- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-21
- Bylos Nr.
- 2SA-172-623/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-21897-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Neringa Švedienė, Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB NORD bankas
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. (A. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-23 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. P. skundas dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo AB DNB NORD bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo priimtas nagrinėjimui A. P. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriame pareiškėjas nurodė, kad antstolė 2010-11-18 priėmė patvarkymą dėl turto perdavimo ir pasiūlė hipotekiniam kreditoriui perimti varžytynėse neparduotą turtą – žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį pareiškėjui. Mano, jog antstolė patvarkyme neteisingai nurodė, kad 2010-11-18 buvo paskelbtos nurodyto turto pirmosios varžytynės, pradinė turto kaina 60000 Lt, nes šio turto pirmosios varžytynės paskelbtos 2010-06-01, pradinė turto vertė buvo nustatyta 98400 Lt, antrosios varžytynės buvo paskelbtos 2010-08-11, turto vertė – 73800 Lt. Tai reiškia, kad turėjo būti skelbiamos pakartotinės varžytynės. Antstolė neskyrė ekspertizės turto vertei nustatyti, todėl turtas buvo įkainotas mažesne nei jo rinkos vertės suma.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu, kadangi teismas jau yra patvirtinęs Turto perdavimo išieškotojui aktą. Skolininkas duomenų apie realią turto vertę antstolei nepateikė, skolininkas teikė tik nemotyvuotus prieštaravimus. Turto vertė nustatyta objektyviai, atsižvelgus į nepriklausomų turto vertintojų nustatytą įkeisto turto kainą. Kadangi niekas nedalyvavo varžytynėse, nustatyta turto kaina yra aukštesnė nei reali rinkos kaina.
Antstolė V. M. atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. 331V/2009 dėl išieškojimo iš A. P., nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, 2010-08-31 buvo areštuotas ir įkainotas vykdomajame dokumente nurodytas turtas. CPK 681 str. nedraudžia turtą įkainoti pačiam antstoliui, ekspertizė skiriama tik tada, jei šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainavimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Turto arešto aktas su nustatyta kaina ir patvarkymas skolininkui pasirašytinai įteikti 2010-09-08, tačiau skolininkas nustatytos kainos neginčijo. Šioje byloje buvo paskelbtos pirmosios varžytynės, kurios neįvyko dėl nesusirinkusių dalyvių, todėl turtą buvo pasiūlyta perimti išieškotojui. Pareiškėjas, nurodydamas, kad turėjo būti skelbiamos ne pirmosios varžytynės, klysta, kadangi vadovaujasi patvarkymais, priimtais kitoje vykdomojoje byloje nei skundžiamas patvarkymas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-23 nutartimi pareiškėjo A. P. skundą atmetė. Teismas atsižvelgė į tai, kad skolininkas A. P. buvo tinkamai informuotas apie visus antstolės V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0012/10/03153 atliktus veiksmus. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad nei skolininkas, nei išieškotojas į antstolį nesikreipė su motyvuotais prieštaravimais dėl nustatytos turto rinkos vertės. Teismas padarė išvadą, kad antstolis neturėjo pagrindo suabejoti nustatytos turto rinkos vertės tikslumu ir patikimumu ir skirti ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad antstolės paskelbtose varžytynėse nedalyvavo nei vienas potencialus pirkėjas, todėl teismas padarė išvadą, kad parduodamo iš varžytynių turto rinkos vertė nebuvo nustatyta per maža. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia kitoje, jau užbaigtoje vykdomojoje byloje, priimtais patvarkymais. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad antstolės V. M. 2010-11-18 priimtas patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-23 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad atliko bausmę, todėl negalėjo laiku reaguoti į antstolės veiksmus. Pareiškėjas pažymėjo, kad antstolė neteisingai nurodė, kad 2010-11-18 buvo paskelbtos žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytinės. Pirmosios varžytinės buvo paskelbtos 2010-06-01, pradinė turto vertė – 98400,00 Lt, antrosios varžytinės – 2010-08-11, turto vertė – 73800,00 Lt. Pareiškėjas pažymėjo, jog antstolės 2010-11-18 patvarkyme Nr. 0015/10/03153-IV nurodyta informacija, kad 2010-11-18 buvo skelbtos minėto turto pirmosios varžytinės, pradinė turto kaina – 60000,00 Lt, neatitinka tikrovės ir pažeidžia CPK 675 straipsnio 2 dalį, 677 straipsnio 2 dalį, Antstolių įstatymo 3 straipsnį.
Atsiliepimas
Antstolė V. M. savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Antstolė pažymėjo, kad teismas pagrįstai nepasisakė dėl pakartotinių varžytinių organizavimo. Išieškotojas AB DNB NORD bankas vykdomąjį raštą Nr. 331V/2009 dėl skolos išieškojimo iš A. P. vykdymui pateikė 2009-08-13. Apie visus vykdymo veiksmus šalys buvo informuotos pasirašytinai. Neįvykus antrosioms varžytinėms, hipotekinis kreditorius atsisakė perimti nerealizuotą turtą, bei pateikė prašymą iš naujo pateikti pardavimui iš varžytinių A. P. įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2010-08-31 surašytas turto arešto aktas, kuris su nustatyta kaina ir patvarkymu A. P. pasirašytinai įteikti 2010-09-08. Apie išieškojimo eigą ir teisę pareikšti nesutikimus dėl kainos šalys buvo informuotos raštu, tačiau per įstatymo nustatytą penkių dienų terminą nesutikimai dėl kainos nepateikti. Antstolė nesutinka su pareiškėjo motyvais dėl pradinės turto kainos, kadangi skelbiant pirmąsias turto varžytines turto pradinė kaina buvo 60000,00 Lt, t. y. aštuoniasdešimt procentų CPK 681straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis). Antstolė pažymėjo, kad nepažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies, 677 straipsnio 2 dalies, Antstolių įstatymo 3 straipsnio, kadangi teismo išduotame vykdomajame rašte Nr. 331V/2009 aiškiai nurodytas turtas, dėl kurio buvo atlikta priverstinio pardavimo iš varžytinių procedūra, t.y. teismas nusprendė dėl turto realizacijos mąsto.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas nurodė, kad nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti. Turto perdavimo išieškotojui aktas 2011-01-31 buvo patvirtintas teismo. Pareiškėjas savo skundą grindžia ir kitoje vykdomoje byloje priimtais patvarkymais, kurie nagrinėjant šį skundą nėra teisiškai reikšmingi. Nagrinėjamos bylos atveju vykdymo proceso metu įkainoto turto vertė pasikeitė, todėl antstolio patvarkymu turtas buvo perkainotas (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Turto vertė nustatyta atsižvelgus į nepriklausomų turto vertintojų nustatytą įkeisto turto kainą, kuri yra aukštesnė nei reali rinkos kaina, kadangi niekas nedalyvavo varžytynėse, todėl pareiškėjo argumentai, kad turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.
Pareiškėjas nesutikimą su parduodamo turto verte grindžia viešai prieinamų skelbimuose nurodytų panašių nekilnojamųjų daiktų pardavimo kaina. Bylos duomenys tvirtina, kad antstolė V. M. priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-07-29 vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. P. (Beliakovo) išieškotojo AB DnB NORD banko naudai, nukreipiant išieškojimą į vykdomajame dokumente nurodytą turtą - žemės sklypą, ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 1). Vykdomojo dokumento pagrindu antstolė 2010-08-31 areštavo žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad areštuoto turto vertė yra 75000 Lt. (v.b.l. 13-15). 2010-08-31 patvarkymu skolininkui buvo nustatytas terminas pareikšti nuomonę dėl areštuoto turto rinkos vertės (v.b. 17). Turto arešto aktas ir patvarkymas skolininkui įteiktas 2010-09-08 (v.b.l. 21). Antstolės nustatytu terminu vykdymo proceso šalys nuomonės dėl areštuoto turto rinkos vertės nepateikė. Pagal CPK normas, reglamentuojančias areštuoto turto įkainojimą, antstolis, areštuodamas skolininko turtą, įkainoja jį rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681-682 str.). Atliekant antstolio kompetencijai priskirtus veiksmus, antstoliui keliama pareiga bendradarbiauti su vykdymo proceso dalyviais ir vykdyti teismo sprendimą, išlaikant tiek skolininko, tiek išieškotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Kaip matyti, iš antstolės 2010-08-31 patvarkymo skolininkui buvo nustatytas terminas pareikšti nuomonę dėl areštuoto turto rinkos vertės. Iš vykdomosios bylos Nr. 15/10/03153 medžiagos matyti, jog apeliantas nepasinaudojo savo teise pateikti prieštaravimus dėl išieškotojo nurodytos areštuoto turto vertės tiesiogiai antstolei ir prašyti skirti ekspertizę areštuoto daikto vertei nustatyti, kaip tai numato CPK 681 str. 3 d. Skolininkui kreipusis tiesiogiai į teismą, nebuvo išnaudotos įstatyme numatytos galimybės išspręsti šį klausimą neteismine tvarka ir antstolė negalėjo įvertinti pareiškėjo prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nustatymo bei spręsti šio klausimo CPK 681 str., 682 str. nustatyta tvarka. Be to, bylos nagrinėjimo metu apeliantas neteikė jokių įrodymų apie galimai kitokią areštuoto turto vertę (CPK 178 str.). Tuo tarpu byloje esantis pareiškėjo pateiktas skelbimas iš internetinio puslapio nelaikytinas tinkamu įrodymu CPK 178 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 644 str.). Tokiu būdu, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad antstolė V. M. pažeidė vykdymo proceso normas.
Pažymėtina, kad CPK 681 str. 2 d. įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo iš varžytynių ar pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui sąlyga. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, tiek atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui, apeliantas nepateikė motyvuotų nesutikimo su nustatyta turto verte argumentų, juos pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių suabejoti nustatyta turto verte, bei savo nuomonės dėl turto vertės. Apelianto pateikti bendro pobūdžio prieštaravimai nesuteikia pagrindo abejoti, kad turto vertė yra per maža ar, kad nuo turto vertės nustatymo, areštuoto turto vertė dėl objektyvių aplinkybių būtų pasikeitusi ir būtų atsiradęs pagrindas turtą perkainoti CPK 681 str. 2 d. pagrindu.
Apeliantas taip pat nesutinka su antstolės pakartotinių varžytinių organizavimu, nurodydamas, jog pirmosios varžytinės buvo paskelbtos 2010-06-01, pradinė turto vertė – 98400,00 Lt, antrosios varžytinės – 2010-08-11, turto vertė – 73800,00 Lt, tačiau teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Bylos medžiaga tvirtina, kad 2010-10-15 antstolė surašė varžytynių pranešimą, kuriame nurodė pirmųjų varžytynių datą – 2010-11-18. Remiantis CPK 718 straipsnio pagrindu antstolė pradinę turto pardavimo kainą nustatė 60000 Lt (v.b.l. 30), pranešimas skolininkui įteiktas 2010-10-23 (v.b.l. 39). 2010-11-18 varžytynės neįvyko, kadangi dalyvauti varžytynėse neužsiregistravo ne vienas asmuo (v.b.l. 46-48). 2010-11-18 patvarkymu dėl turto perdavimo išieškotojui pasiūlyta perimti varžytynėse neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (v.b.l. 53-54). 2011-01-04 turto perdavimo aktu išieškotojui perduotas iš varžytynių neparduotas turtas, aktą 2011-01-31 patvirtino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas (v.b.l. 75). Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju antstolė, nustatydama nurodytų žemės sklypo ir sodo pastato pardavimo iš varžytynių kainą, nepažeidė įstatymo reikalavimų. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad nuo priverstinio skolos išieškojimo iš įkeistų žemės sklypo ir sodo pastato proceso pradžios antstolė laikėsi CPK 681 straipsnio nuostatų dėl turto įkainojimo rinkos kainomis. Skelbdama pirmąsias ginčo žemės sklypų varžytynes, antstolė nepažeidė CPK 718 straipsnio reikalavimo, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytos turto kainos. Kai įkeistas turtas nebuvo parduotas iš pirmųjų varžytynių dėl to, kad dalyvauti jose neužsiregistravo nė vieno pirkėjo, hipotekos kreditoriui siekiant patenkinti reikalavimą pardavus įkeistą turtą, antstolė teisėtai pagrįstai pasiūlė išieškotojui perimti varžytynėse neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių CPK 719 straipsnio pagrindu.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto valstybei priteistinos 8,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8 (aštuonis) litus 50 centų pašto išlaidų.