- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-03
- Bylos Nr.
- 1A-421-337-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00070-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- M. M., D. L.
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-421-337/2009
Teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr.1-83-1-00070-2009-1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. liepos 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-04-22 nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams devyniems mėnesiams. Be to, iš M. M. ir D. L. solidariai priteista 400 Lt L. G. turtinei žalai atlyginti ir po 6,75 Lt proceso išlaidų valstybei.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas D. L., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad jis ir D. L., veikdami bendrininkų grupėje, 2009 m. vasario 15 d. apie 20 val. Rokiškio r., (duomenys neskelbtini), nuimdami L. G. priklausančio ūkinio pastato spyną ir atidarydami garažo duris, įsibrovė į L. K. garažą, kur iš dyzelinio kuro talpyklos į plastikines talpas supildami dyzelinį kurą ir jį išnešdami pagrobė svetimą – L. G. priklausantį turtą – 85 litrus dyzelinio kuro, tuo padarydami nukentėjusiajam L. G. 170 litų turtinę žalą.
Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu nesutinka su jo atžvilgiu priimtu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-04-22 nuosprendžiu. Mano, kad buvo nuteistas neteisingai, per griežtai. Teigia, kad buvo apklausti ne visi liudytojai ir mano, kad jų parodymai sąlygotų jo nuteisimą ne pagal BK 178 str. 2 d., o pagal BK 178 str. 4 d., bei atitinkamai būtų jam priteista mažesnė turtinė žala. Iš apeliacinio skundo turinio seka išvada, kad nuteistasis M. M. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį, perkvalifikuojant jo veiką iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 4 d., taip pat sušvelninti bausmę bei sumažinti civilinį ieškinį.
Teismo posėdyje nuteistasis M. M. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo M. M. veiką bei paskyrė bausmę. Apeliantas iš esmės nesutinka su jo veikos kvalifikavimu, tačiau jokių šio nesutikimo motyvų nenurodo. BK 178 str. 2 d. nurodoma, kad pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Nuosprendžiu nustatyta, kad M. M. ir D. L. bendrais veiksmais, tai yra veikdami bendrininkų grupėje, nuimdami durų spyną ir atidarydami duris įsibrovė į patalpą – L. G. garažą ir iš jo pagrobė svetimą turtą 170 litų vertės. Nors pagrobto turto vertė ir nesiekia 3 MGL dydžio, tai yra nedidelė, tačiau esant bent vienam BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam vagystę kvalifikuojančiam požymiui, kuo šiuo atveju yra įsibrovimas į patalpą, veika laikoma pavojingesne ir, nepaisant pagrobto turto vertės, kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Būtent taip ir buvo kvalifikuota M. M. nusikalstama veika.
Nepagrįstas apelianto teiginys ir dėl, jo nuomone, per griežtos bausmės. Skirdamas bausmę M. M. bei parinkdamas jos rūšį ir dydį teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią bei ją sunkinančią aplinkybes, tinkamai įvertino M. M. asmenybę. Padarytas tyčinis, baigtas, apysunkis nusikaltimas. M. M. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas. Jis gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas išimtinai neigiamai, nedirba, nusikalto būdamas baustas administracine tvarka bei teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą ir, sutinkamai su BK 27 str. 1 d. nuostatomis, yra recidyvistas. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad M. M. paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek trukme, kuri net nesiekia BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkio, nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga.
Skundžiamu nuosprendžiu civilinis ieškinys taip pat išspręstas teisingai. Nukentėjusiajam L. G. materialinė žala padaryta bendrais M. M. ir D. L. nusikalstamais veiksmais ir jie privalo solidariai šią žalą atlyginti. Jokių abejonę dėl nuosprendžiu nustatytos materialinės žalos dydžio pagrindžiančių motyvų apeliaciniame skunde nenurodoma.
Tokiu būdu keisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.