Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. (V.) A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), čigonas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 149 str. 4 d. ir 150 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. A. seksualiai prievartavo ir žagino mažametę.

Kaltinamasis V. A. nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 metų rugpjūčio 24 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas S. J., gimusios 1998-06-14, bejėgiška būkle dėl mažametystės, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas – suduodamas smūgius rankomis nukentėjusiajai į galvą ir taip palauždamas valią priešintis, sistemingai, nenustatytą skaičių kartų prieš jos valią tenkino lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu bei su ja lytiškai santykiavo.

Kaltinamasis V. A. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad jis gyveno kartu su sugyventine Ž. S., sugyventinės dukra T. ir augino bei rūpinosi dukterimi S. J., nes jos mama buvo išvykusi į užsienį. S. mokėsi ir gyveno 2 Klaipėdos internatinėje mokykloje, o per išeigines dienas, penktadieniais jis ją pasiimdavo namo. Nuo 2009 m. balandžio pradžios gyveno išnuomotame bute (duomenys neskelbtini), po to bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dukters nežagino, ir neprievartavo, jos negąsdino ir prieš ją smurto nevartojo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, nes buvo mušamas ir verčiamas duoti parodymus kitų sulaikytųjų, kuriuos žinojo bendradarbiaujant su policija.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kitais įrodymais.

Nukentėjusioji mažametė S. J., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant kaltinamajam parodė, kad jos mama yra išvykusi į Angliją, ji dabar gyvena pas močiutę R.. Anksčiau ji gyveno su tėčiu V. ir jo žmona Ž. Kai Ž. išeidavo iš namų, tėtis, kai būdavo girtas prie jos lįsdavo - kišdavo jai savo lytinį organą į burną, liepdavo daryti judesius lūpomis, bet dantimis neliesti, kišdavo savo lytinį organą jai į makštį, atsigulęs ant jos arba šalia jos, kišdavo savo organą jai į užpakalį. Tėtis visada pradžioje organą kišdavo į burną, o po to į makštį. Ji nesutikdavo, verkdavo, sakydavo, kad jai skauda, kad tai jai nepatinka, bet tėtis jai grasindavo, mušdavo per veidą arba kumščiu į galvą, sakydavo, kad jis nori ir tai jam patinka, meluodavo, kad daugiau nebelįs, o po to vėl lįsdavo, kartais kelis kartus per dieną. Vieną kartą jai teko su juo gulėti lovoje visą dieną ir visą naktį. Ji norėjo miego, bet tėtis spaudė ją, visą laiką lindo su savo lytiniu organu ir iš priekio ir iš užpakalio. Žvejybos uosto rajone jie visi gyveno viename kambaryje, todėl ji matydavo ir girdėdavo, kad tėtis su Ž. daro tą patį, ką ir su ja, nes jie triukšmavo ir trukdydavo jai miegoti. Tėtis prie jos pirmą kartą lindo, kai jie gyveno Žvejybos uosto barakuose. Tada po to buvo truputis kraujo ir tėtis liepė prisipilti į dubenį vandens ir nusiplauti, pasikeisti kelnaites, o paklodę išmesti į šiukšlių konteinerį. Tėtis visada miegodavo jos lovoje, nors turėjo savo kambarį ir savo lovą. Jai skaudėdavo, ji negalėdavo sėdėti, matė baltą skystį. Ji niekam apie tai nepasakodavo, nes tėtis grasino, jog bus problemų, liepė viską pamiršti, bet ji pamiršti negalėjo. Paskutinį kartą tai įvyko, kai mokykloje buvo atostogos, o tėtis buvo išsiskyręs su Ž. Tėtis liepė uždaryti duris, nusirengti ir atsigulti. Kai ji nusirengė ir atsigulė, tėtis taip pat nusirengė ir liepė jo organą imti į burną. Ji nenorėjo klausyti, verkė, tada tėtis trenkė jai į veidą ir sakė, kad tai darys visą dieną. Ji pabėgo prie parduotuvės „Maksima“ ir viską papasakojo ten buvusioms Ž. ir močiutei, tai girdėjo ir kitos moterys ir liepė jai eiti į ligoninę pasitikrinti. Ž. kvietė ateiti tėtį, bet jis neatėjo, sakė, kad ji meluoja. Joks kitas vyras nėra jai kišęs savo organo, tik tėtis (Nukentėjusiosios apklausos protokolas, t. 1, b. l. 15- 18 ).

Specialisto išvadoje Nr. G 1380/09 (03), surašytoje 2009-08-24, konstatuota, kad S. J. apžiūros metu rasta poodinė kraujosruva mergystės plėvės srityje ir sugijęs mergystės plėvės plyšimas. Poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta 1-3 paros iki apžiūros, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku. Mergystės plėvės pažeidimas galėjo būti padarytas ne mažiau kaip prieš dvi savaites ir ne daugiau kaip trijų mėnesių laikotarpyje iki apžiūros. Mergystės plėvės sužalojimas ir sugijęs pažeidimas buvo padaryti ne mažiau kai dviejų kartų pasėkoje kietu buku, turinčiu pailgą apvalią formą daiktu. Sužalojimas (kraujosruva) S. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( t. 1, b. l. 20).

Liudytoja Ž. S. parodė, kad su V. A. gyveno šeimoje apie 2 metus, nuo 2007 metų. Pradžioje gyveno (duomenys neskelbtini), po to apsigyveno (duomenys neskelbtini). Gyveno keturiese- ji, jos 18 metų dukra T., A. su dukterimi S., kuriai buvo apie 10 metų. S. buvo labai gera mergaitė, jos klausydavo. 2009 m. rugpjūčio mėnesį ji su V. A. susipyko ir iš namų išėjo. Kartu su ja išėjo ir duktė T.. S. J. liko gyventi su tėvu, nes tuo metu jai buvo atostogos. Iki įvykio Ž. iš namų buvo išėjusi ir juose nebegyveno apie dvi savaites. 2009 m. rugpjūčio 24 d. kai ji stovėjo prie parduotuvės, esančios Naikupės g., prie jos priėjo S.. S. visa drebėjo, iš karto negalėjo pasakyti kas įvyko. Po to pasakė, kad tėvas prie jos lindo, bet ji nenorėjo, todėl tėvas ją mušė, matė paraudusį jos skruostą. Iš S. žodžių suprato, kad tėvas su ja lytiškai santykiavo. Ji su S. nuvažiavo pas čigonų vyresniuosius, S. viską papasakojo ir jie liepė kreiptis į ligoninę. Ji kalbėjosi telefonu su V. A., jis sakė, kad yra nekaltas, be to sakė, kad nieko neprisimena, nes buvo išgėręs tablečių. Jos su R. J. ir S. nuvyko į ligoninę, bet jų nepriėmė, liepė kreiptis į policiją. Kai jos kreipėsi į policiją, tada mergaitė buvo nuvežta pas ekspertus. Kai gyveno kartu su V. A., būdavo, kad ji su dukterimi T. iš namų išeidavo ir nebūdavo 3-4 dienas. Prieš tai ji nieko įtartino S. elgesyje nepastebėjo, bet tiki, kad S. nemeluoja ir sako tiesą.

2009-08-24 Ž. S. kreipėsi į policiją, pranešdama, kad tą pačią dieną apie 14 val. jai būnant prie parduotuvės „Maksima“, pribėgo buvusio sugyventinio V. A. duktė S. J. ir papasakojo, kad tėvas ją žagino ir prievartavo oraliniu būdu jų bute (duomenys neskelbtini) (Protokolas-pareiškimas, t. 1, b.l. 1).

Liudytoja apklausta nukentėjusiosios įstatyminė atstovė R. J. parodė, kad ji yra paskirta S. globėja, nuo to laiko, kai paaiškėjo, kad mergaitė išprievartauta, mergaitė gyvena pas ją. Kad S. išprievartauta, jai pasakė Ž. S.. Tą dieną mergaitė buvo labai išsigandusi, jos skruostas buvo sumuštas ir paraudęs. Jos kvietė V. A. ateiti išsiaiškinti, bet jis neatėjo. Jos nuvažiavo į ligoninę patikrinti S. pas gydytoją, bet jų nepriėmė, liepė pirmiausia kreiptis į policiją. Tada jos parašė pareiškimą policijai, o po to nuvyko pas ekspertą. Ekspertas pasakė, kad mergaitė išprievartauta. Ji su S. kalbėjosi ir ji papasakojo tokias pat jos išprievartavimo aplinkybes, kokios yra nurodytos byloje. S. sakė, kad tėvas taip su ja elgiasi seniai, kišo savo lytinį organą ir į priekį ir užpakalį. Ji žino, kad S. tėvo nemyli, daugiau norėdavo būti su Ž., nes ją mylėjo. S. yra labai švari, tvarkinga, savarankiška, ji tiki, kad S. sako tiesą. Šiuo metu S. dėl šių įvykių mokyklos nelanko, mokosi namuose.

Liudytoja M. N. parodė, kad 2009 m. pavasarį moteriai vardu Ž. buvo išnuomojusi butą (duomenys neskelbtini). Ten jos šeima gyveno 2-3 mėnesius. Butas buvo bendrabučio tipo name, vieno kambario.

Liudytojas J. G. parodė, kad 2009 m. liepos 1 d. išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) Ž. S.. Bute dar gyveno V. A. ir dvi mergaitės. Šeima bute gyveno apie pusmetį.

Iš Patalpų apžiūros protokolo matosi, kad butas (duomenys neskelbtini) susideda iš dviejų kambarių bei kitų pagalbinių patalpų ( t. 1, b. l. 71- 72 ).

S. J. Klaipėdos priklausomybės ligų centro bei Klaipėdos psichikos sveikatos centro įskaitoje nėra ir nesigydė ( pažymos, t. 1, b. l. 21-22).

S. J. mokyklos, kurioje mokosi, charakterizuojama labai gerai – labai tvarkinga, turinti savitarnos ir buitinių įgūdžių, įsisavinusi kultūringo elgesio taisykles, mėgsta klausytis muzikos, šokti, piešti, dalyvauja sportinėse varžybose, koncertuose, mokanti bendrauti ir bendradarbiauti. Tačiau turi labai daug spragų moksle, jai teikiama individuali pagalba ( Charakteristika, t. 1, b. l. 38, 48).

2010-03-05 raštu mokykla tyrėją informavo, kad nuo 2009-09-01 S. J. mokykloje nepasirodė. Buvo prašoma, kad S. J. būtų sudaryta galimybė mokytis savarankiškai ir atsiskaityti individualiai, atsižvelgiant į išskirtinę situaciją ir jos patirtas traumas. Sudarytos sąlygos mokytis namuose. Pateikus ataskaitą apie savarankiškus darbus ir mokymosi rezultatus, nutarta S. J. atestuoti už 2009-2010 m. m. 1 pusmetį iš visų mokomųjų dalykų ( Raštas, b. l.40-41).

Iš Klaipėdos 2-osios specialiosios mokyklos rašto matyti, kad S. J. Klaipėdos 2-ojoje specialiojoje mokykloje pradėjo mokytis nuo 2008-11-25, antroje klasėje. Iki to laiko mokyklos nelankė. Mergaitė turi motiną N. J., kuri yra išvykusi į užsienį ir mergaite nesirūpina. 2008-2009 m. m. mokymosi dienomis S. J. gyvendavo mokyklos bendrabutyje, o savaitgaliais, atostogų ir švenčių dienomis ją pasiimdavo tėvas V. A., gyv. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 45).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento vaikų teisių apsaugos tarnybos rašte nurodyta, kad S. J. 2007-01-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa, globėja paskiriant R. A., gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau R. A. netinkamai vykdė savo pareigas - neišleisdavo globotinės į mokyklą, išvežusi paliko Visagino mieste pas giminaičius, po to išvežė į Klaipėdą pas V. A.. R. A. atsisakė globėjos pareigų, pati susilaukė vaiko, neturi kur gyventi, jos sugyventinis nesutinka padėti prižiūrėti nepilnametę. V. A. planavo perimti mergaitės globą, tačiau neatitiko globėjui keliamų reikalavimų ( t. 1, b. l. 53).

Atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių, ją charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo abejoti jos parodymais, kad ją žagino ir seksualiai prievartavo kaltinamasis V. A.. Nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, liudytojų R. J. ir Ž. S. parodymai. Nors V. A. teigia, kad S. J. galėjo išžaginti jos senelis, pas kurį ji gyveno prieš du metus, tačiau tai prieštarauja visiems kitiems įrodymams, taip pat ir teismo medicinos specialisto išvadai, kurioje konstatuota, kad poodinė kraujosruva mergystės plėvės srityje galėjo būti padaryta 1-3 paros iki apžiūros, o sugijęs mergystės plėvės plyšimas padarytas ne mažiau kaip dvi savaitės ir ne daugiau kaip trijų mėnesių laikotarpyje iki apžiūros. Tai visiškai atitinka S. J. parodymus, kad buvo išprievartauta ir jai pasirodė kraujas bei buvo sutepta krauju paklodė, tuo metu, kai jie gyveno Sulupės g. vieno kambario bute. Nustatyta, kad šiame bute jos šeima gyveno nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d. ir tai atitinka eksperto nurodytą mergystės plėvės sužalojimo laiką. Teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad kraujosruva lytiniuose organuose galėjo būti padaryta 1- 3 dienų laikotarpyje iki apžiūros arba galimai ir įvykio dieną.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog S. J., atsižvelgiant į jos individualius psichologinius ir amžiaus tarpsnio ypatumus, galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. S. J. būdingas įtaigumas atitinka jos amžių. S. J. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. S. J., pagal savo amžių, psichikos (emocinę) būseną bei remdamasi turimomis žiniomis, įvykio metu galėjo pakankamai teisingai suvokti su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo ir negali suprasti jų reikšmės. S. J., atsižvelgiant į jos būseną ( išgąstis, fizinis silpnumas) su ja atliktų veiksmų metu, negalėjo aktyviau pasipriešinti įtariamojo veiksmams. Kaip matosi iš šio akto, S. J. ir ekspertui detaliai pasakojo apie tėvo prieš ją naudotą lytinę prievartą ( t. 1, b. l. 33-36).

Kad kaltinamasis yra kaltas dėl pareikštų kaltinimų iš dalies patvirtina ir jo elgesys po įvykio. Nors po mergaitės skundo šeimos narių V. A. buvo kviečiamas pasiaiškinti, jis, nors ir nepripažino savo kaltės, išsiaiškinti neatvyko, pasislėpė, gyveno Smiltynėje, negrįžo namo, prašė, kad buvusi sugyventinė atvežtų rūbus ir tik tada buvo policijos sulaikytas.

Teismas nesiremia V. A. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu jo duotais tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriais jis iš dalies pripažino savo kaltę, bei analogiškais rašytiniais pareiškimais ( t. 1, b. l. 84- 85, 87-88, 90-95). Kaltinamasis V. A. parodė, kad šiuos parodymus davė, išsigandęs prieš jį panaudoto smurto. Kad smurtas prieš V. A. tikrai buvo panaudotas, matosi iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašto ( t. 2 b. l. 32) bei prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ( t. 2, b. l. 31). Kad V. A. šiuos parodymus davė verčiamas aplinkybių patvirtina ir tai, jog iki tol ir po šių parodymų davimo jis savo kaltės nepripažino, aiškino, kad save kaltinančius parodymus davė, nes kameroje kitų kalinių buvo mušamas ir verčiamas prisipažinti ( t. 1, b. l. 82-83, 99 ). Šie duomenys nepripažįstami įrodymais, nes kyla abejonės dėl jų patikimumo dėl panaudoto prieš kaltinamąjį smurto ( BPK 20 str. ).

Tačiau ir aptartų įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad kaltinamasis V. A. laikotarpyje nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 metų rugpjūčio 24 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas S. J., gimusios 1998-06-14, bejėgiška būkle dėl mažametystės, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas – suduodamas smūgius rankomis nukentėjusiajai į galvą, taip palauždamas valią priešintis, sistemingai, nenustatytą skaičių kartų prieš jos valią tenkino lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu bei su ja lytiškai santykiavo.

Kaip matosi iš gimimo liudijimo kopijos, S. J. yra gimusi 1998-06-14, V. A. nėra nurodytas S. J. tėvu ( t. 1, b. l. 12).

Kaltinamasis žagino mergaitę, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas – suduodamas smūgius rankomis nukentėjusiajai į galvą ir taip palauždamas valią priešintis. Ši veika kvalifikuojama pagal BK 149 str. 4 d.

Kaltinamasis pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas – suduodamas smūgius rankomis nukentėjusiajai į galvą ir taip palauždamas valią priešintis tenkino lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu. Ši veika kvalifikuojama pagal BK 150 str. 4 d.

Nukentėjusioji parodė, kad V. A. pirmiausia tenkindavo lytinę aistrą oraliniu būdu, o po to santykiaudavo vaginaliniu ar analiniu būdu. Šios kaltinamojo veikos, nesant detalesnių ir konkretesnių duomenų apie šių veiksmų eiliškumą, skaičių bei V. A. tyčios turinį, kvalifikuojamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, esant idealiajai veikų, numatytų BK 149 str. 4 d. bei BK 150 str. 4 d., sutapčiai.

Kaltinamasis V. A. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, kurios baudžiamojo įstatymo priskiriamos labai sunkiems nusikaltimams. V. A. ilgą laiką žagino ir seksualiai prievartavo mažametę mergaitę, kurią augino, prižiūrėjo ir laikė savo dukterimi.

Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina, kad šias veikas darė būdamas girtas ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiąja, kad V. A. ją žagindavo bei su ja tenkindavo lytinę aistrą būdamas neblaivus.

Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia, kad V. A. anksčiau neteistas ( pažyma, t.1, b.l.128), vieną kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą ( pažyma, t. 1, b. l. 130-133).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės nustatyta, kad V. A. nei veikos padarymo metu nei šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo ir teismo procese, duoti teisingus paaiškinimus į jam užduotus klausimus, priverstinis priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalinga ( t.1, b. l.157-159). Bet teismas atsižvelgia į tai, kad V. A. nustatyta oligofrenija debilumo laipsnyje su neurotinėmis reakcijomis ( t. 1, b. l. 140 ) ir atitinkamai bausmę švelnina.

Prokuroras, atstovaudamas mažametės nukentėjusiosios S. J. interesus, pareiškė 50 000 Lt civilinį ieškinį V. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo ( t. 1, b. l. 11).

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Prokuroro ieškinys, atstovaujant mažametės nukentėjusiosios interesus, yra teisėtas, pagrįstas.

Kaip nustatyta, mažametė kelis mėnesius sistemingai buvo žaginama ir grubiai seksualiai išnaudojama, prieš ją buvo naudojamas smurtas ir grasinimai, dėl to ji neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelius dvasinius išgyvenimus bei psichinius sukrėtimus, kurių pasekmės gali išlikti visam gyvenimui. Dėl patirtų nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji nebelanko mokyklos, jai tenka mokytis namuose. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Atsižvelgiant į kaltinamojo sveikatos būklę, jo profesinius gebėjimus ( nedidelis išsilavinimas, neturi jokios specialybės), į tai, kad jokio vertingo turto neturi, akivaizdu, kad ieškinio suma 50 000 Lt jam yra labai didelė ir kaltinamasis neturės galimybės sąžiningu būdu jos sumokėti. Civilinis ieškinys, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, bei kitas minėtas aplinkybes, mažintinas iki 10 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 149 str. 4 d. – 9 metams laisvės atėmimo;

pagal BK 150 str. 4 d. – 7 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę V. A. nustatyti devynerius ( 9 m.) laisvės atėmimo, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteisti iš V. A. S. J. 10 tūkstančių litų neturtinę žalą.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. A. palikti suėmimą. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2009 m. rugpjūčio 26 d.

Nuosprendis per 20 d., o kaltinamajam per 20 d. nuo išverstos į rusų kalbą nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.