- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-20
- Bylos Nr.
- 2S-92-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16212-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Skolininkas
- V. O.
- Kreditorius
- A. R.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko V. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal kreditoriaus A. R. pareiškimą skolininkui V. O. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius A. R. 2011-10-18 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko V. O. 65100 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 488 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, taip pat kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą 65588 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 19 d. teismo įsakymu priteisė kreditoriui A. R. iš skolininko V. O. 65100 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 488 Lt bylinėjimosi išlaidas. Tos pačios dienos nutartimi teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą skolininkui V. O. nuosavybės teise priklausančiam turtui, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias skolininko vardu atidarytose sąskaitose bankuose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitas, uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis. Bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi atitikti 65100 Lt sumą.
Šalies argumentai
Skolininkas V. O. atskiruoju skundu prašo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti. Nurodo, kad teismas, nesivadovaudamas teismų praktika, nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones tik dėl to, jog reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir jo suma yra didelė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad prezumpcija, jog teismo įsakymo didelė suma gali objektyviai padidinti kreditoriui galimai palankaus teismo įsakymo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes. Skolininkas nagrinėjamu atveju nuosavybės teise turi turto, butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobilį BMW 750 LI, dėjo visas pastangas ir ėmėsi priemonių, kad tik kuo skubiau apmokėtų vekselį. 2011 m. birželio mėnesį sudarė susitarimą su kreditoriumi A. R. dėl paprastojo vekselio apmokėjimo, prabangus automobilis BMW 750 LI yra kreditoriaus žinioje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kreditorius A. R. kreipėsi į teismą pareiškimu CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka. Sutinkamai su CPK 432 straipsniu, jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Viena iš tokių taisyklių yra CPK XI skyriaus 5 skirsnyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių reglamentavimo taisyklės.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Dėl šios priežasties prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių visada turi būti pagrįstas ir motyvuotas (CPK 144 str.).
Iš byloje esančio kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo matyti, kad jis, prašydamas iš skolininko priteisti 65100 Lt skolą ir procesines palūkanas, prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – skolininkui priklausančių piniginių lėšų ir turto areštą. Šis kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pakankamai motyvuotas, o pats pareiškimas tikėtinai pagrįstas. Kreditorius nurodė, kad skolininkas vengia likviduoti įsiskolinimą, o skolos suma yra didelė. Be to kreditorius nurodė, jog jis bandė ginčą išspręsti taikiai – ne kartą žodžiu ir raštu ragino skolininką atsiskaityti, bet pastarasis nesiėmė jokių veiksmų, parodančių jo ketinimą atsiskaityti. Todėl kreditorius mano, jog skolininkas gali paslėpti turimą turtą ir/ar lėšas, kurias privalo sumokėti kreditoriui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kreditoriaus argumentais, konstatavo, kad yra reali grėsmė, jog teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atskirajame skunde skolininkas nurodo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neturėjo būti patenkintas, nes jo (skolininko) turtinė padėtis (turimas turtas) nepaneigia būsimo teismo įsakymo neįvykdymo rizikos. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, kad jis dėjo visas pastangas ir ėmėsi priemonių, kad tik kuo skubiau apmokėtų vekselį, 2011 m. birželio mėnesį sudarė susitarimą su kreditoriumi A. R. dėl paprastojo vekselio apmokėjimo, prabangus automobilis BMW 750 LI yra kreditoriaus žinioje. Teismas apelianto argumentus atmeta, kaip neįtakojančius skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliantas iš esmės teisingai atskirajame skunde nurodo, jog prezumpcija, kad teismo įsakymo didelė suma gali objektyviai padidinti kreditoriui galimai palankaus teismo įsakymo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, kad kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių duomenų apie skolininko turtinę padėtį. Atskirajame skunde tvirtindamas, jog turi pakankamai turto (butą, automobilį), tai patvirtinančių įrodymų skolininkas taip pat nepateikė. Dėl to teismas konstatuoja, kad pagrįsto pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių netaikymui, nėra. Duomenų daryti priešingą išvadą apeliantas nepateikė.
Atskirąjį skundą skolininkas taip pat grindžia 2011 m. birželio mėnesį sudarytu susitarimu su kreditoriumi A. R. dėl paprastojo vekselio apmokėjimo (b.l. 10), kuris, apelianto teigimu, rodo, kad jis dėjo visas pastangas ir ėmėsi priemonių, kad tik kuo skubiau apmokėtų vekselį. Tačiau iš pateikto susitarimo matyti, jog vekselio apmokėjimo klausimas turėjo būti išspręstas iki 2011-08-10. Tuo tarpu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius kreipėsi 2011-10-18. Duomenų, kad aukščiau minėtas susitarimas būtų įvykdytas ar vykdomas, į bylą nepateikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog apelianto pateiktas susitarimas sudaro pakankamą pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė nei šalių interesų pusiausvyros, nei proporcingumo principų, nenukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir teismų praktikos.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra juridiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o skolininko atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.