- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- 1-1993-865/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02105-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. , a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Trakų rajono apylinkės teismo 2014-10-21 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 8 MGL bauda;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. S. 2014-10-13, apie 16.30 val., iš neužrakinto kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini), matant liudytojai D. R., pagrobė A. B. priklausantį 579,24 € (2000 Lt) vertės nešiojamąjį kompiuterį „Samsung RC 520-S06, 20,27 € (70 Lt) vertės, kompiuterio krepšį „Acme", juodos spalvos, medžiaginį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. B. 599,51 € (2070 Lt) turtinę žalą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. savo kaltę prisipažino iš dalies ir parodė, jog dėl vagystės kreiptis norėjo, bet nesikreipė. Kai pirmą kartą buvo pas tyrėją, klausė, kaip tai padaryti pirminės apklausos metu, tačiau antros apklausos metu pamiršo paklausti. Šeimininkė pažiūrėjo per duris ir viskas. Neliepė gražinti kompiuterio. Kam pardavė kompiuterį, nežino. Patalpino skelbimą į www.skelbiu.lt. Kito posėdžio metu atsakydamas į klausimus parodė, jog D. R. pati pasakė, kad jam nieko neskolinga. Kodėl nukentėjusysis pats patvirtino, kad ji jam minėjo, kad ji yra jam, A. S., skolinga. Tai sakė nukentėjusysis, ne jis, A. S.. Dėl atvykimo į butą. Buvo atėjęs du kartus. Buvo dingęs, bet ją perspėjo, kad gyvens su panele, nes išsinuomojo kitą butą. Prašė informuoti, jei daiktai trukdys, juos pasiims. Maždaug visą vasarą pragyveno (duomenys neskelbtini). Apie rugsėjo mėnesį atvažiavo, pasakė, kad pasiims visus daiktus. Bet kadangi be automobilio, susikrovė visus savo daiktus ir pasakė, kad rytoj atvažiuos su tėvu. Susitarė su tėvu pasiimti daiktus. Atvažiavo vienas kitą dieną, daiktų jau nebuvo, nesilaužė į butą, beldėsi, skambino, bet niekas neatidarė. Jis užėjo namo, šviesos iš vis nebuvo, pasibeldė į D. R. kambarį, ji taip pat neatidarė, bet matė, kad įjungtas televizorius. Šiek tiek pravėrė duris, ji girta gulėjo ant lovos. Paklausė, kur jo daiktai, nes pamatė, kad jo žieminė striukė kabo pas ją ant kėdės. Paklausė, kur jo daiktai, ji pradėjo šaukti, kad ją apvogė. Jis pradėjo klausti, kas dar dingo, nes matė, kad tikrai niekas neapvogė, ji pasakė, kad dingo kava.
Išsiaiškino, su kuo ji gėrė, atėjo jos sugėrovas ir nurodė, kad jo daiktų neėmė. Paskui išaiškėjo, kad ji paprašė savo sugėrovo, paimti tuos daiktus iš namų. Jis kaip ir pripažino visa tai, bet nieko konkrečiai nesusitarė. Ji paklausė, ką dabar daryti, pasakė, kad imtų, ką nori. Ką jis galėjo paimti, ten buvo šaldytuvas, juk neims aš jo. Paklausė, kiek jis noriu pinigų. Pasakė, kad jam reikia 500 litų, nes jam dokumentų reikėjo, norėjo išvykti į užsienį. Ji pasakė, kad šiuo metu tiek neturi ir pasakė, kad turi šiek tiek daugiau kaip šimtą litų. Jis paprašė jos paskambinti savo dukrai, pasiklausti, ar ji galėtų jai paskolinti pinigus. Ji tą patį vakarą paskambino savo dukrai, dukra pasakė, kad paskolins. Ji davė savo banko kortelę, supranta, kad blogai pasielgė, nuėjo į šalia esančią IKI parduotuvę, iki bankomato, išsiimti pinigų, su čekiu, su viskuo. Po maždaug dviejų savaičių, paklausė, ar dukra paskolino pinigų, ji nurodė, kad ne. Klausė, kada jam ateiti ir pasiimti pinigus. Ji pasakė, kad kai gaus pensiją, pinigus atiduos. Pirmadienį jam atėjus, ji atidarė duris, pradėjo šūkauti, kad ją terorizuoja, vėliau prisiminė, kad jam ji yra skolinga. Pasakė, kad gali imti, ką nori. Užėjo jis į kambarį, kur pasirodo nuomininkas gyvena, pasiėmė kompiuterį ir išėjo. Dėl kompiuterio ji sakė, kad ji nežino kiek jis kainuoja, ir kad jis nėra jos. Ji nesakė, kad čia gyvena nuomininkas. Pakalbėjo apie nuomą ir skelbimus. Kompiuteris buvo ne anūko, o nuomininko. Ji nesivijo. Negrasino, kad iškvies policiją. Nematė, kad ji naudotųsi kompiuteriu ir atrodo, jo net neturėjo. Žalos neatlygino, su nukentėjusiąja nesusitarė. Su ja nebendrauja. Laukia, kol bus išnagrinėta byla. Parodymus jos žino. Teigia, kad meluoja iš dalies.
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini), 2 kambarių bute. Viename kambaryje jis, o kitame kambaryje gyveno šio buto savininkė, kurios nei vardo, nei pavardės dabar jis neprisimena. Kiek laiko nuomosis kambarį jis nežinojo, todėl nuomą 300 Lt mokėjo kiekvieną mėnesį. Atsiskaitydavo visą laiką tvarkingai, jokių problemų nebuvo. Kambarys nebuvo rakinamas. 2014 metų pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje jis pradėjo gyventi su savo panele D. V., telefono numeris (duomenys neskelbtini), jų bendrai nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš kambario (duomenys neskelbtini) jis išsikraustė dar ir todėl, kad paskutiniais mėnesiais šeimininkė pradėjo kažkaip netinkamai elgtis. Į namus prisikviesdavo svečių, gerdavo, būdavo visiškai girta, gulėdavo girta koridoriuje. Tai jam labai nepatiko. Prieš išsikraustydamas į naujai nuomojamą butą, anksčiau nuomoto kambario šeimininkę perspėjo, kad išsikrausto kitur ir kad daiktus pasiims vėliau, Su šeimininke buvo pilnai atsiskaitęs, o savo daiktus paliko kambaryje. Su šeimininke taip pat buvo aptarę, kad jeigu reikės ir jo daiktai trukdys, ji jam paskambins į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji žinojo ir jam apie tai praneš. 2014 m. spalio mėnesio pradžioje atvyko į butą (duomenys neskelbtini) susidėti savo daiktų. Anksčiau nevažiavo, nes šeimininkė jam neskambino, o tų daiktų jam labai ir neprisireikė. Šeimininkė buvo namuose. Su ja pabendravo, ji pasakė, kad kažkas domėjosi kambariu, bet jis dar neišnuomotas. Jokių pretenzijų ji jam nereiškė. Jis sudėjo savo daiktus į du juodus polietileninius šiukšlėms skirtus maišus. Ten buvo jo drabužiai, tai kokios trys striukės, džinsai, keturi šortai, gal penkios poros batų, dveji marškiniai, taip pat drabužių kišenėse buvo įdėjęs savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) banko LLOYDS kortelę, raudoną Lietuvos piliečio pasą, buvo atsarginiai automobilio „BMW“ kurios dabar jau neturi, rakteliai, įvairių vaistų, kontaktiniai lęšiai, dvi garso kolonėlės, gal dar kažkokie daiktai, bet šiuo metu jų visų neprisimena. Raktą nuo šeimininkės buto pasiliko, nes susitarė, kad kitą dieną, kai pasiims daiktus, juos grąžins. Kitą dieną jis paskambino savo tėvui A. S. ir pasakė, kad atvažiuotų apie 20.00 val. padėti jam išsivežti daiktus iš kambario. Pats į tą butą nuvažiavo šiek tiek anksčiau. Pasibeldus, jam niekas neatidarė, todėl pats atsirakino ir užėjo. Kambaryje, kuriame buvo palikęs maišus su daiktais, jų nebuvo, o savo kambaryje visiškai girta gulėjo šeimininkė. Pas ją kambaryje ant kėdės jis pamatė vieną iš savo striukių ir bandė aiškintis su šeimininke, kur ji padėjo jo daiktus. Ji sakė, kad vakar gėrė su K. ir ją apvogė. Po to davė jam to K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). A. K. pasakė, kad jis nieko nevogė, o šeimininkė jam atėjus jo nekaltino. K. išėjo, o jis su šeimininke liko aiškintis toliau. Ji pasakė, kad atlygins jam už tuos drabužius. Jie susitarė, kad ji atiduos jam 500 Lt. Šeimininkė davė jam savo AB „Swedbank" kortelę, pasakė PIN kodą ir jis iš jos sąskaitos, prieš tai patikrinęs sąskaitą ir šeimininkei pakalbėjus su dukra, kad ji duos motinai pinigų pragyvenimui, „Swedbank" bankomate, esančiame toje pačioje gatvėje „IKI" parduotuvėje" nuėmė 180 Lt, viso sąskaitoje buvo apie 190 Lt. Likusius pinigus, tai yra 320 Lt, ji atiduos, gavusi pensiją. Tą vakarą jis išvažiavo į namus. Jis šeimininkei pasiskambino po keleto dienų, ji sakė, kad pensijos dar nepervedė. Po toji pasakė, kad pasiskolins iš kaimynės ir jam atiduos. 2014 m., matyt, spalio 13 d., kaip ir rašoma įtarime, dieną, valandos neprisimena, jis nuvažiavo pas šeimininkę. Pradžioje ji kalbėjo gražiai, o po to pradėjo rėkti, kad jis pavogė jos pensiją, bet jam paklausus, kam be jo davė kortelę, prisiminė, kad P. ir nusiramino. Jis šeimininkei pasakė, kad pinigų jam reikia, ji liepė iš jos namų pasiimti ką jis nori. Jis užėjo į kambarį, kuriame anksčiau gyveno, ant lovos pamatė gulintį kompiuterį, pavadinimo neprisimena, ir jį pasiėmė, galvodamas, kad čia tikriausiai P.. Šeimininkė neprieštaravo, tik sakė nežinanti kiek tas kompiuteris kainuoja. Apie jos naują nuomininką nieko nežinojo, nes tame kambaryje gyvendavo P.. Kompiuterį tą pačią dieną jis pardavė internete radęs pirkėją. Susitiko su vaikinuku netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini) ", kompiuterį pardavė už 500 Lt. Vaikinukas gal šiek tiek vyresnis už jį apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, išsamiau apibūdinti jo negali, nes visai neįsidėmėjo. Kompiuterio jis nepavogė, jį jam leido pasiimti šeimininkė už jo neaišku kur pradangintus daiktus. Kadangi paaiškėjo, kad kompiuteris yra visiškai svetimo žmogaus, jis pasiruošęs atlyginti jam žalą ir rašyti pareiškimą dėl jo daiktų vagystės, (b.1.25)
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. B. parodė, jog kaltinamojo nepažinojo. Jis išsinuomojo kambarį ir po dviejų dienų dingo jo kompiuteris. Šeimininkė jam pasakojo, kad atėjo kaltinamasis pasiėmė kompiuterį ir išbėgo. Ji sakė, kad vijosi. Savo civilinį ieškinį palaiko. Kompiuteris buvo pavogtas su krepšiu, kurio vertė 70 Lt. Šeimininkė pasakė, kad neturi kaltinamojo duomenų.
Teisiamajame posėdyje liudytoja D. R. parodė, jog kaltinamasis pas ją gyveno. Gyveno daugiau kaip du metus, iki dviejų savaičių nesirodė, neatsiliepė į telefonų skambučius. Paliko daiktus, juos nunešė ir padėjo prie šiukšlių konteinerio. Vėliau jis pasakė, kad tarp daiktų jis paliko savo pasą. Jis turėjo raktus nuo nuomojamo kambario. Kambaryje gulėjo naujojo nuomininko kompiuteris. U. A. nuėjo į kambarį ir iš jo staigiai išbėgo, nespėjo jo pasivyti. Ji pati matė, kad kaltinamasis paėmė nukentėjusiojo kompiuterį. Vijosi jį, sakė, kad iškvies policiją. K. nebuvo atėjęs. Ji daiktus išnešė ir padėjo apačioje. Nerodė jokių auksinių žiedų. Mano, kad A. S. nėra skolinga. Nukentėjusiajam nieko nesakė apie tai, kad skolinga.
Tyrimo metu liudytoja D. R. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. tiksli data nėra žinoma, galimai balandžio mėnesį buvo paduotas skelbimas, kad yra nuomojamas kambarys. Tą patį mėnesį pagal skelbimą pas ją į namus atėjo jaunas vaikinas, kuris buvo apie 20 metų amžiaus ir prisistatė vardu A.. Kartu su juo buvo moteris, kaip jis paaiškino, tai buvo jo močiutė. Jie kartu apžiūrėjo kambarį ir pasakė, kad jis jiems yra tinkamas. Minėtas vaikinas už nuomą mokėjo avansu. Jokia nuomos sutartis nebuvo pasirašyta, todėl nuomininko duomenys nėra žinomi. Vaikinas bute gyveno apie pusę metų, už nuomą mokėjo. Tačiau vasaros laikotarpiu, data tiksliai nėra žinoma, vaikinas nesumokėjo už nuomą ir kažkur dingo. Bandė jam skambinti į telefoną, tačiau atsiliepta nebuvo, be to jis dar tebeturėjo raktus nuo nuomotojo buto, kurių negrąžino. Kadangi minėtas vaikinas taip ir nepasirodė, apie rugsėjo mėnesį buvo rastas kitas nuomininkas A. B., kuris iki šios dar nuomoja kambarį. Kadangi nuo buto raktas nebuvo grąžintas, pakeista buto durų spyna. 2014-10-13 d. ji buvo namuose, apie 16.30 vai. ji išgirdo, kaip kažkas bando rakinti buto duris. Moteris pagalvojo, kad atėjo jos anūkas, todėl nepažiūrėjusi atidarė buto duris ir pamatė, kad tai buvo pirmasis nuomininkas vardu A.. Jis paaiškino, kad atvyko pas ją, D. R., pašnekėti dėl paliktų daiktų. Abu kartu nuėję į virtuvę kalbėjo apie jo paliktus daiktus. Ji paaiškino, kadangi jis buvo dingęs ir nepasirodė, tai jo daiktai buvo išmesti. Kaip nurodo D. R., po Andriaus dingimo ji iš tiesų iš kambario išnešė ir išmetė patalynę ir paklodes, kurios jai nepriklausė. Pokalbio metu A. staiga atsistojo ir nuėjo į kambarį, kuriame šiuo metu gyvena A.Ji sekė iš paskos žiūrėti, kur eina A.Kadangi kambario durys buvo neužrakintos A. užėjo į kambario vidų. Ji pamatė, kaip A. nuo lovos paima A. kompiuterį ir pradėjo šalintis iš buto. Bėgo iš paskos ir šaukė, kad iškvies policiją, tačiau A. nereagavo. Laiptinėje bandė dar vytis, tačiau nesėkmingai. Iškart po įvykio ji paskambino policijai ir pranešė apie įvykį (b.l.l5). Papildomos apklausos metu liudytoja D. R. parodė, kad prie ankstesnių savo parodymų ji nori pridėti tai, kad Andriui išsikrausčius iš jos, jis šiukšlių maišuose buvo palikęs savo daiktų ir žadėjo juos artimiausiu metu pasiimti, tačiau kadangi per 3 savaites nuo išsikraustymo daiktų A. nepasiėmė, tai ji juos išmetė. Kas per daiktai buvo šiukšlių maišuose ji netikrino. Vėliau, po kiek laiko nuo daiktų išmetimo ji nepamena, A. jai apsireiškė ir pradėjo reikalauti daiktų, tačiau ji pasakė jam, kad už tai, jog daiktų laiku jis nepasiėmė ir į jos skambučius neatsiliepdavo, ji juos išmetė. Jokių pinigų už daiktus, kuriuos ji išmetė, A. iš jos nereikalavo, tik sakė, kad tarp drabužių buvo pasas. Reikalavo pinigų už pasą, tačiau ji atsisakė mokėti. Jokios savo banko kortelės, pinigų ji Andriui nedavė ir dabartinio nuomininko A. B. kompiuterio ji tikrai paimti neleido. A. išsigalvoja. Ji jam nieko neskolinga, jokių pinigų ji tikrai Andriui mokėti nežadėjo. Kas jam šovė į galvą ir kodėl jis paėmė dabartinio nuomininko kompiuterį ji nežino. Jokio jos daikto jis nepaėmė, todėl ji jam jokių pretenzijų neturi (b.1.16).
Iš skambučio registracijos duomenų matyti, kad 2014-10-13, apie 16.43 val. skambinta bendruoju pagalbos telefonu, skambintoja D., nurodomi pokalbio žodžiai: „Prieš 15 min iš pranešėjos namų buvęs nuomininkas pavogė esamo nuomininko kompiuterį. Į butą pateko atrakinęs duris, raktų negražino. Pranešėja jį bandė vytis. Buvusio nuomininko vardas A. pavardės nepamena. Laukia“ (b.l. 6).
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. atvirai pagrobė kompiuterį. Nors pats jis kaltės faktiškai nepripažino, tačiau, kaip matyti, liudytojos D. R. parodymai nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, be to jos žodžius patvirtina skambučio bendrosios pagalbos telefonu duomenys, kur taip pat nurodyta, kad pranešėja bandė vytis asmenį, tai paneigia paties kaltinamojo versiją, jog ji pati nurodė, kad jis gali pasiimti ką nori, jo nesivijo. Nukentėjusysis A. B. taip pat patvirtino, kad šeimininkė jam pasakojo, kad buvęs nuomininkas pagrobė kompiuterį. Kaltinamojo A. S. nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Nukentėjusysis A. B. pareiškė 599,51€ (2070 Lt) civilinį ieškinį (b.l. 10). Civilinis ieškinys pagrįstas, priteistinas atlyginti iš kaltinamojo A. S..
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, veika baigta, tyčinė, su kvalifikuojančiu požymiu – atviroji vagystė. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į civilinio ieškinio dydį, į asmenybę: vidurinio išsilavinimo, dirba, nevedęs, vaikų neturi, administracine tvarka baustas, neįrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, nesigydė Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, netirtas ir negydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, įgalus, teistas vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus.
Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 31 ), naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti A. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant: atlyginti per 6 mėnesius nukentėjusiajam A. B. turtinę 599,51€ žalą; tęsti darbą.
Nukentėjusiojo A. B. 599,51€ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą priteisti atlyginti iš kaltinamojo A. S..
Kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.