važiuoti, nurodė tik po to, kai buvo baigta aiškintis su policija. Orientacinę kainą, kurią reikės mokėti už kelionę, nukentėjusiajam nurodė dar kelionės pradžioje. Kai sustabdė policija, taksometras buvo sustabdytas ir vėl buvo įjungtas, kai vėl pradėjo važiuoti. Kol važiavo iki kelionės tikslo, nukentėjusysis pastoviai reiškė pretenzijas, o kaltinamasis jo atsiprašinėjo. Atvažiavus į įvykio vietą, nukentėjusiajam buvo pasakyta kelionės kaina, taksometras rodė apie 13 Eur. Nukentėjusysis numetė 5 Eur ir pasakė, jog jo niekas neapgaudinės. Nukentėjusiojo buvo prašyta sumokėti visą pinigų sumą už kelionę. Kaltinamasis teigė, jog A. D. išlipo iš automobilio, tuomet jis nukentėjusįjį suėmė už rankos ir dar kartą paprašė sumokėti už kelionę, o šis spjovė jam į veidą bei sudavė smūgį į veidą. Nuo smūgio buvo ištinęs dešinysis žandas. A. G. teigė, kad nustūmė nukentėjusįjį nuo savęs ir pasakė, jog taip nedarytų, apsisuko ir nuėjo link automobilio. Einant link automobilio, kilo konfliktas, kaltinamasis su nukentėjusiuoju susistumdė, įvyko grumtynės. Tuo metu, kai ėjo link automobilio, išgirdo, jog kažkas pribėga, pamatė skriejančią plytą, kurios vos spėjo išvengti. Plyta pataikė į automobilį. Įvyko konfliktas, nes nenorėjo, kad nukentėjusysis vėl mestų plytą. Kol atvažiavo policija, laikė nukentėjusįjį prispaudęs prie žemės. Pareigūnai įsodino A. D. į savo automobilį, jiems buvo paaiškinta, kad A. D. sudaužė automobilį. Kaltinamasis aiškino, jog policijoje parašė pareiškimą. Įvykio metu jis buvo blaivus. Policija klausė, ar jam reikia medicininės pagalbos. A. G. nurodė, jog įvykis vyko 2016 m. gruodžio 10 d., apie 2-3 val. Kai nukentėjusysis išlipo iš automobilio, jis pats dar sėdėjo automobilyje, pamatė, jog per mažai buvo sumokėta už kelionę. Kai nukentėjusiajam pasakė, kad per mažai sumokėjo, šis pasakė keiksmažodį ir išėjo. Po to, kai nukentėjusysis spjovė jam į veidą ir sudavė smūgį, jie pradėjo stumdytis, tampytis. Nukentėjusysis rėkė ir sakė, kad nemokės, nes buvo apgautas. Jam buvo atsakyta, jog taksometras rodė kelionės kainą. Kaltinamasis aiškino, jog nukentėjusysis jam sudavė smūgį, o jis jam sudavė atgal, jie buvo susikabinę už rūbų ir grūmėsi. Nenorėjo konfliktuoti su nukentėjusiuoju ir bandė atsitraukti. Jis pirmas A. D. įsikibo į ranką, kad šis negalėtų suduoti smūgių. Norėjo baigti konfliktą, nes pamanė, kad nukentėjusysis neturi pinigų, yra neblaivus, o jis ir taip užsidirbs. Grumtynės nuo automobilio vyko apie 4-7 metrų atstumu. A. G. teigė, jog jis nusprendė nebesiginčyti ir, aprimus nukentėjusiajam, ėjo link automobilio, tuomet išgirdo žingsnius ir atsisukdamas pamatė link automobilio skriejančią plytą, kuri pataikė į automobilio statramstį ir nukrito netoli automobilio. Dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų pasimetė, išsigando. Nukentėjusysis vėl ėmė plytą, norėjo suduoti smūgį, todėl jam pradėjo smūgiuoti, kad šis vėl nemestų plytos. Kai pradėjo smūgiuoti, nukentėjusysis vėl rankoje laikė plytą ir norėjo smogti. Kaltinamasis aiškino, jog jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, kad šis vėl nepagriebtų plytos ir netrenktų. A. D. rankomis sudavė į veido sritį apie du smūgius. Tuomet jie vėl pradėjo muštis, vienas kitam sudavė smūgius. Įvykį matė kitas taksistas, taip pat girdėjo moters balsą, kuri sakė baigti muštis. Nukentėjusiajam sudavė smūgius, kad jis sustotų, nepultų, negriebtų plytos. Muštynės pasibaigė policijos atvykimu. Tuo metu pargriovė A. D. ir laikė, kad negalėtų daugiau suduoti smūgių. Kaltinamasis tvirtino, jog negrasino A. D.. Nežino, kodėl nukentėjusysis norėjo jį užpulti, gal dėl smūgio sudavimo. Koja nukentėjusiajam sudavė smūgį po to, kai buvo mesta plyta, kai jie susimušė antrą kartą. Nukentėjusysis nugara buvo nukritęs ant žemės, kadangi jį pastūmė. Pastūmė nuketėjusįjį po to, kai šis metė plytą. Kartu su nukentėjusiuoju buvo priėjęs prie laiptinės durų, kadangi nukentėjusįjį vijosi po to, kai šis metė plytą ir bandė pasišalinti namo. Tuo metu reikalavo sumokėti už kelionę ir automobilio apgadinimą. Aplinkiniams rėkė, kad kviestų policiją. Kaltinamasis aiškino, jog nuketėjusysis nuo jo nebėgo, tačiau jį vijosi iki laiptinės. Grumtynės vyko ir prie laiptinės durų. Po to, kai buvo mesta plyta, jis su nukentėjusiuoju besigrumdami atsidūrė prie laiptinės. Grumtynių metu abu ne kartą buvo nukritę, voliojosi ant žolės, plytelių. Kai nukentėjusysis buvo pastumtas ir nukrito, jis atsikėlė ir puolė muštis, griebė plytą. Kaltinamasis teigė, kad jis bandė numušinėti plytą ir pradėjo mušti nukentėjusįjį, nes šis griebė plytą. Sudavė rankomis į veidą, kai nukentėjusysis stovėjo. Tuo metu, kai A. D. bandė pagriebti plytą, ji nebuvo prie nukentėjusiojo, kaltinamasis nukentėjusįjį pastūmė link plytos. Nukentėjusysis buvo pastumtas tuo metu, kai bandė dar kartą paimti plytą, jam buvo suduoti du smūgiai. Kai buvo suduoti smūgiai, nukentėjusysis buvo išsitiesęs, bandė paimti plytą, siekė ranka tos plytos ir greitai atsistojo. Po smūgių sudavimo A. D. pradėjo smūgiuoti atgal. A. G. aiškino, jog jis gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų, grumtynių metu išmušė plytą iš nukentėjusiojo rankų, ją numetė toliau, vėliau laikė nukentėjusįjį prispaudęs prie žemės ir rėkė, kad būtų iškviesta policija. Nukentėjusysis buvo vieną kartą nukritęs ant žemės. Tai įvyko po to, kai buvo mesta plyta ir kaltinamasis nukentėjusįjį pastūmė. Nukentėjusysis susistumdymo metu vartojo keiksmažodžius, grasino užmušti, policijos komisariate grasino pasodinti. Kaltinamasis tvirtino, jog įvykio metu jis spaudė pagalbos mygtuką, kad atvažiuotų kolegos ir padėtų, tačiau niekas neatvažiavo. Konfliktinė situacija kilo dėl nesumokėtų pinigų. Pirmas incidentas truko apie pusantros minutės, jo metu buvo triukšmas, keiksmažodžiai. A. D. garsiai sušaukė, pats kaltinamasis nukentėjusiajam garsiai nieko nesakė, tik prašė sumokėti pinigus. Tuo metu, kai buvo mesta plyta, jis buvo prie automobilio iš keleivio pusės, kadangi norėjo išjungti pagalbos mygtuką ir uždaryti dureles, kad galėtų išvažiuoti. Kai nukentėjusysis gulėjo, jam nieko nebuvo daroma. Nukentėjusysis atsistojo ir vėl siekė plytos, tuomet buvo suduota į plytą ir nukentėjusysis buvo sugriebtas. Po plytos išmušimo iš nukentėjusiojo rankos šiam buvo suduoti du smūgiai ranka. Nuo smūgių A. D. nugriuvo, o atsikėlęs 2-3 kartus smūgiavo atgal. Tuomet nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis į pilvą arba ranką. Buvo daug smūgių, jais buvo keičiamasi, visa tai truko apie 2-3 minutes. Smūgiuodami abu judėjo link namo, prie laiptinės buvo abu nukritę ant plytelių, o vėliau ant žolės. Nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti, kai pirmą kartą buvo išmušta plyta arba griūnant ir voliojantis. Kai nukentėjusysis trečią kartą norėjo pagriebti plytą, jam buvo spirta į šlaunį, kad nesugriebtų plytos. A. G. aiškino, jog jis ir pats patyrė sužalojimus, tačiau į medikus nesikreipė. Su savimi žaloti žmonėms skirto įrankio neurėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. savo kaltės visiškai nepripažino ir parodė, kad 2016 m. spalio 12 d., apie 01.30 val., į jo vairuojamą taksi automobilį Vilniaus g. 10, Vilniuje, įlipo jam nepažįstamas vyras, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Nuo vyro sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Vyras pasakė, kad vežti namo. Vyras jam nurodė važiuoti į Lazdynų mikrorajoną, tikslaus adreso nepasakė. Jau važiuojant Lazdynų link, nurodė vykti į Jonažolių g., Vilniuje. Kai jie važiavo Geležinio Vilko g., Vilniuje, jo automobilį sustabdė policija. Pareigūnai jam rašė protokolą už administracinį teisės pažeidimą. Jis protokolo surašymui buvo išlipęs iš automobilio ir nuėjęs į pareigūnų automobilį. Keleivis, sėdėdamas jo automobilio gale, atsidarė langą ir ėmė šūkauti, kad nori namo, klausinėjo, kodėl sustabdė policija. Pareigūnai jam išsakė pastabas, jis pats bandė keleivį raminti, sakė, kad deda visas pastangas, jog greičiau išvažiuotų ir vyktų į keleivio namus. Viskas užtruko apie 20 minučių. Taksometras tuo metu buvo išjungtas. Jis pats, kai sustabdė automobilį, taksometrą išjungė. Ar klientas kažką jam sakė apie taksometro išjungimą, jis nepamena. Kai jis grįžo į automobilį, klientas konfliktavo su juo, įžeidinėjo jį, vadino asilu, kaltino jį, kad juos sustabdė ir užtruko. Jis kliento atsiprašė, nenorėjo vystyti konflikto, pasakė, kad kuo greičiau nuveš klientą namo. Galimai apie 7-8 minutes užtruko jų kelionė iki Jonažolių g. Važiuojant Jonažolių g., klientas prie vieno iš daugiabučių namų nurodė sustoti. Tikslaus namo numerio jis nepasakys, neįsidėmėjo, namo numeris buvo dviženklis. Pagal taksometro parodymus keleiviui reikėjo mokėti virš 12 Eur, tiksliai sumos jau nepamena. Jis klientui įvardino tą sumą, tačiau klientas, sėdėdamas automobilio gale, metė 5 Eur kupiūrą į automobilio priekį, atsidarė dureles ir išlipo iš automobilio. Jis irgi išlipo iš automobilio, sugriebė nueinantį klientą už kairės rankos virš alkūnės ir pasakė pastarajam „susimokėkit“. Klientas tada atsisuko veidu į jį, spjovė jam į veidą ir trenkė kumščiu į dešinį skruostą. Jis klientą atstūmė abiem rankom nuo savęs, sakė „ką čia darai“, tačiau klientas ėjo link jo ir sudavė jam vieną smūgį į dešinį skruostą. Jis sudavė klientui vieną smūgį kumščiu į kairį petį, tada iškart spyrė šiam į dešinę koją vieną kartą, tada, sugriebęs jo dešinę ranką ir užsukęs tą ranką klientui už nugaros, laikė, kad klientas nejudėtų. Jis sakė „sumokėkit pinigus, nepradėkim čia muštis“. Jis klientą laikė apie 20-30 sekundžių. Klientas rėkė „paleisk, sumokėsiu“. Jis klientą paleido, jis laikydamas už rankos klientą pakėlė, klientas sakė „viskas gerai“. Jis galvojo, kad daugiau klientas jo nebepuls. Klientas tada pasiėmė nuo žemės šaliką, ėmė po savo kišenes kažko ieškoti, pasakė, kad neturi pinigų, nors jis matė, kad klientas buvo išsitraukęs 20 Eur kupiūrą ir įsikišo ją atgal į kišenę. Jis klientui pasakė apie tai, kad matė, jog pastarasis turi 20 Eur, reikalavo, kad klientas sumokėtų. Jis matė, jog pro daugiabučio langą juos stebi viena moteris, ar buvo daugiau žmonių, jis nematė. Klientas vėl spjovė jam į veidą ir spyrė nestipriai koja jam į pilvą. Jis numušė kliento koją ir tada trenkė klientui kumščiu vieną kartą į veidą. Jis galėjo klientui pataikyti į nosį, galimai nosis galėjo lūžti. Po to smūgio klientas atsitraukė nuo jo, susiėmė už nosies ir suklupo ant grindinio. Klientas tikrai nenugriuvo, klūpėjo. Jis nebenorėjo daugiau konfliktuoti, pagalvojo, kad penktadienis, spės dar užsidirbti ir ėjo automobilio link. Uždarė priekines keleivio pusės dureles, tada ėjo pro automobilio priekį vairuotojo pusės durelių link ir išgirdo, kad iš už nugaros kažkas atbėga. Jis atsisuko ir pamatė minėtą keleivį, kuris užsimojęs ranka metė į jį plytą, jis atsitraukė staigiu judesiu ir plyta pataikė į automobilį. Klientas bandė plytą pakelti nuo žemės, tačiau jis koja nuspyrė kliento ranką, kad klientas plytos nepaimtų. Jis tada sugriebė kliento ranką ir laikė prispaudęs ją klientui už nugaros, patį prispaudė savo svoriu prie automobilio, aplinkui jau buvo daugiau žmonių. Žmonės rėkė jam, kad jis kviestų policiją. Kadangi jis laikė tą vyrą ir negalėjo paleisti, nes pastarojo elgesys buvo pavojingas jam ir automobiliui, jis pats šaukė žmonėms, kad šie kviestų policiją. Jis laikė klientą tokioje pozicijoje tol, kol atvažiavo policija. Policija atvažiavo po maždaug 2-3 minučių. Jis nieko su tuo laikomu vyru nešnekėjo, tik jį laikė. Kai atvyko policijos pareigūnai, tą vyrą pristatė į policijos komisariatą, o jam tiesiog nurodė vykti į policijos komisariatą, esantį Žirmūnų g. 139. Jis pats savo automobiliu ten nuvyko. Komisariate jis parašė paaiškinimą apie įvykį ir išvyko namo, nes dėl emocinio susijaudinimo nebegalėjo tą naktį dirbti. Dėl minėto vaikino veiksmų jis juto fizinį skausmą, buvo nubrozdinimų ant veido, bet į medikus jis nesikreipė, nes rimtų sužalojimų nepatyrė. Pareiškimo jis nerašė, nes nepatyrė didelės žalos, nubrozdinimai užgijo savaime. Įmonės direktoriui apie apgadintą automobilį jis pranešė tą pačią naktį. Direktorius pasakė, kad nustatys žalą ir greičiausiai rašys pareiškimą. Jis mano, kad jis nėra kaltas dėl šio įvykio, visi jo suduoti smūgiai tam vyrui buvo besiginant ir stengiantis nuraminti pastarojo puolimą. Jis nenorėjo sukelti tam vyrui fizinio skausmo, nenorėjo padaryti jokių sužalojimų. Jis net komisariate po įvykio to kliento atsiprašė, nes matė, kad vyro nosis jau buvo ištinusi, jis sakė, kad galimai netyčia per stipriai sudavė. Vyras šaukė, kad jį užmuš. Jis taksi automobilyje ir prie savęs jokio peilio ar kito asmeniui žaloti pritaikyto įrankio neturėjo. Jis negrasino tam žmogui, kad šį papjaus ar kitaip sužalos. Jis tik reikalavo žodžiais sumokėti pinigus už taksi paslaugą. Įvykio metu jis buvo blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. (b. l. 79-80, 83)

Iš A. G. paaiškinimo matyti, kad Vilniaus g. 10 žmogus atsitrenkė į automobilį, kuriuo jis veža keleivius pagal programą „Uber“. Jis minėto žmogaus nepažįsta. Žmogus paprašė jį nuvežti iki Jonažolių g. ir paprašė įjungti kilometrų skaičiuotuvą, nors iš anksto sutarė, kad jį parveš už 14 Eur. Geležinio Vilko g. buvo reidas, kuriuo metu jį sustabdė policijos pareigūnai dokumentų patikrinimui. Žmogus paprašė išjungti kilometrų skaičiuotuvą, nors, kai automobilis stovi, mokėjimo suma nesikeičia. Jis kilometrų skaičiuotuvą išjungė. Patikrinęs dokumentus policijos pareigūnai jį paleido, jis atsiprašė kliento, kad teko palaukti. Atvežus klientą iki Jonažolių g. jis pradėjo jį įžeidinėti ir sakyti, kad jis jį apgavo. Klientas jam pasakė dingti. Jis klientą sulaikė už rankos ir liepė sumokėti už kelionę, klientas jam spjovė į veidą ir trenkė kumščiu į veidą. Jis pradėjo gintis nuo smūgių ir liepė susimokėti bei baigti konfliktą, bet keleivis neblaivus toliau puolė muštis, griebė plytą, metė į automobilį ir jį apgadino. (b. l. 75)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. D. parodė, jog jis 2016 m. gruodžio 10 d., apie 02.00 val., ėjo iš Kalėdinio vakarėlio namo. Pamatęs taksi automobilį, į jį įsėdo, nurodė adresą, kur reikia važiuoti. Vairuotojas suprato nurodymą ir pradėjo važiuoti. Vairuotojas važiavo ne trumpiausiu maršrutu, todėl jam buvo pasakyta, jog ne ten važiuoja. Privažiavus Vingio parko zoną, taksi automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Atvykus prie namų, už netinkamai suteiktas paslaugas taksi vairuotojui sumokėjo tik 5 Eur. Taksi vairuotojas išlipo iš automobilio ir liepė sumokėti visą sumą. Nukentėjusysis atsakė, jog nemokės. Tuo metu jis buvo nuleidęs rankas ir gavo du smūgius į antakių sritį. Tada kaltinamasis tikriausiai spyrė į koją. Nuo smūgių praradęs pusiausvyrą jis nukrito ant grindinio, išsimušė danties kamieną. Tuomet kaltinamasis spardė kojomis į galvą, pilvo sritį, kojas. Viskas buvo netikėta. A. D. kažkurioje vietoje rado plytos gabalą ir paleido jį į kaltinamąjį. Tuomet bėgo prie laiptinės rinkti namų kodo, tačiau pagalvojo, kad bus nesaugu, todėl, nenorėdamas sukelti artimiesiems pavojaus, neberinko kodo. Kaltinamasis prie jo priėjo ir vėl pradėjo mušti rankomis. Eidamas nuo automobilio kaltinamasis ranką laikė už nugaros, pasakė, kad papjaus. Kaltinamasis mušė rankomis, laikė sugriebęs už megztinio, kurį sugadino. Nukentėjusysis nurodė, kad jis pradėjo šauktis pagalbos. Sutuoktinė buvo atidarius langą ir paklausė, kas vyksta. Jai atsakė, kad jį muša. Sutuoktinė liepė baigti muštis, nurodė, jog kviečia policiją. Tuo metu, kai kaltinamasis sakė, jog papjaus, buvo labai išsigandęs. A. D. teigė, jog jis kaltinamajam galėjo suduoti smūgius, kai gynėsi nuo užpuolimo. Jis galėjo dengtis ar bandyti atmušti smūgius, o ne pats pirmas mušti. Kaltinamasis išlipęs iš automobilio pareikalavo sumokėti pinigus, sudavė du smūgius į antakių sritį, toliau mušė ir reikalavo sumokėti pinigus. Nuo smūgių praradęs pusiausvyrą, veidu nukrito ant grindinio. Nukrito netoli automobilio. Kai buvo nukritęs, kaltinamasis jį spardė, pataikė į šonkaulius, blauzdą. Tuomet atsikėlė ir kažkaip pas jį rankoje atsirado plytelė, kurią metė į kaltinamąjį. Tuo metu, kai metė plytelę, kaltinamasis buvo prieš jį arba pasisukęs šonu, stovėjo 3-4 metrai nuo jo ir 1-2 metrai nuo automobilio. Plyta pataikė į automobilį. Tuomet kaltinamasis užsikišęs ranką už nugaros pradėjo eiti artyn ir sakė, kad papjaus. Nukentėjusysis aiškino, jog tuo metu jis stovėjo prie laiptinės durų ir laukė, kas bus. Kaltinamasis priėjo prie jo ir vėl pradėjo mušti rankomis į veidą. Kaltinamasis kelionės pradžioje nesakė, kiek kainuos kelionė. A. G. į veidą nespjovė. Kilusio ginčo dėl kelionės kainos nebuvo siūloma išspręsti taikiai. Pirmi smūgiai buvo suduoti į antakių sritį, vėliau į nosį ir į kitas veido vietas. Pusiausvyrą prarado ne nuo smūgio koja, o todėl kad susipynė kojos. Spyris buvo tuo metu, kai nugriuvo. Tuo metu, kai buvo mušamas, negalėjo atsistoti. Kai sugebėjo atsistoti, pradėjo bėgti, paėmė trinkelę, atsisuko ir metė ją į kaltinamąjį, kuris tuo metu stovėjo. Nematė, ar kaltinamasis jį tuo metu vijosi. Plytą metė, kadangi buvo susijaudinęs. Prie laiptinės buvo ne mažiau 2-3 smūgių. Po smūgių kaltinamasis pasitraukė nuo laiptinės durų. Nukentėjusysis teigė, jog tuo metu, kai metė plytą, jis stovėjo prie laiptinės. Grumtynių metu kartu su kaltinamuoju nukritęs nebuvo. Kai atvažiavo policija, abu buvo prie laiptinės, stovėjo. Važiuojant automobiliu, pareigūnai paklausė, ar reikės medikų. Pareigūnai medikus iškvietė į nuovadą. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiamas pirmą kartą, nenurodė, kiek smūgių sudavė, kadangi nebuvo klausimo apie smūgius. Vėliau jo buvo klausiama, kiek maždaug smūgių buvo suduota. Nukentėjusysis teigė, jog jis tiksliai neatsimena, kiek smūgių į veidą gavo nuo kaltinamojo. Ekspertų išvadą matė tik tuo metu, kai buvo baigtas ikiteisminis tyrimas. Geriausiai aplinkybes atsiminė pirmosios apklausos metu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2016 m. gruodžio 10 d., apie 02.00 val., būdamas prie viešbučio „Novotel“, esančio Gedimino pr., Vilniuje, priėjo prie automobilio, pažymėto „Taksi“ logotipais. Įsėdęs į automobilį, jis vairuotojo paprašė nuvežti jį į Lazdynų mikrorajoną, Lazdynėlius, Jonažolių g. 19. Automobilio vairuotojas ėmė važiuoti Žirmūnų mikrorajono link, dėl to jis vairuotojui pasakė pastabą, kad važiuoja netinkama kryptimi. Tada vairuotojas staigiai pasuko automobilį ir pradėjo važiuoti link Geležinio Vilko g., kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnai vairuotojui pasakė ateiti prie tarnybinio automobilio. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir nuėjo, netrukus grįžo. Jis vairuotojui pasakė, kad šis išjungtų skaitiklį, kad nebūtų skaičiuojami pinigai už kelią. Vairuotojas skaitiklį išjungė ir vėl išėjo iš automobilio. Jis liko automobilyje. Grįžo vairuotojas ir jie toliau tęsė kelionę. Vairuotojas važiavo ne Lazdynų mikrorajono pusės link, o Kauno kryptimi, Savanorių pr. Jis dar kartą pasidomėjo, kodėl vairuotojas važiuoja ne pro artimesnę pusę, vairuotojas kažką sau dėl to šnabždėjo. Jie nuvažiavo iki Jonažolių g. 19, jis savo nuožiūra vairuotojui sumokėjo 5 Eur ir išlipo iš automobilio. Vairuotojas iš automobilio išlipo kartu sakydamas, kad jis sumokėtų visus pinigus. Jis vairuotojui atsakė, kad nemokės. Vairuotojas priėjo prie jo ir rankomis pradėjo jam smūgiuoti į galvos sritį, vis reikalavo sumokėti. Jis krito veidu į grindinį, o vairuotojas jam spyrė koja į kairį šoną. Jis bandė keltis. Atsistojęs ant kojų, jis rado ant žemės plytą ir ją paėmęs metė link taksi vairuotojo, kur pataikė, nematė. Po to jis nubėgo prie laiptinės ir bandė į ją patekti rinkdamas buto kodą. Tuomet taksi vairuotojas, laikydamas dešinę ranką už nugaros, sakė, kad jį papjaus. Ką taksi vairuotojas laikė rankoje, jis nematė. Priėjęs prie jo arčiau, taksi vairuotojas griebė jam už megztinio, kurį perplėšė, ir toliau jam rankomis smūgiavo į veidą. Jis pradėjo garsiai rėkti, kad žmonės gelbėtų ir iškviestų policiją. Taksi vairuotojas į tai nekreipė dėmesio ir toliau jam smūgiavo rankomis į galvos sritį. Policija greitai sureagavo, atvyko. Taksi vairuotojas tai pamatęs nuo jo atsitraukė ir nuėjo prie policijos. Ką policijos pareigūnams sakė taksi vairuotojas, jis negirdėjo. Tai, kad plyta jis pataikė į automobilį, jam pasakė policijos pareigūnai, taksi vairuotojas jam dėl to pretenzijų nereiškė. Įvykio metu jis patyrė sužalojimus, dėl to kreipėsi į medikus ir tęsia gydymą. (b. l. 13-14)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. D. papildomai parodė, kad dėl įvykio jam padaryta 53,00 Eur žala, kadangi reikėjo taisyti dantį. (b. l. 16)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. D. papildomai parodė, kad taksi vairuotojas, kurio jis asmeniškai nepažįsta, jį atvežęs į kiemą, esantį Jonažolių g. 19, Vilniuje, iškilus konfliktui dėl apmokėjimo už kelionę, sudavė abiejų rankų kumščiais ne mažiau nei 4 smūgius per veidą, po ko jis nugriuvo ant grindinio, ant kurio buvo smulkių akmenukų. Kadangi jis griuvo veidu žemyn, veidu trenkėsi į akmenukus, paskui jam buvo pilna burna akmenukų, galimai tuo metu ir nuskilo dantis. Kai jis gulėjo ant grindinio, taksi vairuotojas jam spyrė vieną kartą į šoną, ne mažiau negu 3 kartus į kairę koją, po to jis ėmė keltis. Kai atsikėlė, jis nuėjo prie savo namo laiptinės, bandė rinkti įėjimo kodą, bet taksi vairuotojas ėmė artintis link jo, dėl to jis neberinko kodo, kad šis neįsibrautų į jo namus. Taksi vairuotojas, artindamasis prie jo, laikė savo dešinę ranką už nugaros, sakė, kad papjaus. Jis išsigando, bet neturėjo, kur atsitraukti, kadangi buvo prispaustas prie laiptinės durų. Taksi vairuotojas sugriebė jį už megztinio ir taip laikydamas sudavė ne mažiau nei 3 smūgius jam kumščiu per galvą. Jis kažkaip išsisuko ir atsitraukė kiek toliau nuo taksi vairuotojo, pamatė ant žemės gulinčią trinkelę, kurią paėmęs metė į taksi vairuotoją, bet nepataikė, trinkelė atsitrenkė į taksi automobilį. Taksi vairuotojas tada jį sugriebė už megztinio ties krūtine ir taip laikė iki minutės. Taksi vairuotojas jį paleido, nes atvyko policija. Jis įvykio metu buvo neblaivus, bet įvykius pamena gerai, nesijautė stipriai apsvaigęs. (b. l. 25)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. M. parodė, jog nakties metu, apie 01.00-02.00 val., kieme išgirdo triukšmą. Priėjęs prie lango, pamatė taksi vairuotoją ir kitą asmenį, kurie buvo susikabinę. Asmuo, kuris greičiausiai buvo taksi keleivis, grasino, keikėsi. Įvykio metu girdėjo moters balsą. Moteris aiškino, jog reikia sumokėti ir grįžti namo. Liudytojas teigė, jog iškvietė policiją. Vienu metu vienas vyras nuėjo prie laiptinės durų, kur buvo padėtos dvi plytos durims prilaikyti. Tikėtina, kad vyras paėmė plytą ir kai vairuotojas buvo grįžęs prie automobilio, metė plytą. Įvykis vyko Jonažolių g. 19, Vilniuje, galimai 2017 metų pavasarį. T. M. teigė, kad pro langą pamatė du susikibusius vyrus, tikėtina, kad taksi vairuotojas laikė kitą asmenį, o tas asmuo koliojosi, aiškino, jog nemokės. Vienu metu vyrai išsiskyrė ir galimai keleivis smūgiavo vairuotojui ranka. Smūgiavimas vairuotojui buvo iki plytos metimo. Daugiau smūgių nematė. Matė, kaip buvo mesta plyta. Po plytos metimo vairuotojas pradėjo bėgti nuo automobilio ir nuo plytą metusio asmens. Keleivis buvo galimai neblaivus, nes svirduliavo. Automobilio durys iš vairuotojo pusės buvo atidarytos, galimai vairuotojas bandė lipti į automobilį, kai buvo mesta plyta. Keleivis rėkavo, keikėsi, grasino sumušti vairuotoją. Liudytojas teigė, jog peilio nematė, jokių daiktų konfliktavusių asmenų rankose nebuvo. Kažkas dėl peilio buvo, galimai jis atsibudo, kadangi išgirdo keiksmažodžius ir kažką apie peilį. Policiją iškvietė, kadangi buvo kilęs konfliktas. Pagalbos, liudytojo vertinimu, reikėjo vairuotojui. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes atsiminė geriau. Liudytojo vertinimu, plyta buvo mesta į automobilį. Asmenys tai susikibdavo, tai paleisdavo vienas kitą. Liudytojas mano, kad po plytos metimo vairuotojas net nėjo prie laiptinės, jis ėjo link automobilio pažiūrėti, kokia žala buvo padaryta, o keleivis ėjo prie laiptinės. T. M. aiškino, jog buvo du epizodai, kai buvo einama prie laiptinės. Vienas epizodas buvo, kai keleivis ėjo pasiimti plytos, o kitas epizodas buvo, kai abu vyrai ėjo prie laiptinės. Šių epizodų eiliškumo neatsiminė. Liudytojas negalėjo nurodyti, ką asmuo, metęs plytą, darė po to, kai buvo mesta plyta. Galimai stumdydamiesi vyrai judėjo link laiptinės, o tuomet buvo mesta plyta. Vairuotojas nuo laiptinės link automobilio ėjo greitu žingsniu, beveik bėgo. Liudytojas negalėjo nurodyti, kur buvo vairuotojas, kai buvo mesta plyta, jis galimai judėjo nuo automobilio. Vairuotojas šalinosi iš įvykio vietos, nes galimai išsigando kalbų apie peilį, išsigando asmens, kuris turėjo plytą. Kas kalbėjo apie peilį, nežino. Negirdėjo, kad taksi vairuotojas šauktų, grasintų, keiktųsi. Kuris asmuo šaukė, negalėjo identifikuoti. Pagal situaciją atrodė, kad rėkė ir grasino keleivis. Moters balsą girdėjo, tačiau negalėjo nurodyti, ar jį girdėjo iki plytos metimo ar po to. Įvykį stebėjo ne ištisai, nes buvo nuėjęs pasiimti telefono. Nuo lango buvo atsitraukęs kelioms sekundėms.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. M. parodė, kad 2016 m. gruodžio 10 d., apie 03.00 val., jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir išgirdo triukšmą, vartojamus necenzūrinius žodžius. Jis nuėjo prie lango ir pamatė du susikibusius jam nepažįstamus vyrus, šalia jų stovėjo taksi skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis. Vyrai stumdėsi, aiškinosi, ką aiškinosi, jis nelabai girdėjo, tik suprato iš bendro konteksto, kad nebuvo atsiskaityta už kelionę. Vyrai stumdydamiesi artėjo laiptinės durų link, vienas iš vyrų, kaip jis suprato, taksi automobilio vairuotojas du kartus smogė kitam vyrui į galvos sritį. Jis toliau nieko nematė, kadangi vyrai atsidūrė jam nematomoje zonoje. Staiga jis pamatė, kad vienas vyras bėga nuo kito. Vienas vyras, kuris dėvėjo juodą striukę ir pilką šaliką, rankoje laikė plytą, kitas vyras, bėgęs nuo minėto asmens, galimai taksi vairuotojas, bėgo kito namo link. Besivejantis vyras sustojo maždaug 3-4 m nuo taksi automobilio ir užsimojęs metė plytą į taksi automobilį. Jis matė, kad plyta atsitrenkė į keleivio pusės prie vairuotojo esantį kėbulo rėmą. Taksi vairuotojas pamatė tai, grįžo prie savo taksi automobilio, paklausė plytą metusio vyro, ką šis čia daro. Tarp vyrų vėl kilo žodinis konfliktas, ką vyrai kalbėjo, jis negirdėjo. Abu besikalbantys vyrai nuėjo prie laiptinės ir jis vėl negalėjo pastarųjų matyti. Jis tik girdėjo, kad kažkuris iš vyrų šaukėsi pagalbos „kvieskit policiją, jis turi peilį“. Jis išgirdo moters balsą, kuri pasakė „susimokėk ir eik namo“, bet vyras su juoda striuke, kurį jis jau vėl matė, pasakė, kad nieko nemokės. Po to netrukus atvyko policija. (b. l. 40)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Š. N.-D. parodė, kad 2016 m. gruodžio 10 d., apie 03.00-04.00 val., būdama namuose išgirdo triukšmą. Ji išgirdo pagalbos šauksmą ar prašymą kviesti policiją. Tuomet išgirdo žodį „peilis“ ar „pjauna“. Pažiūrėjus pro langą, pamatė kieme besigalinėjančius žmones. Atpažino savo sutuoktinį. Atidarius langą paklausė, kas vyksta. Taksi vairuotojas pasakė, kad jos sutuoktinis nemoka už taksi paslaugas. Tuo metu taksi vairuotojas laikė jos sutuoktinį viena ranka už palto, o laisva ranka mušė. Kur buvo suduodami smūgiai, neatsiminė. Smūgius tikrai matė, buvo suduotas ne vienas smūgis. A. D. paprašė kviesti policiją. Ji tuomet paskambino bendruoju pagalbos telefonu, paprašė paskubėti, nes gali liūdnai baigtis. A. D. bandė nuo smūgių išsisukti, tačiau jam nepavyko. Liudytoja teigė, jog nematė, kad vyrai būtų nukritę. Ji neprisiminė, ar skatino sutuoktinį susimokėti už paslaugas. Taip pat liudytoja nurodė, jog nepamena, ar girdėjo kokius nors kaltinamojo žodžius. Įvykio vieta gerai matėsi, ji buvo apšviesta. Laiptinės durys iš tos vietos, kur ji buvo, nesimato. Kai matė įvykį, vyrai stovėjo ant šaligatvio.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Š. N.-D. parodė, kad 2016 m. gruodžio 10 d., apie 03.00 val., ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegojo. Išgirdo po langais triukšmą, riksmus. Iš pradžių į tai ji nesureagavo, bet po kurio laiko išgirdo, kad vyras šaukiasi pagalbos, sakydamas „gelbėkit, žmonės, peilis“. Ji priėjo prie lango, pratraukė roletus ir pamatė bei atpažino, kad tai yra jos vyras ir kad taksi automobilio vairuotojas laiko vyrą sugriebęs už palto apykaklės, o kita ranka daužo vyrui į galvos sritį. Ji matė, kaip jos vyras A. D. visą laiką bandė išsivaduoti, tačiau jam taksi vairuotojas neleido. Tada ji atidarė langą ir sušuko klausdama, kas čia vyksta. Taksistas, vis dar laikydamas jos vyrą už palto, sakė, kad šis asmuo nesumokėjo už taksi paslaugas, ir toliau ranka trankė jos vyrą. Ji pasakė, kad kvies policiją. Vyras suriko „Š., kviesk policiją“. Policiją ji iškvietė. Taksistas nustojo jos vyrą mušti, tačiau nepaleido. Ji nematė, kad jos vyras naudotų fizinį smurtą. (b. l. 42)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis I. K. parodė, jog įvykio dieną buvo gautas A. G. pagalbos iškvietimas. Kitos dienos ryte A. G. papasakojo, kad vežė išgėrusį keleivį, kuris nenorėjo sumokėti ir įvyko konfliktas. Konflikto metu keleivis metė plytą ir pataikė į automobilį. A. G. detaliau apie įvykį nepasakojo. A. G. bandė stabdyti keleivį, o keleivis bandė pabėgti. Keleivis už kelionę davė tik penkis eurus, įvyko grumtynės, buvo iškviesta policija. A. G. sakė, jog pats iškvietė policiją arba šaukė, kad policija būtų iškviesta. Dėl A. G. darbo pretenzijų nebuvo, jis buvo pareigingas, laiku atvykdavo į darbą, nebuvo konfliktų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. K. parodė, kad automobilis „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo vardu, tačiau pagal panaudos sutartį perduotas valdyti UAB „A.“. Įmonėje UAB „A.“ dirba darbuotojas A. G., kuris, jo žiniomis, 2016 m. gruodžio 10 d. nakties metu turėjo užsakymą pervežti keleivį. Kiek jis žino, tarp A. G. ir keleivio įvyko konfliktas, kurio metu keleivis metė plytą į taksi vairuotoją ir nepataikė, plyta atsimušė į jam priklausantį automobilį, taip apgadino priekinį variklio dangtį bei kėbulo statramstį, esantį tarp priekinio stiklo ir dešinės pusės keleivio stiklo. Dėl šio įvykio jam padaryta apie 500 Eur žala. (b. l. 44)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. J. parodė, jog jis vežė keleivius į Jonažolių g. Važiuodamas prie namo, kur turėjo pristatyti savo keleivius, pamatė grumtynes. Grumtynės vyko netoli pavėžėjo automobilio Toyota Prius. Grūmėsi du vyrai. Liudytojo keleivė dėl įvykio bijojo išlipti iš automobilio. Liudytojas iškvietė policiją, kai buvo mestas kažkoks daiktas į automobilį. Kai išgirdo dūžį, iškvietė policiją. Šis įvykis vyko 2016 m. gruodžio mėnesį, nakties metu, apie 01.00-02.00 val. T. J. teigė, kad nematė, nuo ko kilo garsas, po kurio jis iškvietė policiją. Visas įvykis jam vyko už nugaros. Peštynes matė pravažiuodamas pro įvykio vietą, girdėjo, jog buvo vartojami keiksmažodžiai, taip pat girdėjo, kaip iš namo rėkavo moteris. Matė, kad automobilio durys buvo atidarytos. Greičiausiai buvo atidarytos vairuotojo durys. Liudytojas teigė, jog vyrai vienas kitą tampė, smūgių nematė. Įvykio nestebėjo. Girdėjo, kad moteris galimai rėkė „paleisk jį“. Vyrai grūmėsi šalia automobilio, jie grūmėsi ne vienoje vietoje. Grumtynes matė kelias sekundes. Nematė, ar asmenys buvo nukritę. Pasirodė, kad vienas iš asmenų buvo neblaivus. Abu vyrai buvo įsikabinę vienas į kitą. Nei vieno iš vyrų veiksmų negalėjo apibūdinti kaip puolamųjų. Dūžio garsą išgirdo praėjus 20-30 sekundžių ar vienai minutei po to, kai matė grumtynes. Po minėto garso keleiviai bijojo išeiti iš liudytojo automobilio. Šauksmų apie peilį negirdėjo. Įvykio metu galimai buvo vartojami rusiški keiksmažodžiai. Kas vyko įvykio vietoje, nematė, kadangi į besigrūmusius vyrus sėdėjo nusisukęs nugara. Policija privažiavo prie pavežėjo automobilio. Kur tuo metu buvo vyrai, nematė. Moteris, kuri rėkė, matė įvykį, ji buvo arčiau įvykio vietos nei liudytojas. Ji ne vieną kartą prašė kažką paleisti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. J. parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju. Jis 2016 metų žiemą, tikslios datos pasakyti negali, su klientais atvažiavo prie namo, esančio Jonažolių g. 19, Vilniuje. Atvažiavus į minėtą vietą, jis pastebėjo, kad prie to namo stovi taksi automobilis „Toyota Prius“, kurio modelio ir valstybinio numerio nepasakys. Minėto automobilio durelės buvo atidarytos ir lauke prie automobilio grūmėsi du asmenys. Po kurio laiko jis išgirdo, kaip vienas iš asmenų į minėto automobilio stiklą metė kažkokį daiktą. Nuo to daikto metimo į automobilį buvo aidas. Kadangi jis buvo su klientais, o klientai, pamatę konfliktą, bijojo išlipti iš automobilio, jis iš savo mobilaus ryšio telefono iškvietė policiją. Kol atvažiavo policija, jis su klientais buvo savo automobilio viduje. Laukiant policijos, jis išgirdo, kaip iš namo balkono moterišku balsu kažkas šaukė „paleisk jį“. Kadangi jo automobilis buvo pastatytas toliau nuo tos vietos, kurioje minėti vyrai konfliktavo, pasakyti, kas smūgiavo ar grūmėsi, jis negali, kadangi to nematė. Jis tik gali paaiškinti, kad minėti vyrai buvo apsikabinę ir grūmėsi. Kai atvažiavo policija, jis išleido klientus ir pats išvyko savo reikalais. Jis gali paaiškinti, kad vieną iš konflikto dalyvių policija įsodino į savo automobilį, o taksi automobilis važiavo policijai iš paskos. Vienas iš konfliktavusių vyrų buvo su tamsios spalvos paltu, liekno kūno sudėjimo, kaip jam pasirodė, neblaivus, o kitas apsirengęs kelnėmis, viršutinių drabužių jis nepastebėjo. Jis norėtų pažymėti, kad jam priėjus prie minėto taksi automobilio jis pastebėjo, jog nuo nenustatyto daikto metimo į taksi automobilį buvo sulankstyta priekinio stiklo metalinė atrama. (b. l. 61)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, jog buvo iškvietimas, kadangi kažkas po kiemą bėgiojo su plyta, neatsiskaito su taksi vairuotoju. Kai su kolega atvažiavo į įvykio vietą, nukentėjusysis buvo stipriai sumuštas, jis buvo užtinęs. Vairuotojas sakė, kad keleivis neatsiskaitė už paslaugas ir bandė išeiti. Keleivis sakė, kad centre atsisėdo į taksi ir paprašė pavežti, pakeliui buvo reidas ir jie buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Taksisto dokumentai buvo netvarkingi, todėl pareigūnai rašė protokolą ir tai užtruko apie valandą laiko. Atvežus į vietą, keleivis simboliškai sumokėjo kažkiek pinigų ir bandė eiti namo. Tuomet įvyko konfliktas. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar taksi vairuotojas buvo sumuštas. Jeigu jis būtų sumuštas, ši aplinkybė būtų pažymėta tarnybiniame pranešime. Kai atvyko į įvykio vietą, grumtynės jau buvo pasibaigusios. Įvykio vietoje buvo kaltinamasis ir nukentėjusysis, kitų asmenų nebuvo, gal kas nors buvo į balkoną išėjęs. Nukentėjusysis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau jis nebuvo toks neblaivus, kad nepastovėtų ant kojų, pats kristų ir susižalotų. Nukentėjusysis rišliai papasakojo įvykio aplinkybes. Jis aiškino, jog kažkiek pinigų davė, nes suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos. Liudytojui atrodė, jog taksi automobilis buvo apgadintas. Jis neprisiminė, kur stovėjo kaltinamasis ir nukentėjusysis, kai buvo atvažiuota į įvykio vietą. Atrodo, kad taksistas stovėjo arčiau automobilio, o nukentėjusysis arčiau namų. R. V. nurodė, kad jis neatsimena, ar asmenų rūbai buvo suplėšyti. Vienas žmogus buvo sumuštas ir jau pradėjo tinti. Kai atvyko į įvykio vietą, nei vienas iš joje buvusių asmenų nebuvo agresyvus. Liudytojas patvirtino, kad po įvykio rašė tarnybinį pranešimą.

Iš R. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. gruodžio 10 d., apie 03.10 val., buvo gautas pranešimas, jog Jonažolių g. 19 mušasi du vyrai. Atvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnai kieme aptiko du vyrus, o šalia stovėjo taksi automobilis Toyota Prius, v. n. (duomenys neskelbtini) Taksi vairuotojas A. G. paaiškino, kad iš centro paėmė pavežti vyriškį iki Jonažolių g., o atvykus į vietą vyriškis jam vietoje 12 Eur padavė 5 Eur ir bandė pasišalinti. Jis vyriškį pasivijo ir bandė sulaikyti, bet vyras pradėjo muštis ir su plyta apgadino jo automobilį. Kitas vyriškis A. D. paaiškino, kad jis centre įsėdo į taksi automobilį ir paprašė pavežti iki Jonažolių g. Važiuojant Geležinio Vilko g. taksi automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir visą valandą vairuotojui rašė protokolą už netvarkingus dokumentus. Atvykus į vietą jis taksistui už nekokybiškas paslaugas vietoje 12 Eur davė 5 Eur ir bandė eiti namo, bet taksistas jį pasivijo ir sumušė. A. D. veidas buvo kraujuotas, matėsi mėlynės. Abu vyrai buvo pristatyti į policijos komisariatą. (b. l. 10)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. gruodžio 10 d. 03.12 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pravažiuojančio taksisto pranešimą, jog prie namo su plyta muša žmogų, kuris teikia pervežimo paslaugas. (b. l. 5)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. gruodžio 10 d. 03.15 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog namo gyventojas pro buto langą mato lauke vykstantį konfliktą tarp taksisto ir kliento. (b. l. 6)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. gruodžio 10 d. 03.19 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog prie paskutinės laiptinės mušasi du asmenys. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės buvo gautas pranešimas, jog iš Žirmūnų g. 139A pristatė A. D., kuriam nustatytas nosies kaulo lūžis, krūtinės, plaštakos, blauzdos sumušimai. (b. l. 7-9)

Iš A. D. skundo matyti, kad naktį iš 2016 m. gruodžio 9 d. iki 10 d., tarp 01.00-02.00 val., vykdamas iš vakarėlio įsėdo į taksi, stovintį Vilniaus g. ir Gedimino pr. kampe. Taksistui jis aiškiai nurodė adresą, kuriuo reikia važiuoti – Jonažolių g. 19, Lazdynėliai. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių taksistas pasuko į Žirmūnų pusę. Tuomet jis dar kartą taksistui nurodė adresą ir važiavimo kryptį. Taksi vairuotojui įvažiavus į Geležinio Vilko g., prie Vingio parko, jį sustabdė Kelių policijos ekipažas. Taksi vairuotojas nuėjo į policijos pareigūnų automobilį. Į taksi automobilį vairuotojas grįžo po 30-40 minučių. Vėliau taksi vairuotojas važiuodamas nurodytu adresu nusuko ne į tą pusę – žiede įsuko į Savanorių pr., ne į Lazdynus. Tai ir vėl sukėlė papildomą važinėjimą. Atvykus prie namo, esančio Jonažolių g. 19, jis taksistui pareiškė, kad pastarasis netinkamai suteikė paslaugas dėl jo nežinojimo, kur važiuoti, susidarė papildomi kilometrai, todėl nepagrįstai išaugo važiavimo kaina. A. D. savo nuožiūra taksistui už paslaugas davė 5 Eur, išlipo iš automobilio ir pasuko link laiptinės. Jam nespėjus nueiti nuo automobilio, taksi vairuotojas iššoko iš automobilio ir puolė kumščiais jam daužyti per veidą. Iš netikėto užpuolimo jis gintis nespėjo. Nuo smūgių neteko pusiausvyros ir nukrito ant žemės. Taksi vairuotojas tuomet spardė kojomis. Spardė į šonus, veidą, rankas, pilvą, kojas. A. D. pavykus atsistoti jis pradėjo bėgti link laiptinės. Tuomet taksi vairuotojas pradėjo jį vytis su užkišta už nugaros ranka grasindamas „Aš tave papjausiu“. Jis pradėjo šauktis pagalbos. Taksi vairuotojas toliau jį daužė kumščiais, buvo suduota dar bent 10 smūgių. Namo gyventojai iškvietė policiją. Jis buvo mušamas ir talžomas rankomis ir kojomis apie 15 minučių. A. D. nurodė, kad patyrė šiuos sužalojimus: veido ir akies sumušimą, žandikaulio patempimą ir sumušimą, nosies lūžį, 2 dantų sužalojimą, sumušimus pilvo, šonkaulių ir kairės kojos srityje. Jis kreipėsi į Lazdynų Respublikinę ligoninę, Greitosios pagalbos ligoninę ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninę Žalgirio kliniką. (b. l. 11)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Toyota Prius, v. n. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis yra juodos spalvos, penkių durų, aplipdytas oranžinės spalvos lipdukais „Etransportas.lt“ ir „1424.LT“. Ant automobilio dešinės pusės kėbulo statramsčio matosi įlenkimas bei variklio dangčio įlenkimas. (b. l. 56-58)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. gruodžio 10 d. 03.52 val. A. D. buvo nustatytas 1,05 promilių neblaivumas. (b. l. 94)

Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. D. tyrėjai pateikė UAB „Daira Medicina“ kvito, serija DAI Nr.5339, kopiją, medicininių dokumentų išrašo kopiją. (b. l. 19)

Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad A. D. 2016 m. gruodžio 10 d., apie 03.00 val., kreipėsi dėl veido skausmo, patirto veido sumušimo. A. D. nurodė, kad sumuštas nepažįstamų asmenų. Pacienatas nurodė, jog sąmonės praradęs nebuvo, nepykino, nevėmė. Paciento išsižiojimas laisvas, bet skausmingas. Kliniškai ir radiologiškai veido kaulų, žandikaulių lūžių nestebima. Nuskeltas 21 danties vainikas. Veido sumušimui būdingas vaizdas. Stebimos paakinės kraujosruvos abipus. Rentgenologiškai įtariamas nosikaulių lūžimas, tačiau šiuo metu dėl esančio nosies patinimo išpalpuoti negalima. (b. l. 20)

Iš UAB „Diara Medica“ medicinos dokumentų išrašo/siuntimo bei kasos pajamų orderio, serija DAI Nr. 5339, matyti, kad 2017 m. sausio 30 d. A. D. nustatytas 21 danties skilimas išilgai danties vainiko. Dantis buvo užplombuotas. Paslaugų kaina 53 Eur. (b. l. 21)

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokolo matyti, kad į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2016 m. gruodžio 10 d. kreipėsi A. D., kuriam nustatytas galvos sumušimas, galvos akivaizdžių trauminių pakeitimų nerasta. (b. l. 23)

Iš specialisto išvados Nr. G 3852/2016(01) matyti, kad A. D. nustatyti šie kūno sužalojimai: abiejų akių vokų, kaktos kairės pusės, smakro dešinės pusės, dešinio žando, kairio žasto, abiejų dilbių, dešinio peties, kairės blauzdos poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos raudonio ir gleivinės kraujosruva, viršutinio 1-o danties iš kairės vainiko nuskėlimas, kliniškai nustatytas nosikaulių lūžis, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y., 2016 m. gruodžio 10 d. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulio lūžio su abiejų akių vokų poodinėmis kraujosruvomis sveikata yra sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolika trauminių poveikių į aukščiau nuodytas kūno sritis. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatyti sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo. (b. l. 37-38)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog A. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nekilo ginčų dėl to, kad 2016 m. gruodžio 10 d., apie 03.10 val., daugiabučio namo, esančio Jonažolių g. 19, Vilniuje, kieme kilo konfliktas tarp A. G. ir A. D.. Šį faktą patvirtina paties kaltinamojo A. G., nukentėjusiojo A. D., liudytojų Š. N.-D., T. J. ir T. M. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, ataskaitų žiūryklėse užfiksuoti duomenys. Kaip jau minėta, dėl įvykio vietos bei laiko jokių ginčų nekilo, todėl teismas detaliau šiuos faktus patvirtinančių duomenų neanalizuoja.

Iš kaltinamojo A. G. ir nukentėjusiojo A. D. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog konfliktas tarp jų iš esmės kilo dėl atsiskaitymo už suteiktas taksi paslaugas, t. y. nukentėjusysis nesumokėjo už jam suteiktas paslaugas tiek, kiek buvo užfiksuota taksometre ir reikalavo kaltinamasis, kadangi, jo įsitikinimu, buvo suteikta netinkamos kokybės paslauga. Faktą, kad konfliktas kilo būtent dėl atsiskaitymo už taksi paslaugas patvirtina ir liudytojų T. M., Š. N.-D. bei R. V., nukentėjusiojo I. K. parodymai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Teismas detaliau neanalizuoja duomenų, susijusių su priežastimis, dėl kurių tarp A. G. ir A. D. kilo konfliktas, kadangi dėl šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu jokių ginčų nekilo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju iš esmės skiriasi kaltinamojo A. G. ir nukentėjusiojo A. D. versijos dėl konflikto eigos ir veiksmų, kuriuos atliko kiekvienas iš paminėtų asmenų.

Kaltinamasis A. G. teisiamajame posėdyje aiškino, jog jis išlipęs iš automobilio suėmė nukentėjusįjį už rankos ir paprašė sumokėti už kelionę. Tuomet nukentėjusysis atsisuko, spjovė jam į veidą, taip pat ranka sudavė smūgį į veidą. A. G. teigė, jog jis nukentėjusįjį nustūmė nuo savęs ir pasakė, jog šis taip nedarytų, pradėjo eiti nuo nukentėjusiojo. Einant link automobilio, kilo konfliktas, jie su nukentėjusiuoju susistumdė, įvyko grumtynės. Konfliktas kilo, kadangi nukentėjusysis metė plytą, kuri pataikė į taksi automobilį ir jį apgadino. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, kadangi nenorėjo, jog šis vėl mestų plytą. Taip pat kaltinamasis patikslino, jog susistumdymas kilo iš karto po to, kai nukentėjusysis jam spjovė į veidą bei sudavė smūgį. Tuo metu nukentėjusysis šaukė, jog nemokės už suteiktas paslaugas, kadangi buvo apgautas, o kaltinamasis jam aiškino, jog kelionės kainą rodo taksometras. Nukentėjusysis jam sudavė smūgį, o jis šiam sudavė atgal. Jis bandė atsitraukti nuo nukentėjusiojo, nutraukti konfliktą. Plyta buvo mesta tuo metu, kai nukentėjusysis aprimo ir kaltinamasis ėjo link automobilio. A. G. teigė, kad A. D. vėl bandė imti plytą, todėl jis šiam pradėjo smūgiuoti, norėjo, jog nukentėjusysis nepaimtų plytos. Taip pat kaltinamasis aiškino, jog smūgiuoti pradėjo tuo metu, kai nukentėjusysis antrą kartą buvo paėmęs plytą. A. D. į veido sritį sudavė apie du smūgius. Jie pradėjo muštis ir vienas kitam sudavė smūgius. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo pargriovęs A. D. ir laikė, kad šis negalėtų suduoti smūgių. Kaltinamasis neigė, jog grasino A. D.. A. G. tvirtino, jog A. D. sudavė smūgį į koją po to, kai šis metė plytą, kai jie susimušė antrą kartą. Nukentėjusysis nugara buvo nukritęs ant žemės, kadangi jį pastūmė. Kartu su nukentėjusiuoju buvo priėjęs prie laiptinės durų, kadangi nukentėjusįjį vijosi po to, kai šis metė plytą ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Tuo metu reikalavo nukentėjusiojo sumokėti už kelionę ir automobilio apgadinimą. Grumtynės vyko ir prie namo laiptinės durų. Grumtynių metu abu ne kartą buvo nukritę, voliojosi ant žolės, plytelių. Vienu metu kaltinamasis teigė, jog nukentėjusysis buvo pastumtas ir nukritęs iki plytos metimo, vėliau aiškino, jog nukentėjusysis buvo pastumtas ir nukritęs po plytos metimo. Kai nukentėjusysis gulėjo ant žemės, jam nieko nebuvo daroma. Jis buvo įjungęs pagalbos mygtuką, kurį ketino išjungti tuo metu, kai buvo mesta plyta. Kai nukentėjusysis bandė griebti plytą trečią kartą, jam spyrė į šlaunį.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. taip pat aiškino, jog, suėmus nukentėjusįjį už rankos ir pareikalavus susimokėti, šis atsisukęs spjovė jam į veidą ir sudavė kumščiu. Kaltinamasis teigė, kad jis pastūmė nukentėjusįjį, o šis jam vėl sudavė kumščiu į veidą. Reaguodamas į tokius nukentėjusiojo veiksmus, jis sudavė šiam smūgį į kairį petį, tuomet spyrė į dešinę koją, sugriebė ranką ir ją užsukęs už nugaros laikė nukentėjusįjį, reikalavo sumokėti už kelionę. Nukentėjusysis sutiko sumokėti, pradėjo ieškoti pinigų. Tuomet nukentėjusysis vėl spjovė jam į veidą ir nestipriai spyrė į pilvą. Jis numušė nukentėjusiojo koją ir tada trenkė jam kumščiu į veidą, galėjo pataikyti į nosį. Po smūgio nukentėjusysis atsitraukė, susiėmė už nosies ir suklupo ant grindinio. Kaltinamasis nurodė, jog jis tuo metu pradėjo eiti link automobilio, o nukentėjusysis metė į jį plytą. Plyta pataikė į automobilį. Nukentėjusysis vėl bandė paimti plytą, todėl šiam spyrė į ranką. Sugriebęs nukentėjusiojo ranką, laikė ją nukentėjusiajam už nugaros ir jį prispaudė prie automobilio. Aplinkui tuo metu jau buvo daugiau žmonių. Jis laikė nukentėjusįjį prispaudęs tol, kol atvažiavo policija. Jis negrasino nukentėjusiajam, tik reikalavo sumokėti už suteiktą paslaugą. Iš A. G. paaiškinimo turinio taip pat matyti, jog jis nurodė, kad smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį panaudojo, tačiau taip elgėsi, kadangi gynėsi nuo šio veiksmų.

Taigi apibendrinat kaltinamojo A. G. parodymus konstatuotina, jog jis viso proceso metu aiškino, kad pirmasis fizinį smurtą panaudojo A. D., o jis pats tik gynėsi nuo smurtinių nukentėjusiojo veiksmų. Vis tik tokią kaltinamojo versiją paneigia byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Tuo pačiu teismas pažymi ir tai, jog A. G. parodymai dėl įvykio eigos, jo paties ir nukentėjusiojo veiksmų yra akivaizdžiai nenuoseklūs, kaltinamasis skirtingai nurodė įvykio aplinkybes teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl jais vadovautis nėra pagrindo. Teismas kaltinamojo teiginius, jog jo smurtinius veiksmus nulėmė A. D. smurtiniai veiksmai, vertina tik kaip nepagrįstą gynybinę poziciją, kuria siekiama palengvinti savo teisinę padėtį.

Iš A. D. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog jam ir kaltinamajam išlipus iš automobilio, A. G. pareikalavo sumokėti visą pinigų sumą už kelionę. Atsisakius sumokėti, A. G. nukentėjusiajam sudavė smūgius į veido sritį, taip pat tuo metu jam greičiausiai buvo suduotas smūgis ir koja. Po tokių kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis prarado pusiausvyrą ir nukrito ant grindinio, greičiausiai tuo metu išsimušė danties kamieną. Nukentėjusysis tvirtino, kad, kai jis gulėjo, kaltinamasis jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Smūgiai buvo suduoti į galvą, pilvo sritį bei kojas. Nukentėjusysis teigė, jog kažkuriuo metu sugebėjo atsistoti ir bėgdamas ant žemės rado plytos gabalą, kurį atsisukęs metė į 3-4 metrų atstumu nuo jo stovintį kaltinamąjį, bei bandė pasišalinti namo, tačiau nenorėdamas sukelti pavojaus savo artimiesiems nerinko laiptinės kodo. Tuomet kaltinamasis užsikišęs ranką už nugaros pradėjo eiti artyn ir sakė, kad papjaus. Kaltinamasis prie laiptinės jį vėl mušė rankomis, laikė suėmęs už megztinio. Smūgiai buvo suduoti į veido sritį. Kaltinamajam galėjo suduoti smūgius gindamasis nuo užpuolimo. A. G. į veidą nespjovė. Pirmi smūgiai jam buvo suduoti į antakių sritį, vėliau į nosį ir į kitas veido vietas. Grumtynių metu kartu su kaltinamuoju nukritęs nebuvo. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis tvirtino, kad kaltinamasis pirmas jam sudavė smūgius į veidą, nukritus buvo suduoti smūgiai koja. Po to, kai buvo mesta plyta, jis buvo prie namo laiptinės, o kaltinamasis artėjo link jo, ranką laikydamas už nugaros ir sakydamas, jog papjaus. Kaltinamasis prie namo laiptinės vėl sudavė jam smūgius į veidą. Teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo A. D. parodymai yra nuoseklūs, jo nurodomos aplinkybės sutampa su kitų baudžiamojo proceso metu apklaustų asmenų parodymais, taip pat su kitais byloje užfiksuotais duomenimis, todėl nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodoma įvykių versija.

Iš liudytojų T. J., T. M. ir Š. N.-D. parodymų matyti, kad visi šie liudytojai matė bent dalį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vykusio konflikto. Čia pažymėtina, jog nei vienas iš paminėtų liudytojų nenurodė, kad būtų matęs, jog A. D. būtų sudavęs kokius nors smūgius kaltinamajam, taip pat nei vienas liudytojas nenurodė, jog būtų matęs, kad konflikto metu kaltinamasis kartu su nukentėjusiuoju bent kartą būtų nukritęs. Tiesa, teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. M. aiškino, jog galimai kaltinamasis laikė nukentėjusįjį, o nukentėjusysis kaltinamajam sudavė smūgį. Vis tik toks liudytojo teiginys akivaizdžiai prieštarauja jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, daliai, susijusiai su konflikto eiga. Iš T. M. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, yra visiškai akivaizdu, kad jis konflikto eigos, jame dalyvavusių asmenų veiksmų nebeatsiminė. Tuo pačiu pabrėžtina, kad liudytojas teisiamojo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad įvykio aplinkybes geriau atsiminė būtent ikiteisminio tyrimo metu. Taigi teismas vadovaujasi T. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojų T. M. ir T. J. parodymai leidžia daryti išvadą, jog būtent šie du liudytojai pirmieji pradėjo stebėti konfliktą, kilusį tarp A. G. ir A. D.. Abiejų liudytojų parodymai patvirtina, kad jie įvykio vietoje matė du besigrumiančius asmenis. T. J. įvykį stebėjo labai trumpai, jis konfliktą matė tik tol, kol važiavo pro įvykio vietą, t. y. kelias sekundes. Nors vyrai vienas kitą tampė, tačiau liudytojas nei vieno iš besigrumiančių vyrų veiksmų negalėjo apibūdinti kaip puolamųjų. T. M. taip pat aiškino, jog matė, kaip du vyrai stumdosi, jie besistumdydami artėjo link namo laiptinės, tuomet vienas vyras, kaip suprato taksi vairuotojas sudavė du smūgius kitam vyrui į galvos sritį. Šis liudytojas negalėjo nurodyti, kas vyko toliau, kadangi abu vyrai dingo iš jo matymo lauko. Taigi T. M. parodymai leidžia daryti išvadą, kad būtent A. G. pirmasis sudavė smūgius nukentėjusiajam ir šie smūgiai nebuvo jo reakcija, kaip teigė kaltinamasis, į nukentėjusiojo prieš jį panaudotą smurtą (smūgių sudavimą). Taip pat šio liudytojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad abu vyrai konflikto metu besiginčydami dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas bei besistumdydami judėjo link laiptinės, o tokia aplinkybė leidžia teigti tai, kad iš tikrųjų A. D. norėjo grįžti namo, o A. G., eidamas kartu su nukentėjusiuoju, reiškė jam pretenzijas dėl nesumokėtos sumos už kelionę. Tuo pačiu teigtina, kad A. D. iš esmės neturėjo jokio suinteresuotumo konfliktuoti ir aiškintis su kaltinamuoju dėl kelionės kainos, kadangi jis kaltinamajam už kelionę davė penkis eurus ir jokių kitų pretenzijų jam neturėjo. Tokią jo poziciją iš esmės patvirtina faktas, kad nukentėjusysis ėjo link savo namų, o ne stovėjo ir ginčijosi su kaltinamuoju. Taigi nukentėjusysis neturėjo jokio motyvo ar tikslo pirmasis pradėti smurtauti prieš kaltinamąjį, kadangi jo paties vertinimu jis tinkamai atsiskaitė už jam suteiktas paslaugas. Liudytojas T. M. taip pat nurodė, jog po to, kai buvo mesta plyta, taksi vairuotojas priėjo prie automobilio, papriekaištavo nukentėjusiajam dėl tokių veiksmų, tarp vyrų vėl kilo žodinis konfliktas, liudytojas vėl matė, kaip vyrai besiginčydami ėjo link namo laiptinės, kas vyko toliau, nematė, kadangi vyrai dingo iš jo matymo lauko. Taigi tokie liudytojo, kuris niekaip nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nėra susijęs nei su vienu iš konflikte dalyvavusių asmenų, parodymai paneigia A. G. teiginius, kad po plytos metimo nukentėjusysis vėl bandė imti tą pačią plytą ir dar kartą ketino ja pasinaudoti, todėl būtent dėl šios priežasties kaltinamasis vėl smurtavo prieš nukentėjusįjį.

Liudytojos Š. N.-D. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, leidžia daryti išvadą, kad įvykį ji pradėjo stebėti po to, kai nukentėjusysis metė plytą. Liudytojos parodymai patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė kelis smūgius į galvos sritį, t. y. kaltinamasis viena ranka laikė nukentėjusįjį už palto, o kita ranka smūgiavo. Liudytoja nematė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis būtų nukritę. Jos sutuoktinis prieš taksi vairuotoją smurto nenaudojo, o tik nesėkmingai bandė išsilaisvinti, nes tuo metu buvo laikomas. Taip pat iš šios liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad paklausus, kas vyksta, taksi vairuotojas nurodė, jog nukentėjusysis nesusimokėjo už taksi paslaugas. Taigi šios liudytojos parodymai dar kartą patvirtina tai, kad kaltinamojo nusikalstamus veiksmus nulėmė ne kokie nors nukentėjusiojo smurtiniai veiksmai, o būtent tai, jog nukentėjusysis atsisakė pilnai atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Pažymėtina, jog iš liudytojo T. J. parodymų matyti, kad jis girdėjo, kaip įvykio metu moteris šaukė, jog kažką paleistų. Tokie liudytojo teiginiai leidžia daryti išvadą, kad įvykį mačiusios moters vertinimu, būtent A. G. veiksmai buvo vertinami kaip agresoriaus. Taip pat jie iš dalies patvirtina Š. N.-D. teiginius, jog būtent kaltinamasis laikė nukentėjusįjį.

Faktą, jog nukentėjusysis prieš kaltinamąjį nesmurtavo, jam jokių smūgių nesudavė, iš dalies patvirtina ir liudytojo R. V. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad jam ir kolegai atvykus į įvykio vietą pamatė, jog nukentėjusysis yra stipriai sumuštas. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar kaltinamasis buvo sužalotas, tačiau jis paaiškino, kad, jeigu kaltinamasis būtų sužalotas, ši aplinkybė būtų užfiksuota tarnybiniame pranešime. Iš liudytojo rašyto tarnybinio pranešimo turinio matyti, jog jame nėra užfiksuota, kad A. G. būtų sužalotas.

Nukentėjusiojo parodymus, kad jam buvo suduoti smūgiai į galvos sritį, jis buvo nugriuvęs ir spardomas, iš dalies patvirtina ir specialisto išvadoje Nr. G 3852/2016(01) užfiksuoti duomenys. Specialisto išvadoje yra užfiksuota, kad nukentėjusiajam buvo nustatyti tokie sužalojimai: abiejų akių vokų, kaktos kairės pusės, smakro dešinės pusės, dešinio žando, kairio žasto, abiejų dilbių, dešinio peties, kairės blauzdos poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos raudonio ir gleivinės kraujosruva, viršutinio 1-o danties iš kairės vainiko nuskėlimas, kliniškai nustatytas nosikaulių lūžis, padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Nustatyti sužalojimai galimai buvo padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. gruodžio 10 d., ir jų visuma vertintina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolika trauminių poveikių į anksčiau nuodytas kūno sritis. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš specialisto išvados turinio matyti, kad nukentėjusysis tyrimą atlikusiam ekspertui paaiškino, kad taksi vairuotojas jam sudavė smūgius į galvos sritį, veidą, nuo smūgių jis buvo nukritęs ant žemės, tuomet jam buvo įspirta į kairį šoną, kairę koją, vėliau taksi vairuotojas sugriebė jį už atlapų ir sudavė kelis smūgius į veidą.

Kaltinamasis viso proceso metu teigė, jog įvykio metu negrasino nukentėjusiajam, tačiau tokį kaltinamojo teiginį paneigia byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad, kai jis stovėjo prie laiptinės durų (po plytos metimo), A. G. laikė savo ranką už nugaros, artinosi prie jo ir sakė, jog papjaus. Tokiais nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo netikėti, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje užfiksuoti duomenys. Iš liudytojo T. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jis girdėjo, kad tuo metu, kai vyrai buvo ne jo matymo zonoje, kažkuris iš vyrų prašė iškviesti policiją, kadangi kitas vyras turi peilį. Faktą, kad kažką girdėjo apie peilį, liudytojas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Liudytojos Š. N.-D. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat leidžia daryti išvadą, kad konflikto metu buvo minimas žodis „peilis“ ar „pjauna“. Taigi šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis iš tikrųjų nukentėjusiajam grasino. Pažymėtina, jog šiuo atveju aplinkybė, kad kaltinamasis iš tikrųjų neturėjo jokio peilio ar kito daikto, kuriuo galėtų padaryti sužalojimus nukentėjusiajam, nepaneigia fakto, kad grasinimas buvo išsakytas.

Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, jog A. G. viešoje vietoje atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį A. D., t. y. rankomis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau nei keturis smūgius į veido sritį, šiam nugriuvus ant grindinio, spyrė jam į kairį šoną ir ne mažiau nei tris kartus į kairę koją, vėliau A. D. pagrasino ir sudavė ne mažiau nei tris smūgius į veido sritį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad A. D. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kurie būtų vertinami kaip pavojingas kėsinimasis į teisės aktų saugomas vertybes, nuo kurių A. G. būtų turėjęs teisę gintis, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Priešingai byloje yra nustatyta, kad būtent A. G. elgėsi agresyviai ir teisė į būtinąją gintį buvo atsiradusi nukentėjusiajam.

Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį, grasinimai jam viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai be jokių abejonių yra laikytini įžūliu elgesiu, rodančiu nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis bei tvarka (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Teismui nekyla abejonių, jog nustatyti A. G. veiksmai yra vertinti kaip įžūlūs, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, neatitinkantys bendrųjų viešo elgesio taisyklių, egzistuojančių visuomenėje, rodantys nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Čia pastebėtina, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Vis tik ši aplinkybė nepaneigia A. G. veikos priešingumo viešajai tvarkai, kadangi jo pasirinktas konflikto sprendimo būdas viešoje vietoje, matant bei girdint kitiems asmenims, akivaizdžiai rodo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad nukentėjusysis pilnai neatsiskaitė už jam suteiktas taksi paslaugas, negali pateisinti pakankamai intensyvių kaltinamojo smurtinių veiksmų atlikimo viešoje vietoje. Taip pat yra visiškai akivaizdu, jog dėl nusikalstamų A. G. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, kadangi buvo nutrauktas aplinkinių asmenų poilsis, buvo pristabdyta darbinė pašalinių asmenų (T. J.) veikla, reaguojant į neteisėtus veiksmus, buvo kviečiama policija ir t. t.

Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, Nr. 2K-506/2013 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Įvertinus anksčiau aptartų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju A. D. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas iš esmės dėl menkavertės priežasties, rodant aiškų žmogaus ir visuomenėje nusistovėjusių normų negerbimą, t. y. savo nepasitenkinimą kito asmens veiksmais, nesugebėjimą teisėtais būdais išspręsti kilusį ginčą išreiškiant fizinio smurto prieš šį asmenį panaudojimu bei grasinimu. Taigi kaltinamojo A. G. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 374,48 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Padarytos ir prašomos priteisti žalos dydį patvirtina duomenys, užfiksuoti Gydymo paslaugų apskaitos išraše, todėl civilinis ieškinys yra tenkintinas. Teismui nekyla abejonių, kad civiliniame ieškinyje nurodyta žala atsirado dėl A. G. nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo padarytą žalą atlyginti.

A. D. baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nepareiškė. Tuo pačiu pažymėtina, kad kaltinamasis A. G. atlygino nukentėjusiajam padarytą 53 Eur turtinę žalą. Šį faktą patvirtina byloje esantis A. D. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad kaltinamasis nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą atlygino, nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi, jie susitaikė.

A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Skirdamas A. G. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis tais pačiais veiksmais padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų viešajai tvarkai, o vienas apysunkių nusikaltimų žmogaus sveikatai kategorijoms. Skirdams bausmę teismas įvertina ir nukentėjusiojo veiksmus įvykio metu, t. y. nukentėjusysis taip pat nebandė spręsti kilusio ginčo susitarimo būdu. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. G. anksčiau yra teistas už nusikaltimo viešajai tvarkai padarymą, jis baustas administracine tvarka (taip pat ir už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą), šiuo metu nedirba, tačiau registruojasi darbo biržoje, buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog A. G. už padarytas nusikalstamas veikas yra skirtinos griežčiausios atitinkamų normų sankcijose numatytos bausmės, t. y. laisvės atėmimai. Paskirtosios bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu. Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad šiuo atveju manytina, jog A. G. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą atidedant.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą A. G. atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, taip pat kaltinamajam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos, kurios atitiktų jo paties, visuomenės bei valstybės interesus.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonės naikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,

nusprendžia:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, A. G. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti šiuo nuosprendžiu Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistą turtinę žalą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir šiam civiliniam ieškovui priteisti iš A. G. 374,48 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. G. panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis