- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-832-348/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37234-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- Ž. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdalius ir Ž. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dviems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Ž. J. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilus konfliktui dėl vaikų auklėjimo, tyčia smogė kumščiu du kartus I. M. į kairės rankos petį, abiem rankomis sugriebęs už kaklo smaugė, taip dėl poodinių kraujosruvų kairiojo žasto srityje padarydamas nukentėjusiajai I. M. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą.
2. Kauno apylinkės teismas nuteistajam skirdamas bausmę atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į nustatytas sunkiančias aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad jis anksčiau teistas. Dėl to, teismas sprendė, jog Ž. J. iš ankstesnių nuteisimų išvadų nedarė, toliau linkęs nusikalsti, todėl jam už padarytą nusikaltimą skyrė griežčiausią, iš alternatyvių, numatytų sankcijose, bausmių, bausmę – laisvės atėmimą.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis Ž. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir paskirti kitą bausmės rūsį.
3.1. Skunde nurodo, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę. Apelianto teigimu, jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailis, atsiprašė nukentėjusiosios ir ji atleido. Nukentėjusioji pripažino, kad ir ji yra kalta dėl kilusio konflikto. Taip pat apeliantas nurodo, kad turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos jis išlaiko, nes vienintelis šeimoje yra dirbantis, todėl dėl realios laisvės atėmimo bausmes nebus kam materialiai išlaikyti nepilnamečių vaikų. Apelianto įsitikinimu, jo atžvilgiu yra visos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę bausme nei numato įstatymas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo Ž. J. gynėja advokatė M. Vietaitė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo Ž. J. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo Ž. J. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nuteistasis Ž. J. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam Ž. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas yra paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 mėnesiams.
7.1. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. J. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, ir skiriamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam Ž. J. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.
7.2. Ž. J. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijai. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino, tai, kad Ž. J. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailis, kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti viena trečiąja. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Nors BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato ne tik terminuoto laisvės atėmimo, bet ir alternatyvias švelnesnių rūšių bausmes, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tai ne pirma Ž. J. padaryta nusikalstama veika. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo teistas 2 kartus, už analogiškų veikų padarymą bei prieš tą pačią nukentėjusiąją. Visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, yra analogiško pobūdžio, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamų veikų rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Kolegijos įsitikinimu, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, Ž. J. pagrįstai nebuvo skirta švelnesnė bausmės rūšys. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad dėl jo izoliavimo nuo visuomenės nukentės jo nepilnamečių vaikų interesai, tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad jis nusikalstamas veikas daro savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje bei prieš vaikų motiną.
8. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju daroma išvada, kad apylinkės teismas nepažeidė bendrųjų bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK 41 straipsnio, 54 straipsnio bei BK 61 straipsnio nuostatose, ir už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirta bausmė yra neproporcingai griežta ir prieštarauja teisingumo principui.
9. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos nenustatytos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. J. savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikalstamą veiką. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną Ž. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
10. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo Ž. J. kaltės, bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir iš esmės tinkamai jas motyvavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo Ž. J. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo Ž. J. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.