Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. R. ieškinį atsakovui M. A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, jog atsakovas yra irakietis. Jis nors žadėjo kartu gyventi ir rūpintis šeima, bet labai gėrė alkoholinius gėrimus, neteko darbo ir ja nesirūpino. Šiuo metu ieškovė gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), dirba, o mergaitė lanko mokyklą. Nedraustų atsakovui bendrauti su dukra, jeigu jis to norėtų.

Atsakovas M. A. R. į teismo posėdį šaukiamas neatvyko nei pats, nei jo atstovas, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimas jam įteiktas per Karališkąjį teismą Didžiojoje Britanijoje, Londone. Teismas konstatuoja, kad buvo imtasi procesinių priemonių jo dalyvavimui nagrinėjant šią bylą užtikrinti ir todėl teismas, vadovaudamasis, pirmiausia, nepilnamečio vaiko interesais, šiuo išimtiniu atveju nagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant (CPK 388 straipsnis).

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b. l. 31-32), kurioje nurodė, kad V. gyvena kartu su motina senelių name. Buitinės sąlygos labai geros, visus daiktus, reikalingus buičiai šeima turi. Vaikui sudarytos labai geros gyvenimo, priežiūros ir poreikius tenkinančios sąlygos. Ji turi atskirą kambarį, savo erdvę, asmeninius daiktus, susijusius su laisvalaikiu, ugdymu. V. mokosi (duomenys neskelbtini). Mergaitė žingeidi, smalsi. Moteris pragyvenimui lėšų užsidirba pati - užsiima individualia veikla (grožio procedūros), tačiau gaunamos pajamos nėra didelės, tad padeda tėvai. Ž. R. sugeba užtikrinti ir sukurti saugias gyvenimo sąlygas dukrai V., rūpinasi jos sveikata, ugdymu, kasdieninių poreikių tenkinimu, todėl visa išlaikymo, rūpinimosi vaiku pareiga tenka motinai, tarp motinos ir dukros yra artimas ryšys. Siūlė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, o iš atsakovo priteisti išlaikymą. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė patvirtino išvadoje nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei

LR CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje LR CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal LR CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, jog sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Tas, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 1 dalis). LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes nesirūpino sutuoktine, neprisidėjo prie šeimos kūrimo materialiai, dažnai piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, pagaliau paliko šeimą ir nebepalaiko su ja ryšių, dėl ko bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas (LR CK 3.27 straipsnis, 3.30 straipsnis). Byloje nėra nustatytų faktų, kurie patvirtintų ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, todėl laikytina, jog santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 straipsnio 3 dalis) ir ji nutrauktina šiuo pagrindu.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

LR CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis būtent vaiko interesais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnametė V. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuolat gyvena su motina, yra jos prižiūrima, išlaikoma ir ugdoma, gyvenamoji aplinka yra labai gera, saugi ir atitinka vaiko interesus bei poreikius, tarp dukros ir motinos yra artimas ryšys (b. l. 31-32). Tuo tarpu gyvenimas su tėvu teismo vertinimu akivaizdžiai prieštarautų jos interesams. Taigi, ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja yra pagrįstas, geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tam pritarė ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl tenkintinas.

LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka LR CK 3.192 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis ir tenkinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Taigi išlaikymo pareiga pagal įstatymą tenka ir vaiko tėvui, kuris yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl privalo dirbti ir uždirbti pakankamai lėšų vaiko reikmėms – ne tik maistui, bet ir aprangai, sveikatai, ugdymui, lavinimui. Atsakovas nėra išreiškęs pozicijos, kiek pagal savo turtinę padėtį gali skirti vaiko išlaikymui. Byloje nepateikta duomenų apie jo turtinę padėtį, kitus išlaikytinius, tačiau nustatyta, kad savo nepilnametei dukrai jis neteikė išlaikymo nuo 2013-11-01. Todėl darytina išvada, kad iš jo nepilnametės dukros V. išlaikymui turi būti priteista po 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos nuo ieškinio padavimo dienos – 2016-11-09 iki dukros pilnametystės. Be to, iš jo priteistinas 5 400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už trisdešimt šešis mėnesius.

Remiantis LR CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatomis, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 straipsnis).

Remiantis LR CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai.

Lietuvos LR CK 3.170 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovė nekėlė reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovui suteiktų galimybę bendrauti su dukra, todėl teismas bendravimo tvarkos šiuo atveju nenustato.

Dėl kitų reikalavimų

Ieškovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti santuokos metu įgytą pavardę, jai paliktina ši pavardė – R. (LR CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktiniai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, susijusio su bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe neįgijo, duomenų apie bendras prievoles nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.

Ž. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-16-T-1662-14231 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 13-14). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Byloje mokėtinas 416 Eur žyminis mokestis (100 Eur už santuokos nutraukimą, 100 Eur už vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir 216 Eur už išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimą). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, todėl pagal LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 82 straipsnį, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 93 straipsnį, 96 straipsnį, iš atsakovo priteistinas 416 Eur žyminis mokestis valstybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017-06-07 pažyma patvirtina, kad už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 213,07 Eur išlaidų (b. l. 56), todėl iš atsakovo Lietuvos valstybei priteistina šių išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260 str., 282 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

M. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Didžiojoje Britanijoje, Ipsvičo apygardos CMB ir (duomenys neskelbtini) įrašytą Molėtų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 63, nutraukti dėl M. A. R. kaltės.

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina Ž. R..

Priteisti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš M. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2016-11-09 iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti V. R. iš M. A. R. išlaikymo įsiskolinimą – viso 5 400 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Paskirti Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes, ieškovei – R., atsakovui – R..

Priteisti iš M. A. R. Lietuvos valstybei 416 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų) žyminio mokesčio į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660 bei 213,07 Eur (du šimtus trylika eurų, 7 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Molėtų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui; neįsiteisėjusio sprendimo, išversto į anglų kalbą kopiją – atsakovui per kompetentingą instituciją.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.