- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 2SP-3975-886/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00239-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- G. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdomosiose bylose, suinteresuotas asmuo antstolis Raimundas Stanislauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. K. 2019 m. sausio 7 d. pateikė skundą antstoliui Raimundui Stanislauskui dėl antstolio veiksmų. Skundu prašo: 1) panaikinti antstolio 2018 m. liepos 30 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0070/02/02524 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kadangi vykdomoji byla turėjo būti nutraukta nuo 2002 m. rugpjūčio 29 d., kai vykdomasis dokumentas VMI 2001 m. kovo 29 d. sprendimu neteko teisinės galios; 2) panaikinti antstolio 2018 m. liepos 30 d. ir 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0070/02/03055 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kadangi 2006 m. lapkričio 24 d. ir 2008 m. gegužės 21 d. sprendimu mokestinė nepriemoka pripažinta pasibaigusia; 3) panaikinti antstolio 2017 m. kovo 15 d. patvarkymą Nr. S-2613 dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/02/02525 ir vykdomąją bylą nutraukti, kadangi nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. kreditorė UAB „Basma“ likviduota dėl bankroto ir išregistruota.
Teisme gautas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti išieškojimą antstolio Raimundo Stanislausko vykdomosiose bylose Nr. 0070/02/03055, Nr. 0070/02/02525, Nr. 0070/02/02524, kadangi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjui nebus užkirstas kelias daromai žalai atsirasti ir padidėti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo netenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio kodekso nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Be to, taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą bei nepažeisti kitos šalies interesų labiau nei reikia užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą (CPK 17 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat teismas prima facie įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 7 d. pateikė skundą antstoliui Raimundui Stanislauskui dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais vykdomosiose bylose Nr. 0070/02/03055, Nr. 0070/02/02525, Nr. 0070/02/02524.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas siekdamas, jog būtų sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose, pateikė teismui skundo dėl antstolio veiksmų egzempliorių su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0070/02/03055, Nr. 0070/02/02525, Nr. 0070/02/02524. Savo prašymą motyvuoja tuo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjui nebus užkirstas kelias daromai žalai atsirasti ir padidėti.
Pagal CPK 178 straipsnį ir 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjui tenka pareiga įrodyti prašyme nurodytą laikinų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą, t. y. nurodyti įrodymais pagrįstas aplinkybes, patvirtinančias tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pareiškėjas prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus, nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiškėjo interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus
Teismas pažymi, jog įstatyme nenustatyta, kokios aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba sunkesnio įvykdymo pavojų, bet tokios aplinkybės turi būti nurodomos prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų galima įvertinti prašymo pagrįstumą. Pareiškėjo teiginys, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjui nebus užkirstas kelias daromai žalai atsirasti ir padidėti, per laikinųjų apsaugos priemonių institutą nelemia vertinimo, kad yra būtinybė taikyti tokias priemones, nes skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas ir jame išdėstyti reikalavimai patys savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0070/02/03055, Nr. 0070/02/02525, Nr. 0070/02/02524, kad nesiėmus šių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ar kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pareiškėjo interesai ar jiems padaryta nepataisoma žala (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus.
Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįsti, kadangi juos grindžia tik deklaratyviais teiginiais, kad pareiškėjui nebus užkirstas kelias daromai žalai atsirasti ir padidėti, todėl pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas kaip nepagrįstas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis, 147 straipsnio 1 dalis).
Ši nutartis neužkerta pareiškėjui kelio, paaiškėjus naujoms laikinųjų apsaugos priemonių taikymui svarbioms aplinkybėms, kreiptis į teismą su prašymu dėl jų taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-145 straipsniais, 147 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo G. K. prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdomosiose bylose Nr. 0070/02/03055, 0070/02/02525, 0070/02/02524 netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.