Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-07-19 · Administracinė byla Nr. A-4884-502/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-19
Bylos Nr.
A-4884-502/2018
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00203-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Artūras Drigotas, Skirgailė Žalimienė
Advokatai
Asta Astrauskienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-4884-502/2018Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00203-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,dalyvaujant užsieniečiui S. T., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,

vertėjui Giedriui Kašubai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Tadžikistano Respublikos piliečio S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Tadžikistano Respublikos piliečio S. T. sulaikymo pakartotinio svarstymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) 2018 m. birželio 6 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas pakartotinai svarstyti Tadžikistano Respublikos piliečio S. T. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) sulaikymą Užsieniečių registracijos centre bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą sulaikyti Tadžikistano Respublikos pilietį S. T.. Teikime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 24 d. į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą iš Vokietijos pagal Dublino III Reglamentą grąžintas Tadžikistano Respublikos pilietis S. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje patvirtinančių dokumentų. Pažymėta, kad užsienietis raštiškai atsisakė pateikti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kadangi pageidavo grįžti į Tadžikistaną, tačiau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo, kuriuo S. T. sulaikytas Centre iki 2018 m. liepos 24 d., priėmimo, užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Kadangi Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo priėmimo nagrinėti iš esmės, atsirado teisinis pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 118 straipsnio 1 dalimi, pakartotinai svarstyti užsieniečio sulaikymo klausimą. Užsienietis S. T. teismo posėdyje paaiškino, kad turėdamas vizą verslo reikalais 2017 m. vasarą atvyko į Lietuvos Respubliką. Marijampolėje jam patarė dėl automobilių detalių pirkimo važiuoti į Vokietiją, kur jis ir išvyko, tačiau savo asmens dokumentus paliko Marijampolėje, pas žmones, su kuriais bendravo. Pažymėjo, kad Vokietijoje buvo laikomas pabėgėlių stovykloje, kur ir pasiprašė prieglobsčio. Kai buvo grąžintas į Lietuvą, iš karto prieglobsčio neprašė, nes buvo informuotas, jog Centre gyvenimo sąlygos yra blogos ir jam, sergančiam astma, sunkiai pakeliamos. Akcentavo, kad vėliau, įsitikinęs, jog šios sąlygos nėra tokios blogos, pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pabrėžė, kad tėvynėje liko jo šeima, t. y. keturi saugę vaikai, tačiau grįžti atgal jis negali, nes dėl to, jog prašė prieglobsčio Vokietijoje ir Lietuvoje, būtų persekiojamas saugumo. Mano, kad turėdamas judėjimo laisvę, galėtų geriau pasirūpinti savo sveikata, todėl prašo paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

II.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. birželio 15 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino – paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą dėl S. T. sulaikymo. Teismas, įvertinęs užsieniečio asmens byloje Nr. TJ 00110 esančius dokumentus bei šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, padarė išvadą, kad užsienietis nors ir buvo gavęs vizą atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau iš šios šalies beveik iš karto išvyko į Vokietiją, kur pasiprašė prieglobsčio. Teismas vertino, kad užsieniečio tikslas buvo patekti į Vokietiją, o vizą į Lietuvos Respubliką jis įgijo apgaudamas ją išdavusios institucijos darbuotojus, nes apie verslo reikalus nei Lietuvoje, nei Vokietijoje byloje nėra jokių duomenų. Teismas pažymėjo, kad nors Migracijos departamento 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (15/6-14) 15PR-75 nuspręsta užsieniečio S. T. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje priimti nagrinėti iš esmės ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendime nustatytas UTPĮ 113 straipsnio 1 dalie 2 punkto sulaikymo pagrindas išnyko iš dalies. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja kiti užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti UTPĮ 113 straipsnio 4 dalie 3 punkto, 5 dalies 2–4 punktuose, dėl ko Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino.

III.

Užsienietis S. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti. Apeliantas nurodo, kad turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo sulaikymo persvarstymo, netinkamai aiškino ir taikė UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 5 dalies 2–4 punktų nuostatas. Apelianto teigimu, tam, kad prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu, privalo būti tenkinamos šios sąlygos, t. y. pirma, užsienietis yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę; antra, užsienietis pateikia prašymą suteikti prieglobstį; trečia, yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę; ketvirta, užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę, nemotyvuota ir paremta tik prielaidomis. Pažymi, kad Migracijos departamento 2018 m. gegužės 9 d. sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, paneigia prielaidą, jog užsienietis minėtą prašymą pateikė, siekdamas atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę.Apeliantas nurodo, kad turi dokumentus, patvirtinančius jo sveikatos būklę, todėl gyvenimo sąlygų Centre išsiaiškinimas buvo viena iš esminių sąlygų apsisprendžiant dėl prieglobsčio prašymo pateikimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas UTPĮ 113 straipsnio 4 dalie 3 punkto, 5 dalies 2–4 punktų pagrindus taikė formaliai, pažeisdamas gero administravimo principą, dėl ko jo judėjimo laisvė suvaržyta nepagrįstai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo užsieniečio apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimą.Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras, pakartodamas Teikime nurodytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, atsiliepime pažymi, kad užsieniečio tikslas nėra prieglobstis Lietuvos Respublikoje, o teikdamas prašymą dėl prieglobsčio jis tik siekė atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į kilmės valstybę. Mano, kad užsieniečio sveikatos problemos nesudaro pagrindo panaikinti jo sulaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl sprendimo sulaikyti Tadžikistano Respublikos pilietį S. T., gim. (duomenys neskelbtini), pakartotinio svarstymo šiam užsieniečiui įgijus prieglobsčio prašytojo statusą.Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Tadžikistano Respublikos pilietis S. T., vadovaujantis UTPĮ 113 straipsnio 1 dalie 2 punkto sulaikymo pagrindais, sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. liepos 24 d. Užsienietis S. T. 2018 m. gegužės 4 d., pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (15/6-14)15PR-75 prašymas priimtas nagrinėti iš esmės, užsieniečiui išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas.Pagal UTPĮ 118 straipsnio 1 dalį, jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.Atsižvelgdamas į tai, Užsieniečių registracijos centras 2018 m. birželio 6 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus su teikimu Nr. (21/26)-7K-557 dėl S. T. sulaikymo persvarstymo.Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai skundžiamu sprendimu, vadovaudamiesi UTPĮ 113 straipsnio 4 dalie 3 punkto, 5 dalies 2–4 punktų pagrindais, Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo.Teisėjų kolegija, bylą nagrinėjanti apeliacine tvarka, pažymi, kad užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato UTPĮ 113 straipsnio nuostatos. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktu, užsienietis yra sulaikomas, kai jis, būdamas sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, sprendžiant dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, jog šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra. Pagal UTPĮ 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, be kita ko, įvertinamos šios aplinkybės, ar užsienietis: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 113 str. 5 d. 2–4 p.).Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad pagal Europos Sąjungos teisę nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, jog šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, jog atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad tam, jog užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-115/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-131/2013 ir kt.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas UTPĮ 2 straipsnio 32 dalyje, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja UTPĮ 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014). Vadovaujantis UTPĮ 114 straipsnio 7 dalimi, prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą.Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylas dėl asmenų sulaikymo taip pat svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. paskutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas sulaikymo pagrindus taikė formaliai, pažeisdamas gero administravimo principą, dėl ko jo judėjimo laisvė suvaržyta nepagrįstai.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama skundžiamu sprendimu taikyto UTPĮ 113 straipsnio 4 dalie 3 punkto sulaikymo pagrindo pagrįstumą, atkreipia dėmesį, kad nei Užsieniečių registracijos centras teikime, nei pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrindė išvadų, jog šiuo konkrečiu atveju yra rimtas pagrindas manyti, kad užsieniečio 2018 m. gegužės 4 d. prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę. Pažymėtina, kad, pareiškėjo argumentas, jog prieglobsčio prašymą jis pateikė tik įsitikinęs gyvenimo sąlygomis Centre, nėra paneigtas, o byloje pateikta medicininių dokumentų kopija patvirtina užsieniečio sveikatos problemas, dėl kurių jam buvo ypatingai aktualios gyvenimo sąlygos Centre. Teisėjų kolegijos nuomone, sulaikymo pagrindu negali būti laikoma vien tik aplinkybė, kad užsienietis iš Lietuvos Respublikos išvyko į Vokietiją. Be to, aplinkybės, kad užsienietis Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos, šeiminių, socialinių ar ekonominių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ir lėšų pragyventi, taip pat nesudaro pagrindo užsienietį sulaikyti, kadangi iš asmens byloje esančio apklausos lapo turinio matyti, jog užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas – darbo paieškos, Lietuvoje jis buvo apsistojęs Marijampolėje, o kaip savo pragyvenimo šaltinį nurodė asmenines lėšas. UTPĮ 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra, užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nevengia bendradarbiauti su teismu ir prieglobsčio prašymą nagrinėjančia institucija, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes.Teisėjų kolegijos vertinimu, UTPĮ 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo – šiuo atveju yra pakankama ir tinkama, todėl taikytina. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, todėl skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimas keičiamas, paskiriant S. T. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki jo atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. rugsėjo 3 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio S. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti ir paleisti Tadžikistano Respublikos pilietį S. T. iš sulaikymo, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti S. T. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki jo atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. rugsėjo 3 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasMilda VainienėSkirgailė Žalimienė