- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- 2-348-538/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- S. L.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui S. L. (S. L.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo S. L. 87 500 Eur nuostolių, 3 523,97 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad atsakovas ir Nordea Bank Finland Plc (toliau – Bankas) 2010 m. gruodžio 23 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kurią Bankas suteikė atsakovui kreditą. Atsakovas, kaip Banko skolininkas, prievolei pagal Kreditavimo sutartį užtikrinti hipotekos lakštu, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais bei žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas): 0,20999 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vasarnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitą statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalys sudarė ikivedybinę sutartį, kuria visas minėtas turtas buvo priskirtas bendrajai sutuoktinių jungtinei nuosavybei. Atsakovui neįvykdžius Kreditavimo sutartimi prisiimtų prievolių, Bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Bankas pateikė antstoliui vykdomąjį įrašą dėl 302 027,41 Eur skolos, 308,85 Eur notaro atlyginimo, 16 procentų metinių sutartinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos bei nesumokėtų palūkanų, skaičiuojamų nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo. Vykdomojoje byloje buvo paskirta turto ekspertizė, kurios 2016 m. birželio 1 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) turto rinkos vertė 2016 m. birželio 1 d. sudarė 175 000 Eur. 2016 m. gruodžio 12 d. turtas buvo parduotas iš varžytynių už 105 000 Eur. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimu atsakovo įsipareigojimai Bankui pagal Kreditavimo sutartį pripažinti jo asmenine prievole. Atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų, skolos išieškojimas buvo nukreiptas į visą įkeistą turtą, t. y. tiek į atsakovui, tiek į ieškovei jungtinės nuosavybės teise priklausančią turto dalį. Kadangi turto ekspertizės aktu buvo nustatyta 175 000 Eur turto rinkos vertė, ieškovės teigimu, jai tenkančios 1/2 turto dalies vertė sudaro 87 500 Eur. Kadangi Banko reikalavimas iš dalies buvo patenkintas iš ieškovei priklausančios turto dalies, ieškovės teigimu, ji regreso tvarka turi teisę išsireikalauti iš pagrindinio skolininko – atsakovo, jai priklausiusio turto, kuris buvo parduotas iš varžytynių, vertę pinigais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad Kreditavimo sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, tad paskola, kuri buvo suteikta pagal šią sutartį, buvo panaudota išimtinai žemės sklypui ir jame esančiam gyvenamajam namui bei kitiems statiniams, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, t. y. išimtinai šeimos būstui įsigyti. Pažymėjo, kad ieškovė, sudarydama ikivedybinę sutartį, sutiko, kad šalių bendrąja jungtine nuosavybe taptų turtas, kuris yra įgytas už atsakovo paimtą kreditą turtą įkeičiant Bankui.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad šioje byloje keliamas reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensaciją už ieškovei priklausančios turto dalies sumažėjimą, kadangi jos turtu buvo iš dalies įvykdyta atsakovo asmeninė prievolė Bankui.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad palaiko savo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir nesutinka su ieškovės teiginiais, išdėstytais dublike. Nurodė, kad atsakovas turtą asmeninės nuosavybės teise įsigijo iki santuokos, turtui įsigyti panaudojo asmenines lėšas ir vien tik savo vardu, tačiau šeimos interesais sudarė Kreditavimo sutartį turtui įsigyti (prievolė Bankui pagal Kreditavimo sutartį yra pripažinta asmenine atsakovo prievole). Ieškovė jokiu indėliu neprisidėjo prie turto įgijimo, taip pat ir prievolių, susijusių su turto įgijimu, ieškovei neatsirado, priešingai, po turto pardavimo varžytynėse kreditoriui liko skolingas tik atsakovas. Taigi, turto pardavimas iš varžytynių šiuo atveju ieškovės turtinei padėčiai jokios įtakos neturėjo ir neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 23 d. atsakovas su Banku sudarė Kreditavimo sutartį (t. 3, b. l. 6–12). Atsakovas, kaip Banko skolininkas, prievolei pagal Kreditavimo sutartį užtikrinti įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais bei žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės 21 d. ieškovė ir atsakovas sudarė ikivedybinę sutartį, kuria visas turtas buvo priskirtas bendrajai sutuoktinių jungtinei nuosavybei (t. 1, b. l. 8–10). Neįvykdžius kreditavimo sutartimi prisiimtų prievolių, 2016 m. lapkričio 14 d. minėtas turtas buvo parduotas iš varžytynių už 105 000 Eur (t. 1, b. l. 15–16).
8. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo 87 500,00 Eur skolą, 3 523,97 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kildina iš ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklaususios dalies turto, kuris buvo parduotas iš varžytynių, kad būtų patenkintas Banko reikalavimas, kaip piniginės kompensacijos, regreso tvarka išsireikalaujant iš pagrindinio skolininko – atsakovo, įvykdžius jo prievolę, t. y. nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl to, kad iš jos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo privaloma tvarka įvykdyta prievolė už skolininką.
9. CK 4.195 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo.
10. Byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip Banko skolininkas, prievolei pagal Kreditavimo sutartį užtikrinti įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais bei žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuris pagal šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą ikivedybinę sutartį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir ieškovei. Iš šalių santuokos nutraukimo byloje 2017 m. birželio 26 d. priimto teismo sprendimo nustatyta, kad prievolės AB Nordea Bank pagal 2010 m. gruodžio 23 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Neįvykdžius kreditavimo sutartimi prisiimtų prievolių 2016 m. lapkričio 14 d. nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais bei žemės sklypu, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduoti iš varžytynių ir pardavus šį turtą buvo padengta dalis asmeninės atsakovo paskolos. Taigi nustačius, kad gyvenamasis namas su priklausiniais bei žemės sklypu, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, darytina išvada, kad asmeninė atsakovo skola buvo padengta iš ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto.
11. Pagal CK 3.115 straipsnio nuostatas, jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl pardavus šalims jungtinės nuosavybės teise priklausantį namą su priklausiniais iš varžytynių, kad būtų padengta atsakovo asmeninė skola, atsakovas turi pareigą kompensuoti ieškovei ½ namo vertės.
12. Nors ieškovė ir nurodo, kad turto vertės nustatymo ekspertizės aktu buvo nustatyta 175 000 Eur namo ir jo priklausinių rinkos vertė, todėl jai tenkančios 1/2 turto dalies vertė sudaro 87 500 Eur, tačiau pažymėtina, kad tikrąją turto rinkos vertę atspindi ne 2016 m. birželio 1 d. ekspertizės aktu nustatyta, o reali turto pardavimo kaina. Kaip byloje nustatyta, 2016 m. gruodžio 12 d. turtas buvo parduotas iš varžytynių už 105 000 Eur kainą, taigi šia suma ir buvo sumažintas atsakovo įsiskolinimas bankui. Kaip minėta, nustačius, kad ½ namo priklausė jungtinės nuosavybės teise ieškovei, yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 52 500 Eur skolą.
Dėl palūkanų
13. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 523,97 Eur palūkanas, kurios susidarė nuo 2016 m. gruodžio 12 d., kai šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo parduotas iš varžytynių, iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
14. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita.
15. Kaip byloje nustatyta, atsakovo asmeninė prievolė Bankui iš dalies buvo padengta ieškovei nuosavybės teise priklausančia ½ Turto dalimi, turtas iš varžytynių buvo parduotas 2016 m,. gruodžio 12 d., tačiau atsakovas ieškovei iki šiol neatlygino jos prarastos turto dalies, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki ieškinio pateikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad dalytino turto kaina yra 105 000 Eur ir ieškovei priklausanti turto dalis yra 52 500 Eur, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 114,38 Eur palūkanos nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Taip pat priteistina 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 54 614,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
17. Nustatyta, kad pateikiant ieškinį, ieškovė sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios dalies žyminio mokesčio (2 070 Eur) sumokėjimo ieškovė buvo atleista Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad tenkinta 60 procentų ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 30 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista priteistina iš atsakovo į Valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta 60 procentų ieškovės reikalavimų, iš atsakovo Valstybei priteistina 1 242 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme šalys nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei D. S. iš atsakovo S. L. (S. L.) 52 500 Eur skolą, 2 114,38 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 54 614,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei D. S. iš atsakovo S. L. (S. L.) 30 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo S. L. (S. L.) 1 242 Eur žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.