Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareikštą ieškinį atsakovams M. S. ir A. P., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė ieškovui reikalavimą 1 677,16 Eur sumai. Tuo tarpu ieškovas apmokėjo Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 1 677,16 Eur. Ieškovas sumokėjęs reikalaujamą sumą, kreipėsi raštu į atsakovus, tai yra į už žalos padarymą atsakingą asmenį M. S. ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, A. P., reikalaujant sumokėti minimą sumą. Bendraatsakoviai reikalaujamos sumos nesumokėjo, todėl regreso teise prašo priteisti šią sumą iš bendraaatsakovų.

6. Atsakovui M. S. teismo procesiniai dokumentai laikomi įteiktais ir apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai įstatymo nustatyta tvarka pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt dieną 2021 m. vasario 24 d. (CPK 130 straipsnis). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

7. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. gegužės 2 d., 20:15 val., (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje (Nyderlandai), kur didžiausias leistinas greitis 30 km/h, įvyko eismo įvykis – eismo įvykio dalyvė (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,,Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasuko į kairę Į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir ketino važiuoti į parduotuvių centrą, tuo metu (duomenys neskelbtini) gatve nuo parduotuvių centro atvažiavo automobilis ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas Lietuvoje, vairuojamas M. S.. Lygiareikšmių kelių sankryžoje M. S. nepraleido (duomenys neskelbtini) sukančios į dešinę. M. S. atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) vairuojamo automobilio kairį galinį sparną. Automobilis ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas Lietuvos Respublikoje, savininkė A. P.. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), minėto eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies bei 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Iš Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro papildomai pateikto draudimo išrašo matyti, kad A. P. automobilį ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudė iki 2018 m. kovo 25 d., R. G. nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. Po to automobilis ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draustas M. Č. nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. Iš to matyti, kad minimas automobilis eismo įvykio metu (2019 m. gegužės 2 d.) nebuvo draustas.

8. Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras nustatė ir atlygino eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 1 677,16 Eur sumai ieškovui – transporto priemonės registracijos valstybės — Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Pagal pateiktus duomenis, žala transporto priemonei 1 250,00 Eur, ekspertizės išlaidos 77,10 Eur, palūkanos 11,30 Eur, už teisinę pagalbą 120,00 Eur, administravimo mokestis 218,76 Eur. Viso atlygintina suma 1 677,16 Eur. Iš byloje pateikto 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymo Nr. 19532100, nustatyta, jog ieškovas sumokėjo Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui 1 677,16 Eur, tai gi sumokėjo visą reikalaujamą sumą. 2019 m. gruodžio 30 d. ir 2020 m. vasario 10 d. su pretenzijomis ieškovas kreipėsi į atsakovę A. P., o 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. balandžio 28 d. ir 2020 m. liepos 22 d. su pretenzijomis kreipėsi į atsakovą M. S., reikalaudamas grąžinti Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą sumą – 1 667,16 Eur. Iki nagrinėjamo ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovai reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

10. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtinta, kad ieškovas moka išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje padarytos žalos, jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal LR CK 6.280 straipsnį ir vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Transporto priemonių draudikų biuro teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

11. Nagrinėjamu atveju Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras prašo solidarios atsakomybės iš atsakovų A. P. ir M. S.. Ieškovo reikalavimas į šiuos asmenis yra skirtingas – į atsakovą M. S. reikalavimas atsiranda kaip į asmenį atsakingą dėl žalos padarymo eismo įvykio metu, į atsakovę A. P., kaip į asmenį neįvykdžiusį pareigos sudaryti transporto priemonės valdytojo privalomąjį civilinį draudimą.

12. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Biuras) reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui reiškia tuo pagrindu, kad asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį ir žalą, padarytą tokiu eismo įvykiu, o Biuras įstatymo pagrindu atlygino šio asmens padarytą žalą, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Biuras reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ –nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvoje, pažeidimą. <...> šiam asmeniui Biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 41 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių asmenų atsakomybė yra solidari ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

13. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą, įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

14. TPVCAPDĮ teisinių santykių privalomumas pagrįstas šių santykių objekto – transporto priemonės – specifiškumu. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnis pavojaus šaltinis aplinkiniams, sukuria imperatyvią pareigą jos valdytojams draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir laikytis tam tikrų reikalavimų jas eksploatuojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas suponuoja, kad pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo); tokią pareigą turi ir asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Teisėtas transporto priemonės naudotojas turi pareigą rūpintis privalomuoju transporto priemonės draudimu, mokėti draudimo įmokas ir neturi teisės eksploatuoti neapdraustos transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnis, CK 6.526 straipsnis). Kaip nurodyta kasacinio teismo TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatyta pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, kuri negali būti siaurinama tik iki pareigos nenaudoti ir neleisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 34 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. gegužės 2 d. Nyderlanduose įvykusio eismo įvykio metu Lietuvos Respublikoje A. P. vardu registruota transporto priemonė ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2019 m. gegužės 2 d. Nyderlanduose M. S. vairavo automobilį ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, kurio padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui (Nyderlandų piliečiui) atlygino Nyderlandų nacionalinio draudikų biuras, o po to pateikė reikalavimą ir atitinkamus dokumentus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kuris apmokėjęs reikalaujamą sumą (1 677,16 Eur) įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį.

16. Bylos medžiaga nustatyta, jog transporto priemonę ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs atsakovas M. S. netinkamai atliko manevrą ir lygiareikšmių kelių sankryžoje nepraleido į dešinę sukančio automobilio ,,Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Esant nustatytai atsakovei A. P. priklausiusios transporto priemonės valdytojo M. S. kaltei, darytina išvada, jog egzistuoja visos sąlygos kilti atsakovo M. S. civilinei atsakomybei. (CK 6.263 straipsnis)

17. Atsakovė A. P. ginčijo savo atsakomybę. Atsiliepime nurodė, kad ji 2018 m. pavasarį minimą automobilį pardavė R. G. dirbančiam Nyderlanduose. Pinigus už automobilį jai sumokėjo, o dokumentus žadėjo sutvarkyti kai grįš į Lietuvą, po kelių mėnesių. R. G. negrįžo, dokumentai liko nesutvarkyti. Atsakovė savo argumentų nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais.

18. Atsakovas, siekdamas sumažinti žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo, turi pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kurie gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

19. Nagrinėjamoje byloje taip pat kyla atsakovės A. P. – transporto priemonės ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės atsakomybė, kuri šiuo atveju atsirado ne dėl žalos padarymo, o dėl to, kad atsakovė nevykdė pareigos apdrausti automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl tokiu atveju padarytą žalą turėjo atlyginti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuras.

20. Transporto priemonės savininko, šiuo atveju atsakovės A. P., ir Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro nesieja sutartiniai santykiai, todėl atsakovės A. P. atsakomybė Biurui yra deliktinė. Šiuo atveju turi būti įrodyti neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Kaip išaiškinęs Kasacinis teismas – transporto priemonės savininko kaltė preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras. <...> Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. <...> Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu). <...> Žala yra Biuro patirtos išlaidos (nuostoliai). (CK 6.249 straipsnis). <...> Biuras, siekdamas įrodyti žalos, kuri atsirado dėl neįvykdžiusio transporto priemonės savininko pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimo, dydį, turi pagrįsti, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras žalos atlyginimo sumą išmokėjo atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalą asmens) civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę. <...> CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. <...> transporto priemonės savininko neveikimo ir Biuro patirtos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi reikšmės aplinkybė, kad Biurui tenka pareiga išmokėti išmoką būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

21. Nagrinėjamu atveju, atsakovė A. P. pilnai neįsitikinusi ir įstatymų nustatyta tvarka nesutvarkiusi automobilio ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo dokumentų, jį perdavė (pardavė) R. G., kuris, kaip nurodė atsakovė, gyveno Nyderlanduose. (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). 2019 m. gegužės 2 d. trečiasis asmuo, šiuo atveju atsakovas M. S., sukėlė eismo įvykį Nyderlanduose. Pagal Lietuvos Respublikos VĮ Regitra duomenis, automobilio ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra A. P.. Atsakovė A. P., pagal Lietuvos įstatymus, yra atsakinga už transporto priemonės, dalyvaujančios viešajame eisme, privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Ji, manydama, kad automobilį yra pardavusi, neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neapdrausta transporto priemone, automobiliu ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje Europos Sąjungos valstybėje, šiuo atveju Nyderlanduose, buvo sukeltas eismo įvykis. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 straipsniu Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras turi pareigą atlyginti kaltininko Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje padarytą žalą, jeigu žala padaryta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvoje ir ji neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro patirtos išlaidos ir yra žala (CK 249 straipsnis) Įvykus eismo įvykiui su automobiliu ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo apdraustas, po eismo įvykio apskaičiavus patirtą žalą, Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras pateikė dokumentus Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui reikalaudamas atlyginti žalą, kurią jie išmokėjo nukentėjusiajam. Nustatyta, kad patirta žala yra 1 677,16 Eur, kurią ir atlygino Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui. Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras turėjo pareigą atlyginti žalą dėl automobiliu ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo draustas, sukelto eismo įvykio. Šios pareigos nekiltų, jei automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų draustas. (CK 6.247 straipsnis) Atlyginęs žalą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras įgijo regreso teisę į žalą padariusius asmenis, CK 6.280 straipsnio ir TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu.

22. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

23. Atsakovė A. P. siekdama išvengti atsakomybės dėl automobiliu ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos turėjo pareigą įrodyti, kad ji pardavė minimą automobilį R. G. ir nuo to momento jos atsakomybė baigėsi. (CPK 178 straipsnis) Atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atsakinga, bei perdavė R. G. automobilį, tai yra didesnio pavojaus šaltinį, pasitikėdama, kad jie vėliau sutvarkys transporto priemonės pardavimo dokumentus. Pardavimo fakto atsakovė A. P. neįrodė, todėl jos atsakomybė išlieka. Atsakovas M. S. savo pozicijos neišdėstė, atsiliepimo nepateikė.

24. Kasacinis teismas, remdamasis kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra nurodęs, kad tuo atveju, jei didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nesilaiko reikalavimo elgtis taip atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį ir juo padaryti žalos, jis bus laikomas kaltu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo, kartu ir dėl žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-59-1075/2020).

25. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, bei 6.279 straipsnio 1 dalimi laikytina, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Šioje byloje keliamas solidariosios atsakomybės taikymas ne dėl žalos padarymo bendrais veiksmais, bet dėl solidariosios atsakomybės taikymo įstatymo pagrindu. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Kadangi M. S. sukėlė avarinę situaciją, dėl kurios atsirado žala, kurią nukentėjusiajam kompensavo Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras, šiam žalą atlygino ieškovas, o A. P. pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų Biurui taip pat buvo padaryta žala, M. S. ir A. P. atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė.

26. Įvertinus tai kas nustatyta, ieškovo reikalavimas dėl 1 677,16 Eur nuostolių atlyginimo laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas visiškai. Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui atlyginta nedrausta transporto priemone padaryta žala – 1 677,16 Eur priteistina solidariai iš atsakovų A. P. ir M. S. (TPVCAPDĮ 4 straipsnis, 10 straipsnis, 17 straipsnis, 23 straipsnis, 41 straipsnio 8 dalis, CK 6.6 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.245-6.249 straipsniai, 6.251 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnis, CPK 177-178 straipsniai, 185 straipsnis).

27. Prievolė tinkamai neįvykdyta, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs asmuo privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

28. Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį (2021 m. sausio 22 d., Luminor Bank, AS lėšų pervedimo nurodymas Nr. 21921000), bei 102,43 Eur už į bylą pateiktų priedų vertimą į valstybinę kalbą ( 2021 m. sausio 8 d., SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 2130000000). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 19,00 Eur žyminio mokesčio ir po 51,22 Eur už vertimo paslaugas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 70,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas).

29. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nutaria:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 677,16 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 16 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 1 677,16 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2021 m. sausio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo priteisti po 70,22 Eur (septyniasdešimt eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, buveinė Algirdo g. 38, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT96 7044 0600 0155 8518, AB SEB bankas, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.