- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-941-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Neringa Švedienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- B. P., O. D., Alytaus, B.
- Trečiasis asmuo
- J. P., Varėnos rajono 1-as notarų biuras
- Ieškovas
- Varėnos
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių B. P. ir O. D. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, B. P. ir O. D. dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalyje ir paveldėjimo teisės liudijimo dalyje panaikinimo, tretieji asmenys - J. P., Varėnos rajono 1-as notarų biuras.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2008-04-30 pateiktu ieškiniu ir 2009-03-04 patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1996-05-23 sprendimą Nr.38-1706 dalyje dėl nuosavybės teisių atstatymo į 0,4863 ha ploto namų valdos žemės sklypą, kuriame yra trečiajam asmeniui J. P. priklausantys pastatai; panaikinti 1996-06-27 Varėnos rajono 1-o notarų biuro notarės paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą atsakovėms O. D. ir B. P. dėl 0,4863 ha žemės sklypo paveldėjimo.
Nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-08-04 sprendimu Nr.38-20666 A. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,51 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau Registrų centras neregistruoja nuosavybės teisių į namų valdos žemės sklypą, kadangi jis dengiasi su kaimyniniu žemės sklypu, priklausančiu J. P. paveldėtojoms. Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996-05-23 sprendimu Nr.38-1706 J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,87 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 8,93 ha ploto ir 0,94 ha ploto žemės sklypus; 1996-06-27 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu sklypai bendrosios nuosavybės teise nuo 1996-08-01 priklauso O. D. ir B. P. Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2007-04-06 raštu atsakoves kvietė atvykti į skyrių aptarti galimybes patikslinti joms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, tačiau atsakovės atsisakė žemės sklypo peržiūrėjimo, permatavimo ir dalies žemės perkėlimo į kitą vietą. Alytaus apskrities viršininko sudaryta komisija nustatė, kad Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996-05-23 sprendimas Nr.38-1706 dalyje dėl žemės, reikalingos jame esančių statinių eksploatacijai, yra priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, kadangi atkuriant nuosavybės teises į žemę J. P. buvo grąžinta žemė po statiniais, kurie jam nepriklausė - sprendimo priėmimo metu pastatai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausė A. G. Šiuo metu statiniai pagal 2001-07-05 pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso J. P. Neįvykdžius tuo metu galiojusio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 12 straipsnio 3 punkto, Vyriausybės 1991-10-12 nutarimo Nr.423 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ 2.6 punkto reikalavimų, t.y. nepažymėjus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte tuo metu A. G. nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai reikalingo žemės sklypo, ginčijamas sprendimas dalyje buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Kadangi nustatyta, jog Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996-05-23 sprendimas Nr.38-1706 dalyje prieštarauja imperatyvioms nuostatoms, atitinkamai naikintinas ir paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą dalyje dėl šio sklypo paveldėjimo, išduotas O. D. ir B. P. Alytaus apskrities viršininko administracijos prašymas dėl viešojo intereso gynimo Varėnos rajono apylinkės prokuratūroje gautas 2008-03-31, todėl dėl sprendimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo dalyje buvo kreiptasi tik 2008-04-29 dėl viešojo intereso gynimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu prašė ieškinyje nurodytus reikalavimus tenkinti. Patvirtino, kad buvo sudaryta komisija, kuri nustatė, jog J. P. suformuotas 0,51 ha namų valdos žemės sklypas dengiasi su Alytaus apskrities viršininko administracijos 1996-05-23 sprendimu Nr.38-1708 sugrąžintu nuosavybėn J. P. sklypu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo konstatuota, kad ginčo sprendimas dalyje dėl žemės, reikalingos jame esančių statinių eksploatacijai, priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, kadangi J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės ir po statiniais, kurie jam nepriklausė nuosavybės teise. Statiniai tuo metu priklausė A. G., dabar - J. P. Pagal Vyriausybės 1991-10-12 nutarimo Nr.423 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ 2.6 punktą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte turėjo būti atžymėta gyvenamajam namui reikalingas namų valdos žemės sklypas ir, priimant 1996-05-23 sprendimą, šis namų valdos žemės sklypas neturėjo būti įtrauktas į J. P. atstatomą nuosavybės teisę į žemę sklype (duomenys neskelbtini). Atsakovės B. P. ir O. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pateiktą praleidus senaties terminą. Nuosavybės teisių atkūrimas A. P., perduodant jai nuosavybėn neatlygintinai 0,51 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) prieštarauja įstatymui. Ieškovas turėjo pasirinkti prioritetą, kieno naudai viešasis interesas turi būti ginamas. Byloje niekas neginčija fakto, kad J. P. turėjo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, o ne atvirkščiai, todėl, šiuo konkrečiu atveju ieškovui kyla pareiga prioritetiškai ginti būtent atsakovių interesus, o ne santykius, susiformavusius neteisėtai atkūrus nuosavybės teises A. P. Pačiam ieškovui pripažinus, kad nuosavybės teisių atkūrimas A. P. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-08-04 sprendimu Nr.38-20666 yra neteisėtas, konstatuotina, jog minėtas dokumentas negali sukelti neigiamų pasekmių kitiems asmenims. Alytaus apskrities viršininko administracijai jau nuo 1996 m. buvo žinoma apie esamą situaciją, bet nesikreipta dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Dėl to yra akivaizdžiai praleistas ieškinio senaties terminas. Atsakovės nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį įgijo paveldėjimo sandorio pasekmėje, todėl yra sąžiningos nekilnojamojo turto įgijėjos.
Tretysis asmuo J. P. atsiliepimu ieškinį pilnai jį palaikė ir prašė tenkinti bei sutiko su ieškinyje pateikta teisine argumentacija.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009-04-21 sprendimu ieškinį patenkino ir panaikino Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr.38-1706 dalyje dėl nuosavybės teisių atstatymo J. P. į 0,4863 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kuriame yra J. P. priklausantys pastatai, ir panaikino 1996 m. birželio 27 d. Varėnos rajono I-ojo notarų biuro notarės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą O. D. ir B. P. dalyje dėl 0,4863 ha žemės sklypo paveldėjimo (duomenys neskelbtini) po J. P. mirties 8,93 ha dydžio žemės sklype. Teismas nustatė, kad 1996-05-23 Alytaus apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr.38-1706 J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,87 ha miško žemės (duomenys neskelbtini) J. P. 1995-12-23 mirė. 1996-06-27 paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą po J. P. mirties B. P. ir O. D. paveldėjo 8,93 ha ir 0,94 ha žemės sklypus. 2005-08-04 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr.38-20666 mirusios A. P. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,51 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam (duomenys neskelbtini) žemės sklypą. J. P. iš V. G. 2001-07-05 įsigijo gyvenamosios paskirties gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008-03-28 kreipimasis Varėnos rajono apylinkės prokuratūroje gautas 2008-03-31. Vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 16 punktu, 9 straipsnio 2 dalimi, 1992-02-07 Vyriausybės nutarimu Nr.89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos tvarkos 4 ir 7.7 punktais, Vyriausybės 1991-10-12 nutarimu Nr.432 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos 2 punktu bei surinktų įrodymų pagrindu, teismas padarė išvadą, kad, vykdant nuosavybės teisių atstatymo procesą J. P., buvo padaryta aukščiau nurodytų įstatymų bei Vyriausybės nutarimų pažeidimai, kadangi J. P. 1996-05-23 sprendimu Nr.38-1706 buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės, kurioje tuo metu jau stovėjo A. G., o nuo 2001-07-05 - trečiajam asmeniui J. P. priklausantis gyvenamasis namas. Tokiu būdu buvo pažeistos trečiojo asmens J. P. teisės turėti namų valdos žemės sklypą prie jam priklausančio gyvenamojo namo. Teismas konstatavo, kad J. P. siūlomas suformuoti namų valdos žemės sklypas neviršija nustatyto maksimalaus 2 ha dydžio - yra 0,51 ha dydžio ir betarpiškai išsidėstęs gyvenamojo namo, ūkinio statinio, komunikacijų, sodo, privažiavimo, daržo, stovėjimo aikštelės užimamose ribose. Sklypas apima iš seniau naudotą namų valdos žemės sklypą, atitinka 1992 ir 1995 metų inventorizacinių brėžinių schemose parodytą sklypo dydį, jame nėra padaryta jokių išplėtimų, sklypas faktiškai yra atribotas einančia gatve per kaimą, iš dviejų pusių ariamos žemės plotais, o nuo atsakovių valdomos nuosavybės teise namų valdos yra atskirtas pasodinta senų vaismedžių (slyvų ir kt.) juosta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės O. D. ir B. P. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į visas ieškinyje bei teismo posėdžių metu nurodytas aplinkybes bei neteisingai jas vertino, klaidingai interpretavo pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į sutarčių šalių tikrąją valią, sutarčių turinį, protingumo ir teisingumo principus, nemotyvavo sprendimo, taip pat neteisingai taikė materialinės teisės normas. Su ieškovo reikalavimais ir motyvais, kuriais vadovavosi teismas priimdamas sprendimą, apeliantės nesutinka, mano, kad ieškinio teiginiai patvirtina faktą, jog nuosavybės teisių atkūrimas A. P., perduodant jai nuosavybėn neatlygintinai 0,51 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) taip pat prieštarauja įstatymui, kas bylos nagrinėjimo metu ir buvo pripažinta 2009-01-23 panaikinus minėtą sprendimą. Todėl šiuo konkrečiu atveju ieškovas turėjo pasirinkti prioritetą, kieno naudai viešasis interesas ginamas, o panaikinus sprendimą, kurio pagrindu buvo ginamas viešasis interesas, ieškinys turėjo būti atmestas. Alytaus apskrities viršininko administracijai jau nuo 1996 m. buvo žinoma apie esamą situaciją, bet nesikreipta dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Dėl to yra akivaizdžiai praleistas ieškinio senaties terminas bei ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu. Nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį apeliantės įgijo paveldėjimo sandoriu, todėl yra sąžiningos įgijėjos, jų atžvilgiu galioja draudimas išreikalauti tokį turtą iš jų teisėto valdymo. Atsižvelgiant į teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą, bei Žemės reformos įstatymo nuostatas, akivaizdu, jog skirtingoms kategorijoms statinių taikomi skirtingi reikalavimai ir šiai dienai J. P. priklausantys statiniai ir jų užimamas žemės sklypas negali būti laikomas namų valdos žemės sklypu, kadangi jis nebuvo suformuotas kaip namų valda ir sodyba, nes iki statinių privatizavimo 1992 m. ten buvo įrengta pradinė mokykla, kuriai nebuvo skirtas konkretus žemės sklypas. Žemės reformos įstatymas pirmenybę teikia nuosavybės teisių grąžinimui, o ne pirkimui. Nesiėmus visų Žemės reformos įstatyme, Vyriausybės nutarime „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ Nr.260 bei šiuo nutarimu patvirtintose taisyklėse numatytų privalomų veiksmų, tiek anksčiau, tiek ir panaikinant 2005 m. sprendimą, taip pat neapskaičiavus reikalingo statinių eksploatavimui žemės sklypo ploto ir pan., negalima kreiptis dėl viešo intereso gynimo, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Nei buvę statinių savininkai, nei dabartinis savininkas, niekada nesikreipė į atitinkamas institucijas su prašymu išpirkti statinių eksploatavimui reikalingą žemės sklypą. Trečiojo asmens J. P. pateikta žemės sklypo schema iš nekilnojamojo turto techninės apskaitos bylos negali būti tinkamu įrodymu, kad žemės sklypas tinkamai suformuotas. Alytaus apskrities viršininko administracija niekada nesikreipė su konkrečiu pasiūlymu, konkrečiais žemės sklypų projektais, siekiant išspręsti J. P. įsigyjant statinius, jau galiojo naujasis CK, tačiau nėra pateikta įrodymų, kad, vadovaujantis CK 6.394 straipsnio nuostatomis, perduodant statinius būtų aptartas teisių į žemės sklypą klausimas ir būtų gautas žemės sklypo savininko sutikimas, todėl pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad į žemės sklypo dalį J. P. nuosavybės teisė buvo atkurta pažeidžiant imperatyvius įstatymų ir Vyriausybės nutarimų reikalavimus. Teismas pagrįstai pripažino, kad santykius nuosavybės teisės atkūrimo procese tikslinga laikyti viešuoju interesu, nes tai liečia ne tik konkrečius asmenis, bet ir formuoja visuomenės bendrąją nuomonę.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija prašo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, surinktų įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą J. P., buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, tokiu būdu pažeistos ir trečiojo asmens teisės turėti namų valdos žemės sklypą prie jam priklausančio gyvenamojo namo. Apeliantės nepateikė jokių papildomų dokumentų, patvirtinančių jų teiginius dėl teismo sprendimo nepagrįstumo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo J. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, remiantis įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teisminio nagrinėjimo metu. Nesutinka su apeliančių argumentais, kad pirmiausiai turėtų būti ginama jų, kaip žemės savininkių, nuosavybės teisė, kadangi nuosavybės teisė nėra absoliuti, o jo, kaip pastatų savininko ir žemės sklypo naudotojo, teisės ir teisėti interesai taip pat turi būti ginami.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, tretysis asmuo ir jo atstovė – prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovių B. P. ir O. D. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį arba keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad, vykdant nuosavybės teisių atstatymo procesą J. P., buvo pažeistas LR žemės reformos įstatymas (10 str. 1 d. 16 p.; 9 str. 2 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr.89 patvirtinta Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarka (4 p., 7.7 p.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr.432 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindo kaimo vietovėms metodika, ieškinį patenkino ir panaikino ginčijamą Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr.38-1706 dalyje dėl nuosavybės teisių atstatymo J. P. į 0,4863 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kuriame yra J. P. priklausantys pastatai, taip pat panaikino 1996-06-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovėms O. D. ir B. P. dalyje dėl šio žemės sklypo paveldėjimo po J. P. mirties 8,93 ha dydžio žemės sklype. Atsakovės O. D. ir B. P. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka apeliaciniame skunde nurodytai motyvais, tačiau teisėjų kolegija sutikti su jais neturi teisinio pagrindo, todėl atmeta.
Vienu iš atsakovių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad, jų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Apeliantės tvirtina, kad apie trečiajam asmeniui priklausančių pastatų buvimą jų žemės sklype Alytaus apskrities viršininko administracijai buvo žinoma dar 1996 metais, tačiau ji jokių veiksmų nesiėmė susiklosčiusiai situacijai taisyti iki 2007 metų vasaros, todėl akivaizdu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas ieškovo interesams ginti. Tačiau tokie apeliančių argumentai yra nepagrįsti, kadangi ieškovu nagrinėjamoje byloje yra ne Alytaus apskrities viršininko administracija, o Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Prokuroras ieškinyje nurodė, kad jam apie imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį administracinį aktą (faktą, kad trečiojo asmens naudojamas namų valdos žemės sklypas persidengia su atsakovių paveldėta žeme ir jų tėvui grąžinta žeme) tapo žinoma tik 2008 m. kovo 31 d., gavus Alytaus apskrities viršininko administracijos prašymą ginti viešąjį interesą (b.l. 91-93, t. 1). Su ieškiniu į teismą ieškovas kreipėsi 2008 m. balandžio 30 d., todėl akivaizdu, jog terminas administraciniam aktui nuginčyti nėra praleistas (CK 1.125 str.). Aplinkybių, kad Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apie imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį administracinį aktą sužinojo anksčiau, atsakovės byloje neįrodinėjo ir tokių duomenų nepateikė (CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.
Atsakovės apeliaciniame skunde nurodo, kad J. P. priklausančių pastatų užimamas žemės sklypas nėra namų valda, jis niekada nebuvo suformuotas kaip namų valda ar sodyba, todėl šis sklypas nėra valstybės išperkamas ir pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog į 0,4863 ha žemės sklypo dalį J. P. nuosavybės teisė buvo atkurta pažeidžiant imperatyvius įstatymų ir Vyriausybės nutarimų reikalavimus. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi LR Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 16 punktas numatė galimybę parduoti žemės sklypus, išskyrus žemės ūkio paskirties, fiziniams asmenims, gyvenantiems toje kadastrinėje vietovėje arba, kurie toje kadastrinėje vietovėje įsigijo nuosavybėn gamybinius pastatus, šiems pastatams eksploatuoti. To paties įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustatė, kad prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nenustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. LR Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr.89 patvirtintos Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos 4 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn ne konkurso tvarka parduodami ( 4.1.1 p.) privačių namų valdų savininkams – šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už šio nutarimo 7.7 punkte nurodytus maksimalius (kaimo vietovėje – ne daugiau 2 ha).
Nagrinėjamu atveju J. P. ginčijamu Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996-05-23 sprendimu Nr.38-1706 buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės, kurioje tuo metu stovėjo A. G., o nuo 2001-07-05 J. P., priklausantis gyvenamasis namas (2008-11-02 Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenys). LR Vyriausybės 1991-10-12 nutarimo Nr.432 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ 2 punktas nustatė, kad, vykdant žemės reformą, žemė suteikiama ne tik buvusiems žemės savininkams (paveldėtojams), bet ir privačių namų valdoms, esamai namų valdai pagal faktiškai užimamą plotą, bet ne daugiau kaip 2 ha, ir kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose būtina nustatyti nuosavybėn perduodamus ar valstybės išperkamus žemės sklypus. Neįvykdžius šio reikalavimo (LRV 1991-10-12 nutarimo Nr.432 punkto 2.6), t.y. nepažymėjus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte tuo metu A. G. nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai reikalingo žemės sklypo, Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996-05-23 sprendimas Nr.38-1706 dalyje buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu.
Apeliantės nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-183/2001 ir tvirtina, kad, jei iki nuosavybės teisių jų tėvui atkūrimo į žemės sklypą nebuvo kitų asmenų prašymo privatizuoti ar išpirkti jį teisės aktų nustatyta tvarka, tai tokiu atveju žemė grąžinama pretendentui. Nagrinėjamu atveju vadovautis nurodyta Aukščiausiojo Teismo taisykle nėra pagrindo, kadangi apeliančių paminėtoje byloje kalbama apie asmeninio ūkio žemę ir LR Žemės reformos įstatymo nustatytą žemės sklypų pardavimo privačion nuosavybėn eiliškumą. Tuo tarpu šiuo atveju nagrinėjamos bylos esmė yra imperatyvių teisės normų taikymas, kalbant apie žemės plotus, kurie laikytini valstybės išperkama žeme. Bylos duomenys tvirtina, kad J. P. naudojamas dar 2001-06-11 V. G. (buvusiam statinių savininkui) matininko P. U. suformuotas žemės sklypas, kurį pasirašė ir su sklypo ribomis sutiko atsakovės B. P. ir O. D., t.y. žemė skirta trečiojo asmens namų valdai ir jam priklausančių statinių eksploatavimui. Kad trečiojo asmens J. P. naudojamas žemės sklypas atitinka namų valdą (sodybą) tvirtina ir kiti bylos duomenys: 2009-01-15 VĮ Registrų centro Alytaus filialo pažyma Nr.G-193, 2009-01-27 vietos apžiūros protokolas, schema, UAB „Invt“ atlikti atsakovių žemės sklypo tikslieji matavimai (atsakovių žemės sklypo planas), 2001-06-23 atsakovių pasirašytas joms priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patikslinimas ir kt.
Nepagrįsti ir atmestini taip pat apeliančių skundo argumentai, jog teismas netinkamai išaiškino ir taikė viešojo intereso gynybos prioritetus, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santykius nuosavybės teisių atkūrimo procese tikslinga laikyti viešuoju interesu, kadangi tai liečia ne tik konkrečius privačius asmenis, bet ir formuoja visos visuomenės nuomonę. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Alytaus apskrities viršininko administracija priėmė aktą, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, pagrįstai buvo konstatuotas viešasis interesas, kadangi tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Neteisėtu aktu pažeidžiama fizinio asmens teisės ir teisėti interesai, todėl, ginant viešąjį interesą, ginamas ir privatus interesas. Tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje 2009-01-23 buvo panaikintas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. P., perduodant jai nuosavybėn neatlygintinai 0,51 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nereiškia, jog šioje byloje išnyko viešasis interesas, ginti trečiojo asmens J. P., kaip faktiško namų valdos turėtojo ir pastatų savininko interesus. Kaip tvirtina bylos duomenys, nors trečiojo asmens faktiškai naudojamas namų valdos žemės sklypas, vykdant žemės reformą, ir buvo numatytas perduoti nuosavybėn kaip A. P. atkuriama žemė, tačiau pats namų valdos žemės sklypas buvo suformuotas pagal paties trečiojo asmens pateiktus prašymus jam priklausančių statinių eksploatavimui (duomenys apie suformuoto sklypo dydį, 2001-06-11 žemės sklypo planas, abrisas ir kt.). Todėl nepriklausomai nuo to, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. P., perduodant jai nuosavybėn neatlygintinai 0,51 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo panaikintas (panaikintas dėl to, kad pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias šio sprendimo priėmimo metu, piliečiams buvo galima grąžinti tik jų pačių naudojamus namų valdos žemės sklypus), viešojo intereso gynimas liko aktualus.
Apeliaciniame skunde atsakovės taip pat nepagrįstai teigia, kad jos nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalį įgijo paveldėjimo sandorio pasekmėje, todėl jos yra sąžiningos nekilnojamojo turto įgijėjos ir dėl to jų atžvilgiu galioja draudimas išreikalauti tokį turtą iš jų teisėto valdymo. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovių atžvilgiu CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos, nes įpėdinės (atsakovės) turtą įgijo neatlygintinai, jį paveldėdamos (CK 4.96 str. 3 d.). Be to pažymėtina, jog žemės savininkų nuosavybės teisė taip pat nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju turi būti ginami ir teisėti trečiojo asmens, kaip statinių savininko ir žemės sklypo naudotojo, interesai.
Kiti atsakovių apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį visoje apimtyje, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Sutinkamai su CPK 3, 93, 98 straipsnių nuostatomis, atmetus atsakovių apeliacinį skundą, iš apeliančių trečiojo asmens naudai priteistina 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 87, t.2), o taip pat valstybei 18,25 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovių B. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir O. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)) trečiojo asmens J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) naudai po 600 (šešis šimtus) litų iš kiekvienos išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei po 9,12 Lt pašto išlaidų.