Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovams M. T. ir J A. R. dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu, šalių duotais paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės K. T., gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime, grafoje „tėvas“ yra įrašytas atsakovas M. T., ieškovės motina yra E. T.. E. T. ir M. T. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką. 2003 m. ieškovė sužinojo, kad M. T. nėra jos biologinis tėvas, o jos biologinis tėvas yra J A. R.. Siekiant patvirtinti tėvystės faktą buvo kreiptasis į UAB „Unge“, kurioje, atlikus DNR tyrimą, buvo pateikta teismo medicinos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią, ieškovės K. T. biologinis tėvas, su tikimybe 99,9999998 procentu, yra atsakovas J A. R., kuris sutinka su ekspertizės išvada, pripažįsta, kad yra biologinis ieškovės K. T. tėvas.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

Iš vaiko gimimo įrašo ir prašymo įregistruoti vaiko gimimą matyti, jog ieškovė K. T. gimė nepraėjus 300 dienų nuo jos motinos E. T. ir atsakovo M. T. santuokos nutraukimo, todėl, remiantis įstatymu, ieškovė buvo įregistruotas kaip M. T. dukra. Tikrasis biologinis ieškovės tėvas yra žinomas, jis tėvystę pripažįsta, jokių ginčų dėl to nekyla, o atsakovas M. T. pripažino, kad jis nėra ieškovės tėvas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatant, jog atsakovas M. T. nėra ieškovės K. T. biologinis tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl tėvystės nustatymo.

Esant galimybei privalo būti užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Šalys byloje teismui pripažinus, kad ieškovės K. T., gimusios (duomenys neskelbtini). biologinis tėvas yra J A. R.. Ginčo dėl to byloje nekilo. Šalys pateikė DNR ekspertizės išvadą, patvirtinančią tevystę. Tiek ieškovė, tiek atsakovai yra tuo įsitikinę. Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad J A. R. yra ieškovės K. T., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė reikšdama ieškinį yra sumokėjusi 150,00 Eur, todėl už pateiktą ieškinį sumokėti žyminį mokestį turėtų atsakovai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 96 straipsnio 1 dalis), tačiau įvertinus bylos aplinkybes, teismas, pasinaudodamas įstatymo suteikta teise, nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgęs į bylos pobūdį, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovai sutiko su ieškiniu, nepriteisia iš atsakovų jiems tenkančio mokėti žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš dalyvaujančių asmenų valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (CPK 392 straipsnis, 399 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185, 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje duomenis apie tėvą – M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad Jonas A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra Jono A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.