Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad pareiškėjas nuo 2025 m. sausio mėnesio kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundais virš 160 kartų. Pareiškėjas aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikdamas teismui skundus. Teismas vertino, jog byloje nenustatytos objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl galbūt savo pažeistų teisių gynimo, todėl remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl ginčijamų įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kaip paduotą teismui, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą ir nesant faktinio ir teisinio pagrindų atnaujinti šį terminą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui (pareiškimui) paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl ginčijamų įsakymų panaikinimo paduoti ir nenustatęs objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių, priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti šį terminą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti ne tam pačiam teismui (teisėjui), motyvuodamas tuo, kad nepraleido termino skundui (pareiškimui) paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, įgyvendindamas teisę kreiptis į teismą, turi pareigą laikytis įstatymo nustatytų sąlygų ir tvarkos, inter alia (be kita ko), įstatymo įtvirtintų skundo (pareiškimų, prašymo) padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-450-575/2024 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skundu (pareiškimu) šioje byloje prašo panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymą ir atnaujinti skundo padavimo teismui terminą dėl šio įsakymo, taip pat pareiškėjas prašo panaikinti 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą bei įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus. Pareiškėjas su skundu (pareiškimu) į teismą elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi 2025 m. birželio 18 d.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių duomenų, sudarančių galimybę nustatyti ginčijamų įsakymų įteikimo pareiškėjui momentą. Tačiau remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti ginčijamus įsakymus, kartu pridėdamas šių aktų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus, grąžino jį pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijami įsakymai pareiškėjui buvo įteikti ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d., pateikdamas Regionų administraciniam teismui skundą (pareiškimą) kartu su ginčijamų įsakymų kopijomis. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu (pareiškimu) dėl ginčijamų įsakymų panaikinimo šioje byloje 2025 m. birželio 18 d. praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui (pareiškimui) paduoti.

Pareiškėjas prašė teismo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį, prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai, kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tik išimtiniais atvejais, kai minėto termino praleidimo priežastys buvo svarbios, objektyvios ir sudarė pareiškėjui kliūtis laiku kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-662/2025 ir kt.).

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo paduoti ir neprašė atnaujinti terminą skundo reikalavimams dėl 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių kliūtis pareiškėjui kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, o atskirojo skundo argumentai dėl force majeure aplinkybių yra hipotetinio ir subjektyvaus pobūdžio, neparemti pagrįstais įrodymais. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo (pareiškimo) padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pažymėtina, jog tokio aiškinimo, koks pateiktas šioje nutartyje, be kita ko, buvo laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiško pobūdžio bylose, nuo kurio nėra pagrindo nukrypti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-780-575/2025, 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-763-1188/2025, 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-752-520/2025, 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025, 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-762-520/2025).

Dėl pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinami.

Dėl prašymų priimti atskirąją nutartį, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo taikyti šią proceso teisės normą, todėl netenkinami pareiškėjo prašymai priimti atskirąją nutartį.

Dėl pareiškėjo prašymų pripažinti tam tikras aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.